20 vietų pirtis

Home / Statyba / 20 vietų pirtis

Analitinė projekto dalis

Projektavimo duomenų ir papildomų sąlygų analizė

Pastato statyba bus vykdoma Birštone. Pastatas vieno aukšto. Pamatai surenkami juostiniai, po vidine pastato siena ašyje – C padėtos papėdės, nes šią sieną slegia perdangos iš abiejų pusių ir mansardoje sumontuotos ventkameros. Išorinės sienos iš palengvinto tipo mūro (keraminių tuštuminių plytų, akmens vatos, silikatinių skaldytų plytų). Perdanga montuojama iš tuštuminių gelžbetoninių plokščių. Stogas – šlaitinis. Pastato aukštis 8,3 m.Gruntinis vanduo aptinkamas 3,2 m gylyje. Statybinės medžiagos atsivežamos iš Kaune esančių statybinių medžiagų gamintojų, bbei prekiaujančių įmonių.

Diplominio darbo tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis diplominio darbo tikslas – suprojektuoti visuomeninį pastatą – 20-ties vietų pirtį :

• Panaudojant ekologiškai švarias ir nebrangias statybines medžiagas.

• Naudojamos statybinės medžiagos turi būti kokybiškos, sertifikuotos.

• Pastatyti pastatą per trumpą laiką.

• Kad pastato statybos kaina būtų nedidelė.

Informacijos apie visuomeninės paskirties pastatų projektavimą, paieška

Apie visuomeninės paskirties pastatų projektavimą informaciją rinkau ir naudojausi

Literatūra:

• Dėstytojų

• Reklaminiai lankstinukai

• Savi užrašai

• Statybos normomis ir taisyklėmis

• Internetu www.asa.lt

• Internetu www.pirtyje.lt

Informacijos panaudojimas ir pritaikymas

Reklaminių lankstinukų informacija, internetas, padėjo išsirinkti patikimesnes ir labiau tinkamas statybines medžiagas ar konstrukcijas šio ttipo pastatui.

Naudojamos medžiagos yra šiuolaikiškos , ilgaamžės , atsparios ugniai , aplinkos veiksniams, kokybiškos.

Projektinė dalis

1. Architektūrinė projektinė dalis

1.1 Sklypo planas. Susisiekimas

Šis pastatas bus statomas Birštono miestelio pakraštyje. Šioje vietoje yra dar 27 sklypai su gyvenamaisiais namais. Pastatas statomas šioje vietoje aatsižvelgiant į miestelio gyventojų pageidavimus, nes šalia teka nemunas už 1,5 km yra “Nemuno kilpų” regioninis parkas.

Miestelis ramus, šalia miestelio yra autostrada. Sklype vertingų medžių ar pastatų nėra

20-ties vietų pirtis čia būtina, kadangi šio miesto gyventojai viešosios pirties neturi. O tokio pobūdžio pastatas turi būti kiekvienam mieste. Šalia sklypo iš vienos pusės dvipusis eismas, iš kitos pusės vienpusis eismas.

Nuo gatvės iki namo yra 6 m . Atstumai nuo sklypo ribų: nuo šiaurinės pusės iki namo 11,1 m, nuo pietinės pusės iki pastato 19,5 m, nuo rytinės pusės -11,1 m, nuo vakarinės pusės -4,2 m.

Pastatas yra sklypo viduryje. Sklypo ribos aptvertos aptvertos 2 m medine tvora, apsodintos medžiais. Atstumas iki kaimyninio namo 19,8 m.

Į sklypą galima įvažiuoti iš dviejų ppusių. Visi takai iškloti betininėmis trinkelėmis. Visas sklypas apsėtas žole. Yra du dirbtini baseinėlai

Sklypo plotas – 1932 m2

Užstatymo plotas – 386 m2

Užstatymo procentas  – 0,17

Asfalto plotas – 84 m2

Žali plotai – 940 m2

Išvada: užstatymo procentas yra geras

1.2Inžinerinės – geologinės sąlygos. Pagrindai.

Sklypas yra ant kalvos, tačiau paviršius lygus. Kalvos apačioje netoli sklypo teka Nemunas. Už 1,5 km randasi “Nemuno kilpų” regioninis parkas.

Sklypas yra 1932 m2 dydžio. Vyrauja priemolio gruntas. Šis gruntas yra brinkstantis, gali sulaikyti vandenį. AAtsižvelgiant į tai pamatai įgilinami >1,2 m. Veikiant pastato apkrovai atsiranda gniuždymo įtempimai, dėl to gruntai sutankėja ir pastatas nesmunka, nesėda. Priemolio gruntas gniūžta 1-2 metus, pvz.: kiti gruntai negniūžta ar pasižymi nedideliu,trumpalaikiu gniužumu.

Šiame sklype buvo atlikti geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai ,kurie nustatė gruntinių vandenų gylį, grunto sluoksnių storius, savybes. Gruntiniai vandenys aptikti 3,2 metrų gylyje, todėl projektuojamam namui įtakos neturės.

1.3 Pastato planinis – tūrinis sprendimas

Pastato statybinis tūris — 7,2 * 464,2 = 3342,24 m³

Pagrindinis plotas — 547,7 m²

Bendrasis plotas — 656.05 m²

Pagalbinis plotas — 108,35 m²

K1 = Pagrindinis plotas /bendrasis plotas = 547,7 / 656,05 =0,84

K2 = statybinis tūris / pagrindinis plotas = 3342,24 / 547,7 =6,1

1.4 PASTATO KONSTRUKCIJOS ELEMENTAI

1.4.1 PAMATAI

Pamatai šiame pastate yra juostiniai, surenkami iš pamatų blokų ir papėdžių. Po vidine pastato siena ašyje – C padėtos papėdės, nes šią sieną slegia perdangos iš abiejų pusių ir mansardoje sumontuotos ventkameros. Pamatų blokai, papėdės montuojami ant 200 mm. storio sutankinto žvyro sluoksnio “žvyro pagalvės”. Išvengiant tarpų tarp blokų, pamatų blokai parinkti ir išdėstyti pagal ilgį. Esantys tarpai tarp pamatų blokų užtaisomi betono skiediniu, padarant klojinius iš lentų ir jį sutankinant giluminiu vibratoriumi.

Blokai išdėstyti eilėse perrišant vertikalias siūles. Papėdės montuojamos taip pat perrišant pamatų blokų vertikalias siūles .

Pastato kkampuose pamatų blokai perrišti taip pat.

Antžeminis sienų mūras apsaugotos nuo drėgmės (kylančios pamatų blokų kapiliarais) dviem sluoksniais izolo , kurie dedami ant pamatų paskutinės eilės.

Prie cokolio, kuris nutinkuotas dekoratyviniu tinku ir kurio aukštis 450 mm, įrengta nuogrinda 3 nuolydžiu nuo sienos . Nuogrinda įrengta įrengta iš betono.

Šio pastato montuojamų pamatų markės yra šios : FBS 24.5.6-T , FBS 24.4.6-T , FBS 24.3.6-T, FBS 9.5.6-T, FBS 9.4.6-T, FBS 9.3.6-T.

Papėdės panaudotos šių markių: FL12.24-2 ir FL12.12-2.

1.4.2 SIENOS

Išorinės sienos, iš palengvinto tipo mūro. Jos sudarytos iš:

• Tinko sluoksnio;

• Keraminių plytų sluoksnio;

• Garo izoliacijos ( eltetė plėvelė );

• Šilumos izoliacijos ( akmens vata );

• Vėdinančio oro tarpo;

• Vėjo izoliacijos ( tolis );

• Apdailos sluoksnio ( skaldytos plytos ).

Išorinės sienos šiluminė varža:

Išvada: sienos varža normos ribose.

20 250 130 120

Vidaus sienos yra iš skylėtų keraminių plytų, jų storis 250 mm. ir 380 mm.

Pertvaros yra iš keraminių blokelių. Jos armuojamos kas ketvirta eilė. Sienų mūrijimui naudojamas cemento kalkių skiedinys M 50. Ant pamato dedama 2 sluoksniai izolo.

Ant sienų angų dedamos sąramos. Jos yra iš surenkamų gelžbetoninių sijelių. Sąramos gali būti laikančios ir nelaikančios, tai priklauso nuo apkrovų.

Projektuojamame pastate yra šios sąramų markės: M-12, M-16, M-20, M-24, MU-14, MU-16, MU-18, MU-24, MU-26, MU-32

Tarp sąramų daromi tarpai tam, kad nesusidarytų šalčio tiltai. Tarpai uužkaišomi akmens vata. Laikančios sąramos ant mūro sienos užleidžiamos 200 mm į abi puses, nelaikančios – po 100 mm.

Name yra ventiliacijos ir dūmų kanalai.

1.4.3 PERDANGA

Perdanga pastate įrengiami iš tuštuminių gelžbetoninių plokščių. Jos atremiamos savo siaurais šonais ant laikančių pastato konstrukcijų – sienų. Ant sienų, jos užleidžiamos ne mažiau kaip 100 mm . Kad būtų lygios lubos, plokštės dedamos ant cemento išlyginamojo sluoksnio. Tai daroma ir dėl to, kad plokštės galų negniuždytų viršuje esanti siena ir būtų geresnė garso izoliacija. Ant nelaikančių sienų jos užleidžiamos 20 mm, kad būtų geresnė garso izoliacija tarp aukštų. Sandūra tarp sienos ir plokštės užtaisoma termoizoliacija (akmens vata), hermetiku. Plokštės tuštumos užtaisomos lengvuoju betonu, siūlės tarp plokščių 10 .mm – cementiniu skiediniu.

Vietose, kur numatyti įrengti ventiliacijos kanalai, kaminėliai plokštėje yra išgręžiamos angos, nepažeidžiant plokštės armatūros.

Plokščių atrėmimo aukščio altitudė tikrinama ir pataisoma pagal poreikį cementiniu skiediniu. Tarpusavyje ir su mūro siena plokštės jungiamos „inkarais“.

Plokščių atsparumas ugniai – 1 valanda.

Pastatui buvo panaudotos šių markių gelžbetoninės tuštuminės plokštės plokštės: PK63.12.8 ATVT, PK63.15.8 ATVT, PK60.12.8 ATVT, PK60.15.8 ATVT, PK57.15.8 ATVT, PK42.12.8 ATVT, PK42.15.8 ATVT, PK36.12.8 ATVT, PK63.3615.8 ATVT.

1.4.4 STOGAS

Projektuojamo pastato stogas yra šlaitinis. Pagrindinė stogo konstrukcija yra gegnės. Gegnės remiasi į mūrlotus padėtus ant išorinių mūro sienų. Prie gegnių

tvirtinami grebėstai į kuriuos atsiriame stogo danga. Tarp mūro ir mūrloto patiesta du sluoksniai ruberoido. Mūrlotas tvirtinamas prie sienos inkariniais varžtais. Gegnės skerspjūvis – 75×180 mm.

Kad stogo nenuplėštų stiprūs vėjai, kas antra gegnė prie sienos pririšama susukta viela. Iš mūro gegnės išsikišusios 0,7 m.

Stogo danga – tamsiai žalios spalvos keraminės čerpės. Ji yra graži ilgaamžė, stipri, atspari šalčiui, tačiau sunki, dėl to stogo nuolydis ir yra 30o. Grebėstai daromi iš tašelių 50×50, išdėstomi kas 33 cm. Kraigas ir briaunos uždengiami ffasoninėmis čerpėmis arba cinkuota skarda. Čerpėmis skarda užklojama ne mažiau kaip 150 mm. Stogo šlaito apačioje pritvirtinti latakai. Namo sienų kraštuose – lietvamzdžiai.

Pati stogo danga nėra apšiltinta, nes apšildymas 150 mm akmens vata yra pastogėje.

Pastogės šiluminė varža 3,5. Normos ribose.

1.4.5 LANGAI, DURYS

Šio visuomeninio pastato langai yra plastikiniai su stiklo paketu ir papildomu stiklu. Langų spalva parenkama pagal dizainą. Jie sudaryti iš keletos lygių dalių. Atstumas tarp lango apačios ir grindų 1,2 m.

Langų angos mūrijamos 60 mm aukštesnės ir platesnės už sstaktos aukštį ir plotį

Langų staktos prie sienos tvirtinamos atitinkamai pagal langų plotį >4 – 8 vietose, atitinkamai pagal lango matmenis. Tarpas tarp staktos ir sienos kruopščiai užpildytas putų polimeru – makrofleksu. Šie tarpai užtaisomi iš išorės lygiu, geru tinku, iiš vidaus taip pat aptaisoma tinku.

Langų šilumos laidumo koeficientas neturi būti mažesnis kaip R = 0,5 m² K/W

Palangės daromos iš impregnuotos medienos ir išsikiša už sienos apytiksliai 100 mm. Palangės apačioje yra griovelis, kad drėgmė nebėgtų pagal palangės apačią ant sienos. Nuolaja iš lauko pusės daroma iš cinkuotos skardos su 8 % nuolydžiu.

Lauko durys – plastikinės armuoto stiklo paketais. Durys ties įėjimu į kuro sandėlį dvivėrės, pagamintos iš klijuoto medžio.

Patalpų durys pagamintos taip pat iš klijuoto medžio. Durys tvirtinamos prikalant staktas į sienose įmūrytas pjuvenų ir betono blokelius .Tvirtinama ne mažiau kaip 6 vietose. Siūlės tarp staktos ir sienos užpildomos putų polimeru – makrofleksu. Sandūros sienose aptinkuojamos, o pertvarose uždengiamos apvadais.

1.4.6 LAIPTAI

Šiame pastate yra treji lauko laiptai. Laiptai daromi iiš tankaus betono, jį armuojant. Jie turi būti su aikštele, kurių plotis ne mažiau 1200 mm . Aikštelė yra 20-50 mm žemiau grindų lygio. Joje yra įrengta duobė, uždengta grotelėmis, avalynei nuo purvo nuvalyti. Laiptai betonuojami ant 15 cm sutankinto smėlio ar žvyro sluoksnio. Išorinių laiptų pasvirimo kampas 1: 2.

Ties įėjimu į kuro sandėlį padarytas pandusas, kurenimo medžiagoms, inventoriui gabenti. Pandusas padarytas taip pat iš armuoto, tankinto betono. Betonas liejamas ant sutankinto smėlio ar žvyro sluoksnio. Panduso storis 100 mm, pplotis1000 mm , ilgis 2000 mm, pasvirimo kampas 17°.

Pastato viduje laiptų nėra.

1.4.7 GRINDYS

Pastato patalpų grindys yra trijų rūšių: medinės, keraminės ir betoninės. Medinės grindys įrengtos vestibiulyje, prižiūrėtojo patalpoje, sandėliukų ir tambūro patalpose. Įrengtos grindys nušlifuotos ir padengtos specialia alyva, kuri išsaugo ir išryškina medienos struktūrą ir suteikia itin didelį atsparumą trinčiai, apkrovoms. Naudojamos 29 mm lentos, kurios tvirtinamos prie guliakšnių 50mm×100mm. Medinės grindys suteikia patalpoms jaukumo ir yra šiltesnės nei kitos.

Tualete, duše – prausykloje, persirengimo kambariuose, garinėse grindys įrengtos iš keraminių plytelių su papildoma hidroizoliacija, kuri pakeliama 100 mm prie sienos kraštų. Grindys daromos 20 mm žemiau nei kitų patalpų , padarant nuolydį ( 2°-3° ) į patalpos vidurį. Šio nuolydžio paskirtis – vandeniui sutekėti į kanalizaciją. Durys tokiose patalpose turi turėti slenkstį. Garinėje ant grindų paviršiaus padedama medinės lentynos, kad nebūtų slidu.

Betoninės grindys įrengiamos katilinėje ir kuro sandėlyje. Ant skaldos dedamas 80mm paruošiamasis B-7 klasės betonas, o ant jo 20mm išlyginamasis B-15 klasės betono sluoksnis. Betonui sukietėjus grindys nupoliruojamos.

Grindų ir sienų sandūra uždengiama grindjuostėmis. Grindjuostės prikalamos prie medinių kamščių kas 100 mm. Sandūra tarp medinių ir plytelių grindų aptaisoma sujungimo juosta .

1.4.8 VIDAUS, IŠORĖS APDAILA

Išorinių sienų apdaila silikatinės skaldytos plytos. Cokolis nutinkuojamas lygiu tinku ir nudažomas specialiai ttam pritaikytais dažais, tamsia spalva .

Stogas padengtas tamsiai žaliomis keraminėmis čerpėmis.

Visos patalpų sienos išskyrus katilinę, kuro sandėlį ir sandėliukus, tinkuojamos geru tinku, o minėtos trys patalpos rupiuoju tinku.

Tualetai ir dušas-prausykla iškloti glazūruotomis plytelėmis. Tualeto plytelių spalva smėlio, dušo-prausyklos žydros spalvos. Garinėje sienos apkaltos dailylentėmis, persirengimo kambariuose nuo grindų 1,3 m išklota keraminėm plytelėm, o likusi sienos dalis nutinkuojama dekoratyviniu tinku. Katilinės ir kuro sandėlio lubos nudažomos aliejiniais dažais. Vestibiulio sienos apkaltos dailylentėmis.

Tualete, duše – prausykloje, persirengimo kambariuose, garinėse grindys įrengtos iš keraminių plytelių. Medinės grindys įrengtos vestibiulyje, prižiūrėtojo patalpoje, sandėliukų ir tambūro patalpose. Įrengtos grindys nušlifuotos. Betoninės grindys įrengiamos katilinėje ir kuro sandėlyje.

Lubos turi būti dažytos emulsiniais dažais spalvą pritaikant pagal interjerą.

Šiame pastato projekte fasado dažymas nenumatytas.

1.5 Pastato inžinerinės sistemos

Šiame visuomeniniame pastate yra įvesta 220 V vienfazio elektros tinklo atšaka, telefono linija. Vanduo pasiekia namą iš miesto vandens tinklų. Kanalizacija taip pat miesto. Pastato patalpų šildymas individualus.

2. Konstrukcinė dalis

2.1 Juostinio pamato esančio ašyje C skaičiavimas

Apkrovos skaičiavimas

Apkrova

Norminė

N/m2 Patikimumo

koef. Skaičiuojama

apkrova N/m2

Pastovioji

Akmens vata

50 • 0,15

Eltetė plėvelė

Išlyginamasis sl.

Tuštuminė pl.

Vent. kamera

1,3

1,2

1,3

1,1

1,2

97,5

6000

8350 9754,5

Siena 20520 1,1 22572

Laikinoji:

Žmonės 2000 1,2 2400

Iš viso: 9754,5 + 2400 = 12154,5 N

Apkrovos plotas veikiant pamatą

1,9 + 3,1 = 6 m2

Apkrova į pamatą

Nuo perdenginio: 12154,5 • 6 = 72927 N

Siena: 22572 N

Iš viso apkrova: 72927 + 22572 == 95499

Pamato skaičiavimas

Parenku papėdę b – 60 cm

Tikrinu įtempimus grunte

2.2 Tuštuminės perdangos plokštės inžineriniai skaičiavimai

Apkrovos veikiančios plokštę skaičiavimai

Apkrova

Norminė

N/m2 Patikimumo

koef. Skaičiuojama

apkrova N/m2

Pastovioji

Akmens vata

50 • 0,15

Eltetė plėvelė

Išlyginamasis sl.

Tuštuminė pl.

Vent. kamera

1,3

1,2

1,3

1,1

1,2

97,5

6000

8350 9754,5

Laikinoji:

Žmonės 2000 1,2 2400

Iš viso: 12154,5 N

Kadangi vienam tiesiniam metrui plokštės veikia norminė apkrova

10350 • 1.5 = 15525 N/m

Skaičiuojamoji apkrova

12154,5 • 1,5 = 18231,75 N/m 1,5 – plokštės plotis

Skaičiuojamieji poveikiai

Lsk.= 5810 + 100 = 5910 mm

Plokštę parenku (priimu): betoną B – 25

Rb = 12,3 MPa

133 kg/cm2

Rbt = 1,05 MPa

10,5 kg/cm2

Ra = 365 MPa

3650 kg/cm2

Ra sk = 225 MPa

2250 kg/cm2

Ras = 180 MPa Rρ = 375 MPa

1800 kg/cm2 3750kg/cm2

Lentynos armuojamos tinklais iš vielos Br 1.

Plokštę skaičiuojame kaip stačiakampio skerspjūvio siją kurios b x h = 120 x 22 cm. Skaičiavimui suvedame į ekvivalentį dvitėjinį skerspjūvį. Apvalias tuštumas keičiame į stačiakampes tuštumas, kurių kraštinės h1 = 0,9d = 0,9 • 160 = 144 mm.

b = 149 – 2 =147 cm

Briaunos plotis bbr = 147 – 7 • 14,4 = 46,2 cm

Lentynos plotis hl = 147 cm

hpl parenku 22 cm

h0 = h – a = 22 – 2 = 20 cm

a – betono apsauginis sluoksnis.

Skaičiavimas stiprumui

Iš lentelių η = 0,937

Lentyną armuoju konstruktyviai tinklais 200/200/5/5/

Įstrižųjų pjūvių skaičiavimas

Tikrinu sąlygą kuri apibūdina skersinį armatūros būtinumą

k1 – koeficientas sunkiajam betonui 0,6 o lengvajam betonui 0,4

Skersinę armatūrą priimame pagal konstrukcinius reikalavimus. Pagal reikalavimus skersinės armatūros žingsnis kai h = 450mm ne daugiau h/2 ir ne daugiau 150 m. h > 450 ir ne daugiau h/3 ir ne daugiau 500mm.

Skersinės armatūros skersmuo ne mažiau 6mm, kai h 800mm, 8mm, kai h>800m.

Parenku skersinę armatūrą Ø6 AI kas 100 mm atstumu, kurio ilgis ¼ tarpatramio nuo atramos.

Kitoje sijos dalyje, kai aukštis h>300mm ne daugiau ¾ ir ne ddaugiau 500mm.

Skersinė jėga, kurią atlaiko betonas ir skersinė armatūra karu.

k2 – koeficientas sunkiajam betonui 2, o poringam betonui 1,5.1,75.

Qb.s = 377591 > 53874,82 N

Kur,

Kur Fs = fs • n = 0,283 • 6 = 1,698 cm2 (Ø6 AI – 6 strypynai).

Tikrinu plokštę montuojamai apkrovai

Skaičiuojamoji apkrova nuo nuosavo svorio.

q = k0 • η • gpl • bpl

k0 – dinaminis koeficientas 1,5.1,4

η – patikimumo koeficientas 1,1

ρ – Gelžbetoninės plokštės tankis 25000 N/m3

hr – reduguotas plokštės storis 12,4 cm

gpl = hr • ρρ = 0,12 • 25000 = 3000 N/m3

q = 1,5 • 1,1 • 3000 • 1,47 = 7276,5 N/m

Armatūros kiekis

Parenku montažinę armatūrą Ø10 AIII su plotu 0,785 cm2

Kėlimo kilpos skaičiavimas

Kilpos skerspjūvis

Parenku kilpos Ø12 AI su Af = 1,13 cm2

3.Technologinė oorganizacinė dalis

3.1 Statybos darbų mūro – montavimo technologinė kortelė

3.1.1 Įvadas

Projektuojamas pastatas bus statomas Birštono miestelio pakraštyje. Šioje vietoje yra dar 27 sklypai su gyvenamaisiais namais.

Sklypas kur bus statomas projektuojamas pastatas yra 1932 m2 ploto. Sklypas apsodintas dekoratyviniais augalais, užveista dekoratyvinė veja.

Tai palengvinto tipo mūro ( keraminių tuštuminių plytų, akmens vatos, silikatinių plytų ) pastatas, skirtas žmonėms norintiems pasikaitinti pirtyje.

Pirtis yra 20-ties vietų. Joje yra dvi garinės, dvi dušinės-prausyklos, du persirengimo kambariai, vestibiulis, katilinė, prižiūrėtojo patalpos, sandėlys kurui.

Mūsų projekto tikslas suprojektuoti ekonomišką ir patogią 20-ties vietų pirtį, kad žmonės joje apsilankę jaustųsi jaukiai.

Darbo uždaviniai sudaryti aukštų planus, pamatų, perdangų, stogo konstrukcijų planus, gelžbetoninių konstrukcijų specifikacijas.

Į pastatą įvesta kanalizacija, vandentiekis, elektros linija ir telefono linija.

3.1.2 Statomo pastato charakteristika

Pastatas mūrinis, su llaikančiom mūro sienom, vidaus sienos yra iš skylėtų keraminių plytų. Jų storis 250mm ir 380mm. Pertvaros iš keraminių blokelių. Sienų mūrijimui naudojamas cemento kalkių skiedinys M – 50. Išorinių sienų storis yra 500mm.

Ant sienų angų dedamos sąramos. Jos yra iš surenkamų gelžbetoninių sijelių. Projektuojamame name yra šios sąramų markės: M-12, M-16, M-20, M-24, MU-14, MU-16, MU-18, MU-24, MU-26, MU-32.

Pamatai yra juostiniai surenkami iš betoninių pamatų blokų ir papėdžių. Montuojamų pamatų blokų markės yra šios: FBS 24.5.6-T , FBS 24.4.6-T , FFBS 24.3.6-T, FBS 9.5.6-T, FBS 9.4.6-T, FBS 9.3.6-T. Papėdės panaudotos šių markių: FL12.24-2 ir FL12.12-2.

Projektuojamo pastato perdangos yra surenkamos tuštuminės perdangos plokštės. Naudojamos šios surenkamų tuštuminių perdangų markės: PK63.12.8 ATVT, PK63.15.8 ATVT, PK60.12.8 ATVT, PK60.15.8 ATVT, PK57.15.8 ATVT, PK42.12.8 ATVT, PK42.15.8 ATVT, PK36.12.8 ATVT, PK63.3615.8 ATVT.

Projektuojamo pastato stogas yra šlaitinis. Stogo danga – tamsiai žalios spalvos keraminės čerpės. Langai plastikiniai. Išorinių pastato sienų apdaila iš silikatinių skaldytų plytų.

Pastate yra šios patalpos: vestibiulis, dveji persirengimo kambariai, dvi garinės, du dušai su prausyklomis, katilinė, kuro sandėlys, prižiūrėtojo patalpos, trys tualetai.

Bendras patalpų plotas 209,63 m2.

3.1.3 Statybos vykdymo sąlyga

Pastato statyba bus vykdoma Birštone. Pastatas vieno aukšto. Pastatas statomas Birštono valdžios užsakymu. Statybos generalinis rangovas individuali įmonė.

Sklype vertingų medžių, augalų ir krūmų nėra. Gruntas priemolis. Gruntiniai vandenys nemaišo statybai nes jis yra 3,2 m gylyje. Sklypas lygus be jokių kalnelių ir duobių. Pastato inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija ir Elektra) prijungti prie gatvės tinklo.

Pastatas yra statomas 1932 m2 ploto sklype. Atstumas nuo šalia esančio namo 15 m, Pagrindinės gatvės 20 m, o nuo gatvelės 13 m. Įvažiavimas sklypą iš dviejų pusių.

Pastato aukštis 8,0 m. Statybinės medžiagos atsivežamos iš Kaune esančių statybinių medžiagų gamintojų, bei prekiaujančių įmonių.

Pastato inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija ir Elektra) prijungti prie gatvės ttinklo. Visus statybinius darbus atlieka individuali įmonė. Sklypo želdinimą atlieka firma “gėlynai”.

3.1.4 Paruošiamieji pagalbiniai darbai

Paruošiamųjų darbų laiko tarpui, kurio trukmę lemia tarpusavio sutartis tarp užsakovo ir rangovo, reikia atlikti sekančius darbus:

1. nužymėti sklypo linijas;

2. nuvalyti ir paruošti statybai skirtą vietą;

3. nuimti ir susandeliuoti augalinį sluoksnį;

4. aptverti statybvietę;

5. pastatyti laikinas buitines ir administracines patalpas;

6. įrengti laikinus statybos kelius;

7. padaryti vandentiekio, kanalizacijos, elektros, telefono linijų įvadus

8. pažymėti pastato ašis;

9. numatyti laikiną uždarą sandėlį ir įrengti atviras sandėliavimo aikšteles.

Aptvėrimui surenkamos mediniai skydai. Darant laikinus statybos kelius būtina jų trasas sutapdinti su būsimais pastoviais keliais. Atvirų sandėlių teritorija išlyginama su 3% nuolydžiu į kelio pusę, padengiama Žvyro sluoksniu. Laikini pastatai pastatomi iš skydų arba sukomplektuojami iš atskirų vagonėlių.

3.2 Mūro – montavimo darbų technologijos

projektavimas

Mūrijimo procese du kartus priverstinai nutraukiamas mūrininkų darbas: kai montuojama perdanga ir kai į sekantį lygį permontuojami klotinių ar pastolių paklotai. Kad mūrininkai neliktų be darbo naudojami du mūro darbų derinimo metodai: 1) dviejų barų metodas; 2) aukšto – baro metodas. Taikant bet kurį iš šių metodų pastatas plane dalijamas į barus, o pjūvyje į klodus.

Projektuojamoms pastato sienoms išmūryti ir perdangai sumontuoti, numatyta devynių žmonių brigada, kurią sudaro trys grandys po du žmones ir vieną grandį trys žmonės. Pastato aukštas perskiriamas į du barus, o vienas baras į tris klodus. Kiekvienai ggrandžiai tenka išmūryti paskaičiuotą biržės ilgį baruose. Aukšto mūrijimas baruose vykdomas dviejų barų metodu. Taikant šį metodą mūrininkų brigada išdėstoma dirbti viename bare. Baigus šiame bare vieną klodą mūrininkai pereina dirbti į antro baro pirmą klodą, tuo tarpu pirmame bare permontuojami klotinių ar pastolių paklotai. Taip tęsiami darbai pereinant iš vieno baro į kitą, mūrijant po vieną klodą, kol pasiekiamas norimos sienos aukštis. Aukštas sudarytas iš trijų klodų. Išmūrijus pirmojo baro aukštą, keturi darbininkai pereina prie perdangos montavimo darbų, o likę penki darbininkai tęsia antrojo baro aukšto mūrijimą. Atlikus montavimo darbus, darbininkai tęsia mūrijimą.

3.2.1 Mūro – montavimo darbų aiškinamasis raštas

Plokštės pradedamos montuoti, kai sumontuoti visi surenkami elementai po būsima perdanga, taip pat kai į aukštą pakeltos medžiagos pertvaroms ir grindų pagrindui įrengti.

Prieš perdangų plokščių montavimą, patikrinamas viršutinės mūro atraminės dalys, jos turi būti vienoje horizontalioje plokštumoje. Altitudžių skirtumas aukšto ribose gali būti ne didesnis kaip 10mm.

Kai paklotas skiedinys pasiekia 50 projektinio stiprumo, tuomet ant jo montuojama perdangos plokštė. Ant atramų paviršiaus dar klojamas 3 – 4 mm. storio šviežio skiedinio sluoksnis ir tada dedamos plokštės. Plokštės atriamamos į sieną ne mažiau kaip 100 mm. Dedamos ant cementinio skiedinio išlyginamojo sluoksnio, kuris pašalina galimus nelygumus. Tuštuminės plokštės

galuose užpildomos lengvuoju betonu, kad būtų geresnė garso izoliacija ir būtų stipresnės plokštės. Siūlės tarp ilgųjų plokštės šonų taip pat užtaisomos cementiniu skiediniu. Plokštės tarpusavyje ir su siena sujungiamos inkarais.

Sąramos dedamos ant skiedinio pakloto. Reikia žiūrėti, kad sąramų montavimo horizontalumas būtų tikslus ir kad sąramos pakankamai remtusi į atramas. Laikančios sąramos ant mūro sienos užleidžiamos po 200 mm. į abi puses, o nelaikančios po 100 mm. į abi puses. Tarp sąramų daromi tarpai, kad nesusidarytų šalčio tiltai. Tarpai užkaišomi akmens vvata. Padėtų sąramų horizontalumas tikrinamas gulščiuku.

3.2.3 Sąramų matavimo darbų kiekių skaičiavimas

Sąramos

markė Vienos sąramos Sąramų skaičius, esant vienos sąramos masei Visų sąramų

Masė

t Tūris

m3 Iki

0,3 t Iki

0,7 t Iki

1,0 t Iki

1,5 t Masė

t Tūris

m3

1 2 3 4 5 6 7 8 9

M – 12 0,033 0,013 14 0,462 0,182

M – 16 0,043 0,017 20 0,86 0,34

M – 20 0,054 0,022 16 1,864 0,352

M – 24 0,136 0,0545 11 1,496 0,599

MU – 14 0,08 0.032 2 0,16 0,064

MU – 18 0,102 0.041 2 0.204 0,082

MU – 24 0,28 0,112 2 0,56 0,224

MU – 26 0,302 0,123 3 0,96 0,369

MU – 32 0,278 0,110 2 0,556 0,220

67 5 6,122 2,542

3.2.4 Perdangos montavimo darbų kiekių skaičiavimas

Plokštės

markė Vienos plokštės Plokščių skaičius, esant

vienos plokštės plotui Visų plokščių

Masė

t Tūris

m3 Iki

5m2 Daugiau

5m2 Masė

t Tūris

m3

1 2 3 4 5 6 7

PK63.12 – 8 2,20 1,599 4 8,8 6,396

PK63.15 – 8 2,95 2,027 3 8,85 6,081

PK60.12 – 8 2,10 1,522 1 2,10 1,522

PK60.15 – 8 2,80 1,93 9 25,2 17,37

PK57.15 – 8 2,682 1,85 4 10,73 7,4

PK42.12 – 8 1,49 1,068 8 11,92 8,544

PK42.15 – 8 1,97 1,351 1 1,97 1,35

PK36.15 – 8 1,125 1,157 2 3,25 2,314

PK36.12 – 8 1,28 0,922 1 1,28 0,922

1 32 74,1 51,9

3.2.6 Mūrininkų brigados skaičiavimas

ir parinkimas

Mūrijimo ir montavimo darbus vykdys kompleksinė mūrininkų ir montuotojų brigada. Pastatas suskirstomas į du barus, o į aukštį į klodus. Kiekviename aaukšte numatomi 3 klodai.

Bendras kompleksinės brigados darbininkų skaičius nustatomas sekančiai:

(žm.)

N – mūrininkų skaičius;

Q – bendros darbo sąnaudos žmogaus dienomis mūrijimui;

t – vieno klodo viename bare mūrijimo trukmė dienomis. Nuo 1 iki 3 dienų.; n – pastato aukštų skaičius;

m – darbo barų skaičius;

a – klodų skaičius aukšte.

Priimu 9 žmonių brigadą. Mūrininkai dirbs suskirstyti į grandis sekančiai:

1 – oje, 2 – oje, 3 – oje grandyse dirbs po du žmones, o 4 – oje grandyje dirbs keturi žmonės.

Biržės ilgis kiekvienai grandžiai paskaičiuojamas pagal formulę;

L – biržės ilgis ( m );

Ng – mūrininkų skaičius grandyje;

t1 – darbo pamainos trukmė ( h );

q – numatomas darbo našumas (101.120 %);

a1 – sienos storis ( m );

h – klodo aukštis ( m ));

S – 1m3 mūro laiko norma.

3.2.7 Strėlinio krano reikalingų parametrų

skaičiavimas

Montuojant konstrukcijas išilgine pastato kryptimi, kai kranas stovi šalia pastato, krano skaiparametrų skaičiavimo schema yra tokia:

Strėlinio krano skaičiavimo schema kai kranas stovi šalia pastato.

Pirmiausia apskaičiuojamas minimalus strėlės siekis:

čia αopt – optimalus strėlės polinkio kampas, kuriam esant strėlės ilgis mažiausias.

hv = 1,5.2m

Ha – iš projekto

b1 = 1,0m

Reikalingas strėlės siekis apskaičiuojamas sekančiai ;

Lmin = lmin • cosopt + c

Lmin = 15,16 • 0,89 + 2 = 15,5m

čia c – aatstumas nuo krano važiuoklės vidurio iki strėlės įtvirtinimo vietos (m). Priimamas c = 1,5.2,0m

Po to apskaičiuojama krovinio masė Q, kuri bus keliama kranu, esant apskaičiuotam strėlės siekiui ( Lmin ) :

Q = P + P1

Q = 2,95 + 0,065 = 3,015 t

Turint šiuos duomenis “Statybinių kranų žinyne” parenkami bent du tinkami kranai.

Po to tikrinama ar parinkti kranai pakels sunkiausią montuojamą elementą ir ar sugebės sumontuoti aukščiausiai statomą konstrukciją. Tam apskaičiuojamas reikalingas didžiausias krano pakilimo aukštis:

Hmin = Ha + h + he + hstr = (m)

Hmin = 3 + 1 + 0,22 + 4 = 8,22 m

Gautas aukštis palyginamas su parinkto krano aukščiu.

Jei reikia padidinti krano strėlės siekį ir kablio pakilimo aukštį, galima naudoti kraną su gembele.

Parinkau strėlinį ratinį kraną KS – 5363. Kranas su autrygeriais.

Krano atstumas nuo pastato ašies: Lmin. – b2 = x, 15,5 – 9,6 = 5,9m

Krano techninė charakteristika

Eilės

nr. Rodiklio

pavadinimas Mato

vnt. Kiekis

1. Keliamoji galia ( max. ) t. 9,0

2. Krano judėjimo greitis:

– savo eiga ( max. );

– velkant;

– su kroviniu.

kmh

kmh

kmh

16,0

25,0

1,7

3. Priešsvorio apibrėžiamo lanko

spindulys. m 3,8

4. Krano masė, esant pagrindiniai

strėlei. t. 33,0

5. Ledžiamas maksimalus kelio

nuolydis. laipsn. 15,0

6. Orientacinė mašinos valandos

kaina lt. 37,5

3.3 Darbų vykdymo metodai

Žemės darbai ir darbo apsauga

Žemės darbai yra augalinio sluoksnio nukasimas ir sustūmimas į sankasas, grunto kasimas ir transportavimas, tranšėjų dugno paruošimas, grunto užpylimas ir tankinimas.

Iškasa kasama stačiais šlaitais. Gruntas priemolis. Jos ggylis 1,1 – 0,5 m, o plotis 0,6 – 0,5 m. Iškasa kasama atbulinio kasimo ekskavatoriumi, kurio kaušo talpa 0,25 m3. Gruntas visuomet būna žemiau ekskavatoriaus lygio. Ekskavatoriumi gruntas yra pakraunamas į transporto priemones arba ant iškasos krašto, ne mažesniu kaip 0,5 m. atstumu nuo jos.

Atlikus pamatų montavimo darbus pamatai užpilami gruntu. Dalis grunto užpilama buldozeriu, perstumiant iki 5 m. atstumu, o tose vietose kur buldozeris neprivažiuoja iškasos užpilamos rankiniu būdu. Buldozerio markė D3 – 29.

Gruntas tankinamas elektro plūktuvais.

Požeminių komunikacijų zonoje, žemės darbus galima atlikti tik gavus šių organizacijų raštišką leidimą. Atkasti elektros kabelius ir dujotiekio linijas leidžiama tik kastuvais.

Žmonių ir transporto eismo zonose iškasos turi būti aptvertos, pastatyti įspėjamieji ženklai, pažymėta signaliniais žibintais. Darbininkams į iškasas lipti turi būti įrengtos lipynės, ne siauresnės kaip 0,6 m. pločio, su turėklais. Statyti mašinas krauti medžiagas galima tik už iškasos natūralaus byrėjimo kampo ribos.

Kasant gruntą ekskavatoriumi, darbininkams leidžiama dirbti ne arčiau kaip 5 m. nuo ekskavatoriaus kasimo spindulio. Važiuoti ir dirbti mašinoms greta mašinos tiekimo linijų leidžiama tik tam tikru atstumu, kuris priklauso nuo elektros įtampos.

Objekto statyba organizuojama taip, kad būtų išsaugoti medžiai ir vertingi želdiniai.

Mūro darbai ir darbo apsauga

Projektuojamo pastato sienoms išmūryti ir perdangai sumontuoti numatyta 8 žmonių brigada, kurią ssudaro keturios grandys po du žmones. Pastato pirmas aukštas perskiriamas į du barus, o vienas baras į tris klodus. Kiekvienai grandžiai tenka išmūryti paskaičiuotą biržės ilgį baruose. Pirmojo aukšto mūrijimas baruose vykdomas dviejų barų metodu. Taikant šį metodą mūrininkų brigada išdėstoma dirbti viename bare. Baigus šiame bare vieną klodą mūrininkai pereina dirbti į antro baro pirmą klodą, tuo tarpu pirmame bare permontuojami klotinių ar pastolių paklotai. Taip tęsiami darbai pereinant iš vieno baro į kitą, mūrijant po vieną klodą, kol pasiekiamas norimos sienos aukštis. Pirmas aukštas sudarytas iš trijų klodų. Išmūrijus pirmojo baro pirmą aukštą, keturi darbininkai pereina prie perdangos montavimo darbų, o likę keturi darbininkai tęsia antrojo baro pirmo aukšto mūrijimą. Atlikus montavimo darbus, darbininkai tęsia mūrijimą.

Antras aukštas mūrijamas aukšto – baro metodu, nes antras aukštas randasi pirmame bare. Čia mūrininkai baigę darbus pirmame klode pereina dirbti į to paties baro antrą klodą. Klotinių ar pastolių paklotai permontuojami antroje pamainoje.

Mūrininkų brigadą sudaro 8 žmonės. Pastato išorinės sienos 0,5 m. storio. Sienos mūrijimas iš skaldytų silikatinių ir skylėtų molio plytų naudojant cemento – kalkių skiedinį. Mūrijimas atliekamas vienaeile rišimo sistema rievėjant siūles.

Vidinės pastato laikančios sienos yra 0,38 ir 0,25 m. storio ir iš keraminių skylėtų

plytų. Pertvaros iš keraminių blokelių 0,08 m. storio.

Atliekant mūrijimo darbus reikia laikytis šių taisyklių:

• Draudžiama stovėti ant išmūrytos sienos;

• Klotiniai ir pastoliai turi stovėti ant tvirto pagrindo;

• Vertikalūs statramsčiai turi būti statomi ir inkasuojami.

Montavimo darbai ir darbo apsauga

Pirmas aukštas sudarytas iš trijų klodų. Išmūrijus pirmojo baro pirmą aukštą, keturi darbininkai pereina prie perdangos montavimo darbų. Montuotojams perdangos konstrukcijas užkelia kranas. Baigus montavimo darbus visi darbininkai tęsia mūrijimo darbus.

Montavimo metu statybos aikštelėje turi būti pažymėtos pavojingos zonos, aptverti praėjimai, o darbo vietos apšviestos.

Kėlimo mechanizmai tturi būti stabilūs, o montavimo priemonės patikimos.

Ant atramų konstrukcija turi būti leidžiama vertikaliai.

Surenkamus elementus nuo krano kablio galima atkabinti, kai jie patikimai padėti ant atramų.

Pertraukų metu negalima palikti krovinio ant kablio.

Montavimo darbus galima dirbti ne jaunesniems kaip 18 m. žmonėms, specialiai apmokytiems darbininkams.

Kranininkui nurodymus duoda tik vienas asmuo.

Žmonėms draudžiama būti ant elementų ir konstrukcijų jas keliant, pernešant ir statant.

Stogo darbai ir darbo sauga

Banguoti skardos lakštai klojami ant 50×50 skerspjūvio medinių grebėstų, kurie išdėstomi kas 0,5 m. Lakštai ant grebėstų klojami pperstumiant išilgai ir užleidžiant ant gretimo eilės lakšto per bangą. Lakštai prie grebėstų tvirtinami varžtais. Tarp savęs sujungiami taip pat varžtais. Karnizo masyvą ir stoglovius reikia padengti cinkuota skarda, o kraigą ir briaunas – kraiginėmis detalėmis. Prie kraigo grebėsto kas 22 m. prikalami kabliai lipynėmis užkabinti.

Ant stogo galima dirbti tik po to, kai meistras kartu su brigadininku apžiūri stogo konstrukcijas ir įsitikina jų patikimumu. Dirbant ant statesnio nei 20° laipsnių stogo darbininkai privalo užsirišti diržus, jei stogas neapskaičiuotas atlaikyti darbininko svorio, turi būti pakabinamos lipynės.

Stogo elementai ir detalės į darbo vietas paduodamos užbaigtos.

Dengti stogą draudžiama lijundros, perkūnijos, rūko metu, pučiant 15 m/s ir stipresniam vėjui.

Izoliavimo darbai ir darbo apsauga

Šiame pastate sienos, pastogė, grindys yra apšildomos akmens vata. Tarp sienos ir pamato dedama du sluoksniai izolo.

Atliekant hidroizoliacijos ir šilumos izoliacijos darbus, tenka dirbti su nuodingomis, degiomis ir sprogiomis medžiagomis, todėl darbininkai turi turėti apsisaugojimo priemones.

Mineralinė vata į darbo vietą paduodama paketais. Reikia saugotis, kad mineralinė vata nepakliūtų ant kūno.

Atliekant izoliavimo darbus uuždarose patalpose, turi būti įrengta ventiliacija. Šviestuvai turi būti ne didesnės kaip 12V įtampos, kad nesukeltų sprogimo.

Langų ir durų statymo, stiklinimo, dažymo darbai

ir darbo apsauga

Pastate statomi mediniai langai ir durys. Į statybos aikštelę langai atvežami įstiklinti ir nudažyti. Langai yra iš klijuotos medienos su stiklo paketais. Visos durys aklinos garažo vartai pakeliami.

Langų statymas. Stakta prie mūro sienos tvirtinama ją pritvirtinant prie medinių antiseptinių kamščių. Kiekviena stakta tvirtinama ne mažiau kaip 4 taškuose. Tarpas tarp sienos ir staktos užsandarinamas makrofleksu.

Durų statymas. SStakta angoje tvirtinama taip kaip ir langų, tik 6 taškuose. Įstačius duris į pertvaras ir jeigu pertvaros kraštas sutampa su staktos kraštu, tai tarpeliai uždengiami apvadais. Jeigu kraštai nesutampa, tai angokraščiai užtinkuojami. Langų ir durų blokai laikomi ant medinių intarpų vienoje eilėje.

Tinkavimas ir darbo apsauga

Virtuvės, katilinės, vonios, tualeto ir garažo sienos tinkuojamos rupiuoju tinku, o visų likusios vidinės sienos tinkuojamos geru tinku. Išorės cokolis tinkuojamas dekoratyviniu tinku su marmuro trupinėliais.

Tinkavimas rupiuoju tinku. Rupusis tinkas daromas iki 12 mm storio, iš dviejų sluoksnių (paruošiamojo ir išlyginamojo).

Tinkavimas geru tinku. Tinkuojama trimis sluoksniais. Pirmiausia užmetamas paruošiamasis sluoksnis, po to išlyginamasis ir gale dengiamasis.

Prieš tinkuojant paviršių reikia paruošti, kad skiedinys su juo gerai sukibtų. Nuo jo nuvalomas purvas, dulkės.

Paruošiamasis sluoksnis daromas 5.9 mm storio iš tešlos pavidalo skiedinio (60% vandens). Skiedinys patenka į visus paviršiaus nelygumus ir gerai su juo sukimba. Užkrėsto skiedinio valyti nereikia. Jis 2 – 4 valandas džiovinamas ir ant jo daromas išlyginamasis sluoksnis.

Išlyginamasis sluoksnis yra pagrindinis paviršių išlyginimo sluoksnis. Daromas 7.9 mm storio iš tešlos pavidalo skiedinio. Jeigu tinkuojamas paviršius labai nelygus, tai lyginamas keliais išlyginamaisiais sluoksniais. Kiekvienas sekantis sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 7 mm ir daromas tik tada, kai ankščiau užkrėstas skiedinys sukietės.

Dengiamasis sluoksnis daromas po to, kkai išlyginamasis sukietėja ir apdžiūna. Jo storis du mm. Skiedinys maišomas su smulkiu smėliu ir užkrečiamas rankiniu būdu.

Dekoratyviniu tinku tinkuojami cokoliai. Apdailos sluoksniui imamas smulkus marmuras. Dengiant šiuo tinku sluoksnis daromas ant išlyginamojo sluoksnio. Paviršius sudrėkinamas ir ant jo užkrečiamas cemento skiedinys 2 – 3 mm ant jo ant jo paskleidžiamas marmuro trupinių sluoksnis paruoštas iš skaldos, cemento, žėručio ir marmuro. Išlyginus marmurinį sluoksnį, jo paviršius nuplaunamas. Po to dantyta plokštele giliau įspaudžiami į cemento skiedinio sluoksnį. Paviršiui sukietėjus jis ėsdinamas 10% druskos rūgšties tirpalu, vėliau nuplaunamas vandeniu.

Dažymo darbai ir darbo apsauga

Prieš pradedant dažyti paviršiai nuvalomi ir išlyginami medine trinkele. Po to užtaisomi plyšiai, įdaubos, o glaistui sukietėjus paviršiai gruntuojami. Dažomi paviršiai gruntuojami dėl to, kad tinkas vienodai sugertų dažus. Grunto sluoksnis turi būti lygus ir padengtas per visą dažomą paviršių.

Lubos dažomos kalkiniais dažais. Šiam tikslui naudojamas dažymo volelis. Nudažius vieną kartą ir palaukus kol nudžius, reikia dažyti antrą kartą.

Klijuojant apmušalus, patalpų sienų kertės, kampai, grindjuosčių briaunos, langų ir durų apvadai aplink kuriuos bus klijuojami apmušalai, aptepami klijais.

Rietuvės viršuje esanti apmušalų juosta šepečiu aptepama klijais taip, kad klijų nepatektų ant apatinių juostos kraštų.

Pirmoji juosta klijuojama griežtai vertikaliai tikslinant ją svambalu. Klijuojant kampuose, ne mažiau kaip 3 cm juostos užleidžiama į kkitą briaunos pusę.

Klijavimo metu langus ir duris reikia uždaryti, kad klijuojant apmušalai lėtai ir tolygiai džiūtų.

Dirbant dažymo darbus reikia laikytis darbų saugos reikalavimus siekiant išvengti nelaimintų atsitikimų dažymo metu.

Grindų įrengimo darbai ir darbo sauga

Šiame projekte įrengiamos grindinių lentų, keraminių plytelių ir betoninės grindys.

Lentų grindys. Grindims naudojamos 33 mm storio, 74.144 mm pločio, iš visų pusių obliuotos lentos. Viršutinė lentos pusė turi būti be šerpetų ir kitokių defektų.

Lentos prikalamos prie gulekšnių, paklotų ant garsą izoliuojančio sluoksnio. Prieš dedant gulekšnius nuo perdangos plokštės nuvalomos šiukšlės. Gulekšniai dedami skersai vaikščiojimo krypties. Tarpas tarp gulekšnio galo ir sienos turi būti 20.30 mm. Lentos klojamos skersai gulekšnių. Lentos prikalamos prie gulekšnių 2.2,5 karto ilgesnėmis vinimis negu lentų storis.

Prikalus patalpoje visas lentas, patikrinama, ar visų vinių galvutės yra pakankamai giliai įmuštos į medieną. Paskui grindų paviršius išlyginamas drožiant arba obliuojant drožimo mašinomis bei elektriniais obliais.

Keraminių plytelių grindys. Grindims naudojamos keraminės raštuotos plytelės, kurios prie betono pagrindo klijuojamos spec. klijais. Betono pagrindas nuvalomas ir sudrėkinamas vandeniu. Plytelės pradedamos kloti nuo durų labiausiai nutolusio kampo. Kad siūlės būtų vienodos į tarpus dedamos sankabos.

Betoninės grindys įrengiamos ant grunto sutankinta skalda. Pirmiausiai daromas išlyginamasis 80 mm storio sluoksnis, paskui dedama betono danga, kurios storis 20 mm.

Elektros įrankius draudžiama įjunkti, kai

jie yra prispausti prie pjaunamo ruošinio. Įrankiai turi turėti saugos priemones. Darbo metu draudžiama įkaitinti variklį daugiau kaip 70 laipsnių. Elektros įtampa turi būti ne didesnė kaip 36V ir lemputės pakabintos ne žemiau kaip 2,5 m aukštyje.

3.4 Statybos sklypo plano aprašymas

Statybos plane pavaizduota:

• Aikštelės aptvėrimas;

• Laikini ir statomi pastatai;

• Laikini keliai;

• Esami ir laikini vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklai;

• Laikini sandėliai ir sandėliavimo aikštelės;

• Laikini administraciniai ir buitiniai pastatai;

• Mechanizmų darbo vietos ir judėjimo maršrutai;

• Pavojingos zonos;

• Priešgaisrinių priemonių išdėstymas.

Kad į pastoviai veikiančius pavojingų faktorių zonas nepatektų pašaliniai asmenys, jos aaptveriamos apsauginiais aptvarais. Pavojinga zona yra 3,5 m teritorijos dalis prie statomo pastatyto, kuri priklauso nuo gaminio kritimo aukščio. Ši rizika pažymima per visą pastato perimetrą. Krano darbo zona siekia 18 m spinduliu nuo stovėjimo vietos vykdant montavimo darbus. Pavojingos zonos turi būti aptvertos signaliniais ženklais ne žemiau kaip 0,8 m nuo žemės paviršiaus.

Laikini keliai statybvietėje skirti tiekti statybinėms medžiagoms, konstrukcijoms detalėms. Laikini keliai tiesiami nuo esamų kelių iki sandėliavimo aikštelių, laikinų buitinių ir administracinių pastatų, sandėlių. Statybos aikštelėje pirmiausiai nnutiesiamos požeminės komunikacijos, o po to padaromi keliai ir privažiavimai, kuriais naudojamasi statybos metu. Statybos aikštelėje įrengtas kelias su dviem įvažiavimais. Laikinas kelias daromas 3,5 m pločio. Kelio danga daroma iš žvyro ir dangos sluoksnio.

Statybos aikštelėje projektuojami atviri, uždari sandėliai, ppastogės. Atviruose sandėliuose laikomos atmosferos poveikiams atsparios medžiagos: betonas, plytos, žvyras ir kt. Pastogėse sandėliuojamos metalo ir medienos konstrukcijos. Uždaruose sandėliuose laikomos visos medžiagos, kurios neatspyrios bet kokiems atmosferiniams poveikiams: dažai, cementas, elektros įrankiai ir kt. Atviros sandėliavimo aikštelės plotas 18 m2, uždaro sandėlio 22,75 m2, dengtos pastogės 30 m2.

Administracinės ir buitinės patalpos projektuojamos viename pastate, WC projektuojama atskirai. Administracinių patalpų plotas 9 m2, buitinių – 12 m2.

3.4.1 Krano pavojingos zonos skaičiavimas

Rp = Lmin + l/2 + r = 15,92 + 6/2 + 4 = 22,92 m

Rp – krano pavojinga zona;

Lmin – minimalus strėlės siekis;

l – ilgiausias keliamas gaminys;

r – 4 m (priklauso nuo gaminio pakėlimo aukščio).

4. Išvados, pasiūlymai

Pastatas projektuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, respublikinėmis statybos normomis (RSN) , sstatybos standartais (LST), statybos taisyklėmis (ST) SNIP’ais ir organizaciniais tvarkomaisais statybos techniniais reglamentais (STR), kitai statybos norminiais dokumentais.

Statinio statybai buvo panaudotos šios konstrukcijos ir gaminiai:

• Pamatų blokai ,

• Keraminės, silikatinės plytos, sąramos

• Tuštuminės g/b plokštės

• Įvairių markių betonas ir skiediniai

• Stogo danga

• Langai

• Kitos stat. Medžiagos

Gaminiai yra sertifikuoti, atitinka jiems keliamus reikalavimus, ilgaamžiai.

Perkant konstrukcijas ir gaminius iš įmonių nuolat ir gan didelius kiekius, jos suteikia garantijas, nuolaidas, puikų aptarnavimą..

Turinys

Diplominio projekto žiniaraštis

Diplominio projekto užduotis

Diplominio projekto anotacija lietuvių kalba

Diplominio projekto anotacija užsienio kalba

Analitinė pprojekto dalis

Projektavimo duomenų ir papildomų sąlygų analizė

Tikslai ir uždaviniai projektinėms dalims

Informacijos apie visuomeninės paskirties pastatų projektavimą paieška

Informacijos panaudojimas ir pritaikymas

Projektinė dalis

1. Architektūrinė statybinė dalis

1.1 Sklypo planas. Susisiekimas

1.2 Inžinerinės – geologinės sąlygos. Pagrindai

1.3 Pastato planinis – tūrinis sprendimas

1.4 Pastato konstrukcijos ir elementai

1.4.1 Pamatai

1.4.2 Sienos

1.4.3 Perdanga

1.4.4 Stogas

1.4.5 Langai, durys

1.4.6 Laiptai

1.4.7 Grindys

1.4.8 Vidaus, išorės apdaila

1.5 Pastato inžinerinės sistemos

2. Konstrukcinė dalis

2.1 Juostinio pamato ašyje C skaičiavimas

2.2 Tuštuminės perdangos plokštės inžineriniai skaičiavimai

3. Technologinė organizacinė dalis

3.1 Statybos darbų mūro – montavimo technologinė kortelė

3.1.1 Įvadas

3.1.2 Statomo pastato charakteristika

3.1.3 Statybos vykdymo sąlygos

3.1.4 Paruošiamieji, pagalbiniai darbai

3.2 Mūro – montavimo darbų technologijos projektavimas

3.2.1 Mūro – montavimo darbų aiškinamasis raštas

3.2.2 Darbo apimčių skaičiavimas mūro darbams

3.2.3 Sąramų montavimo darbų kiekių skaičiavimas

3.2.4 Perdangos montavimo darbų kiekių skaičiavimas

3.2.5 Darbo sąnaudų ir medžiagų poreikio skaičiavimas mūro – montavimo darbams

3.2.6 Mūrinikų brigados skaičiavimas ir parinkimas

3.2.7 Strėlinio krano reikalingų parametrų skaičiavimas

3.3 Darbų vykdymo metodai

3.4 Statybos sklypo plano aprašymas

3.4.1 Krano [avojingos zonos skaičiavimas

4. Išvados pasiūlymai

Literatūra

Diplominio darbo vadovo įvertinimas

Diplominio darbo recenzija

Related Posts