sveikas gyvenimo budas

Home / Sportas / sveikas gyvenimo budas

TURINYS

TURINYS 1

SVEIKA MITYBA – KAS TAI? 3

SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS TAISYKLĖS 4

SPORTAS 8

MANKŠTA PADEDA ATSIKRATYTI RIEBALŲ, O NE RAUMENŲ 8

ŽALINGI YPROČIAI, KURIŲ REIKIA ATSIKRATYTI 13

IŠVADOS 18SVEIKA MITYBA – KAS TAI?

Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos sstiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai atspindi jos reikšmę.

1933 m. Lietuvos ūkininkų mityboje baltymai sudarė 11% paros raciono, riebalai – 17% ir angliavandeniai – 70%. Respublikinio mitybos centro 1997 – 1998 metais atliktais suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktinės mitybos tyrimais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba ypač pasikeitė: smarkiai padidėjo riebalų ir sumažėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, mityba pasidarė neracionali ir nesubalansuota.

Psichologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad žmonės vvalgo dėl sekančių priežasčių:

q Energijai ir maisto medžiagoms papildyti

q Relaksacijai (valgydamas jaučia atsipalaidavimą)

q Bendraujant (susirenka prie skaniais valgiais dengto stalo)

q Savęs įvertinimui (valgo labia brangius maisto produktus)

q Nesėkmių kompensavimui (nesiseka šeimoje, darbe)

q Reakcijos į stresą (50% žmonių streso metu valgo daugiau)

q Maistą priima kaip dovaną (mažam vaikui uuž gerą darbą dudamas saldainis)

q Valgo dėl estetinio poveikio (gražiai dengtas stalas, papuoštas maistas)SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.

Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių mmedžiagų. Tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt) priežastimi.

PAGRINDINIAI SVEIKOS MITYBOS PRINCIPAI:

1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.

2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų.

3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

SVEIKOS MITYBOS TAISYKLĖS:

q Valgyti kuo įvairesnį maistą

q Išlaikyti normalų kūno svorį

q Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio

q Valgyti kuo daugiau įįvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų

q Vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų

q Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos

q Vartoti kuo mažiau alkoholio

MITYBOS REŽIMAS

Respublikinio mitybos centro duomenimis, tik apie 23,2% tirtų asmenų valgo tuo pačiu metu.

Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas.

Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis.

VEGETARIZMAS

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijoje. Vegetarai teigia, kad valgant mėsą, organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles, trumpina gyvenimą, daro žmogų dirglesnį ir piktesnį. Gyvūninės kilmės maistą atsisakoma valgyti dėl įvairiausių priežasčių: ekonominių, sveikatos, religinių ir dėl mados. Vegetarai nevartoja alkoholio, nerūko.

VEGETARIZMO TIPAI:

q Veganai – visiški vegetarai – nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų. Amerikoje jų yra apie 2% vvisų vegetarų.

q Ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

q Laktovegetarai – valgo pieną ir pieno prduktus

q Semivegetarai – nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

VEGETARIZMO PRIVALUMAI:

q Mažiau nutukusių

q Mažesnė koronarinės širdies ligos rizika

q Mažiau sergančiųjų hipertenzija

q Mažiau serga vidurių užkietėjimu

VEGETARIZMO TRŪKUMAI:

q Mažina suvartojamo maisto kiekį

q Jų maiste trūksta aminorūgščių, vitaminų B12, D, kalcio, geležies

Valgantieji gyvūninės kilmės maisto produktus pagrindines aminorūgštis vartoja proporcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas (išskyrus sojos pupas ir ankštinius) netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Iš gyvulinio maisto (ypač mėsos) rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Nei piene, nei kiauš.iniuose nėra pakankamai jonizuotos Fe. Fitino rūgštis, esanti košėse, reaguoja su augalų Fe ir sudaro netirpų junginį. Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios (kepenyse, kaulų čiulpuose) geležies atsargos. Dėl to daugelyje pasaulio šalių maisto produktai papildomi Fe druskomis.

Vegetarams aktualus vitamino B12 trūkumas. Užsienyje vegetarams skirtas augalinis maistas užkrečiamas vit. B12 sintezuojančiais mikroorganizmais. Veganai turi vartoti vit. B12 praturtintą sojos pieną, košes.

Kalcio deficitas labai svarbus nevartojantiems pieno ir jo produktų. Augaliniuose maisto produktuose yra tik 1/10 žmogui reikalingo kalcio. Vartojant daug maisto skaidulų, blokuojama kalcio rezorbcija, dėl to veganai nnuolat turi vartoti kalciu praturtintą sojos pieną ir sojos varškę.

Vegetarų mityba turėtų būti papildyta riešutiniu sviestu, džiovintais vaisiais, duona, grūdų patiekalais, saikingai saldumynais ir riebalais, nes augalinis maistas mažai kaloringas ir teikia nedaug energijos.

Gerai suplanuota vegetarinė dieta su įvairiais priedais gali aprūpinti organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tik ar tokia dieta nulemia ilgaamžiškumą, ar labai gerą sveiktą dar nėra įrodyta.

PRODUKTŲ SUDERINAMUMAS

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta teorijų apie maisto derinimą ir jo įtaką sveikatai. Tokią dietą Šeltonas skyrė ligoniams sergantiems virškinimo trakto ligomis. Greitai maisto derinimas taip išpopuliarėjo, kad buvo pritaikytas sveikų žmonių mityboje. Suderintai pradėjo maitintis ne tik suaugusieji, bet ir vaikai (nemaišyti mėsos su bulvėmis), nes baltymingas ir krakmolingas maistas (autorių teigimu) negali būti gerai suvirškinamas. Ar maisto derinimas turi įtakos žmogaus sveikatai moksliškai neįrodyta. Ar galima kartu valgyti daug krakmolo (bulves) ir baltymų (mėsą arba žuvį) turintį maistą, suprasime tuomet, kai prisiminsime virškinimo ypatumus.SPORTAS

Po apklausos asmenų, kuriems pavyko suliesėti ir išvengti pakartotino svorio priaugimo, paaiškėjo vienas visus juos vienijantis veiksnys:

FIZINIAI PRATIMAI

Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo sumažintas kūno svoris, sėkmingiausiai pavyko jį išlaikyti tik aktyviai sportuojant. Žmonės, kurie atsikratę antsvorio liovėsi mankštintis*, vėl sustorėjo. Tie, kurie sportavo toliau (ar pradėjo), neprisiaugino nereikalingų kilogramų. Taigi, jeigu norite reguliuoti

savo svorį, privalote mankštintis. Ar tai reiškia, kad visą likusį gyvenimą kiekvieną dieną turėsite keltis su aušra ir bėgti krosą? Galite pamėginti ir tai, tačiau nėra būtina. Užteks padidinti vidutinį fizinį aktyvumą ir jūs pasieksite pastebimų rezultatų.

KODĖL TURĖTUMĖTE MANKŠTINTIS?

MANKŠTA DEGINA KALORIJAS

Tai akivaizdžiausias fizinių pratimų poveikis, tačiau mažiausiai svarbus. Jei bėgtumėte visą valandą, sudegintumėte apie 600 kilokalorijų. Tiek jų turi mėsainis, suvalgytas greito maisto restorane. Nors trumpalaikė tiesioginė fizinio aktyvumo nauda gali būti ribota, ilgalaikis poveikis yra ženklus. Tarkime, jūs vvaikštote pusvalandį per dieną ir sudeginate 200 kilokalorijų. Jei jūsų suvalgomo maisto kiekis bus pastovus, per pusmetį papildomai sudeginsite 36 400 kilokalorijų ir suliesėsite 4,5 kilogramo. Vaikščiokite toliau iki metų pabaigos ir neteksite 9 kg svorio, be to, mažai tikėtina, kad vėl jo priaugsite. Tačiau mažinant svorį mankštinimasis yra daugiau nei kalorijų deginimas.MANKŠTA PADEDA ATSIKRATYTI RIEBALŲ, O NE RAUMENŲ

Mažinant svorį, laikantis dietos netenkama ir riebalų, ir raumenų. Mankštinantis deginami riebalai, bet išsaugoma raumenų masė. Kuo daugiau raumenų, tuo greitesnė bazinė mmedžiagų apykaita.

MANKŠTA MAŽINA APETITĄ

Priešingai paplitusiai nuomonei, mankštos pratimai nedidina apetito. Tiesa yra ta, kad po vidutinio fizinio aktyvumo apetitas mažėja. Žinoma, labai intensyviai besimankštinantys žmonės valgo daugiau, tačiau jie ir kalorijų sudegina daugiau.

MANKŠTOS PRATIMAI GREITINA MEDŽIAGŲ APYTAKĄ

Tikite ar nne, tačiau 70 proc. kasdien su maistu gaunamų kalorijų sunaudojama bazinei medžiagų apykaitai (BMA). Ši ramybės medžiagų apykaita užtikrina kasdienes organizmo funkcijas – maisto virškinimą, temperatūros palaikymą, įvairių jūsų organų sistemų funkcionavimą. Kai ribojate suvalgomų kalorijų kiekį, BMA pradeda lėtėti. Būtent dėl to tik pradėjus laikytis dietos svoris krinta greitai, o vėliau svorio mažėjimas sulėtėja.Mankšta BMA pagreitina.

MANKŠTA GERINA JŪSŲ BENDRĄ SVEIKATĄ

Mankšta naudinga ne tik mažinant svorį. Fiziniai pratimai, ypač tiems žmonėms, kurie turi antsvorio, gali teigiamai paveikti kraujospūdį, kraujo lipidų kiekį, insulino kiekį ir širdies bei plaučių funkcijas. Svarbiausia, kad tam pakanka vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Žinoma, kad mankšta svarbi osteoporozės, širdies ligų, kai kurių vėžio formų profilaktikai. Mankštintis niekada nevėlu!

MANKŠTA GERINA PSICHOLOGINĘ SVEIKATĄ

Fizinio aktyvumo didinimas gali teigiamai ppaveikti ne tik jūsų kūną, bet ir protą. Mankšta:

§ Gerina gebėjimą susikaupti.

§ Mažina nerimą ir stresą.

§ Didina savigarbą.

§ Teikia pasitikėjimo savimi.

§ Padeda laikytis dietos.

Ši psichologinė nauda pasiekiama esant mažo ir vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Be to, šis poveikis gali būti ilgalaikis.

ĮVEIKITE MANKŠTINIMOSI KLIŪTIS

FIZINĖS KLIŪTYS

Pradėti fizinių pratimų programą gali būti sunku. Tačiau tiems, kurie turi antsvorio, gali tekti įveikti dideles kliūtis. Visų pirma, dėl per didelio svorio fiziniai pratimai gali būti sunkūs, varginantys ar netgi skausmingi. Todėl būtina pradėti nuo ppaprastesnių, užsibrėžti pasiekiamus tikslus. Pradėkite nuo nedidelio aktyvumo. Intensyvumą po truputį didinkite tik tada, kai pajusite, kad esate tam pasirengę.

PSICHOLOGINĖS KLIŪTYS

Asmenims, kurie turi antsvorio, ypač nuo vaikystės, fiziniai pratimai gali versti drovėtis ar varžytis savo kūno. Jei taip jaučiatės, pradėkite mankštintis ne gimnastikos salėje ar sporto klube, bet, tarkim, namuose. Vaikščiokite (vieni ar su draugais), – tai nekelia emocinės įtampos.

KAIP SUDERINTI FIZINĮ AKTYVUMĄ SU KASDIENE VEIKLA

Rytas:

Fizinis aktyvumas ryte jus „išjudins“ ir suteiks energijos visai dienai.

Pabandykite:

§ Minkite dviratį – treniruoklį klausydamiesi ryto žinių.

§ Prie lovos pasidėkite drabužius ir porą batų, tinkamų pasivaikščiojimui. Pabudę, prieš pasiruošdami darbui, išeikite trumpam pasivaikščioti.

§ Atlikite mankštą. Galite treniruotis pagal vaizdajuostės programą.

Darbe:

Fizinis aktyvumas darbo dienos metu padės išlikti žvaliems ir darbingiems.

Pabandykite:

§ Pakeliui į darbą, jei važiuojate visuomeniniu transportu, išlipkite viena stotele anksčiau ir likusią kelio dalį eikite pėsti. Arba galite pasistatyti automobilį neprivažiavę iki darbovietės keleto kvartalų.

§ Pasinaudokite kiekviena proga stovėti, o ne sėdėti.

§ Norėdami pasikalbėti su kolega nueikite užuot skambinę vidiniu ryšiu.

§ Naudokitės laiptais, o ne liftu.

§ Pasivaikščiokite per pietų pertrauką (vieni ar su bendradarbiu).

Namie:

§ Namų ruoša, darbas sode, automobilio valymas – puiki fizinio aktyvumo forma.

§ Padarykite pertrauką tarp namų ruošos darbų ir eikite pasivaikščioti. Fizinės veiklos pobūdžio pakeitimas padės atsipalaiduoti ir išlaikyti darbingą nuotaiką vvisą dieną.

§ Iš anksto numatykite laiką fiziniams pratimams. Atminkite, kad tai jūsų asmeninis laikas. Mėgaukitės juo.

§ Apribokite laiką, praleidžiamą prie televizoriaus. Susigalvokite veiklos, kuria. galėtumėte užsiimti kartu su šeima ar draugais.

TRENIRUOČIŲ SALĖS, KURSAI

Lankydamiesi sporto klubuose, treniruoklių salėse įgysite stiprią motyvaciją, būsite prižiūrimi trenerių, be to, šis aktyvios veiklos būdas teiks įvairovės. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti:

Tinkamumas. Įsitikinkite, kad personalas rūpinasi konkrečiais jūsų poreikiais ir kad pasiūlytas fizinis krūvis atitinka jūsų fizinio pasirengimo lygį.

Vieta. Apsispręskite, kur jums patogiau lankyti klubą: arti namų ar darbovietės.

Laikas. Aplankykite treniruočių vietą tuo metu, kada eitumėte sportuoti. Ar salė nėra sausakimša? Ar jums patogu kartu su kitais žmonėmis?

Paslaugos ir įranga. Kokių kitų paslaugų norėtumėte? Pavyzdžiui, kai kuriose vietose siūlomos konsultacijos dietos klausimais, svorio metimo programos. Pagalvokite apie viską, kas galėtų padaryti pratybas malonesnes. Pasižvalgykite po persirengimo kambarius. Ar jie švarūs? Pagalvokite, ko norėtumėte: saunos ar garinės pirties?

Iš pradžių pabandykite. Nueikite kartą du į salę ir išbandykite įrangą, kuri jus domina. Kaip jaučiatės? Jei jūsų kas nors netenkina, paieškokite kitos vietos.

PRISIMINKITE: tik priklausydami sporto klubui niekada nepagerinsite savo fizinės būklės!ŽALINGI YPROČIAI, KURIŲ REIKIA ATSIKRATYTI

ALKOHOLIS

ALKOHOLIO POVEIKIS SVEIKATAI

Alkoholis yra nervų nuodai. Kadangi jis gerai tirpsta riebaluose, o jų ypač daug ssmegenų audiniuose, tai smegenyse jo susitelkia gerokai daugiau negu kituose organuose.

Dažnas piktnaudžiavimo alkoholiu padarinys yra pakitusi lytinių organų veikla. Beveik visi alkoholikai pirmaisiais girtavimo metais ir pradinėje alkoholizmo stadijoje giriasi padidėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija. Matyt dėl to, kad alkoholis sudirgina galvos smegenų hipotoliamiją.Tačiau ilgainiui situacija keičiasi. Daugumos ligonių lytinis potraukis ir potencija silpnėja, o vidutinėje bei galutinėje alkoholizmo stadijoje gali visiškai išnykti.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.

Išgertas alkoholis tuoj pat iš skrandžio ir plonųjų žarnų patenka į kraują. Jeigu žmogus išgeria nevalgęs – didžiausia koncentracija kraujyje būna po 40-60 min., o jeigu pavalgęs – po 1,5-2 h. Apie 20 % išgerto alkoholio rezorbuojasi (patenka į kraują) iš skrandžio ir apie 80 % iš plonųjų žarnų.

Alkoholis organizme veikia visų organų ir visų audinių ląsteles. Jis jas dehitratuoja (nuvandenina), koaguliuoja (krešina baltymus), tirpdo riebalines m-gas, esančias ląstelėse. Išgėrus žmogaus organizme tuoj pat prasideda alkoholio oksidacija (sudeginimas) ir išskyrimas iš organizmo. Taip organizmas ginasi nuo pragaištingo alkoholio poveikio

Alkoholio degimo procesas stipriausiai vyksta kepenyse. Jo metu sueikvojama organizmui labai reikalingų m-gų. Ypač B grupės vitaminų.

Degdamas 1 gramas alkoholio duoda 7,1 kilokalorijos energijos. Bet degdamas alkoholis alina organizmą, ypač kepenis.

Dalis išgerto alkoholio – apie 6-7 % fiksuojasi organizmo audiniuose ir ilgą laiką pamažu oksiduojasi. Anot prancūzų mokslininko Kasje, alkoholis visiškai pasišalina iš organizmo tik po 15 dienų. Vadinasi tas,kuris išgeria porą kartų per mėnesį, pastoviai savo organizme turi alkoholio.

Smegenys raizgyte apraizgytos plačiai išsišakojusių kraujagyslių ir kapiliarų (pačių smulkiausių kraujagyslių). Jos labai gerai aprūpinamos krauju, kuris atneša deguonį ir kitas naudingas m-gas. Smegenų ląstelėse ggausu riebalinių m-gų, todėl nuo alkoholio labiausiai nukenčia smegenys. Išgėrus alkoholio smegenyse būna didžiausia jo koncentracija . Jeigu kraujyje esančio alkoholio koncentraciją prilyginti 100, tai smegenyse visada bus 175.

Alkoholis pro kapiliarų sieneles prasiskverbia į smegenų ląsteles. Gerai tirpdamas į riebalus panašiose m-gose, jų gausu smegenyse, koncentruojasi jose ir dalyvauja sudėtinguose smegenų veiklos procesuose. Maža to alkoholis ardo vidinę ląstelių struktūrą, žaloja jas ir smegenų ląstelės žūna.

JAV Pietų Karolinos universiteto mokslininkas Melvinas Naislis tyrinėjo, kaip sergant įv. ligomis (pvz.:šiltine) eeritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) sulimpa į mažus gumuliukus, trombus. Kartą pabandė alkoholį. Ir nustatė, kad kiekvieną kartą , kai suleisdavo alkoholio bandomiesiems gyvuliukams – jų kraujyje atrasdavo trombų . Tai dar vienas alkoholio “puolimo frontas” prieš žmogaus organizmą. Kraujui tekant pper širdį, stambesnes ir smulkesnes kraujagysles (kapiliarus), juose kraujas atiduoda ląstelėms maisto m-gas (raudonieji kraujo kūneliai perduoda joms deguonį). Taip yra normaliom sąlygom. M. Naislis nustatė, kad net išgėrus litrinį bokalą alaus pradeda susidaryti trombai . Jie užkemša kapiliarus , kurie plyšta, atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų.Tada ląstelės negauna maisto, deguonies ir žūva. Šis procesas vyksta visame organizme. Labiausiai nukenčia smegenys, nes jos turi labai jautrų kapiliarų tinklą ir joms reikia daug deguonies . Taigi kiekvieną kartą paragavus alkoholio sunaikinamos vis naujos ir naujos smegenų ląstelės. Laimė, kad smegenys turi apie 17 milijardų ląstelių,tad n.et ir netekus kelių milijonų galima egzistuoti.

Kai kurie žmonės kartais abejoja, kad alkoholis – nervus veikiantis toksinas. Norint tuo įsitikinti, galima remtis akademiko I. Pavlovo bbandymais. Jis taikydamas sąlyginių refleksų metodą įrodė , jog net mažos alkoholio dozės iškreipia nervų sistemos veiklą. Veikiami alkoholio , pakinta slopinimo ir jaudinimo procesų santykiai. Išgėrus alkoholinio gėrimo iš pradžių vyrauja jaudinimasis, kurį pamažu pakeičia nervinių procesų slopinimas. Iškreipiamas objektyvus aplinkos suvokimas , sprendimai darosi paviršutiniški, susilpnėja atmintis , kalba darosi nerišli, labai susilpnėja dėmesys, sulėtėja visos reakcijos ir apskritai dingsta laiko jutimas. Judesiai netenka greitumo, mitrumo, tikslumo. Čia ir glūdi ta priežastis, dėl kurios girtuokliai padaro daug transporto aavarijų, gauna traumų buityje, bei gamyboje. Dėl koordinacijos sutrikimo alkoholikas negali net įprastinių judesių atlikti, jau nekalbant apie darbo operacijas.

Nervinio apsinuodijimo laipsnis bei raida tiesiogiai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio.Visi pasigėrusieji yra panašūs vienas į kitą : jie familiarūs , nesantūriai kalba ir elgiasi , nesavikritiški ,nes anot I. Pavlovo , yra praradę susiformavusį socialinį stabdį. Moralė ir dorovė girtam žmogui nustoja egzistuoti. Alkoholis tarsi pašalina auklėjimo įdiegtas žmogiškąsias sąvybes , ir suaktyvina šiurkščiąsias ir blogąsias asmenybės puses.

RŪKYMAS

RŪKYMO POVEIKIS SVEIKATAI

Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.

Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.

Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad ccigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.

Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.

Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.

Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi.

Apibendrinant įvairių šalių sveikatos rodiklius, galima teigti, kad nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3 000 000 žžmonių, iš .jų 1 200 000 Europos gyventojai, 7 000 – Lietuvos gyventojai.IŠVADOS

Taigi tiek mityba, sportas, vieni ar kiti žalingi įpročiai užima kiekvieno žmogaus gyvenime kažkokią dalį, nepriklausomai ar tai sveika, ar ne. Yra žmonių, kurie sveikai maitinasi, sportuoja ir dar turi vienokių ar kitokių žalingų įpročių, kurių atsikratyti yra gana sudėtinga. Ypač didelė, mano nuomone, problema yra rūkymas, todėl, kad labai kenksminga pačiam rūkančiajam, o dar labiau šalia esnačiam, dar vadinamam – pasyviajam rūkančiajam. Negalima net įsivaizduoti, kaip galima būtų sustabdyti šią problemą visame pasaulyje, manau – tai neįmanoma, kai kuriomis prevensinėmis priemonėmis dar bandoma tai pristabdyti, pvz: ant cigarečių pakelių skelbiama, kad tai pavojinga ir žudo, bet aš manau, kad rūkantysis pažiūri į tai, kaip mažą nereikšmingą reklamėlę. Didžiausia bėda yra psichologija.

Dar vienas žalingas įprotis yra narkomanija, tai, mano nuomone, labiausiai nekontruoliuojama problema pasaulyje ir apie tai galima rašyti labai daug. Visų svarbiausia yra tai, kad tai psichotropinės medžiagos, kurios veikia žmogaus psichika. Beto iš narkomanijos kyla ir kitos pavojingiausios ligos – tai “aids”, kuriuo užsikrečia nuo panaudotų švirkštų. Labai sunku yra pažaboti narkomanija, nes šioje srityje dalyvauja ypač dideli pinigai.

Tagi žalingi įpročiai kenkia žmogaus sveikatai ir jų labai nelengva atsikratyti. O tai yra toks faktorius,

kuris labai neigiamai veikia žmogaus sveikatą. O sveikam gyvenimo būdui palaikyti reikia itin stiprios valios ir suvokimo, kad tai yra žalinga ir tai reikia įveikti. Bet nepakanka tik to, rekia rūpintis ir savo mityba, ir mankštintis, kad sveikata ir savijauta būtų gera.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

q http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2649.html

q http://www-1.ipc.lt/Raseiniu/Kalno/Sorakas/html/alkoholis.htm

q http://www.geocities.com/barmenas_lt/pages/alkoholio_zala/alkoholio_poveikis_text.htm

q http://www.vilniausvsc.lt/gyvenimo_budas/sveika_mityba.htm

q http://www.kmi.lt/content_1_3.html

Related Posts