Darbo pokalbis

Home / Psichologija / Darbo pokalbis

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

REFERATAS

POKALBIS PRIIMANT Į DARBĄ

Vlinius, 2003

ĮVADAS

Šiuo metu, vyraujant dideliam nedarbui, ypač paaštrėjusi konkurencija dėl

laisvų darbo vietų, tad norint gauti darbą, reikia būti ne tik geru

specialistu, bet ir mokėti save parduoti, t.y. nepriekaištingai pateikti

savo sugebėjimus potencialiam darbdaviui, subtiliai išsisukti iš keblių

kalusimų bei situacijų. Sudarius puikų įspūdį pokalbio metu, padidėja

šansas užimti norimą darbo vietą. Garsiose firmose į vieną vietą

pretenduoja daug kandidatų. Rizikuoti verta tiems, kurie mano esantys

geriausi, kurie moka pateikti savo privalumus.

Šiame referate ppateikiami patarimai, kaip pasiruošti darbo pokalbiui, kaip

elgtis jo metu bei ką daryti po pokalbio. Žinoma, darbdavys taip pat

renkasi darbuotoją savo firmai, todėl čia nepamirštama ir jo situacija,

t.y. pasirengimas pokalbiui su kandidatu į laisvą darbo vietą, į ką

atkreipti dėmesį, kokius klausimus užduoti.

.

Turinys

Turinys 3

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS 4

PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU 4

Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas 4

Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą 4

Punktualumas ir kvepalai 5

Patarimai moterims 5

Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nnuotaikos 6

Neverbalinė kalba 6

Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu 6

Dažniausiai pateikiami klausimai 7

POKALBIS SU DARBDAVIU 8

Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu 8

Nenumatytos aplinkybės 9

Ar reikia užsipulti darbdavį 9

Nuo ko pradėti 9

Ką būtina žinoti aapie darbą 9

Keblus atlyginimo klausimas 9

Baimę klausti lydintys kuriozai 10

Pokalbiui pasibaigus 10

Kandidato elgesys po interviu su darbdaviu 10

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBDAVIO PUSĖS 12

Kad pokalbis su kandidatais būtų efektyvus 12

Išvados 14

Naudoti šaltiniai 16

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBUOTOJO PUSĖS

PRIEŠ POKALBĮ SU DARBDAVIU

Įvaizdžio galia sėkmingai karjerai bei pasitikėjimas

 

Geras kandidatas yra ne tas, kurio išsilavinimas labiausiai atitinka

siūlomas pareigas, bet tas, kuris padarys geriausią įspūdį. Didelės įmonės

paprastai apmoko naujus darbuotojus, todėl priimant į darbą ne visada

vadovaujamasi jų kvalifikacija. Svarbiausia, ar kandidatas yra dinamiškas,

ar sugeba greitai išmokti naujų dalykų. Nepraranda galimybės tie, kurie

atvirai prisipažįsta, kad ko nors nemoka, bet parodo norą išmokti.

Kreipiamas dėmesys ir į kandidato sugebėjimą dirbti kolektyve.

Individualistai, mėgstantys ir norintys dirbti vieni, atkrinta per pirmąją

atranką. Vertinami aktyvūs, kkūrybingi, netradiciškai žiūrintys į problemas

ir jas sprendžiantys žmonės.

Norint įveikti savo neigiamus įsitikinimus, sukurti teigiamą įvaizdį,

reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką apie kandidatą, nepamiršti,

kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai, tačiau atspindi iškreiptą, neteisingą

vaizdą. Reikia pažinti ir kurti save tokį, kokiu norite būti.

 

Savęs vertinimas (kai atrodo gerai, labiau savimi pasitiki, didžiuojasi) ir

tai, kaip kandidatas yra suvokiamas aplinkos (jaučia kitų pritarimą),

priklauso nuo jo įvaizdžio. Kai potencialus darbuotojas nepaiso savo

išorės, jam geriau vengti rodytis žmonėms, viešai kalbėti. Kai kandidatas

atrodo gerai, susilaukia didesnio aaplinkinių pripažinimo, nes daro jiems

malonų įspūdį. Tai pakelia nuotaiką, mažina stresą. Nuo nuotaikos, jausmų,

nuo viso psichinio gyvenimo priklauso darbingumas.

Ką svarbu žinoti apie aprangą ir išvaizdą

Būtina kreipti dėmesį į savo išorinę išvaizdą, ypač į drabužius. Ši sukuria

pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. Išvaizda, kūno kalba ir

atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą, sukurti pasitikinčio savimi

žmogaus įvaizdį, tokio žmogaus, kuris gali gerai dirbti.

Labai svarbu, kaip kandidatas prisistatome ir kaip kalbame. Bendravimas –

tai ne vien kalbėjimas. Atrankos metu darbdavys nori kuo tiksliau įvertinti

kandidatus. Todėl neverbalinių žinučių svarba labai padidėja. Taigi

kandidatai turi bandyti kontroliuoti informaciją, suteikiamą neverbaliniu

būdu.

Darbdaviai turi per mažai informacijos, kuria galėtų pagrįsti galutinį

sprendimą. Todėl potencialaus darbuotojo išvaizda sėkmei turi didelę įtaką.

Fizinis patrauklumas turi įtakos atrankai. Šis reiškinys taip gerai

žinomas, kad net buvo pavadintas „įspūdžio vadyba“.

Kuo vyresnis kandidatas, tuo svarbesnė tampa išvaizda. Darbdaviai nori

energingų žmonių, nusiteikusių sunkiam darbui ir galinčių atlaikyti

stresus. Iš kandidato gyvenimo aprašymo darbdavys sužinos kandidato amžių.

Taigi metai nėra didelė problema (priešingu atveju nebūtų jis gavęs

kvietimo). Svarbu, kokio amžiaus kandidatas atrodo ir kokios fizinės formos

yra.

Jei visos kitos kandidatų savybės yra vienodos, darbą gaus tas, kuris

atrodo energingiausias ar turi geriausią sveikatą.

Apranga yra labai svarbi „įspūdžio vadybos“ strategijos dalis. Be abejo,

atrinkėjai labai domisi tuo, ką sugeba dirbti, kokius gabumus turi

kandidatas. Bet dėmesys drabužiams gali būti, o dažnai ir yra,

sprendžiamasis faktorius. Patrauklūs ir rūpestingai apsirengę kandidatai

paprastai geriau vertinami nei tie, kurie į savo išvaizdą nekreipia

dėmesio. Reikia priminti, kad patrauklesni darbuotojai pasiekia didesnių

laimėjimų.

Štai keletas pagrindinių aprangos taisyklių, kurių vertėtų laikytis:

·        Pirmenybę teikiama žmogui tinkančiam stiliui ir spalvai, o ne

aukštajai madai.

·        Tradiciškumui.

·        Tamsesnės spalvos turi didesnę įtaką nei šviesios, be to, jos turi

būti derinamos.

·        Plaukai turi būti tvarkingai apsikirpti, sušukuoti.

·        Vertėtų nusipirkti gerus batus ir kruopščiai juos nuvalyti.

·        Jei rūbai nauji, prieš pokalbį reikia panešioti, kad žmogus

apsiprastų.

·        Kuo mažiau papuošalų.

·        Apranga turi atitikti organizacijos tipą.

Kaip yra mada rūbams, taip organizacijoje yra mada stiliui ir spalvai.

Kiekvienoje organizacijoje yra priimtas savas aprangos stilius. Todėl

kandidato atitikimas įstaigos stiliui turi didelę įtaką.  Apie įstaigos

stilių gauti informacijos visai nesunku. Kelias dienas prieš pokalbį reikia

aplankyti pretendentą dominančią įstaigą pietų metu. Šio vizito metu reikia

atidžiai stebėti, kokio stiliaus ir spalvų rūbus bei aksesuarus dėvi

darbuotojai. Kad sektųsi darbe, kandidatui nereikia būti tokiu pat kaip

visi, bet tai gali jam padėti pokalbio metu.

Punktualumas ir kvepalai

Neverta ir sakyti, kad į pokalbį dėl darbo kandidatas turi atvykti laiku.

Reikia paskaičiuoti, kiek laiko sugaištama kelyje ir pridėti mažiausiai

ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Jei dėl kokių nors priežasčių

negali laiku atvykti pasikalbėti dėl darbo, būtina paskambinti ir perspėti.

Jeigu kandidatas atvyko į didelį pastatą, reikia ppasistenkti kuo geriausiai

atrodyti jau lifte. Jo bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas.

Kvėpintis vertėtų saikingai. Pernelyg intensyvus kvapas atbaido, tuo labiau

jei darbdavys yra moteris, nes ji junta kvapus tris kartus geriau negu

vyrai. O jei kandidatui dar „pasisekė“ pasirinkti kvepalus, kurių būsima

viršininkė nepakenčia, jis bus prapuolęs. Pirmiausia reikia „kvepėti

profesionalumu“.

Patarimai moterims

Viskas, kas per daug krinta į akis, padeda atmesti tavo kandidatūrą. Taip

pat ir užsienio kalbų nemokėjimas. Nė viena drabužių detalė neturi pernelyg

kristi į akis. Makiažas turi būti beveik nematomas. Ryškiai raudonos lūpos,

ryškiai apvedžiotos akys, per daug pudros ir skaistalų liudija, kad moteris

neturi saiko bei skonio. Tą patį rodo neprižiūrėtos rankos, tamsiai

nulakuoti nagai (geriau juos nulakuoti bespalviu arba šviesiai rausvu

laku).

Nepalankų įspūdį palieka ir bižuterija apsikarsčiusi moteris. Leistinas

brangenybių skaičius neturi viršyti trijų papuošalų (tarp jų – ir

vestuvinis žiedas). Kandidatės geriausias sąjungininkas šiuo atveju bus

perlai: subtilūs auskariukai, nedidelis vėrinys ir žiedelis. Šie klasikinės

elegancijos simboliai suteiks dar daugiau moteriškumo ir įtikins būsimą

viršininką, kad ji turi gerą skonį.

Kandidatei vertėtų apsivilkti suknelę ilgomis rankovėmis, geriau be didelės

iškirptės – puikaus kūno demonstravimas nėra gerai vertinamas. Net ir

pačiame vidurvasaryje nevalia būti be kojinių.

Klasikinė ir patikrinta drabužių derinimo taisyklė: marškinių tipo

palaidinukė arba pusiau golfas, sijonas iki kelių, švarkas. Arba kostiumo

kelnės (jokiu būdu ne džinsai) ir marškinių tipo palaidinukė. Arba jau

anksčiau minėta suknelė.

Elegantiškos ir

keliančios pasitikėjimą – balta, granato, pelenų spalvos.

Niekada nereikia rengtis vien juodais drabužiais. Bet kokiu metų laiku

tinka švara tviskantys bateliai. Labiausiai tinka elegantiškas portfelis

arba aplankas negu mažas rankinukas.

Nevalia pamiršti šypsenos bei geros nuotaikos

Kas trečias darbdavys prisipažįsta, kad nesimpatiška išvaizda jam yra

neprielankumo kriterijus. Reikalingi pozityvūs, kupini entuziazmo žmonės.

Veide atsispindi viskas: gyvenimo džiaugsmas arba jo nebuvimas. Darbdavio

sprendimui įtakos gali turėti šypsena ir atvira laikysena. Didesnę

simpatiją kelia žavi baidyklė negu gražuolė, besirūpinanti tik savo

išvaizda.

Viršininkas taip pat žmogus, todėl nori, kad jį suptų besišypsantys ir

kupini eenergijos, o ne ant viso pasaulio pykstantys žmonės.

Be to, negalima pamiršti, jog darbovietės personalas taip pat gali turėti

įtakos darbdavio sprendimui priimti kandidatą į siūlomą darbo vietą ar ne,

tad vertėtų nusišypsoti sekretorei. Ji gali tapti kandidato pirmąja

sąjungininke, kuri padrąsins.

Neverbalinė kalba

Daugelis darbdavių kreipia dėmesį į rankos paspaudimą. Kadangi informacijos

apie kandidatą yra mažai, tikėtina, kad kiekviena smulkmena bus pastebėta

ir panaudota, ypač pokalbio pradžioje, kada sukuriamas pirmas įspūdis.

Taigi privalu išmokti ranką paspausti tvirtai. Jei kandidatas labai

susijaudinęsi ir prakaituoja rankos, prieš paduodant ranką reikėtų

diskretiškai ją nnusišluostyti. Baimę ir balso drebulį geriausia iškart

pateisinti pasisveikinus:“Labai atsiprašau, prieš pokalbį visada būnu

susijaudinęs, bet tai man tuoj praeis“. Toks „nuginkluojantis“ nuoširdumas

bus geriau suprastas, negu kandidatas bus įtartas, jog turi kalbos defektą

ar yra isterikas.

Niekas neduos darbo, remdamasis vien rankos paspaudimu. Bet tvirtas ir

draugiškas spustelėjimas gali prisidėti prie bendro įspūdžio, kurį norima

sudaryti.

Kūno kalba labai galinga, todėl duodamas tinkamus neverbalinius ženklus,

galite laimėti sėkmę.

Pagrindiniai neverbaliniai ženklai gali būti:

·        Darbdaviui kalbant vis linktelėti galvą.

·        Truputį pasilenkti į priekį klausantis ir atsakant.

·        Akių kontaktas.

Naudojant neverbalinius ženklus, labiau tikėtina gauti aukštesnį įvertinimą

už tuos kandidatus, kurie nieko nedaro arba daro tik keletą išvardintų

dalykų.

Svarbu, ar žmogus patogiai sėdi. Patartina atsisėsti kaip galima giliau,

patogiau. Jei susijaudinęs kandidatas atsisėsti ant kėdės krašto, tai

kalbėdamas nepatogiai atsiloš, jei gaus sunkų ir netikėtą klausimą, atšoks

atgal, lyg būtų gavęs smūgį. Sėdint teisingai, pavyks paslėpti

susijaudinimą ir į klausimus galės atsakyti lengvai ir pasitikėdamas

savimi.

Pokalbio metu reikia žiūrėti pašnekovui į akis – taip kandidatas atrodys

labiau pasitikintis. Kai kuriems žmonėms sunku žiūrėti kitam į akis.

 Pasiruošimas pokalbiui su darbdaviu

  

Bet kokio, net pirmo pokalbio metu kandidatas privalo išmanyti apie

organizacijos veiklą, pasidomėti apie organizaciją internete, įmonių,

paslaugų kataloguose ir žinynuose, sužinoti apie jos finansinę padėtį,

produkciją, paslaugas ir veiklos kryptis.

Reikia įsigilinkite į organizacijos ar pramonės šakos perspektyvas ir

problemas. Pabandyti išsiaiškinti, ar konkrečiai organizacijai negresia

susijungimas arba pardavimas. Vertėtų žinoti šios organizacijos ar įmonės

ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. Daug ką galima sužinoti

iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Praverstų išmanyti organizacijos

hierarchiją ir skyriaus, kuriame pretenduojate dirbti, sudėtį.

Neverta apsiriboti vien spaudiniais. Galima paklausti žmonių, kurie dirba

dominančioje srityje.

Kuo ddaugiau per pokalbį kandidatas papasakos apie organizaciją, tuo didesnį

įspūdį padarys pašnekovui. Kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pirmasis

pokalbis, tuo daugiau galimybių, kad darbas bus pasiūlytas. Iš anksto

paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti

kandidato sugebėjimus, kvalifikaciją ir patirtį.

 

Dažniausiai pateikiami klausimai

Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai

būna neįtikėtinai panašūs.

“Papasakokit apie save” arba “Kaip jūs save apibūdintumėt?” Privalu

atminti, kad darbdaviui neįdomu, ar kandidatas save laiko linksmu žmogumi,

ar mėgsta sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Jam terūpi, ar jis

tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Reikia pasinaudoti proga ir

apibendrinti savo sugebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį.

“Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių?” Į šį klausimą atsakymas gali

būti truputį linksmesnis, išryškinant paskutinę silpnybę, kuri jau įveikta.

“Kodėl norite šio darbo?” Pašnekovas nori sužinoti, ar kandidatas rimtai

nusprendė ir ar organizacija turės naudos, jį pasamdžiusi. Kandidatui

pravers surinkta informacija apie organizaciją. Atsakymą reikia kuo

išsamiau pagrįsti skaičiais, faktais. Šiuo atveju kandidato kvalifikaciją

vertėtų susieti su konkrečia organizacija ir konkrečiu darbu. Niekuomet

negalima sakyti, kad domimasi dideliu atlyginimu arba galima mažiau mokėti.

Vertėtų užsiminti, kad paliko didelį įspūdį tai, kas buvo skaityta ir

girdėta apie organizaciją: jos vystymasis, darbo aplinka, vadovų savybės,

įdarbinimo politika, moderni produkcija ar darbo stilius.

“Kodėl turėčiau jus samdyti?” Darbdaviai dažnai taip paklausia, tikrindami

kandidato reakciją į užduodamą klausimą. Čia reikėtų kalbėti apie įgūdžius

pasitikint savimi. Tokioje situacijoje nedera save nuvertinti, bet ir

girtis nebūtina. Pavyzdžiui, galima paminėti, kad kandidatas yra laikomas

patikimu darbuotoju, puikiai sugeba parduoti produkciją, kitų darbuotojų

įvertinimą sugebant vadovauti. Tai palanki proga įterpti tokią informaciją,

kuri nebuvo paminėta kandidato gyvenimo aprašyme (CV).

“Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norite išeiti) iš dabartinio darbo?” arba “Už

ką jus atleido?” Šiuo atveju reikėtų sakyti tiesą ir nekritikuoti buvusio

ar dabartinio darbdavio. Jei kandidatas buvo atleistas, nereikia teisintis.

Jei tebedirba, vertėtų prisipažinti pašnekovui, kad jo dabartinis vadovas

ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir būtų neblogai, jei

paprašytų, kad neprasitartų kandidato darbovietei anksčiau už jį patį.

Jei kandidatas buvo atleistas ekonominiais sumetimais, vertėtų užsiminti,

ką dar atleido ir kodėl, jei tai bus jam naudinga. Pavyzdžiui, kai kurios

organizacijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl

biudžeto apribojimų mažina etatus.

”Kiek jūs uždirbdavote?” Į šį klausimą taip pat reikėtų atsakyti atvirai.

Kandidatas turėtų pripažinti, kad tikisi didesnio atlyginimo.

“Kokio pageidautumėte atlyginimo?” Pokalbį apie užmokestį patariama

atidėti, kol pasiūlys darbą.

Derybos dėl atlyginimo – paskutinė ir bene sunkiausia užduotis, ieškant

naujo darbo, tačiau yra būdų ją palengvinti. Įsidėmėtina pagrindinė derybų

taisyklė: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Taip jis parodys, kad

nori kandidatą įdarbinti. Taip pat kandidatas sužinos, ką organizacija

galvoja apie pareigas, į kurias jis pretenduoja. Niekada nediskutuojama

apie pinigus, kol organizacija neįvardijo pirminės sumos. Jei pokalbis apie

pinigus užsimegs prieš tai, vertėtų ppasakyti, kad kandidatas vis dar bando

išsiaiškinti, ką tiksliai jam reikės daryti, ir neapsisprendė, kiek jo

paslaugos galėtų būti vertos. Jeigu jie paklaus: ”O kiek jūs norėtumėte

uždirbti?”, reikia atsakyti klausimu: “Ar jūs man siūlote darbą?” Jeigu jie

atsakys “Taip”, tada paklauskite, kiek sutiktų kandidatui mokėti. Jeigu jie

mėgintų išsisukinėti sakydami: “Jeigu mes pasiūlytume jums darbą, už kokį

atlyginimą jūs sutinkate dirbti?, kandidatas turėtų atsakyti: “Jeigu jūs

siūlote man darbą, mes diskutuosime dėl atlyginimo”. Tuomet geriausia

paklausti, kokį atlyginimą kandidatui galėtų pasiūlyti. Išgirdęs apytikslį

dydį, kandidatas turėtų pasiprašyti didžiausios siūlomos sumos.

POKALBIS SU DARBDAVIU

 

Svarbiausi patarimai, kaip elgtis pokalbio metu

·       Prieš įeinant į kabinetą verta stabtelėti, šiek tiek palaukti, kol

kandidatas bus pakviestas praeiti toliau.

·       Sveikinantis su pašnekovu galima tvirtai paspausti oponentui ranką

ir pasakyti: “Malonu susipažinti” arba “Ačiū, kad skyrėte man laiko”.

·       Negalima sėstis, kol nepasiūlys. Sėdėti tiesiai, bet ne per daug

įsitempus

·       Pokalbį prada pašnekovas. Tikriausiai jis pasistengs, kad

kandidatas jaustųsi laisvai. Atsakius į pirmąjį pašnekovo klausimą arba

pačiam jį uždavus, kandidatas turėtų pasijusti labiau pasitikintis savimi.

·       Apsikeitus mandagumo frazėmis, reikėtų papasakoti apie save ir

kodėl būtent šis kandidatas yra tinkamas šiam darbui. Kalbant reikia

žiūrėti pašnekovui į akis. Balso intonacija išlaikoma vienoda, be to,

nekalbama nei per lėtai, nei per greitai. Vertėtų pasistenkti, kad

bendraujant nebūtų naudojami netinkami įpročiai , pavyzdžiui, nereikia

taršyti plaukų.

·       Pokalbis yra dialogas, bet

ne monologas. Sėkmingiausiai jis

pavyksta tuomet, kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Tačiau jeigu

pašnekovas nukrypsta nuo temos, negalima jo nutraukti.

·       Reikia atidžiai įsiklausyti į pašnekovo klausimus. Susijaudinus ir

išsigandus lengva pamiršti pokalbio pagrindinę mintį. Svarbu atminti, kad

pašnekovo intonacija, loginiai kirčiai ir pauzės gali daryti įtaką

kandidato atsakymams.

·       Pradėjus kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą, jokiu būdu nereikia

pareikšti neigiamų minčių ir atsiliepimų apie buvusį (vis dar esamą)

darbdavį arba organizaciją, verčiau pasakyti, kad išeita iš ankstesnio

darbo, nes nebuvo perspektyvų tobulėti.

·       Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti

viršvalandžius, kiek dienų truks kandidato pirmosios atostogos. To bus

galima paklausti tik įsidarbinus.

·       Negalima rūkyti. Jei kandidatui siūloma cigaretė, vertėtų mandagiai

atsisakyti, net jeigu pašnekovas rūko.

·       Pokalbiui pasibaigus svarbu nedelsti ir išeiti. Pašnekovas pats

duos ženklą, kada pokalbis baigtas. Jis padėkos kandidatui už vizitą ir gal

būt pasakys, kad jam buvo malonu susitikti. Pašnekovas gali pažvelgti į

laikrodį arba tiesiog atsistoti. Kandidatui gali pasakyti: “Pranešiu

maždaug per savaitę” arba “Paskambinkite po savaitės”. Jeigu pašnekovas

tylės, tuomet jam vertėtų paklausti: “Ar galima paskambinti po savaitės ir

sužinoti galutinį sprendimą?”

Išeinant pažvelgiama pašnekovui į akis, paspaudžiama ranka ir padėkojama už

susitikimą.

Atsakinėjant į klausimus, svarbu stenktis parodyti savo gerąsias puses,

tačiau reikia turėti saiką. Pokalbio metu gali būti patikrinti kiti

kandidato sugebėjimai – darbas kompiuteriu, užsienio kalbų mokėjimas.

Dažnai tokie pokalbiai vyksta užsienio kkalba.

Antroje pokalbio dalyje įstaigos konsultantas arba viršininkas tau trumpai

papasakos apie įstaigą ir konkrečiai apie kandidato būsimą darbą. Tai

geriausias laikas paklausti, tačiau nereikia pabrėžti, kad kandidatui

labiausiai rūpi atlyginimo dydis, vertėtų pasidomėti būsimomis pareigomis

ir atsakomybe. Taip galima įgyti simpatijos parodant susikaupimą ir

mokėjimą klausytis.

Nenumatytos aplinkybės

Toks pokalbis yra savotiškas žaidimas, ir net kandidato rankose visi

koziriai, ne visada yra galimybė laimėti. Tai šiek tiek panašu į

suviliojimą. Kandidatas yra protingas, inteligentiškas, atrodaopuikiai, iš

jo trykšta jumoras, ir vis tiek nesiseka nieko suvilioti.

Atėjus į pokalbį gali atsitikti taip, kad sutinkamas žmogus, kuris

neapkenčia blondinių, o kandidatė kaip tik ir yra šviesiaplaukė. Arba

priimant į darbą pataikoma ant švaros maniako, todėl galima prarasti visas

galimybes dėl mažiausios dėmelės ant palaidinukės apykaklės.

Kiti atmeta kandidatus dėl to, kad ant jų veidų yra raukšlių arba

strazdanų, kkad nešioja auskarus arba yra kairiarankiai. Tokios aplinkybės

nuo kandidato nepriklauso. Tereikia nenusiminti, bus dar kitų kartų.

Ar reikia užsipulti darbdavį

Pirmasis darbdavio ir kandidato pokalbis paprastai būna labiau

„žvalgybinis“. „Žvalgosi“ tiek viena pusė, tiek kita. Vis dėlto pirmenybė

klausti priklauso darbdaviui – būtent jis jaučiasi padėties  šeimininkas ir

užduoda rūpimus klausimus. Todėl pirmojo pokalbio metu tikrai nevertėtų

imti iniciatyvos į savo rankas, užsipulti būsimą darbdavį: „Pirmiausia

noriu jūsų paklausti“. Nebent jis pats tai pasiūlytų. Tačiau dažniausiai

darbdavys pirmasis viską išsišniukštinėja, išsiklausinėja ir tik pokalbio

pabaigoje duoda laiko kandidatui šiam svarbiam klausimui užduoti. O kad

klausimų būtų ir jie  pasirodytų įdomūs darbdaviui, kandidatas turi tuo

pasirūpinti iš anksto. Mat, jeigu atėjęs į pokalbį žmogus visiškai neturi

jų darbdaviui, tai irgi nėra gerai.

Nuo ko pradėti

Aišku, nereikėtų pradėti klausinėti nuo to, kokį atlyginimą kandidatui bus

mokamas. Žinoma, tai labai svarbus klausimas, galbūt net lemiantis jo

apsisprendimą. Šį klausimą vertėtų pasilaikyti ateičiai. Bus rimtesnis

įspūdis, jei į pokalbį kandidatas ateis šiek tiek pasidomėję apie firmą ir

rinką, kurioje ji dirba. Galima paklausti darbdavio, ar daug turi

konkurentų, ar rinka smarkiai užkimšta, su kokiais klientais dirba, kokiems

gamintojams atstovauja, iš kur vežasi produkciją ir pan. Darbdavys turi

pajusti, kad nuoširdžiai siekiate sudaryti įspūdį apie verslą, kuriame

kandidatui teks dirbti. Galima pasidomėti, kokio dydžio kompanija, ar ji

sena, kaip sekėsi iš pradžių ir kaip dabar, kokio dydžio kolektyvas. Kuo

daugiau kandidatas išpeša informacijos apie kompaniją, tuo geriau sužino,

ar iš tiesų nori joje dirbti. Be to, taip jis geriau suvoks, ar ši

kompanija verta pasitikėjimo. Šie klausimai darbdavio atžvilgiu nėra

keisti.

Ką būtina žinoti apie darbą

Antroji klausimų grupė susijusi su būsimuoju darbu. Gal kandidatas jį

įsivaizduoja vienaip, o darbdavys – visai kitaip. Todėl tikslinga

paklausti, ko jis iš kandidato tikisi, kokios bus užduotys, kokių

reikalavimų jam kelia ir kokių rezultatų tikisi. Galbūt ieškomas žmogus,

kuris po pusmečio taptų padalinio vadovu arba išplėstų firmos veiklą už

Lietuvos ribų. Tuo tarpu kkonkrečius klausimus – ar suteikiamos socialinės

garantijos, kokio dydžio atlyginimas, kokios atostogos ir pan. geriau

pasilikti antram pokalbiui.

Keblus atlyginimo klausimas

Atlyginimo klausimą pirmasis turėtų paliesti darbdavys. Dažniausiai būtent

jis teiraujasi kandidato, kokio atlyginimo šis tikisi. Todėl būtų gerai,

kad kandidatas žinotų, ką atsakyti. Be to, jei jis „nešokinėja“ iš vienos

pareigybės į kitą, nesunkiai nutuoks, apie kokią sumą verta pagalvoti. O

jei bijo užsiprašyti per daug arba per mažai, reikėtų atvirai pasisakyti,

kiek gauna dabar. Verta pridurti, kad norėtų gauti bent šiek tiek (ar daug)

daugiau. Tuo tarpu koketuoti ir visokiais būdais išsisukinėti tikrai

nedera. Darbdaviui, kaip ir kandidatui, šis klausimas labai svarbus. Jei

žmogus išdėsto per didelius savo lūkesčius, jei jis 3-4 kartus paprašo

didesnio atlyginimo, nei numatyta skirti, geriau negaišti laiko nė vienai

pusei.

Yra darbdavių, kurie būna numatę atlyginimą, kurį gali mokėti. Tokiais

atvejais net jei žmogus viršija limitą 200 Lt, į kitą pokalbį jis

nebekviečiamas, nors ir idealiai atitinka visus reikalavimus. Taigi per

daug užsiprašyti arba kategoriškai pareikšti, kad kandidatą domina tik suma

nuo ., visada rizikinga. Verčiau bandyti kaip nors išsisukti pasinaudojus

įvairiomis diplomatinėmis priemonėmis: šiandien gaunu tiek, ateityje

norėčiau daugiau, tačiau galima derėtis: sutinkama palaukti, kol kompanija

„įsivažiuos“.

Baimę klausti lydintys kuriozai

Kalbant apie konkrečias smulkmenas visiškai korektiška darbdavio paklausti,

kokia atlyginimo dalis bus nuolatinė, kokia kintama, nuo ko ji priklausys,

kaip bus skaičiuojama, ar bus tarnybinis automobilis, ar bus mokama už

benziną, ar bus ir kuriuo metų laiku atostogos, kokių socialinių garantijų

tikėtis ir pan. Reikia pasidomėti ir apie darbo sutartį, ji terminuota ar

ne.

Pasitaiko ir taip, kad kandidatui, jei šis nepasidomi pats, nepasakoma, kad

jis ateina per motinystės atostogas ir vėliau teks išeiti. Būna visokių

kuriozų. Jei žmogus laiku neišsiaiškina, pradėjęs dirbti po savaitės ar po

mėnesio gali sužinoti visokių naujienų: kad jam atlyginimas bus „į vokelį“,

kad darbo reikalais turės visur važinėti savo automobiliu ir pan.

Truputį jaudintis yra normalu ir netgi sveika, tačiau leisti, kad „juodos

mintys” drumstų kandidato sąmonę pokalbio metu, būtų didžiulė klaida.

Nereikia blaškytis ir nervintis. Svarbiausia, kad darbdavys suprastų, jog,

priimdamas kandidatą, priima tikrai naudingą žmogų.

Pokalbiui pasibaigus

Kartais žmonės gauna pasiūlymą darbui vien todėl, kad vieninteliai iš visų

pretendentų raštu padėkoja pašnekovui už susitikimą. Šis paprastas ir

mandagus gestas atskleidžia minėtus tris vertingus bruožus: ryžtą,

entuziazmą ir atsakomybę.

Kandidato elgesys po interviu su darbdaviu

Paprastai žmonės, ieškantys darbo, grįžę po interviu su darbdaviu, tiesiog

atsipalaiduoja, nuleidžia rankas ir laukia darbdavio skambučio. Lietuvoje

nėra įprasta elgtis kitaip. Tačiau tvirtai pasiryžus susirasti darbą reikia

imtis visų įmanomų priemonių.

Praėjus interviu kandidatas turėtų nusiųsti darbdaviui padėkos laišką. Tai

gali nuskambėti keistai, tačiau tuo jis tikrai išsiskirtų iš kitų savo

konkurentų. Šiuo žingsniu jis dar kartą atkreiptų darbdavio dėmesį į save.

Turėtų būti nuolatos keliami klausimai sau: „ką paprastai daro kiekvienas

ieškantis

darbo?“, „ką aš dar galėčiau padaryti kitaip siekdamas įtikinti

darbdavį, jog aš esu geriausias kandidatas, tinkantis siūlomam darbui?“.

Nereikia bijoti daryti neįprastus veiksmus ir tuo parodyti darbdaviui, kad

būtent šis kandidatas tikrai yra geriausias žmogus šiam darbui.

Padėkos laiškas kandidato darbo paieškoje yra ne tik teisingas sprendimas,

bet ir efektyvi darbo paieškos strategija. Kiekviena padėka yra papildoma

galimybė parduoti jo kvalifikaciją, žinias ir sudaryti teigiamą įspūdį

skaitytojui. Ieškant darbo jis turi parodyti savo atkaklumą.

Padėkos laiškas išsiunčiamas vienos dienos laikotarpyje po jūsų interviu.

Pradžioje pažymima pozicija, į kurią pretendavo ir kada vyko interviu.

Laiškas turi būti asmeniškai adresuotas žmogui, su kuriuo vyko pokalbis.

Kreipiamasi vardu, pavarde ir pareigomis. Laiške dar kartą pažymima, jog

šis kandidatas yra susidomėjęs siūloma darbo vieta bei firma, kurioje tektų

dirbti. Taip pat reikėtų parašyti, jog jis bet kada gali ateiti papildomam

pokalbiui arba atsiųsti papildomos informacijos, jei reikia.

Pagrindinės padėkos laiško dalys:

1. Kreipimosi pagrindas.

2. Susidomėjimas darbu.

3. Trumpas kandidato savybių, žinių, kvalifikacijos pristatymas.

4. Galimybė parašyti papildomą informaciją, kuri nebuvo paminėta

interviu metu.

5. Padėka.

6. Pažymėjimas laiko, kkuriuo kandidatas buvo susitaręs dėl darbdavio

atsakymo.

Padėkos laiško pavyzdys

Gerb. p. J. Macaiti,

Dėkoju už suteiktą galimybę susitikti su Jumis šį rytą dėl pardavimų

vadybininko darbo vietos. Mūsų pokalbis leido geriau susipažinti su

firmos „Pelikanas“ veikla bei keliamais reikalavimais ddarbui.

Mano gilios specialybės žinios ir turima darbo patirtis tikrai teigiamai

įtakotų Jūsų kompanijos veiklą. Mano puikios anglų kalbos žinios ir

darbas kompiuteriu praverstų dirbant pardavimų vadybininku.

Aš susisieksiu su Jumis sekančią savaitę pasiteirauti apie Jūsų sprendimą

dėl darbuotojo pardavimų vadybininko vietai užimti.

Dar kartą dėkoju už sugaištą laiką ir suteiktą dėmesį man.

Su pagarba,

V. Petruškevičius

Neverta pamiršti, kad AČIŪ nekainuoja nieko, bet nulemia daug ką.

Jeigu kandidatas nusprendė atsisakyti darbo pasiūlymo, vis vien vertėtų

padėkoti pašnekovui. Tai ne tik mandagumo gestas, nes ateityje gali

prireikti jo patarimo ar pagalbos.

DARBO POKALBIS IŠ POTENCIALAUS DARBDAVIO PUSĖS

Kad pokalbis su kandidatais būtų efektyvus

Pasirinkti naują darbuotoją sudėtinga užduotis kiekvienai įmonei. Juk

svarbu rasti patį geriausią specialistą, kuris galėtų pritapti kompanijoje

bei efektyviai dirbti.

Dalis organizacijų tokiose situacijose kreipiasi į personalo atrankos

specialistus, tikėdamiesi, kad taip sutaupys laiką bei ras tinkamiausią

kandidatą. Kitos organizacijos dėl vienų ar kitų priežasčių atrankas vykdo

pačios. Tuomet į naujo darbuotojo paieškos ir atrankos procesą neretai

įtraukiami keli įmonės darbuotojai, kartu turintys atlikti ir savo

tiesiogines funkcijas.

Norint įvertinti visus atsiliepusius kandidatus, rasti geriausius ir

sugaišti tam kiek įmanoma mažiau laiko, siūloma gerai pasiruošti pokalbiui,

apgalvoti temas, kuriomis norėsite kalbėti su kandidatais, pasiruošti

klausimus, kuriuos norėsite užduoti. Pokalbio apgalvojimas bei išankstinis

klausimų pasiruošimas leidžia struktūruoti susitikimų su kandidatais laiką

bei suteikia galimybę objektyviau sulyginti kandidatus. Šie patarimai

siūlomi personalo atrankos specialistų.

Pirmas pokalbis su kandidatu neturėtų trukti ilgiau nei 20 – 30 min. Jo

metu svarbu susidaryti įspūdį apie kandidatą ir išsiaiškinti kandidato

darbinę patirtį, motyvus ieškant darbo ir asmenines savybes, t.y. dalykus,

kurie bus labai svarbūs ir gali įtakoti darbo rezultatus.

Svarbu atminti:

1. Susitikimo metu reikia paklausti, ką kandidatas žino apie įmonę (svarbu,

kad būtų pasiskaitęs, pasidomėjęs) bei pats darbdavys turi trumpai

papasakokti apie savo įmonę bei poziciją, į kurią asmuo pretenduoja. Kuo

daugiau informacijos apie įmonę bei darbo vietą turės kandidatas, tuo

tiksliau galės įvertinti savo galimybes bei norą dirbti būtent čia.

2. Kandidatas turi būti paprašytas papasakoti apie save arba save

apibūdinti. Reikia stebėti, ar kandidatas kalba lengvai, paprastai, be

didelių pauzių. Jei kandidatas sunkiai kalba kuria nors tema, tikėtina, kad

ji jam yra skaudi. Reikia pagalvoti, ar tai netrukdys jo darbui? Ar

darbdaviui patinka, kaip kandidatas save apibūdina?

Pokalbio metu darbdavys turi pasiruošti keletą provokuojančių klausimų.

Netikėti klausimai leidžia pamatyti, kaip kandidatas reaguoja netikėtoje

situacijoje. Reikia atkreipti dėmesį į:

• Kaip sklandžiai atsako į klausimą?

• Ar susijaudina?

• Ar nepasimeta?

Šiuolaikinis verslo pasaulis kupinas netikėtumų. Svarbu, kad darbuotojas

nepasimestų ir mokėtų išsisukti netikėtose situacijose.

4. Pateikti „zonduojantys” klausimai leidžia patikrinti kandidato

profesines žinias apie buvusias arba galimas situacijas ir kandidato elgesį

jose. Pavyzdžiui, „kaip elgtumėtės, jeigu gautumėte keletą sudėtingų

užduočių vienu metu ir abi jas turėtumėte atlikti tuoj pat?“, „jeigu

būtumėte priimtas į šią poziciją, nuo ko pradėtumėte? “, „kaip manote, su

kokiais sunkumais galite susidurti..“ ir t.t.  

5. Pokalbio rezultatai gali būti įspūdingi, bet apgaulingi. Neretai

konkursus tam tikrai darbo  vietai užimti laimi tie kandidatai, kurie

geriausiai sugeba bendrauti su darbdaviu. Iš ankstinis pasiruošimas

interviu, temų ir klausimų išskyrimas padės pokalbį struktūruoti, palyginti

skirtingų kandidatų atsakymus. Ar įspūdį darbdaviui palikęs žmogus ne tik

gerai bendrauja, bet taipogi yra geras savo srities specialistas?

6. Patariama pasikliauti nuojauta. Ar darbdaviui simpatiškas šis žmogus? Ar

jis būtų priimtinas firmos kolektyve bei komandoje? Ar jis pritaptų prie

kolektyvo?

Kartais vos pamatčius žmogų galima suprasti, kad jis netinka įmonės

ieškomai pozicijai. Tokiu atveju su kandidatu reikia kalbėti trumpai.

Galima pasiteirauti apie motyvus, paskatinusius dalyvauti šiame konkurse,

apie darbinę patirtį. Jeigu darbdavio susidarytas įspūdis nesikeičia – šis

žmogus netinkamas, pokalbio nebereikai pratęsti. Tokiam kandidatui

pasakoma, kada turėtų laukti atsakymo. Atsakymas nėra sakomas iškart.

7. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kandidato atsakymus, bet ir į jo

elgesį, aprangą, kalbos manieras. Ar kandidatas atėjo tinkamai apsirengęs?

Ar bendrauja tinkamai, išlaiko reikalingą distanciją? Ar jo kūno kalba

neprieštarauja žodžiams?

8. Būtina pasižymėti pastabas. Kandidato atsakymai į klausimus, elgesys bei

kalbos ypatumai yra fiksuojami. Pastabos leidžia darbdaviui lengviau

prisiminti šį kandidatą ir jo ypatybes po to, kai bus susitinkama su visais

kandidatais arba praėjus kuriam laikui.

9. Jei yra galimybių, firmai vertėtų kreipkitis į specialistus, galinčius

atlikti psichologinius testus,  žinių bei įgūdžių patikrinimą. Šios

procedūros padės išvengti nemalonių netikėtumų ir darbdavys turės daugiau

garantijų, kad pasirinko teisingai. Tikrumo gali suteikti ir gautos

rekomendacijos. Jas geriau surinkti pačiam darbdaviui ir nepasikliauti vien

kandidato atneštomis rašytinėmis rekomendacijomis. 

10. Jei įmonė nepasitiki testais, siūloma pačiam darbdaviui juos išbandyti.

Tuomet galima palyginti gautus rezultatus ir tai, ką pats darbdavys mano

apie save. Testų rezultatai darbdaviui gali padėti atsirinkti tokias

asmenines savybes turinčius kandidatus, kurie labiausiai tiktų darbdavio

komandai.

Išvados

Pokalbį su būsimuoju darbdaviu galima palyginti su minų lauku. Tereikia

įsivaizduoti krūvą talentingų kandidatų gyvenino aprašymų ant potencialaus

darbdavio stalo. Jis nori sužinoti, kuris iš jų sugebės labiausiai

išsiskairti iš kitų kandidatų: ar lengvai sutaria su su kitais žmonėmis,

sugeba laikytis terminų, ar tikrai labai reikia atsiradusios laisvos darbo

vietos.

Daug gabių žmonių buvo atmesta dėl tokių elementarių dalykų kaip

smunkančios kojinės, ar blogas kūno kvapas, ar todėl, kad pokalbio metu per

daug laisvai jautėsi: persūdė savo kalbą familiarumais, prisistūmė kėdę per

arti pokalbio vedėjo, pradėjo raustis svetimuose popieriuose ir apžiūrėti

ant stalo buvusius niekučius.

Nėra kokios nors vienos garantuotos gudrybės, kaip elgtis pokalbio su

darbdaviu metu, bet kandidatas gali žymiai padidinti savo galimybes,

žinodamas, kaip reikėtų ir derėtų elgtis.

Taigi kandidato apranga turėtų atitikti darbo, dėl kurio jis vyksta į

interviu, stilių, specifiką.

Į interviu nevalia vėluoti. Kandidatas turi laiką suplanuoti taip, kad

vietoje, kur bus interviu, jis būtumėte prieš 10-15

min. iki paskirto

susitikimo laiko pradžios.

Galima su savimi turėti užrašų knygelę, juodą šratinuką, vizitinę kortelę,

kelias papildomas CV kopijas. Vertėtų atsinešti rekomendacinius laiškus,

vairuotojo pažymėjimo, atitinkamo mokslo baigimo pažymėjimo, kitų

reikalingų dokumentų kopijas.

Patartina apgalvoti klausimus, kuriuos būtų galima pateikti inerviu metu.

Derėtų paruošti atsakymą į klausimą, kodėl kandidatas yra pats

tinkamiausias specialistas siūlomai darbo vietai užimti.

Daugiau nei 50 proc. viso bendravimo sudaro neverbalinis. Kandidato

laikysena, veido išraiška, gestai, akių kontaktas, apranga – neverbalinės

komunikacijos dalys, kurių negalima pamiršti.

Patartina būti natūraliam pasisveikinant, reikėtų tvirtai paspausti ranką,

tačiau tik tuomet, jjei ji bus pasiūlyta.

Interviuotojas pradeda dialogą. Kandidatas turi atidžiai klausytis.

Įsitikinkite, ar siūlomas darbas atitinka jūsų norus, įsitikinimus,

kompetenciją.

Papasakokite apie jūsų sugebėjimus. Niekas kitas už jus to nepadarys.

Būkite lankstus. Darbdaviai ieško tokių darbuotojų, kurie greitai

adaptuojasi naujame kolektyve, gerai dirba komandoje be didelių skundų ar

specialių užgaidų. Papasakokite kokią nors istoriją iš praeities,

iliustruojančią jūsų lankstumą.

Visus užduodamus klausimus derėtų sutikti su šypsena.

Atsakymai į kalusimus turėtų būti sąžiningi ir tiesūs. Prieš atsakant,

reikėtų sudėlioti atsakymą galvoje. Jei kandidatas nesuprato klausimo,

tegul paprašo pakartoti ar paaiškinti. Nereikai skubėti, tačiau būti

ryžtingu labai svarbu.

Atsakant į sudėtingą, galintį neigiamai atsiliepti kandidato įvaizdžiui,

klausimą, patartina naudoti „sumuštinio modelį“: pateikiama teigiama

informacija, šalia jos pridedama neigiama dalis, o užbaigiama teigiama

išvada. Teigiama pabaiga palieka gerą įspūdį.

Pvyzdžiui:

Klausimas: Man rodos, paskutinius penkerius metus jūs niekur nedirbote?

Atsakymas: Aš studijavau, auginau vvaiką ir tvarkiau mūsų namų reikalus.

Dabar aš esu visiškai pasiruošusi darbui ir turiu atitinkamą jūsų siūlomam

darbui kvalifikaciją.

Baigiant pokalbį reikai apibendrinti, kodėl jis yra tinkamiausias

kandidatas. Svarbu paminėti kandidato stipriąsias puses, kurios gal buvo

užmirštos interviu metu.

Jei kandidatas nori šio darbo, taip ir turėtų pasakyti.

Po interviu įvertinkite, kas pavyko geriausiai, ką galima būtų pataisyti.

Be to, vertėtų nepamiršti 24 valandų laikotarpyje nusiųsti padėkos laišką

asmeniui, su kuriuo vyko pokalbis.

Niekada nereikia bijoti sulaukti neigiamo atsakymo. Tai taip pat šioks toks

rezultatas. Kiekvieną neigiamą atsakymą reikia vertinti kaip pamoką:

pamėginti išsiaiškinti konkrečias priežastis, dėl kurių kandidatui

nepasisekė. Nevalia suversti visos kaltės darbdavio simpatijai ar

antipatijai. Ir svarbiausia nepamiršti – už savo vietą po saule reikia

kovoti. Todėl išgirdus neigiamą atsakymą, negalima pulti į neviltį, o

reikia bandyti darbdavį įtikinti, kad kandidatas yra pasiruošę mmokytis

Naudoti šaltiniai:

• www.adgloriam.lt

• www.takas.lt

• www.strategija.lt

• www.cvonline.lt

• www.psichologai.lt

• http://distance.ktu.lt

• Max Egger „Tobulas pokalbis”

• Dr. Nomeda Ausmanienė (UAB “Noriu darbo” personalo sprendimų grupės

personalo konsultantė-psichologė), „Verslo žinios“, priedas „Karjera

ir vadyba“, 2003 Sausio 30 d.

• Inga Saukienė „Kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo“, žurnalas

„Laura“, 2000 liepa, Nr. 7

• Rasa Rakauskaitė „Pokalbis su būsimu darbdaviu“, žurnalas

„Psichologija tau“, 22-24psl., 2001 sausis/vasaris, Nr. 1

• Personalo Konsultavimo Centras “NOVA LUX”

Related Posts