Karinės Jūrų pajėgos

Home / Socialinis darbas / Karinės Jūrų pajėgos

Untitled

Įvadas

0x01 graphic

Karinių jūrų pajėgų emblema

Karinės jūrų pajėgos (KJP)- tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą.

Karinės jūrų pajėgos vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. Karinės jūrų pajėgos taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybinėmisinstitucijomis ekstremalių situacijų atveju.

Šiame darbe susipažinsime su KPJ istorija, istorija tarpukariu, funkkcijomis, bei padaliniais.

KJP istorija

Nors LKJP istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiai rašo, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyyje.

KJP istorija tarpukariu

Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tačiau net ir tuomet, kai Klaipėda buvo Vokietijos įtakos zonoje, Lietuvą galima vadinti jūrine valstybe. Tuo metu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kerttinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių ir buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.

1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.

0x08 graphic
0x08 graphic
1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 mm. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

1992 m. liepos 4 d. visiškaiatkurtos KJP, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.

1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos gynyboos ląstele.

1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildoma dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. Turbūt galima teigti, jog nuo tada ir prasidėjo LKJP tarptautinis bendradarbiavimas.

2004 m. balandžio 1 d. lietuvai tapus NATO dalimi, Karinės jūrų pajėgos specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje, ir išlaiko bei plėtoja atitinkamas pajėgas, kad galėtų prisidėti prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų. Karinės jūrų pajėgos kasmet skiria laivus ir štabo personalą Baltijos karinių laivų junginio (BALTRON) veiklai vykdyti. Šio junginio pagrindinė užduotis – vykdyti minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, tobulinti eskadroje dalyvaujančių laivų įgulų įgudžius bei ruošti jas dalyvauti NATO vadovaujamose jūrinėse operacijose.

 

KPJ funkcijos

Pagrindinės Lietuvos karinių jūrų pajėgų funkcijos:

Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;

Povandeninėsir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė;

Išminavimo operacijos;

Antiteroristinės operacijos jūroje;

Laivybos apsauga ir kontrolė;

Paieškos ir gelbėjimo operacijos;

Taršos likvidavimo darbų jūros rajone organizavimas, koordinavimas ir vadovavimas.

KJP padaliniai

Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro:

Karo laivų flotilė:

Priešmininių laivų divizionas;

Patrulinių laivų divizionas;

Pagalbinių laivų ir katerių divizionas;

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

Logistikos tarnyba;

Povandeniniųveiksmų komanda;

Mokymo centras;

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

KJP personalą šiuo metu sudaroo virš 600 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų. Pagrindiniai KJP padaliniai įsikūrę Klaipėdoje.

Karinių jūrų pajėgų vadas Jūrų kapitonas OLEGAS MARINIČIUS

Literatūra

http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_juru_pajegos.html

0x01 graphic
Gintautas Surgailis. „Lietuvos karinis laivynas 1935 – 1940 metais“.

„Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas“. Raimundas Baltuška, 2009 m.

http://www.karys.lt/karin%C4%97s-j%C5%ABr%C5%B3-paj%C4%97gos.html

http://www.lka.lt/kariuomene/juru_pajegos/

0x01 graphic

Laivas „Prezidentas Smetona

Related Posts