ALYTAUS REGIONO SOCIALINĖ-EKONOMINĖ ANALIZĖ

Home / Turizmas / ALYTAUS REGIONO SOCIALINĖ-EKONOMINĖ ANALIZĖ

Untitled

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

REKREACIJOS, TURIZMO IR SPORTO VADYBOS KATEDRA

ALYTAUS REGIONO SOCIALINĖ-EKONOMINĖ ANALIZĖ

Turizmo ekonomikos kursinis darbas

Atliko:

NSRT2 gr. studentas

Aurimas Gulinas

2010 m. kovo 23 d.

Tikrino:

Lektorė R.Vilkė

Kaunas, 2010

Turinys

Įvadas 2

Alytaus socialinės ekonominės padėties apžvalga 3

Ekonominė plėtros strategija 7

Alytaus regiono plėtros strategija 9

Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas 9

Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 m. strateginis planas 10

Lazdijų rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2005 – 2010 metų 11

Varėnos rajono savivaldybės plėtros 2008 – 2017 metų strateginis planas 11

Turistinių paslaugų įvairovė Alytaus regione 12

Turizmo paslaugų kokybė 15

Turizmo paslaugų vadotojai 16

Išvados 17

Naudota literatūra 18

1 Priedas 21

Įvadas

Lietuvoje, kaip ir ddaugelyje kitų pasaulio šalių, atskiri regionai ekonomiškai ir socialiai yra nevienodai išsivystę. Siekdama išlyginti šiuos netolygumus, taip pat integruotis į Europos Sąjungą, Lietuva turi suformuoti aiškią regioninę politiką ir organizuoti jos įgyvendinimą. Tam būtina suprasti regionų plėtrą nulemiančius faktorius, politikos tikslus ir siekius.

Regioninė politika, vykdoma valstybės mastu, apibrėžia šalies valdymą regioniniu aspektu, ji parodo ryšius tarp regionų ir valstybės. Taigi politinės aplinkos įtaka yra neatsiejama, nagrinėjant regionų ekonomikos plėtrą.

Pagrindinis Lietuvos nacionalinės regionų plėtros politikos tikslas – ekonominio šalies augimo skatinimas.

Šiame ddarbe bus nagrinėjami Alytaus regiono ekonominiai ir socialiniai rodikliai, regionuose teikiamos paslaugos ir jų kokybė.

Darbo tikslas – išnagrinėti Alytaus regiono ekonominius ir socialinius rodiklius.

Uždaviniai:

Susipažinti su Alytaus regiono teritorija, gyventojų tankumu;

Išnagrinėti regiono savivaldybių nedarbo lygį, jo priežastis;

Susipažinti su paslaugas teikiančių įmonių sstatistika;

Susipažinti su Lietuvos valstybės ekonomine plėtros strategija;

Kaip ekonominė plėtros strategija yra vykdoma Alytaus regione, jos tikslai;

Susipažinti su turistines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir jų paslaugomis;

Įvertinti turizmo paslaugų kokybę;

Išsiaiškinti kas labiau naudojasi turistinėmis paslaugomis, vietiniai gyventojai ar turistai iš svetur.

Tyrimo objektas- Alytaus regiono rajonai ir jų ekonominių rodiklių analizė.

Tyrimo metodai – statistinių duomenų, straipsnių analizavimas ir apibendrinimas.

Naudota informacija – informacijos šaltiniai (ekonominiai statistiniai duomenys), moksliniai ar apžvalginiai straipsniai, paskaitų medžiaga.

Alytaus socialinės ekonominės padėties apžvalga

Alytaus regionas – piečiausia Lietuvoje. Jis apima didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha, upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia ššalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys.

Tai pats miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų.

Šiame regione gyvena apie 175 tūkstančiai gyventojų, o jų tankis, 32 gyventojai km². Tai nėra labai tankiai apgyvendintas regionas, nors regionas nėra mažas, ssudaro apie 9% visos Lietuvos teritorijos. Tankiausiai gyvenama vieta yra Alytaus miesto savivaldybė, tai rodo ir statistiniai duomenys. Miestas užima vos 40 kvadratinių kilometrų, bet jame gyvena daugiausiai gyventoju lyginant su kitomis savivaldybėmis. Šiuos gyventojų skaičiaus skirtumus lemia ir geografinė padėtis, kadangi šis miestas yra labiausiai nutolę į šiaurę t.y. į centrinę Lietuvos dalį, arčiau didžiųjų Lietuvos miestų, Vilniaus ir Kauno.

1 lentelė

Alytaus regiono gyventojų skaičius ir tankis

Gyventojų skaičius

Gyventojų tankis

Teritorija, km²

Gyventojų skaičius

Gyventojų tankis

Teritorija, km²

Lietuvos Respublika

3 366 357

51,6

65 300

3 349 872

51,3

65 300

Alytaus apskritis

177 040

32,6

5 425

175 149

32,3

5 425

Alytaus m. sav.

68 304

1 707,6

67 505

1 687,6

Alytaus r. sav.

31 073

22,1

1 404

30 914

22,0

1 404

Druskininkų sav.

24 341

53,6

24 212

53,3

Lazdijų r. sav.

24 823

19,0

1 309

24 528

18,7

1 309

Varėnos r. sav.

28 499

12,8

2 218

27 990

12,6

2 218

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Ši statistinė lentelė rodo 2008 ir 2009 metų gyventojų skaičius, kiekvienoje Alytaus regiono savivaldybėje. Pastebėtina, kad mažiausiai gyventojų gyvena Druskininkų savivaldybėje, tačiau atkreipus dėmesį į teritorinius skirtumus mažiausiai apgyvendinta teritorija yra Varėnos rajono savivaldybė. Tai pat galim pastebėti gan nelabai žymų skaičių pokytį. Lyginant 2008 -2009 metų duomenis matomos gyventojų skaičiaus sumažėjimas, pagal tai galime spręsti, kad gyventojai emigravo, į kitą Lietuvos regioną ar šalį.

2 lentelė

Migracija Lietuvoje ir Alytaus regione

order=“1″>

Atvyko

Išvyko

Migracijos

saldo

Atvyko

Išvyko

Migracijos

saldo

Lietuvos Respublika

65 972

73 690

-7 718

56 051

71 534

-15 483

Alytaus apskritis

3 113

4 065

-952

2 770

3 843

-1 073

Alytaus m. sav.

1 635

-796

1 535

-757

Alytaus r. sav.

-23

Druskininkų sav.

-16

-84

Lazdijų r. sav.

-84

-67

Varėnos r. sav.

-207

-142

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Tikruosius migracijos mastus atskleidžia antroji lentelę, rodanti migracijos pokyčius 2008 ir 2009 metais. Lyginant visos Lietuvos mastu, skirtumai akivaizdžiai skiriasi, 2009 metais iš Lietuvos išvyko dvigubai daugiau gyventojų, negu kad 2008. Tai rodo Lietuvos gyventojų didelį norą ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų kitoje šalyje.

2008 metais didžiausia migracija buvo Alytaus miesto savivaldybėje, o mažiausiai migravo gyventojai Lazdijų rajono savivaldybėje. Tai rodo gyventojų didžiausią sėslumą toje regiono srityje. Didžiausią gyventojų prieaugį patyrė Alytaus rajono savivaldybė. Net 151 gyventoja įsikūrė toje regiono srityje. Iš Druskininkų savivaldybėje migracija stabiliausia, tiek kiek atvyko, tiek ir išvyko,tai rodo, kad ši savivaldybė patiria, gan nemažą turistų antplūdį, o gyventojam ši savivaldybė, gan patraukli gyventi, nes migracijos saldo gan nedidelė.

Žiūrint į 2009 metų duomenis, situacija truputį pasikeitus. Tais metais į visas savivaldybes atvyko daug mažiau gyventojų, negu kad 2008 metais, tačiau išvykusių gyventojų skaičius liko beveik toks pat, koks buvo 2008 metais. Dėl to procentaliai regioonas patyrė daug didesnį gyventojų nutekėjimą negu 2008 metais. Net ir Alytaus rajono savivaldybės migracijos saldo neigiamas.

Išanalizavus duomenis, kyla klausimas, kodėl tiek daug gyventojų paliko Lietuvos kraštą ir kas vertė juo migruoti. Daugiausiai žmonės, migruoją, turistinėmis paskatomis, tačiau, kaip migracijos soldo rodo, kad nemažai gyventojų pakeitė savo gyvenamą aplinką. Tai galėjo lemti esama Lietuvoje ekonominė padėtis. Kuri paskutiniu metu yra gan aštri mūsų šalyje. To pasekoje teko nevienai įmonėj bankrutuoti, kas lėmė darbo vietų mažėjimą.

„Alytaus regiono įmonių skaičius pagal pajamų dydį pateikiamas 1 priede 3 lentelėje (žr. p. 21).“

Kaip matome pateiktoje lentelėje 2009 metai žymei sumažėjo įmonių, ypač tų kurių metinės pajamos viršijos 24 milijonus. Labiausiai sumažėjo įmonių, kurių pajamos neviršijo 50 tūkstančių litų. Galima teigti, kad galimybė sukurti naują verslą turint mažą kapitalą, gan blankios. Tokios įmonės sunkiai sugeba ištverti sunkią mokesčių naštą. Be to palyginus visų metų galimus rezultatus, galime teigti, kad 2008 ir 2009 metais, įmonių skaičius gan išliko stabilus, tačiau palyginus su 2010 pirmo ketvirčio statistika, galima teigti, kad per 2010 metus įmonių Alytaus regione bankrutavo daug daugiau, negu, kad per 2008- 2009 bendra sumą. Tai jau žymus darbo vietų ir pragyvenimo kokybės sumažėjimo rodiklis. Gyventojų užimtumo lentelėje, puikiai matomas jau 20

09 metais, bedarbių skaičiaus ūmus pagausėjimas.

4 lentelė

Darbo jėga, užimtumas, nedarbas Alytaus regione

Darbo jėgos aktyvumo lygis, %

61,8

63,2

66,2

69,3

Bedarbiai, tūkstančiai

3,8

2,4

3,2

13,4

Darbo jėga, tūkstančiai

74,9

74,1

78,6

85,5

Nedarbo lygis, %

5,1

3,3

4,1

15,6

Užimtieji, tūkstančiai

71,0

71,7

75,4

72,2

Užimtumo lygis, %

58,6

61,1

63,4

58,3

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Duomenys pateiktoje lentelėje puikiai atskleidžia skirtumus tarp 2006 – 2008 ir 2009 metų. Nuo 2006 iki 2008 metų duomenys rodo, darbo jėgos gausėjimas, bedarbių skaičius ir nedarbo lygis laikosi, gan stabilliai, o užimtumo lygis kyla. Tačiau 2009 metais, visa situacija Alytaus regione pasikeičia, Darbo jėgos ir nedarbo lygis išauga 11% o užimtumo rodikliai krenta 5%.

Šie visi rodikliai daugiausiai ir lemia gyventojų migracijos rezultatus regionuose.

O kaip gi savivaldybės bando išspręsti ekonomines problemas? Kaip ji stengiasi privilioti daugiau turistų, gyventojų? Ką daro, kad Lietuvos gyventojams jų regionas būtų patrauklus gyventi. Į šiuos klausimus puikiai atsako savivaldybių investicijos.

„Alytaus regiono savivaldybių biudžetųišlaidos pateikiamos 1 priede 5 lentelėje (žr. p. 21).“

Savaime aišku, kad diidžiausias biudžetas yra Alytaus miesto savivaldybėje, nes ten gyvena daugiausia gyventojų, o kaip žinia mieste mokesčiai už komunalines paslaugas nėra maži. Iš šios lentelės duomenis galima išskirti į tris sritis kurioms daugiausiai savivaldybės išleidžia pinigų:

Švietimas;

Bendros valstybės paslaugos;

Poilsis, kultūra ir religijas.

Kaip matome, švietimas – svarbiausia Alytaus regione. Siekiama, kad dauguma gyventojų turėtų išsilavinimą, jog išsilavinimo lygis būtų aukštas. Nepaslaptins, kad švietimo politika, tai ne vien valstybės prioritetas, pačios savivaldybės sprendžia, kam ir kur skirti lėšas. Džiugu, kad visame Alytaus regione tvarkoma švietimo sistema, rekonstruojamos mokyklos, samdomi profesionalūs mokytojai, tai pat mokyklos užsiima mainų programomis. Viena iš žinomiausių mokyklų Alytaus regione yra Švento Benedikto gimnazija, kuriai skirta parama atkeliauja net ir iš kitų šalių. Puikiai išsilavinimo lygį ir jo pokyčius atskleidžia ši lentelė.

6 lentelė

Išsilavinusių gyventojų nuo 25 iki 64 m. skaičiau kitimas Alytaus regione

Žemesnis

7,8

10,1

7,0

6,2

Vidutinis

65,0

60,3

66,1

69,4

Aukščiausias

18,5

18,4

20,9

20,5

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Lentelėje maatomas gan žymus pokytis tarp 2006 ir 2009 metų, žemesnio išsilavinimo gyventojų sumažėjo, o vidurinio ir aukštesnio padidėjo. Galima sakyti, kad savivaldybėse švietimo programa pasiteisino, tačiau matomos šioks toks „proto nutekėjimas“. Aukštesnio išsilavinimo žmonių sumažėjo, tai reiškia, kad dalis gyventojų su aukštuoju išsilavinimu išvyko iš regiono į kitą arba paliko Lietuvą ir išsikėlė gyventi svetur.

Taip pat iš savivaldybių išlaidų matome, kad gan daug pinigų savivaldybės išleidžia bendrosioms valstybės paslaugoms. Tai gan didelis pinigų kiekis, kuris atitenka visos valstybės reikmėms.

Trečioje vietoje saviivaldybių išlaidų lentelėje yra poilsis, kultūra ir religija. Galima teigti, kad turizmo sritis, visose Alytaus regiono savivaldybėse užima, gan svarbia vietą. Tai gan teisingas kelias, nes gyventojai išleidžia daugiausiai pinigų poilsiaudami, be to išvysčius turizmo industriją, galima gan nemažų investicijų sulaukti iš svetur atvykstančių turistų.

Dažniausiai savivaldybės turistus traukia savo išskirtinėmis paslaugomis, gamtos kampeliais, renginiais.

7 lentelė

Paslaugų įmonių skaičius

Alytaus apskritis

Alytaus m. sav.

Alytaus r. sav.

Druskininkų sav.

Lazdijų r. sav.

Varėnos r. sav.

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų paslaugas teikiančios įmonės sudaro apie 25% visų esančių įmonių, Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, paslaugas teikiančių įmonių skaičius didžiausias, Alytuje ir Druskininkuose. Galima sakyti, kad tai dvi pagrindinės savivaldybės, kuriose dar paslaugų industrija yra išplėtoto, ir kuriose galimas turizmas. Tačiau iš lentelėje pateiktų duomenų matomas šių įmonių skaičiaus kritimas. Galima teigti, kad šituos regionuose įvairias paslaugas teikiančioms įmonėms sunkų išsilaikyti versle ir, kad nėra jos labai paklausios. Iš visų paslaugas teikiančių įmonių tik apie 9% tų įmonių teikia poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos paslaugas.

8 lentelė

Poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos įmonių skaičius

width=“25%“>

Alytaus apskritis

Alytaus m. sav.

Alytaus r. sav.

Druskininkų sav.

Lazdijų r. sav.

Varėnos r. sav.

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Išanalizavus pateiktus duomenis lentelėje, matomas stabilus įmonių skaičius Varėnos, Lazdijų ir Alytaus rajono savivaldybėse. Šiose miestuose šių įmonių skaičius gan labai mažas, tačiau jų skaičiaus pokyčio nėra. Druskininkų ir Alytaus miesto savivaldybėse turizmo industrija labiau išplėtota, tačiau matomos, kai kurių įmonių pasitraukimas iš verslo. Dėl tokio mažo poilsio, kultūrines paslaugas teikiančių įmonių skaičiaus, gyventojai, vyksta į kitus regionus, kad patenkintų savo poreikius.

Kad išsiaiškint, kaip Alytaus regiono savivaldybės stengiasi pagerinti ekonominę ir socialinę padėtį, reikėtų išanalizuoti Alytaus regiono savivaldybių plėtros strategiją.

Ekonominė plėtros strategija

Regionų ekonomikos strategija rengiama, remiantis teoriniais regionų plėtros principais ir veiksniais, regionų ekonomikos augimo teorijomis, užsienio šalių patirtimi, nacionalinę regioninę politiką reglamentuojančiais teisiniais aktais bei Lietuvos regionų ekonomikos kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistemine analize.

Regionų ekonomikos strategija rengiama analizuojant užsienio šalyse taikomos regionų plėtros teorijas: visuomenės raidos etapų teorija; išteklių teorija; eksportu pagrįsta teorija; metropolijos užkampio teorija; urbanizacijos masto ekonomijos teorija.

Remiantis pagrindiniais teiginiais, regionų plėtrą galima apibūdinti, kaip bendruomenės gyvenimo socialinio, ekonominio, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, technologijos, kultūros ir rekreacijos aspektų vystymą tam tikroje teritorijoje.

Ekonomikos plėtra yra svarbiausia bendruomenės plėtros sudedamoji dalis, kadangi ji aprūpina bendruomenę finansiniais ištekliais, kurie yra būtini norint vystyti kitus bendruomenės plėtros aspektus. Ekonominės veiklos pagrindą sudaro šie pagrindiniai veiksniai:

žmogiškieji ištekliai;

finansiniai ištekliai;

technologija;

infrastruktūra.

Ekonominės plėtros strategija kuriama siekiant turėti vientisą ir šiuolaikišką valstybę, tai jos vidų, galima sakyti, sudaro regiono ekonomikos plėtra, kurią apibūdina rodikliai: BVP vienam gyventojui, darbo vietų skaičius, investicijos vienam gyventojui, ekonominės struktūros pokyčiaiir kt. Minėti rodikliai atsiranda per turto kūrimo proceso šalyje ir jos regionuose, o turtą kuria verslo įmonės funkcionuojančios regiono konkurencinėje aplinkoje.

Pasaulyje plačiai pripažinta, jog pagrindinis regioninės plėtros instrumentas – valstybė.

Viena iš seniai įsitvirtinusių regioninės plėtros krypčių – valstybės siekiai subalansuoti gamybinių pajėgumų geografinį išsidėstymą.

Pagrindinė valstybės misija:

didinti šalies regionų sanglaudą, mažinant ekonominius, socialinius, išsilavinimo sąlygų ir administracinių gebėjimų skirtumus tarp jų;

užtikrinti harmoningą regionų ekonominę plėtrą bei didinti jų konkurencingumą, atsižvelgiant į regionų ypatumus;

užtikrinti racionalų regioninės plėtros finansavimą, naudojant tiek šalies, tiek užsienio finansinių šaltinių lėšas;

užtikrinti kaimo bendruomenių gyvybingumą ir plėtrą;

skatinti partnerystę;

pagrindinis ilgalaikis regionų ekonomikos plėtros tikslas – užtikrinti stabilaus aukšto gyvenimo lygio galimybes visoms šalies bendruomenėms.

Regionų ekonomikos plėtros uždaviniai:

užtikrinti palankias sąlygas investicijoms į regiono ekonomiką;

vystyti regionų fizinę ir socialinę infrastruktūrą, remiantis subalansuotos plėtros principais;

optimizuoti centrinių valstybės institucijų, atsakingų už regioninės politikos vykdymą, funkcijas;

išplėsti ekonominės plėtros valdymo funkcijas (planavimo, įgyv

endinimo, koordinavimo ir kontrolės) ir suteikti jas regionų plėtros taryboms;

didinti regionų žmogiškųjų išteklių kompetenciją;

skatinti partnerystę vietiniame, šalies ir tarptautiniamelygmenyje;

sukurti žinių visuomenę, plėtojant regiono informacinę infrastruktūrą.

Tačiau visus šiuos uždavinius įvykdyti yra labai sunku, nes šis darbas reikalauja ne vieno žmogaus, o visos valstybės, jos gyventojų pastangų. Dėl to savo regiono ekonominę situaciją ir jos plėtojimo strategiją privalu bent žinoti.

Alytaus regiono plėtros strategija

Alytaus rajono plėtros planas yra identiškas Alytaus apskrities plėtros planui. Alytaus rajono savivaldybė nepateikia raidos prioritetų bei priemonių atsižvelgiant į rrajono specifiką bei poreikius, nors akivaizdu, kad Alytaus rajono poreikiai ir prioritetai yra skirtingi nei visos apskrities.

Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas

Alytaus miestas yra apskrities centras, kuriame sutelktas didžiausias socialinis-ekonominis potencialas. 2002 m. Alytaus miesto savivaldybė parengė Alytaus miesto plėtros iki 2015m. strateginį planą, kuriame yra numatytos miesto prioritetinės plėtros kryptys bei priemonės, tačiau nėra nurodyti finansavimo šaltiniai jų įgyvendinimui.

Alytaus miesto plėtros vizija nukreipta į palankią pramonės ir verslo bei patogią ir harmoningą gyvenimo aplinką, infrastruktūrą ir aplinkosaugą. AAlytaus miesto plėtros vizija (priešingai nei apskrities) su žiniomis, įgūdžiais ir kompetencija (žinių ekonomikos ir aukštos kokybės užimtumo pagrindu) nepakankamai siejama ir akcentuojama socialinė-ekonominė sanglauda. Pirmiausia, tarp prioritetinių miesto plėtros krypčių yra numatomas miesto įvaizdžio formavimas.

Alytaus miesto prioritetinės plėtros kryptys iiki 2015 metų:

Miesto įvaizdžio formavimas;

Pramonės ir verslo plėtra;

Žmogiškųjų išteklių ugdymas;

Infrastruktūros plėtra;

Aplinkos apsaugos plėtra.

Dauguma miesto plėtros prioritetų bei priemonių nurodytų plane yra suderinti su apskrities prioritetais, jie gali būti taikomi ir miestui, ir apskričiai. Nors ir miesto, ir apskrities planuose suformuluoti prioritetai panašiai, tačiau jų interpretacija konceptualiai skiriasi. Apskrities plane daugiau dėmesio skiriama esminėms problemoms, analizuojama platesniu požiūriu, apjungiant kartu žmogaus socialinės raidos ir infrastruktūrinį aspektus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje galėtų duoti tolydų pažangos rezultatą. Tuo tarpu miesto plane pateiktos plėtros kryptys yra siauros, priemonės koncentruojasi daugiau į infrastruktūros, nei į žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Alytaus miesto plėtros plano analizė, rodo, kad Alytaus miestas – apskrities ekonomikos plėtros centras – per mažai dėmesio kreipia aplinkinių teritorijų integracijai. Pavyzdžiui, užtikrinant įvairesnę Alytaus miesto ir užmiesčio ttransporto ryšių plėtrą pirmenybė teikiama miesto transportui bei didžiuliams infrastruktūriniams projektams: geležinkelio Šeštokai – Alytus, Alytus – Valkininkai atšakos bei Alytaus oro uostą rekonstrukcijoms. Tuo tarpu viešojo transporto problemos nėra pristatomos, susisiekimas tarp rajonų bei gyvenviečių lieka problematiškas ir nesprendžiamas.

Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 m. strateginis planas

Druskininkai yra išskirtinis apskrities miestas, gerai žinomas kurortas,turintis didžiules galimybes tapti konkurencingu tarptautiniu kurortu. Tačiau jau tris pastaruosius metus, nepaisant didelės darbo jėgos paklausos, nedarbo lygis Druskininkuose yra vienas didžiausių šalyje.

Druskininkų savivaldybės strateginiame plane miesto pplėtros vizija ir strategija siejama su modernaus ir savito tarptautinio kurorto plėtra, kuriame teikiamos kokybės sveikatinamo, turizmo, rekreacijos paslaugos bei užtikrinama aukšta gyvenimo kokybė.

Nesiekiant didesnio ir geresnės kokybės užimtumo, neįmanoma yra užtikrinti aukštus gyvenimo lygio standartus. Nepaisant didelio paslaugų tiekėjų sutelktumo bei paslaugų poreikio, nedarbo lygis Druskininkuose yra išskirtinai aukštas, todėl, kad vietinei darbo jėgai labai trūksta kompetencijos ir marketingo įgūdžių.

Druskininkų savivaldybės plėtros plane pirmiausia turėtų būti telkiamas dėmesys žmogiškųjų išteklių ugdymui, vietos gyventojų įsidarbinimo kompetencijos įgūdžių ugdymui ir sprendžiant nedarbo problemą iš esmės. Tačiau plane strateginės plėtros prioritetinėse kryptyse nėra išskirtas prioritetas žmogiškiesiems ištekliams, jų ugdymui bei užimtumui.

Druskininkų plėtros vizijai įgyvendinti yra numatytos keturios strateginės plėtros prioritetinės kryptys:

Kurorto tarptautinio konkurencingumo didinimas;

Tikslas Nr.1. Plėtoti kurorto sveikatinamo, turizmo ir rekreacijos veiklą.

Nr.2. Didinti Druskininkų patrauklumą verslui ir investicijoms.

Nr.3. Integruoti kaimo vietoves į kurortinę veiklą.

Infrastruktūros plėtra ir aplinkos apsauga;

Tikslas Nr.1. Užtikrinti kurorto subalansuotą urbanistinę plėtrą, infrastruktūros, inžinerinio aprūpinimo bei aplinkosaugos sistemų efektyvųnaudojimą, atnaujinimą bei kokybinį vystymą.

Tikslas Nr.2. Užtikrinti šiuolaikišką, integruotą ir patikimą susisiekimo sistemą ir infrastruktūrą.

Tikslas Nr.3. Plėsti gyvenamojo būsto fondą.

Žmogiškųjų, gamtinių bei kitų išteklių plėtra ir puoselėjimas;

Tikslas Nr.1. Užtikrinti aukštos kokybės švietimo prieinamumą kiekvienam savivaldybės gyventojui, sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą.

Tikslas Nr.2. Tausoti gydomuosius ir kitus gamtinius išteklius, moksliškai pagrįsti jų gydomąsias ssavybes ir poveikį sveikatai.

Saugios ir sveikos aplinkos puoselėjimas.

Tikslas Nr.1. Suformuoti efektyvią, gyventojų ir svečių poreikius atitinkančią, sveikatos priežiūros paslaugų sistemą.

Tikslas Nr.2. Užtikrinti svečių ir gyventojų saugumą kurorte.

Nr.3. Plėtoti pažangias socialinių paslaugų teikimo formas bendruomenėje, kuriant socialinių paslaugų tinklą savivaldybėje.

Druskininkų savivaldybės plėtros strategijoje daugiausia dėmesio yra skiriama kurorto konkurencingumui bei patrauklumui verslui didinti dėmesį koncentruojant į natūralią kurortinės veiklos plėtrą, t.y. investuojant į infrastruktūrą. “Siekiant kurorto tarptautinio konkurencingumo didinimo numatoma plėtoti kurortinių paslaugų įvairovę ir gerinti jų kokybę, inicijuoti naujų sveikatinamo, turizmo, rekreacijos ir pramogų objektų steigimą. Norint užtikrinti kurorto teikiamų sveikatinamo, turizmo, rekreacijos paslaugų aukštą kokybę, yra numatyta savivaldybės teikiamų medicinos paslaugų struktūros reorganizacija bei medicininės įrangos atnaujinimas.” Deja, nėra skiriamas dėmesys vietos gyventojų kompetencijai bei įgūdžių ugdymui.

Iš esmės Druskininkų plėtros planas labiau panašus į įmonės verslo planą, kuri neturi jokių problemų su darbuotojais, jų kvalifikacija bei kompetencija, o jos prioritetai yra skiriami tik infrastruktūros plėtrai.

Lazdijų rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2005 – 2010 metų

Pagal plėtros vizija Lazdijų rajono savivaldybė tai – “teritorija su išvystyta infrastruktūra, subalansuota kaimo ir miesto plėtra, saugia bei harmoninga aplinka”. Saugi bei harmoninga aplinka siejama su pažangia švietimo, asmens ir visuomenės sveikatos, socialiniu ir viešųjų paslaugu sistema, kuri užtikrina socialinį teisingumą ir saugumą.

Lazdijų rajono sstrateginis plėtros planas iš esmės yra suderintas su apskrities planu. Savivaldybė taiko tuos pačius strateginio planavimo metodus, telkdama dėmesį pirmiausia žmogiškųjų išteklių ugdymui. Pagal suformuluotus prioritetus ir tikslus Lazdijų rajono savivaldybė aprėpia visas svarbiausias apskrities plėtros problemas ir pritaiko vietos aktualijoms – nedarbo ir socialinės atskirties mažinimui. Plėtros planas galėtų pasitarnauti inicijuojant projektus ir teikiant paraiškas ES struktūriniams fondams.

Lazdijų rajono strateginiame plėtros plane trūksta tikslių priemonių išnaudojant pasienio zonos privalumus, be to, reikėtų daugiau dėmesio skirti smulkiajam verslui ir jo stiprinimui.

Varėnos rajono savivaldybės plėtros 2008 – 2017 metų strateginis planas

Varėnos rajono plėtros programa išesmės yra suderinta su apskrities planu. Programa – nuosekli, logiška ir išsami, yra kryptingos gairės inicijuojant projektus ir teikiant paraiškas ES struktūriniams fondams. Nors Varėnos savivaldybė ir atsilieka, nuo kitų Alytaus regiono savivaldybių, tačiau iniciatyviai stengėsi plėtoti, savo savivaldybę, kad kuo daugiau pritrauktų kitų savivaldybių gyventojų dėmesio.

Turistinių paslaugų įvairovė Alytaus regione

Alytaus regiono paslaugų spektras nėra labai platus, tačiau daugiau ar mažiau savo poreikius geli išpildyti visi. Daugiausiai turistinių paslaugų siūlo Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybės, tačiau čia bus apžvelgtas visa Alytaus regionas. Visa informacija aiškiai pateikiama savivaldybių turizmo informacijos centruose:

Alytaus miesto savivaldybė

Alytaus miestas, kaip didžiausias regiono miestas turi labai platų paslaugų spektrą, lyginant su kitais regiono miestais. Pradedant nuo kavinių, mieste daugiausiai yra picerijų, dvi populiariausios iš jų „Čili pica“ ir „Dzūkų svetainė“,

pastaroji yra pačiame miesto centre, kuri vakarais dažniausiai būna pilna lankytojų, o laisvo staliuko tenka palaukti ilgiau negu valandą. Populiariausia maisto pristatymo į namus „Gardus maistas“. Konferencijų salių nėra gausu, tačiau kiekvieno poreikius tikrai būtų galima, kur patenkinti. Viena didžiausių problemų su kuriomis susiduria Alytaus gyventojai yra viešasis transportas, nes mikroautobusai važinėja ne pagal grafikus, kartais nes vidurdienį gyventojams tenka laukto mikroautobuso vos ne valandą, tad greičiausias būdas keliauti pėsčiomis arba dviračiu. Mieste yra keli dviračių takai, vienas jų veda pper visą miestą. O jeigu nėra noro minti dviračio, galima išsinuomotiautomobilį, tačiau prieš tai reikėtų pasidomėti kokios sąlygos tam yra reikalingos.

Apgyvendinimo paslaugas teikia taip pat nemažai įmonių. Iš viešbučių tai prabangiausias tėra trijų žvaigždučių. Jei yra noras ilgiau paviešėti Alytuje galima gan nebrangiai išsinuomoti butą, neribotam laikui.

Dažnai vasaros metu organizuojamos pažintinės ekskursijos po Alytų, jo apylinkes, norintiem vakare praleisti laika jaukiai su draugais galima nueiti į naktinį klubą, tačiau tokių Alytuje tėra 3, O biliardo, boulingo paslaugias teikiančių įmonių yra ttik viena. Lošimo namai Alytuje tėra tik vieni.

Akyvų laisvalaikį norintiems praleisti gyventojams ar miesto lankytojam galima nueiti į baseiną. Jų Alytuje yra du, viename jų dažnai vyksta respublikinės, rajoninės varžybos. Saunų ir pirčių galima rasti ten pat, tačiau ko gyventojai ggali labiausia pasigesti, tai atsipalaidavimo procedūrų. Tokias paslaugas teikia vos pora įstaigų ir tai labai brangiai, tad jei turistai ar gyventojai nori patirti rankų masažo džiaugsmo turi keliauti Druskininkus ar Kauną. Alytuje yra vienas kartodromas, aerodromas, kuris siūlo apžvalginius skrydžius, dažasvydis. Centriniame Alytaus stadione yra teniso kortas.

Galima pastebėti, kad pačiame Alytuje aktyvų poilsį siūlančių paslaugų nėra gausu, o jų kainos yra gan aukštos. Alytaus gyventojai žiemą dažniausiai važiuoja pramogauti į kitus miestus, o vasarą, kadangi Dzūkija garsėja, kai ežerų kraštu, tai prie jų didžiąją dalį vasaros praleidžia dauguma gyventojų.

Alytaus rajono savivaldybė

Šioje savivaldybėje gausu kaimo turizmo sodybų, dauguma jų įsikūrusios prie ežerų, turi visus patogumus, siūlo konferencijų sales, vandens pramogas, pirtis. Dažnai kaimo sodybose lankytojai rengia vestuves, nes kainos gan prieinamos, oo aplink tik grynas oras ir graži gamta. Tai pat kaimo sodybose yra ir biliardo stalų. Beveik visos sodybos kurios įsikūrusios prie ežerų nuomoja vandens dviračius, baidares, vandens motociklus, žiemą pasivažinėjimus su greitaeigiais sniegomobiliais ar keturačiais. Turistai atvykę iš svetur dažnai nuomojasi baidares, kurių nuomos punktų yra gausu Alytaus rajone.

Dar viena populiari pramoga, kuri nesenai atsirado Alytaus rajone, tai nuotykių parkas. Jis yra nutolęs nuo Alytaus per 2 kilometrus. Vasarą ten būna pilna žmonių, kurie atvažiuoja išbandyti save ar tiesiog aatsipalaiduoti karstydamiesi po medžius.

Kadangi Alytaus – miškingas kraštas, tai Alytaus miškų urėdija medžioklės laikotarpiu organizuoja medžiokles.

Druskininkų savivaldybė

Kadangi Druskininkai laikomas kurortiniu miesteliu tai jame ir turistinės paslaugos visiškai kitokio lygio negu Alytuje. Pradedant nuo apgyvendinimo vietų, mieste gan gausu viešbučių keturių žvaigždučių, apgyvendinimo vietų taip pat žymiai daugiau, negu Alytuje ir daug kokybiškesnės, vos ne visuose viešbučiuose yra kavinės ar restoranai. Taip pat Kaikuriuose viešbučiuose teikiamos relaksacinės paslaugos: masažai, grožio procedūros, pirtys, purvo vonios, įvyniojimai. Vienas prabangiausių viešbučių yra EUROPA ROYALE DRUSKININKAI. Jame yra net ir boulingas, pirčių kompleksas, saugoma stovėjimo aikštelė, viskas skirta, kad klientas atsipalaiduotųir pamirštų savo rūpesčius.

Pačiuose Druskininkuose gausu sanatorijų, SPA centrų, kurios siūlo pirtis masažus, baseinus su įvairiomis procedūromis. Lyginant su Alytumi, šiame miestelyje tikrai gausu, relaksacines paslaugas siūlančių įmonių.

Maitinimo įstaigų šiame mieste taip pat netrūksta. Kur be pažiūrėsi, visur pilną barų, kavinių restoranų, o vasaros vakarais juose pilna žmonių.

Aktyvų poilsį mėgstantys turistai, tikrai ras kur pakrutėt ir pajudėt, yra net 5 naktiniai klubai, kažikurie iš jų siūlo ir boulingą, biliardą, barus, bei trankia kokybišką muziką. Šiame miestelyje tiek daug siūlomų paslaugų, kad kartais lankytojams gali būti suku išsirinkti, kur eiti. Tikrai kiekvienas ras sau prie širdies patinkančia pramogą ar paslaugą: nuotykių parkas, badmintonas, kanojų nuoma, baidarių nnuoma, kartingai, keturačių nuoma, baseinai, burlenčių sportas, elektrinių skuterių nuoma, golfas, jodinėjimas, kazino, kroketas, oro balionai, šaudymas lankais, slidžių nuoma skvošas. Šuolis parašiutu ir t.t.

Druskininkuose yra vienintelis Alytaus regione vandens parkas, tai bene pats populiariausias vandens parkas Lietuvoje. Jame yra pirčių kompleksai, čiuožyklos, barai, restoranai. Vandens parkas siūlo bene visas vandens pramogas, kokios įmanomos.

Norintiems pamatyti, kažką naujo sužinoti, yra gan nemažai lankytinų vietų, atskleidžiančių Druskininkų miestelio istoriją, dažnai rengiamos ekskursijos, įvairūs žygiai tiek dieną, tiek naktį, siūlomi naktiniai žygiai baidarėmis, kas tikrai patrauktų ne vieno akį. Taip pat siūlomos įvairios vietos kempingam, kuriuose galima gan nebrankiai praleisti kelias dienas su visa šeima gamtoje išleidžiant mažiau pinigų.

Taippat mieste dažnai vyksta įvairūs renginiai, kas vakarą galima tikrai rasti kur nueiti.

Druskininkai – tai vienintelis miestas Alytaus regione, kuriame kiekvienas turistas ras ką veikti, ir tikrai prasmingai praleis savo laisvalaikį. Galima sakyti, kad Druskininkai yra Alytaus regiono turizmo centru.

Lazdijų rajono savivaldybė

Tai savivaldybė, kurios teritorija labiausiai nuklota ežerais didžiausiais Alytaus regione: Dusia, Metelys, Veisiejis, Seirijis, Ančia,Galstas, Snaigynas, Zapsys, Šlavantas, Rimietis, Vernijis, Galadusys, Vilkinys, Prapuntas, Niedus,Kaviškis, Sagavas, Babrų, Ilgis, Šlavantėlis, Juodas Kauknoris, Akmenių, Stirtos, Teizų, Balsis. Vasarą šis rajonas sulaukia daug lankytojų. Nors savivaldybės turistiniai ištekliai nėra labai gausiai lankomi, tačiau ši sritis turi labai gilias ttradicijas ir istorines šaknis. Regione gausu įvairių rūšių amatininkų ir tautodailininkų. Lazdijų savivaldybės rajone yra 6 istoriniai muziejai, tai pat Veisėjų regioninis parkas.

Apgyvendinimo įstaigų yra pakankamai šiame rajone, 3 viešbučiai, 2 poilsio namai. Stiprioji šio rajono sritis yra kaimo turizmas. Šiame rajone jų gausiausia, lyginant su visu regionu. Kaimo sodybos siūlo didžiąją dalį rajono turistinių paslaugų. Skraidymas sklandytuvais, vandens įvairios pramogos, ekskursijų organizavimas, jodinėjimas, medžioklė. Tai pat viena išskirtinė šiame regione yra siūloma paslauga yra Jachtų nuoma.

Maitinimo įstaigų taip pat yra, nors ir nedaug, bet pakankamai.

Šio regionas turizmo industrija nėra labai išplėtota, bet kiekvienas, kuris nori pailsėti gamtoje, įsinuomoti sodyba poilsiu, pasimėgaut vandens pramogomis, ras sau tinkamą vietą.

Varėnos rajono savivaldybė

Šis regionas taip pat pasižymi kaimo sodybų gausa, bet pagrindinė siūlomo vandens pramoga yra baidarių, kanojų nuoma, nes šiame rajone gausu sodybų skirtų, šiai turizmo šakai: Ūlos, Merkio, Varėnės, Šalčios, Nemuno upės. Visose šiose upėse plėtojamas vandens turizmas.

Šiame rajone yra gausu saugomų teritorijų, tad stovyklavimo galimybės yra truputį ribotos. Šiame rajone gausiausia gamtinių šaltinių: Dzūkijos nacionalinis parkas, 3 rezervatai, kraštovaizdžio, gamtiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, telmologiniai, botaniniai, kultūriniai, draustiniai. Šiuos visus saugomus objektus galima apkeliauti ir dviračiu, yra tam pritaikyti dviračių takai, be to nemažai yra dviračių nuomos p

unktų.

Tai savivaldybė turinti daugiausiai saugomų teritorijų visame Alytaus regione, tad šis savivaldybė daugiausiai turistinio potencialo turi saugodama savo saugomas teritorijas ir plėtodama informaciją apie ja, bei tam skirtų dviračių takų plėtimo.

Turizmo paslaugų kokybė

Turizmui tapus masiniu reiškiniu, paslaugų teikimas virto ekonominės veiklos, verslo sfera. Firmos keliautojams teikia paslaugas ir tenkina jų poreikius kelionėje.

Vartotojui sunku vertint turizmo paslaugą iš šalies, apie ją, su ja jis gali susipažinti tik internete, bet ją pilnai įvertinti gali tik vartodamas. Kitas būdas kaip kitaip galima vertinti tturistinių paslaugų kokybę yra virtualus jų lyginimas, retaikada būna, kad konkuruojančių įmonių visos paslaugos būna identiškos. Vieni siūlo papildomas, kartais nemokamas paslaugas, prie pagrindinio paslaugų paketo, kiti siūlo išskirtines tik jiems būdingas paslaugas. Tai konkuruoja tarpusavyje paslaugas teikiančios įmonės.

Kaimo turizmo sodybos visos siūlo panašias paslaugas, nakvynė, pobūvių organizavimas, vandens pramogos, bet šiais naujaisiais likais, vartotojas suinteresuotas ir patogumais, toletas, dušas, patogi lova, internetas, televizija. Į vieną iš jų atsižvelgiant buvo sudaryta kaimo sodybų vertinimo lentelė. Lazdijų savivaldybės rajono kaimo sodybos ššiai analizei buvo pasirinktos ne dėl simpatijos, o dėl sodybų gausos. Lazdijų rajone daugiausiai kaimo sodybų iš viso Alytaus regiono, čia ir konkurencija didžiausia, todėl sodybų savininkai turi labai stengtis pranokti savo konkurentus savo paslaugų ir patogumų gausa.

„Lazdijų savivaldybės kaimo ssodybų vertinimas pateikiamos 1 priede 9 lentelėje (žr. p. 22).“

Vienas iš pagrindinių kriterijų vertinant kaimo sodybas Lazdijų rajone buvo atskiro dušo ir tualeto turėjimas kiekvienoje nuomojamoje patalpoje ar namelyje bei paslaugų kiekio siūlymas. Svarbiausia. Kad sodyba turėtų pakankamai gyvenamųjų vietų, apie 15 – 30 ir pakankama paslaugų kiekį, kad klientas nenuobodžiautų. Visos sodybos, kurios turėjo visus patogumus, gyvenamųjų vietų apie 40 ir siūlė nemažiau paslaugų negu 8 buvo vertinamos 5 balais, Kaimo sodybos turinčios visus patogumus, siūlančios nemažiau 20 gyvenamųjų vietų ir siūlančios minimaliai 8 paslaugas buvo vertinamos 4balais. Trimis balais buvo vertinamos visos kitos sodybos, kurios siūlė apie 5 paslaugas ir iki 20 gyvenamųjų vietų. 2 ir 1 buvo vertinamos kaimo sodybos, kuriosneturi patogumų, ir siūlo apie 3 paslaugas iir miegamųjų vietų, tai pat tos kurio nepateikė pilnos informacijos apie savo sodybą.

Bendrai vertinant visas Lazdijų kaimo sodybas, tai tikras turisto mėgstančio gamtą kampelis. Papildomos siūlomos paslaugas yra ir dažasvydis, keturačiais, vandens motociklais, pirtys, romantiškos salos su pavėsine iki kurios galima nusigauti tik valtimi ir t.t.

Turizmo paslaugų vartotojai

Alytus regionas – tai toks kraštas, kurio rekreaciniai ištekliai nevisada būna teisingai įvertinami. Daugiausiai ko pasigenda mūsų turistiniai ištekliai, tai reklamos, kuri teisingai pateiktų informaciją apie regioną ir jo lankytinas vietas. Tačiau ir bbe to Alytaus regioną lanko turistai iš kitų Lietuvos regionų, kaimyninių šalių ar net kitų pasaulio žemynų.

10 lentelė

Alytaus regione apgyvendinta svečių

Afrika

Amerika

Australija

Azija

1 184

1 141

Europos sąjunga

23 641

33 162

45 765

Iš viso:

25 409

34 789

45 765

Lietuva

128 029

155 946

146 295

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

Kaip matome iš statistinių duomenų į šį regiono kasmet plūsta vis daugiau turistų, Nors iš Amerikos, Australijos ir Azijos turistų kiekis sumažėjo, tačiau iš Europos sąjungos mūsų kraštą kasmet plūsta 10 000 turistų daugiau. Lyginant su 2006 ir 2008 metais, turistų keikis iš kitų Europos šalių pakilo 45%. Kaip matomelentelėje iš kitų Lietuvos regioną į Alytaus regioną gan dažnai užsuka turistai, tada galima teigti, kad Alytaus regionas eina teisinga linkme bandydamas pritraukti, kuo daugiau svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio šalių.

Išvados

Išanalizavus Alytaus regiono socialinę ir ekonominę padėti, galima sakyti, kad Alytaus regionui dabar didelis sunkmetis. Darbo vietų mažėja, gyventojai migruoja kitur ieškodami geresnio kampelio. Nors iš savivaldybių švietimo reformos vykdomos, išsilavinimas kyla, tačiau žmonės emigruoja net iš šalies. Taip pat stipriai krenta įmonių skaičius, daug kas užsidaro, bankrutuoja, kad dar labiau skatina darbo vietų mažėjimą, o savivaldybės į tai mažai kreipia dėmesio, nors jjų veiksmus riboja mažas biudžetas, kurių nemažą dalį atiduoda valstybės reikmėms.

Nors turizmas nemiršta Alytaus regione bet nebūtų galima pasakyti, kad jis ir yra labai stiprus. Ką aplankyti, pamatyti tikrai yra, bet kad turizmas būtų labai stipri ir svarbi Alytaus regiono puse, dar reiktų ne vienų metų. Kiekviena regiono savivaldybė labai išsiskiria savo turistiniais ištekliais, iš kurių stipriausią turi Druskininkai, tačiau Varėnos ir Lazdijų rajono savivaldybės nei Alytaus miesto savivaldybės dar turi kur tobulėt, bet ar tai dabar įmanoma, manau, kad nelabai, nes įmonėm kurtis labai sunku, o jau ir įkurtas paslaugų sferos įmones plėsti kažin ar verta, nes turizmo paslaugų vartotojų nėra tiek daug, kiek norėtųsi.

Manau, kad Alytaus regionas tikrai turi potencialą turizmo sritį, pilna draustinių, kaimo sodybų, dvi slidinėjimo trasa, Kurortinį miestelį, vienintelį tokį Lietuvoje, kuris siūlo tiek daug kokybiškų relaksacinių paslaugų, tik reikiadaugiau noro ir užsidegimo reklamuoti tai ką turi, ir viską pasiekti būtų įmanoma.

Naudota literatūra

Internetiniai šaltiniai:

Bagdzevičienė, R. Regionų ekonomikos plėtros strategija [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://www.ukmin.lt/lt/strategija/ilgalaike_ukio.php

Alytaus apskrities viršininko administracija. Alytaus apskrities bendras (generalinis) planas [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://195.182.88.45/ava/selectPage.do%3Bjsessionid=60FDD2F8AD3A1592FBC28C2933F93FCE?docLocator=DDA8BEA4F3C211DB8CA8746164617373&amp%3Binlanguage=lt&pathId=500

Lietuvos respublikos vyriausybė. Nutarimas dėl regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007 – 2010 metų [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:k1KMEVSqcVYJ:www3.lrs.lt/docs2/XTRMWSAT.DOC+Alytaus+regiono+pl%C4%97tros+planas+iki+2010&cd=28&hl=lt&ct=clnk&gl=lt&client=firefox-a

Alytaus miesto savivaldybė. Alytaus miesto plėtrros iki 2015 metų strateginis planas [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://docs.google.com/viewer?a=v&q=cache:xaAGCCDM4i8J:www.ams.lt/New/file.php%3Ffilename%3DPletros_iki_2015_planas%255B1%255D.pdf+alytaus+rajono+strateginis+planas&hl=lt&gl=lt&pid=bl&srcid=ADGEESgk_Y-8L4SxoGfQsYV7zmKoCN6TmNHsj8RBrek_xwKVtgnxO5SZC89SRr5PTs00s43OPsXhQjWjxjgtIVTppgcuIA4b7G4SlmVpBanLcAV8XTdpXinS35WReBrOcuae4AE5e0rc&sig=AHIEtbTR23lMQTB36kVxh_6Feh6A2O_yaw

UAB “Verslo Procesų Valdymas”. Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 m. strateginis planas [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:4hko1CQX2wQJ:www.druskininkai.lt/EasyAdmin/sys/files/SPP_1.doc+druskinink%C5%B3+savivaldyb%C4%97s+pl%C4%97tros+planas&cd=2&hl=lt&ct=clnk&gl=lt&client=firefox-a

Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Lazdijų rajono savivaldybės strateginis plėtros planas 2005 – 2010 metų [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://www.lazdijai.is.lt/lzd/resursai/LSPPI.pdf

Varėnos rajono savivaldybės taryba. Varėnos rajono savivaldybės plėtros 2008 – 2017 metų strateginis planas [žiūrėta 2010-03-23] Prieiga per internetą: http://www.varena.lt/failai/Ivairus%20failai/strateginis%20planas%202008-2017.pdf

Rokienė D. Alytaus apskrities turizmo ir rekreacijos plėtros specialusis planas [žiūrėta 2010-03-25] Prieiga per internetą: http://www.alytus.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Koncepcija20102471657.pdf

Alytaus apskrities viršininko administracija. Statistikos departamento duomenys apie Alytaus apskritį [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą http://www.alytus.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/gyventoju_skaicius200932411411.pdf

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. Alytaus apskrities demografiniai duomenys [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010211&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3767&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

Lietuvos statistikos departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. Alytaus apskrities migracija [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3020101&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3780&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. Darbo jėga, užimtumas, nedarbas [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3030902&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3787&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. Gyventojai (25-64 m.) pagal išsilavinimą [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3031302&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3791&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. Alytaus regiono savivaldybių biudžetų išlaidos [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M2040203&a

mp;PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3110&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius pagal pajamų grupes [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M4010213&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=4095&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

Lietuvosstatistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė. [žiūrėta 2010-03-26] Prieiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1920

Alytaus turizmo informacijos centras [žiūrėta 2010-04-03] Prieiga per internetą: http://www.alytus-tourism.lt/

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras [žiūrėta 2010-04-03] Prieiga per internetą: http://www.info.druskininkai.lt/

Lazdijų turizmo informacijos centras [žiūrėta 2010-04-03] Prieiga per internetą: http://lazdijai-turizmas.lt/

Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras[žiūrėta 2010-04-03] Prieiga per internetą: http://www.varenainfo.net/

Lazdijų turizmo informacijos ccentras. Kaimo turizmas [žiūrėta 2010-04-03] Prieiga per internetą: http://lazdijai-turizmas.lt/lt/apgyvendinimas/kaimo-turizmas/

1 Priedas

Lentelės

3 lentelė

Alytaus regiono įmonių skaičius pagal pajamų dydį

1-19 999 Lt

277

20 000-49 999 Lt

183

50 000-99 999 Lt

100 000-249 999 Lt

250 000-499 999 Lt

500 000-999 999 Lt

1 000 000-1 999 999 Lt

192

2 000 000-4 999 999 Lt

5 000 000-6 999 999 Lt

7 000 000-23 999 999 Lt

24 000 000-99 999 999 Lt

22

Iš viso:

2079

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

5 lentelė

Alytaus regiono savivaldybių biudžetų išlaidos

=“100%“ border=“1″>

Alytaus apskritis

Alytaus m. sav.

Alytaus r. sav.

Druskinin.sav.

Lazdijų r. sav.

Varėnos r. sav.

Bendros valstybės paslaugos

61 125,9

15 226,6

11 454,4

13 613,4

10 214,2

10 617,3

Gynyba

524,5

119,3

118,6

105,3

91,0

90,3

Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga

4 961,8

165,0

1 500,7

346,3

1 347,0

1 602,8

Ekonomika

25 137,2

10 655,7

4 061,2

3 427,6

2 590,3

4 402,4

Aplinkos apsauga

9 825,8

3 638,7

„>

306,8

2 160,9

2 589,3

1 130,1

Būstas ir komunalinis ūkis

18 585,8

5 293,5

3 804,0

5 808,6

1 081,7

2 598,0

Sveikatos apsauga

3 514,8

1 096,9

578,9

431,6

467,0

940,4

Poilsis, kultūra ir religija

40 868,7

18 546,1

4 668,3

4 692,8

5 933,2

7 028,3

Švietimas

190 832,2

76 474,3

27 423,3

28 258,9

25 803,2

32 872,5

Socialinė apsauga

33 171,0

9 511,9

5 784,2

5 408,2

5 591,9

6 874,8

Šaltinis: Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rodiklių duomenų bazė.

9 lentelė

Kaimo sodybų paslaugų kokybės sąlyginis vertinimas Lazdijų rajone

Eil. Nr.

Kaimo sodybos pavadinimas

Vietovė (adresas/ gyvenvietės pavadinimas)

Vietų skaičius

Atskiras toletas ir dušas

Paslaugų skaičius

Įvertinimas balais*

Sauliaus Čepononio sodyba

Dusios ež., Zebrėnų k., Teizų sen.

+

Saločė

Zapsio ež., Saločių k., Kučiūnų sen.

A. Sandienės sodyba

Ežero g. 2, Lazdijų r. sav.

+

G. Anulio „Vilija“

Akmenių ež., Akmenių k., Kučiūnų sen.

+

Vitrūna

Dusios ežerėlis

+

Obelijos sodyba

Obelijos ež., Mockonių k., Seirijų sen.

+

S. Baliukonio sodyba

Metelio ež., Vaickūniškės k., Seirijų sen.

Užvėja

Seirijo ež., Barauciškės k., Seirijų sen.

V. Akromo sodyba

Metelio ež., Vaickūniškės k., Seirijų sen.

I. Paužuolio sodyba

Sagavo ež., Šilaičių k., Seirijų sen.

+

Bertašiūnų vienkiemis

Trikojo ež., Bertašiūnų k., Veisiejų sen.

+

E. Stučkienės sodyba

Dusios ež., Teizininkų k., Teisų sen.

+

S. Čivinskienės sodyba

Dusios ež., Vaickūniškės k., Seirijų sen.

+

Sodyba „Akmenėlis“

Akmenių ež., Akmenių k., Kučiūnų sen.

+

Silvesto sodyba

Vilkaičio ež., Taikūnų k., Veisiejų sen.

+

Likimo ratas

Ilgio ež., Salučių k., Veisiejų sen.

A. Pruskienės sodyba „Kotrynos sala“

Veisiejo ež., Paveisiejų k., Veisiejų sen.

+

A. ir J. Juodžių „Tėviškė“

Snaigyno ež., Kailinių k., Veisiejų sen.

+

Emilijos sodyba

Samanio ež., Šadžiūnų k., Veisiejų sen.

+

R. Mackevičienės sodyba „Šilas“

Veisiejo ež., Paveisiejų k., Veisiejų sen.

+

#FFFFFF“ width=“14%“>

A. Diparto sodyba

Trikojo ež., Snaigyno k., Veisiejų sen.

V. Stankevičiaus sodyba „Joginta“

Šlavantėlio ež., Kalvelių k., Veisiejų sen.

A. Z. Lapinskienės sodyba

Šlavanto ež., Čivonių k., Veisiejų sen.

J. Liaukonio sodyba

Samanio ež., Paterų k., Veisiejų sen.

„Šlavantėlis“

Šlavantėlio ež., Kalvelių k., Veisiejų sen.

D. Janulevičienės sodyba

Trikojo ež., Taikūnų k., Veisiejų sen.

+

E. Ptakausko sodyba

Vilkinio ež., Sankonių k., Veisiejų sen.

Veisiejų technoligijos ir verslo mokykla

Ančios ež., Kailinių k., Veisiejų sen

+

V. S. Bagdanavičiaus sodyba

Varnėnų k., Veisiejų sen.

V. Tomkevičiaus sodyba

Šlavanto ir Pirtuko ežerai, Gegutės km.

+

A. J. Mickevičiaus

Vytautiškės k., Krosnos sen.

+

V. Pečiulienės sodyba

Ilgelio ež., Bielėnų k., Būdviečio sen.

A. Kliučinsko sodyba „Žališkė

Babrų ež., Žališkės k., Šventežerio sen.

+

Bebro namas

Rimiečio ež., Šilėnų k., Šesštokų sen.

+

D. Kaknevičienės sodyba

Vilkinio ež., Dvarciškės k., Veisiejų sen.

Jonų sodyba

Žaltyčio ež., Ramanavo k., Krosnos sen.

+

R. Levickienės sodyba

Ančios ež., Žvejų g. 14 Veisiejai

Nieda

Niedaus ež., Kapčiamiesčio miestelis

+

Penktas sezonas

Pastovys ež. Padumblių km.

+

Dovio sodyba

Vilkinio ež. Senkonių km.

+

Pas Vytą

Galsto ež., Miškinių k

n.d. **

+

Laimos vila

Šadžiūnų k., Veisiejų sen., Ilgio ež.

n.d.

Rimo Vaškevičiaus sodyba

Saločių k., Lazdijų r.sav.

+

* Paslaugų kokybė vertinama 5 balų sistemoje, atsižvelgiant į paslaugų kiekį, patogumumus, patrauklumą, kainą, informacijos prieinamumą; 5 balai – labai geros paslaugos, 1 – labai mažai gyvenamų vietų ir paslaugų,nepritaikytos turistams, trūksta informacijos;

** n.d. – nėra duomenų, savo tinklalapyje savininkas nenorodė.

Šaltinis: sudaryta autoriaus, remiantis Lazdijų rajono turizmo informacijos centro duomenimis.

Related Posts