TURIZMAS

Home / Turizmas / TURIZMAS

Šio reiškinio pavadinimas kilo iš prancūzų žodžio tour, reiškiančio kelionę,kai sugrįžtama į išvykimo vietą.XVIII a.antroje pusėje šią sąvoką imta vartoti Didžiojoje Britanijoje.Turizmu buvo vadinamos kelionės į Europos žemyną – lankomi miestai,patiriama naujų įspūdžių,plečiamos žinios apie kitus kraštus ,grožimasi nuostabia gamta ir meno vertybėmis.

Nuo neatmenamų laikų žmogus siekia keisti aplinką, pažinti kitas šalis, patirti naujų įspūdžių, praturtėti dvasiškai. Turizmo grūdas buvo pasėtas XIX a. Viduryje,kai jauni anglų aristokratai, apsilankę įvairiuose Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos bei Vokietijos kampeliuose, pamatę miestų muziejų, ppuikių žiemos poilsio vietų Viduržemio jūros pakrantėje, išpopuliarino juos Europoje.

Pastaruoju metu šimtai milijonų žmonių susipažinti,pailsėti,mokytis bei kitais tikslais kasmet vyksta [ svečias šalis, keliauja po savo kraštą. Turizmas tapo XXa. pabaigos karštlige.

Turizmq skatina gamtos ir kultūrų įvairovė: kalnai, ledynai, smėlėti paplūdimiai ,miškai ir ežerai,egzotiška augalija ir gyvūnija, architektūra, tradicijos, papročiai ir šventės – visa neprėpiama pasaulio mozaika.

Turizmas yra labai svarbi paslaugų šaka, neatsiejama nuo geografijos, istorijos, ekonomikos bei kultūros. Turizmo reikšmė nuolat didėja ir pasaulio ūkyje.

Kodėl žžmonės keliauja? Turizmo plėtrą lėmė gamtos įvairovė, ekonominės, socealinės ir kitos priežastys. Vienos svarbiausių priežasčių – mokslo bei technikos pažanga, lemianti įvairių ūkio šakų plėtrą, ir urbanizacija. Sparčiai plečiantis miestams, daugėjant juose gyventojų, vis daugiau žmonių išvyksta iš misto pailsėti ssavaitgaliais ar atostogauti savo arba svečiame mieste. Turizmo raidai ypač svarbi sausumos, oro ir vandens transporto modernizacija. Išplėtotas kelių tinklas sutrumpino nuotolius tarp šalių ir miestų. Pasidarė nesudėtinga ir gana nebrangu nuvykti į tolimus kraštus ir net pasaulio užkampius. Turizmo reikšmę didina pakilęs gyvenimo bei kultūros lygis.

Turizmo plėtrą parodo sparčiai didėjantis

užsienio turistų skaičius. Nuo XX a. Vidurio

turizmo mastaspasaulyje padidėjo 25 kartus.

Tikimasi, kad antrame XXI a. dešimtmetyje

turistų per metus bus apie milijardą.

Pajamos iš turizmo. Dar greičiau daugėja turis-

tų, didėja pajamos iš turizmo. Pastaruoju metu

jos sudaro 350 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai

beveik 10% pasaulio ir apie 30% visų paslaigų

eksporto. Tiesiogiai er netiesiogiai turizmo sfe-

roje dirba apie 200 mln. Žmonių, tt.y 10-11%

visų darbo vietų pasaulyje .

Geriausiai turizmo verslą apibūdina turistų skaičius ir gautų pajamų iš turizmo dalis bendroje pajamų stuktūroje. Pavyzdžiui, turizmo pajamos JAV sudaro 5%, Prancūzijoje ir Danijoje –7-8%, Italijoje ir Šveicarijoje –11-12%, Portugalijoje –daigiau nei 20%, Austrijoje, Ispanijoje. Daugelyje šalių turizmas yra tarptautinė specializacijos šaka ir ekonomikos pamatas.

Turizmas – paslauga ir eksportas, nes turistai į kitas šalis atveža pinigų. Turizmas jautriai reaguoja į valiuų kursų svyravimus. Pavyzdžiui, nuvertėjus Prancūzijos frankui, 1981-1983 m. tenai atvyko ddaugybė amerikiečių. Ir priešingai, valiutai stiprėjant, turistui valstybė brangsta.

Turizmo įvairovė. Turizmas skiriamas pagal turiztų veiklą, keliavimo priemonę, trukmę, nuotolį ir kt. Pagal veiklą yra populiariausias ir masiškiausias rekreacinis turizmas. Tai aktyvus arba pasyvus poilsis ir gydymasis. Rekreacinio turizmo vietų yra visose valstybėse. Tačiau vėsesnio klimato sričių gyventojai, stokojantys saulės ir šilumos, mieliau renkasi saulėtus paplūdimius ir šiltą jūrą. Jie tai randa Italijoje, Ispanijoje, JAV, Meksikoj, Brazilijoje ir kitur. Tai ne tik didžiausi pasaulio kurortai, bet ir tikri turizmo megapoliai.

Daug turistų lankosi kalnuose: slidinėja, keliauja pėsčiomis, kopia į viršukalnes, mėgaujasi grynu oru.

Plečiasi pažintinis ekskursinis turizmas. Jis yra lbai populiarus, nes poilsis derinamas su pomėgiais. Turistus domina svetimos kultūros, senosios civilizacijos, vaizdinga gamta, kulūros lobynai, viduramžių architektūros paminklai, šventos vietos ir kt.

Mokslinį ir dalykinį turizmą skatina studijos, stažuotės, konferencijos, verslo ryšiai.

Pagal transporto rūšį turizmas skirstomas į sausumos ( automobilių, geležinkelio), oro ir vandens ( jūrų ir vidaus vandenų ). Labiausiai mėgstama keliauti lėktuvais ir automobilias. Pastarieji suteikia turistui daug laisvės ir yra ypač populiarūs Europoje. Automobiliais masiškai vykstama poilsiauti į Viduržemio kurortus, Šiaurės Europą, Alpes.

Daugiau paslaugų teikia oro transportas. Tai skrydziai aukščiausios klasės lėktuvais, užsakomieji reisai, daugybė lengvatų. Jos taikomos nuolatiniams klijentams ir priklauso nuo metų llaiko, turistų skaičiaus bei k.t. Daugelyje nuostabių gamtos vietų jau galima paskraidyti nedideliu lėktuvu, sraigtasparniu er net oro balionu.

Šalia tradicinių kruizų (kelionių jūromis ir upėmis) po Viduržemio jūras, Norvegijos pakrantes, rengiami ir egzotiški kruizai į Aliaską, Grenlandiją, aplink Atlantą.

Turizmo geografija. Svarbiausios turizmo srautų krypys

jau susiformavusios, todėl pastaruoju metu geografija mažai

kinta. Labiausiai mėgstama europa – jai tenka beveik 60%

visų pasaulio turistų. Kasmet iš šios paslaugų sferos Europa

uždirba 170 mlrd. JAV dol. Pastaruoju metu europiečių srautas

vis dažniau nukrypsta į kitus pasaulio regionus. Daug turistų

kasmet lankosi Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje.

Turizmo pėtotė labai priklauso nuo regiono geografinės

padėties, ekonomikos lygio, paslaugų sferos išplėtimo ir k.t.

Pavyzdžiui, kokia bebūtų graži Naujoji Zelandija, Australija ar O keanija, tačiau dėl didelio jų nuotolio nuo Europos ir Šiaurės Amerikos turistų čia atvyksta nedaug. Pagal jų skaičių šios šalys nepatenka net į pasaulio dvidešimtuka, Indijos gamta egzotiška, daug savitos kultūros paminklų, tačiau turistų čia netenkina menkai išplėtota paslaugu sfera. Ir priešingai, Šiaurės Amerika yra gana toli nuo Europos ir Rytų Azijos, tačiau kasmet ją aplanko beveik 100 mln. turistų. Juos vilioja nepaprasto grožio laukinė gamta. Be to, daug žmonių kasmet į dižiuosius JAV ir Kanados miestus atvyksta verslo reikalais. Svarbus turizmo regionas yra Karibų jjūros baseinas, kur labai palitę viliojantys kruizai Antilų salas.

Įdomiai klostosi turizmas buvusiosesocealistinėse šalyse. Po socealizmo ir planinio turizmo griūties tai buvo atrdimas Vakarams. Kadangi šalys lengvai pasiekiamos, daug kultūros vertybių ir žmogaus nepaliestos gamtos, jas turėtų mėgti turistai. Deja, kol kas turistų antplūdžio nėra, nes mažai išplėtota paslaugų sfera. Turizmo suklestėjimo čia tikimasi tada, kai paslaugų sfera atitiks paprasta Vakarų standartą.

Pokumunistinių šalių gyventojams atsivėrė neribotas kelionių galimybės tik po <> griūties. Kol kas šių šalių žmonės daugiausiai keliauja po Europą ir

aplinkines valstybes- Maroką,Tunisą, Egiptą zraelį, Turkiją, Kiprą,

pokomunistinių šalių turistai ne visuomet derinamai elgiasi gamtos

ir kultūros objektuose, viešbučiuose, moteliuose, kempinguose,

transporte.Todėl būna nemažai nesusipratimų.

Turizmo geografijoje būna <>metų – kai kurioje nors šalyje

gerokai padaugėja turistų. Tai gali būti susiję su įžymiomis sukaktimis,

vasaros arba žiemos olimpinėmis žaidynėmis ir k.t

Related Posts