BURNOS HIGIENOS PRIEMONĖS

Home / Sveikata / BURNOS HIGIENOS PRIEMONĖS

BURNOS HIGIENOS PRIEMONĖS

Dantų šepetėlis. Jis turi būti paprastas, patogus, ilga rankenėle, trumpa galvute (galvutės optimalus ilgis 20 – 25 mm.). Dantų šepetėliai, priklausomai nuo šerių (geriau naudoti sintetinio pluošto šepetėlius – jie yra elastiškesni, ne taip greitai lūžta, nebijo vandens, higieniški), yra kieti, vidutinio kietumo, minkšti ir labai minkšti. Kuo plonesni ir ilgesni šereliai, tuo šepetėlis minkštesnis. Apnašas nuo dantų paviršiaus geriau nuvalo vidutinio kietumo šepetėliai. Sergant periodonto ligomis, dantenų uždegimu ir kt., geriau naudoti tik minkštus šepetėlius.

Vaikiškų ddantų šepetėlių konstrukcija yra tokia pati, tik mažesne galvute ir jie gaminami iš minkštų šerelių.

Šiuo metu yra naudojami ir elektriniai šepetėliai: jie juda patys, greičiau atlieka daug judesių. Be mechaninio valymo, jie dar masažuoja ir vibruoja dantenas (iki 5000 vibracijų per minutę). Tačiau sunkiau individualiai pasirinkti jų dydį. Tyrimai rodo ,kad elektrinis šepetėlis neefektyvesnis už rankinį.

Dantų šepetėlių priežiūra. Pradedant naudoti naują šepetėlį patartina jį išplauti virintu vandeniu su muilu. Norint šepetėlius iš natūralaus pluošto suminkštinti, galima praplauti karštu vandeniu.

Po kiekvieno ddantų valymo šepetėlį reikia išplauti tekančiame drungname vandenyje ir laikyti sausai. Šepetėliai turi būti lai komi vertikalioje padėtyje, stiklinėje ar specialiame indelyje galvute į viršų.

Ilgiau šepetėlį naudojant, jo galvutėje susikaupia labai daug mikroorganizmų. Ypač mikroorganizmai veisiasi šepetėliuose iš natūralaus pluošto.

Šepetėlių ddezinfekcijai negalima naudoti spirito ar kitų stiprių cheminių skysčių, nes jie kenkia šepetėlio šereliams. Šepetėlius galima dezinfekuoti pamerkus juos 2 – 4 val. į 3% vandenilio peroksido tirpalą. Tačiau visiškai sterilizuoti šepetėlių nepavyksta, todėl geriausia seną šepetėlį pakeisti nauju. Be to, ilgą laiką naudojant dantų šepetėlį jis nudyla, suminkštėja, šereliai pasidaro trapūs, iškrinta, dėl to blogiau valo dantis. Dantų šepetėlius patartina keisti naujais 3-4 kartus per metus, kai plaušeliai pradeda krypti į šonus.

Norint gerai nuvalyti dantų apnašas ir išvalyti tarpdančius, vien šepetėlio nepakanka. Yra rekomenduojamos ir papildomos priemonės: 1) siūlai tarpdančiams ir dantenų vagelėms valyti; 2) mediniai ir plastmasiniai krapštukai tarpdančiams valyti; 3) specialūs šepetėliai tarpdančiams ir apsinuoginusiems tarpšakniams (furkacijoms) valyti.

Higieniniai siūlai – fliosai. Fliosai naudojami pašalinti apnašoms nuo ttų dantų paviršių, kur sunku šepetėliu pasiekti, ypač kontaktinius paviršius. Higieniniai siūlai yra labai tvirti, apvalūs arba juostelės formos. Geresni juostelės formos ir plokšti siūlai, nes jie apima didesnį dantų paviršiaus plotą, geriau įlenda į tarpdančius. Fliosai gali būti vaškuoti, nevaškuoti impregnuoti fluoridais, chlorheksidinu ar kitomis medžiagomis turėti mėtos, cinamono ar vaisių kvapą.Patį fliosą sudaro 5 arba daugiau smulkių nailono siūlų, su rištų įgiją.

Šiuo metu jau pradėti gaminti ypatingi fliosai. Tai kombinuoti higieniniai siūlai, susidedantys iš kietos, minkštos ir vaškuotos ddalių. Jie tinka valyti ir siauriems, ir platiems tarpdančiams. Valant pašalinamas dantų apnašas ir seilės iš tarpdančių ir nuo dantenų krašto. Tokiais fliosais taip pat galima apnašas išvalyti iš po tiltų, nuo vainikėlio kraštų.

Dėl patogumo, higieniniam siūlui galima naudoti specialius laikiklius. Beje, higieniniais siūlais patartina valyti tarpdančius, kai yra sveikos dantenos. Sergant periodonto ligomis, valyti tarpdančius fliosais reikia labai atsargiai.

Fliosai labiausiai paplitę Amerikoje. Skandinavijos šalyse tarpdančiams ir dantų kakleliams valyti plačiai naudojami dantų krapštukai.

Kalbant apie vaikus norime pasakyti, kad higieniniais siūlais valyti dantis vaikai turėtų pradėti tik nuo 12 metų, nes jaunesnio amžiaus to padaryti jie nesugeba. Ir kalbama, ir populiarioje medicinos literatūroje rašoma, kad fliosai yra skirti tarpdančiams valyti. Ne visai taip. Dantų kariesas pradeda formuotis ne iš gaubtoje kontaktinio danties paviršiaus vietoje, bet po ja. Todėl higieninis siūlas turi valyti ne tarpdantį, o šoninius besiliečiančių dantų paviršius. Šiuo siūlu, slinkdami aukštyn ir žemyn, išvalome vieną tarpdantį (kontaktinį) paviršių, po to — kitą. Kiekvieno danties kontaktinį paviršių reikia valyti 3 – 5 sekundes.

Dantų krapštukai – yra mediniai ir plastmasiniai, smailios trikampio formos, lengvai patenkantys į tarpdančius. Dažnai jie yra impregnuoti kvapiosiomis ir gero skonio medžiagomis. Krapštuku pašalinami maisto likučiai iš tarpdančių, dantų apnašos nuo dantų kaklelių. Dažnai krapštuku vvalomi tarpdančiai, kai yra atrofuoti dantenų speneliai ir jie nevisiškai užpildo tarpdančius. Krapštukas įkišamas į tarpdantį siauruoju galu ir švelniai stumdomas danties kontaktiniu paviršiumi pirmyn ir atgal, neiš traukiant iš tarpdančio. Kiekviename tarpdantyje, ties kiekvienu dantimi šie judesiai kartojami. Dantų krapštuku ne tik pašalina mos maisto atliekos ir apnašos, bet jais taip pat masažuojami dantenų speneliai.

Tarpdančių šepetėliai – yra naudojami platiems tarpdančiams valyti, dažniau vyresnio amžiaus žmonėms. Šiais šepetėliais taip pat galima išvalyti paviršius po nenuimamais protezais, jais galima nuvalyti apnašas nuo apsinuoginusio danties šaknies paviršiaus. Tai „Interdental“ tipo šepetėliai, kurie yra trijų dydžių: maži, vidutiniai ir dideli.

Vieno danties šepetėliai skirti sunkiai prieinamiems paviršiams valyti — tai apatinio žandikaulio krūminių dantų liežuviniams ir viršutinio žandikaulio krūminių dantų gomuriniams paviršiams. Šių šepetėlių šereliai gali būti kieti, vidutinio kietumo ir minkšti. Kraujuojant iš dantenų, sergant periodontitu rekomenduojame naudoti minkštus šepetėlius. Dantų paviršius šiais šepetėliais reikia valyti sukamaisiais judesiais. Atliekant šiuos judesius, labai gerai išvalomas paviršius tarp dantenų ir dantų. Taip pat šie šepetėliai yra nepakeičiami dantims valyti gydant netaisyklingą sąkandį breketų sistema, taip pat apsinuoginusių šaknų su įlinkimais tarpdančiuose bei atviroms furkacijoms valyti.

Dantenų stimuliatoriai pasaulyje be reikalo nėra labai paplitę. Tai kūgio formos guminės galvutės, pritvirtintos prie šepetėlio arba mmaunamos ant specialaus kotelio. Tai puiki priemonė tarpdančių spenelio ir dantenų masažui.

Išsivalius dantis, taip pat dienos metu pavalgius, būtina energingai vandeniu išskalauti burną. Šitaip pašalinami maisto likučiai, paviršiaus minkštos apnašos, išvengiama nemalonaus kvapo, burnoje sumažėja mikrobų kiekis, kartu švelniai masažuojamos dantenos ir gleivinė. Skalavimui naudojami įvairūs eliksyrai ar atskiesti vaistažolių ekstraktai, įvairūs medikamentai, antiseptikai, biologiškai aktyvios medžiagos, vanduo.

Eliksyrai maloniai gaivina burną. Jie atskiedžiami vandeniu įvairiomis proporcijomis. Paprastam skalavimui į stiklinę vandens įlašinami 5 lašai eliksyro, gydomajam skalavimui – 20 – 30 lašų eliksyro. Energingai skalaujant tarpdančius, vienam kartui reikia 1-2 stiklinių vandens su eliksyru.

Eliksyrų sudėtyje gali būti augalinių preparatų – ramunėlių, medetkų, jonažolių, šalavijų ekstrakto, gysločio sulčių, eukalipto, mėtų, propolio ekstraktų.

Beje, burnos eliksyrai greitai sensta ir netenka gydomųjų bei antimikrobinių savybių. Naudojant eliksyrus būtina žinoti jų galiojimo laiką. Karieso profilaktikai naudojami 0,05%, 0,025%, 0,2% natrio fluorido tirpalai. 0,2% natrio fluorido tirpalu skalauti burną reikia 2 minutes kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites, todėl šie tirpalai yra naudojami vaikų kolektyvuose.

Paplitę skalavimai tirpalais, kurių sudėtyje yra medžiagų, trukdančių apnašoms susidaryti. Dažniausiai tai preparatai su chlorheksidinu (hibitanu). Nors jau visame pasaulyje pripažįstama, kad pagrindinė karieso profilaktikos priemonė yra mechaninis dantų valymas, o įvairios kitos cheminės priemonės, veikiančios

nuo apnašų susidarymo, yra tik pagalbinės arba skirtos laikinam naudojimui.

Kaip viena pagalbinių burnos higienos priemonių – burnos irigatoriai. Tai paprastesnės ar sudėtingesnės konstrukcijos aparatai, kurie gydomąjį ar dezodoruojantį tirpalą purškia per specialų antgalį.

Dantų valymo kontrolė būtina ne tik sergantiesiems stomatologinėmis ligomis, bet ir sveikiems žmonėms. Burnos švarumo kontrolei atlikti siūlomi įvairūs dažančių medžiagų tirpalai: fuksino, jodo, eozino, eritrozino, kalio permanganato, briliantinio žaliojo, metileno mėlio. Dėl estetikos geriau naudoti rausvos spalvos tirpalus. Išvalius dantis ir po to paskalavus burną dažančiais ttirpalais arba sučiulpus specialią apnašas dažančių medžiagų tabletę, likęs ant dantų apnašas nusidažo įvairiai. Dantų apnašo nusidažymo intensyvumas ir plotas priklauso nuo burnos valymo kokybės. Nusidažę apnašos parodomos pacientui. Šitaip jis akivaizdžiai pamato savo dantų valymo trūkumus, kokiam dantų paviršiui valydamas jis per mažai kreipia dėmesio, kurias vietas turi nuvalyti ypač gerai, kad neliktų jokio apnašo.

Pacientui patariama namuose toliau tikrinti dantų valymo kokybę. Jam išrašoma skystų specialių dažančių medžiagų arba tablečių ir pasakoma prieš valymą arba po valymo nusidažius dantis vveidrodžiu patikrinti valymo kokybę. Kol pacientas įgis valymo įgūdžių, rekomenduojama pirmą savaitę dažyti dantis prieš valymą, po to juos išsivalyti ir valymo kokybę patikrinti žiūrint į veidrodį; antrą savaitę dažyti dantis kas antrą dieną prieš valymą; trečią savaitę dažyti dantis ddu kartus per savaitę po valymo; ketvirtą savaitę ir vėliau dažyti dantis kartą per savaitę po valymo.

Burnos švarumui įvertinti naudojami specialūs indeksai, kurie įrašomi paciento stomatologinio gydymo kortelėje. Per visą gydymo ir paciento ligos stebėjimo laikotarpį burnos švara turi būti nuolat kontroliuojama.

Related Posts