SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS

Home / Psichologija / SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

Kursinio darbo temos

SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS

Metodologinis pagrindimas

Vadovas:

Tikrino:

KAUNAS, 2002.

TURINYS

1. Įvadas.

2. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi;

1. Smurto prieš vaikus dažnumas;

2. Smurto prieš vaikus priežastys;

3. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama;

4. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą;

5. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto;

6. Pedagoginė vystymosi korekcija;

7. Tyrimo procesas;

8. Tyrimo rezultatai.

3. IIšvados.

ĮVADAS

Temos aktualumas

Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė

situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai

sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia:

žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų

kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos

Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo

sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų

supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų

auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į

kartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie ttėvų smurto prieš vaikus atvejai

susilaukia visuotinio pasmerkimo.

Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė

ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių –

skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi ir

kitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų ffizinė ir seksualinė prievarta,

1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš

vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų

globos namuose.

Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi

atsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti,

šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties

ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį

gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia

savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą,

preivartą.

Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi

plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą

tyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius

agresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).

Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai,

padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000).

Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atlikta

agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizė

pedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).

Tyrimo problema

Smurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeimoje reikalauja

išsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinį

vystymąsi. Todėl tyrimo metu stengiamasi atsakyti į klausimus: kaip dažnai

vaikai patiria smurtą? Kokių socialinių grupių vaikai dažniausiai patiria

smurtą? Kodėl smurtaujama prieš vaikus? Kaip skiriasi vaikų, patyrusių

smurtą fizinis bei psichinis vystymasis nuo neturinčių tokios patirties

vaikų vystymosi? Kaip pedagogiškai koreguoti vaikų, patyrusių smutrą fizinį

bei psichinį vystymąsi?

Tyrimo objektas

Probliminių klausimų sprendimui tyrimo objektu pasirinkau ssmurtą patyrusius

vaikus. Mokslinis šio objekto sprendimas yra susijęs su ryšio tarp smurtą

patyrusių bvaikų bei vaiko fizinio ir psichinio vystymosi nustatymas.

Tirdama nepriklausomu kintamuoju pasirinkau smurtą patyrusius vaikus, o

priklausomais kintamaisiais vaikų fizinį bei psichinį vystymąsi.

Hipotezė

Tyrime rėmiausi prielaida, kad vaikų, patyrusių smurtą, fizinis bei

psichinis vystymasi, lyginant su vaikais be tokios patirties, atsilieka.

Tyrimo tikslas

Nustatyti smurtą patyrusių vaikų fizinio bei psichinio vystymosi ypatumus.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti smurto prieš vaikus dažnumą;

2. Apžvelgti smurtavimo prieš vaikus priežastis;

3. Atskleisti socialines grupes, kuriose dažniausiai smurtaujama prieš

vaikus;

4. Palyginti fizinį bei psichinį vystymąsi vaikų, kurie patyrė smurtą su

vystymusi be tokios patirties vaikų;

5. Numatyti, kaip pedagogiškai koreguoti fizinį ir psichinį vystymąsi

vaikų, kurie patyrė smurtą.

Tyrimo metodai

1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė. Taikant lyginamąją mokslinės

literatūros analizę pasirinkta tema kritiškai įvertinti įvairių autorių

teiginiai apie vaikų, patyrusių smurtą, fizinį ir psichinį vystymąsi bei

vystymąsi tų vaikų, kurie neturi šios patirties. Atlikta smurto dažnumo,

priežasčių analizė.

2. Anketinė darbuotojų, dirbančių su vaikais, patyrusių smurtą, apklausa.

Apklausta 30 asmenų ištisą parą dirbančių su tokiais vaikais. Tyrime

dalyvavo 50 vaikų.

3.Matematinė statistika. Tyrimo rezultatams apdoroti taikyti įprastiniai

statistinės analizės metodai, apskaičiuojant gautų duomenų vidurkius bei jų

pasikliautinius intervalus. Duomenų skirtumo patikimumas įvertintas t

kriterijumi.

Tyrimo procesas

Iš gautų į globos įstaigą dokumentų išsiaiškinta, kurie vaikai ir kaip

patyrė smurtą iš savo tėvų bei artimųjų.

Paimami 50 vvaikų, kurie patyrė smurtą ir stebima, kaip jie fiziškai ir

psichiškai vystosi lyginant su vaikais, nepatyrusiais smurto.

Stebima 6 mėnesius. Iš stebėjimo bei anketų duomenų padaromos išvados.

Tyrime dalyvauja vaikai, patekę į globos įstaigą po to, kai patyrė smurtą.

Tyrimas atliekamas Kauno vaiko raidos klinikoje “LOPŠELIS”, kur patenka

dauguma vaikų iš Kauno apskrities, patyrusių smurtą.

Norint užtikrinti etinius principus, anketos anonimiškos, vaikų pavardės

niekur neskelbiamos. Šioje įstaigoje pastoviai dalyvaujama vaikų, patyrusių

smurtą, ugdymo procese bei stebima, kaip atsilieka jų vystymąsis. Į tyrimo

procesą įtraukiami visi asmenys, dirbantys šioje įstaigoje, kurie yra

suinteresuoti, išaiškinus smurto įtaką vystymuisi, koreguoti išsivystymo

lygį iki normalaus.

Related Posts