Žieminiai rapsai

Home / Žemės ūkis / Žieminiai rapsai

Įvadas

Šiuo metu žieminių rapsų auginimas kelia kaip niekad didelį susidomėjimą.

Vykdant intensyvę selekciją,buvo išvestos labai derlingos veislė,kurių sėklose yra mažai eruko rūgšties ir gliukozinolatų.

Rapsų aliejus yra naudojamas mastui ir pramonei.Rapsų aliejus yra vienas sveikiausių maistinių aliejų.Rapsai taip pat naudijami ir dyzelinui gaminti.

Perdirbus apsus, lieka rapsų išspaudos,kuriose yra nemažai riebalų bei baltymų, todel os yra aukštos kokybės gyvulių pašaras.

Dirvožiamio sąlygos

Žieminius rapsus galima auginti daugelio tipų dirvožiamiuose.Lengvose dirvose rapsai išauga derlingi tik ten , kur užtenka kritulių arba ddirbtinai drėkinama.

Humusingose rirvose auginant rapsus būtina atkreipti dėmesį I augalų išgulimą ir intensyviai purkšti nuo piktžolių. Sėjant I molio dirvas,vienas svarbiausių darbų visoje auginimo technologijoje-sėklų guolio paruošimas.

Vieta sėjomainoje

Geriausi žieminių rapsų priešsėliai yra juodasis pūdymas arba anksti nuimamai augalai:žieminiai miežiai, vienmečių žolių mišiniai,ankstyvosios bulvės ir kt.Negalima rapsų atsėliuoti ar sėti po kitų bastutinių augalų.

Žieminiai rapsai yra geras javų priešsėlis.Po žieminių rapsų auginami javai dvejus metus duoda 10-12% didesnį derlių nei auginti po javų.Žieminiai rapsai javų rotacijoje naikina ligas.Rapsų ššaknys giliai įsiskverbia i dirvą ir ją supurena palikdamos geresnę dirvos struktūrą po rapsų augsantiems javams.

Kad neplistų sėjomaininės ligos:šaknų gumbas,baltasis puvinys,pilkasis puvinys,rapsus reikėtų sėti tame pačiame lauke ne anksčiau kaip po 4-5 metų.

Dirvožemio pH ir maisto medžiagos

Dirvožemio pH tturėtų būti:

 Lengvo- 6,0-6,6

 Sunkaus-7,0-7,5

Jei taip nėra,dirvas reikėtų kalkinti kalcio karbonatu.Jei pH reikšmė tinkama gerėja dirvožiamio trupinė struktūra, kapiliarinis efektas,pavasarį galima anksčiau ir geriau paruošti sėklų guolį, ypač molio dirvose.

Magnį(Mg) galima išberti kartu su pagrindinėmis trąšomis,jeigu jo dirvožiamyje yra mažiau kaip 40mg/kg.

Ant rapsų lapų pastebimi skirtingi magnio trūkumo simptomai.

Nerūgščiose smėlio dirvose, jei boro(B) dirvožiamyje mažiau kaip 0,5-0,6 mg/kg. žieminems rapsams gali reikėti papildomai 1-2 kg/hs boro.Svarbu laiku pastebėti šio elemento trūkumus:

 Ilgi stiebai;

 Ilgi,ploni lapai;

 Daug mažų atžalų iš augimo kūgelio;

 Pageltę,suglebę lapai;

 Augalai serga sausuoju puviniu.

Boro trūkumo rezultatai: A-nenormaliai sustorėję stiebai su sukamštėjusiais audiniais. B,C ir D-sutrikęs žiedų vystymąsis

Siera (S) yra ypatingai svarbus maisto elementas žieminiams rapsams.Ji padeda augalams geriau pasisavinti azotą.Rapsams papildomai reikia duoti 30-40 kg/ha sieros, arba apie 20% iišberiamos azoto normos.Sierą reikia išbarstyti su pagrindinėmis trąšomis rudenį ir pirmąjį kartą tręšiant pavasarį.Jei trūksta sieros, žieminių rapsų derlius gali būti menkesnis.

Sieros trūkumo rapsuose rezultatai

A- rapsų bandymai indeliuose (dešinysis indelis netręštas siera )

B – balti žiedlapiai ir blogai išsivysčiusios ankštaros

C – rapsams labia trūksta sieros

Veislės parinkimas

Veislės parinkimą lemia daug veiksnių:

 tinkamumas vėlyvai sėjai;

 vystymasis rudenį;

 žiemojimas;

 atsparumas ligoms;

 aukštis ir tvirtumas;

 derlingumas;

 sėklų kokybė (aliejingumas,gliukozinolatų kiekis ir kt. )

Veislias reikia rinktis tik iš Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašo atsižvelgiant į aukščiau išvardintus požymius.

Hibridinės veislės

Hibridinę veislę irgi reikėtų rinktis atsižvelgiant I pirmiau paminėtus veiksnius.Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir dėklų kaina.Hibridinių veislių selekcija ir dauginimas yra 2-4 kartus brangesni nei tradicinių, todėl ir jų sėklos brangesnės.Be abejo, didesnis turi būti ir šių sėklų derlius, geresnė kokybė.

Šiuo metu į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą yra įrašytos šios žieminių rapsų veislės :Accord,Apex,Casino,Valeska,Kasimir F1,Silvia,Amber,Orkan,Attila,Libea.

Sėklų norma, augalų tankumas

Sėjant 12 ir 24 cm tarpueiliais, 1 m2 rudenį turėtų augti 60-90 augalų.Taigi pavasarį , esant normalioms sąlygoms, pasėlio tankumas turėtų būti 40-50 augalų 1m2 .Norint tai pasiekti , sklų norma turėtų būti 4-6 kg/ha.Jeigu sėjama bus vėliau nei rugpjūčio 20 d., sėklų normą reikia padidinti iki 6-8 kg/ha.

Sėjant 50cm tarpueiliais,ilginiame eilutės metre turėtų augti 20-25 augalai.Tokiu atveju norma turėtų būti 2-2,5 kg/ha.

Sėklų norma taip pat turi būti parenkama atsižvelgiant į esamas sąlygas: sėjimo techniką, 1000 sėklų svorį, sėjamų sėklų daigumą (%) , sėklų guolio paruošimo kokybę.

Sėjos gylis

Sėklos turi būti įterpiamos 2-3 cm gylyje,priklausomai nuo dirvos drėgnumo ir sėklų guolio paruošimo vienodumo. Per gili sėja turi didelį poveikį derliui – rapsų daigai pasidaro labai silpni,nes dygdami sunaudoja visą energiją “ryšiui” tarp šakn ir skilčialapių palaikyti.Taigi tinkamas sėjamosios noragėlių gylio sureguliavimas gali turėti didelės įtakos derliui.

Sėklų gguolio paruošimas

Kad žieminiai rapsai greitai ir tolygiai sudygtų,svarbu juos pasėti 2-3 cm gyliu į tolygiai paruoštą ir drėgną dirvą.Dėl to svarbu suvoluoti ar kitaip suslėgti vagas ariant ar iškart suarus, kad iš viršutinio dirvos sluoksnio būtų išstumtas oras. Taip sėklų guolis bus optimaliai aprūpinamas vandeniu, kuris pasieks sėklų guolį susidariusiais dirvos kapiliarais.Tai taip pat padės lengviau nustatyti žemės dirbimo gylį prieš sėją.

Labiausiai rapsų sėklų guoliui ruošti tinka specialūs sėklų guolio ruošimo kultivatoriai – germinatoriai.

Moderniomis kombinuotomis sėjamosiomis galima sėti iškart suarus.Tuomet taigai visuomet bus pakankamai aprūpinti vandeniu, o augalai vystysis beveik optimaliai.

Sėja

Tinkamiausias žieminių rapsų sėjos laikas yra rugpjūčio 5-20 dienos.Tarpueilių plotis gali būti 12 cm, o jei sėjama tik kas antru sėjimo aparatu- 24 cm. 50cm tarpueiliais sėjama, jei lauke yra specifinių piktžolių, kurių negalima išnaikinti herbicidais, arba jei rapsai auginami ekologiniame ūkyje,kur neleidžiama naudoti herbicidų.tuomet vienintelis būdas išnaikinti piktžoles – tarpueilių mechaninis dirbimas.

Sėjant žieminius rapsus,svarbu įrengti technologinias vėžias,nes ateityje tame pačiame lauke reikės 2-3 kartus tręšti ,1 ar 2 kartus purkšti herbicidais ir mažiausiai 2-3 kartus purkšti nuo kenkėjų ir ligų.Iš viso susidaro 7-9 važiavimai po sėjos.Važiavimo greitis sėjant turi būti ne didesnis kaip 5-6 km/val.Svarbu kontroliuoti sėklų įterpimo gylį visos sėjos metu.

Kad būtų galima ttiksliai patręšti ir panaudoti pesticidus,reikalingos technologinės vėžės.Jos suteikia galimybę daug tiksliau ir taupiau atlikti darbą viso vegetacijos periodo metu.

Sėjant modernia kombinuota sėjamąja iš karto po dirvos suarimo sudaromos optimalios dygimo sąlygos.

Tręšimas

Trąšų normos kiekvienam laukui turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į individualias sąlygas ir dirvožiamio agrocheminių tyrimų analizes.

Žieminiams rapsams skiriamos tokios oriantacinės trąšų normos:

 neturtingoje dirvoje – N 150-180 kg/ha;P2O5 45-60 kg/ha; K2O 70-95 kg/ha

 turtingoje dirvoje – N 170-190 kg/ha; P2O5 60-70 kg/ha; K2O 85-110 kg/ha.

Azoto,fosforo ir kalio , kaip ir kitų maisto medžiagų, normos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į :

 laukiamą derlių;

 dirvožiamio tyrimus;

 sėjomainą.

Paparastai visa trąšų norma išberiama per tris kartus:

Pirmąjį kartą – apie rugsėjo 10d. (N – 25-30 kg/ha)

Antrąjį kartą – kovo pabaigoje ( N –75-80 kg/ha)

Trečiajį kartą – balandžio pradžioje (N –75-80 kg/ha)

Fosforas ir kalis turi būti atiduodami pirmųjų dviejų tręšimų metu tręšiant kompleksinėmis trąšomis ar trąšų mišiniais.

Silpnas rapsų vystymasis (kairėja ) dėl azoto trūkumo ankstyvame augimo tarpsnyje.

A – pirmieji kalio trūkumo simptomai ant senesnių lapų.

B – rapsų lapai su nekrotinėmis dėmėmis ir pabalimais, atsiradusiais dėl kalio trūkumo.

Pavasarį, kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, kai tik galima įvažiuoti į lauką, tinkamai paruoštus ir pasėtus

rapsų laukus galima patręšti visa trąšų norma iš karto.Pirmąjį kartą tręšiant , svarbu, kad nebūtų sniego ir didelių šalčių.

Apsauga nuo piktžolių

Prieš žieminių rapsų sėją turėtų būti sudarytas išsamus apsaugos nuo piktžolių planas.Prieš renkantis herbicidus, privalu žinoti, kokios piktžolės dominuoja lauke. Rugsėjo mėnesį, kai jau galima pamatyti, kiek žalos gali padaryti sudygusios javų pabiros,laikas pradėti purkšti herbicidais: agilu, focus, ultra, fiuziladu forte ar seleku super.

Apsauga nuo kenkėjų

Žieminių rapsų sėklos yra beicuojamos fungicidais ir insekticidais, kad augalai būtų apsaugoti nuo ssu sėklomis plintančių grybinių ligų ir nuo ankstyvojo rapsinių spragių bei tripsų antplūdžio.

Rapsiniai žiedinukai žieminiams rapsams gali padaryti daug žalos ankstyvajame butonizacijos tarpsnyje, ypač , kai anksti pavasarį labai šilta.

A – rapsinis žiedinukas. B – rapsinio žiedinuko lerva. C – rapsinio žiedinuko pažeisti daigai. D-E – rapsų žiedų butonai,lervos. H – rapsinė spragė.I- rapsinės spragės lerva. K – rapsų šaknis ir stiebas, pažeisti rapsinės lervos.

Derliaus nuėmimas

Tiesiogiai pjauti kombainu ar į padalges – dažna rapsų augintojų diskusijų tema, kai rreikia pasirinkti derliaus nuėmimo būdą.

Tiesiogiai pjauti kombainu labiausiai tinka, jei:

 visas rapsų laukas subręsta tolygiai;

 lauke nėra stambių žaliuojančių piktžolių

 rapsų stiebai ne per daug tvirti

 geros sėklų džiovinimo sąlygos.

Žieminius rapsus galima tiesiogiai kulti kombainu, kai 95-100% sėklų yra juodos ar rudos spalvos.

Pjauti rapsus į pradalges geriau, jei :

 rapsai nevienodai subrendę;

 pasėlyje yra stambių piktžolių;

 augalai yra labai tvirti ir gerai išsivystę;

 nėra galimybių iškart išdžiovinti nukultų sėklų.

Pjauti į padalges reikėtų, kai pusė ar du trečdaliai sėklų yra juodos ar rusvos spalvos.

Po pjūties

Kad rapsai gerai išsilaikytų, sėklas reikia išdžiovinti iki 7-8% drėgnumo ir pašalinti visas priemaišas.

Jei rapsų sėklos saugomos aruoduose,išdžiovintos jos turi būti nuolat ventiliuojamos.

Sėklų kokybė įvairiose aruodo vietose gali būti nevienoda, o pučiamo oro srovė vietomis per maža.

Jei temperatūra pakyla daugiau nei 5o C , reikia papildomai ventiliuoti, orapsai turi būti perpilami iš vieno aruodo i kitą.

Kokybė

Teisingai pasirinkus derliaus nuėmimo laika,sėklų kokybė bus puiki.Dėl per ankstyvos pjūties sėklose gali susikaupti per daug chlorofilo.Jei augalas chlorofilo neperdirba, jis ssuteikia aliejui žalią spalvą ir veikia kaip oksidantas, dėl to aliejus apkarsta.

Literatūra

1) Lietuvos Žemės Ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos Žemdirbystės Institutas,Danijos konsultavimo firma “Holsteinborg consult” Kėdainių raj., 2002

2) Lankstinukai

Related Posts