Asmenybės bruožai, susiję su lyderiavimu

Home / Psichologija / Asmenybės bruožai, susiję su lyderiavimu

Lietuvos teisės universiteto

Socialinio darbo fakulteto

Psichologijos katedra

Marius Lučinskas

Socialinio darbo studijų programos dieninių studijų studento

SDbd4-02

Asmenybės bruožai, susiję su lyderiavimu

Referatas

2004 m.

Liūto vadovaujama avinų armija yra stipresnė už avino vadovaujamą liūtų

armiją.

1657 metų prancūzų kareivių katekizmas

Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovauja

grupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančiųjų nurodymus.Tie

vadovaujantys asmenys vadinami lyderiais (angl. leader- vadas, vadovas), o

vykdantieji- pasekėjais.Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius.Mūsų

aplinkoje formalūs lyderiai dažniausiai vadinami vadovais, viršininkais ir

pan.

Neformalūs lyderiai yyra tie, kurie užima grupės lyderių roles dėl to,

kad yra energingesni, greičiau negu kiti grupės nariai sugeba parinkti

veiksmams tikslus, suderinti grupės narių pastangas tiems tikslams pasiekti

ir kt.Amerikiečių psichologas V.Šutsas (1961) pažymi, kad lyderio

prireikia, kai yra neatitikimas tarp grupės poreikių ir išorinės aplinkos,

taip pat tarp grupės narių tarpasmenių poreikių.Grupės harmonijos su

išorine aplinka siekiams realizuoti lyderis rūpinasi nustatyti ir palaikyti

grupės kontaktus su kitomis grupėmis ir asmenimis, kad ji nebūtų izoliuota

nuo kitos socialinės aplinkos, tačiau išlaikytų save kaip visumą.Be to, jis

nustato ir palaiko ppakankamą išorinę kontrolę, kad grupė galėtų laisvai

funkcionuoti iš išorės netrukdoma, jausdama malonių santykių su išorine

aplinka komfortą.Tenkinant tarpasmeninius poreikius, lyderis padeda grupės

nariams rasti balansą tarp tarpusavio kontaktų kiekybės ir sąveikos

turinio, tarp tarpusavio kontrolės ir laisvo veikimo, tarp asmeninio

suartėjimo bei draugiškumo ir aasmenybės autonomijos išlaikymo.Konkretinant

lyderio rolės elgseną, joje išskiriamos šios pagrindinės funkcijos:

1) grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas.

2) atskirų grupės narių veiksmų koordinavimas, siekiant bendrų

tikslų.

3) grupės narių informavimas apie veikimą, jo rezultatus ir kt.

4) grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės.

5) arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių.

6) grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt.

Lyderiavimas būna skirtingas priklausomai nuo lyderio asmeninių

savybių, lyderiavimo motyvų (kas skatina lyderį užimti šias pozicijas), nuo

grupės ir visuomenės tikslų supratimo ir nuo grupės įpatybių (didelė ar

maža, kokie grupės tikslai, kokios narių ypatybės, nariai seka lyderiu ar

prieštarauja jam) ir kitų sąlygų.

Pagal lyderio santykiavimo su grupe pobūdį K.Levinas išskyrė tris

lyderių tipus: autokratinį, demokratinį irliberalųjį.

Autokratinio tipo lyderis vadovauja grupei iškeldamas ssavo asmenybę,

savo nuomonę. Jis nesitaria su grupės nariais nei dėl veikimo tikslų, nei

dėl metodų, paskatinimų ir kt. Grupės nariams jis komanduoja trumpais

lakoniškais sakiniais, kartais net su grasinančia potekste. Pasekėjų

nuomonių jis nemėgsta, prieštaravimai jį užgauna.

Demokratinio tipo lyderis dėl grupės veiklos nuolat tariasi su grupės

nariais. Nurodymai, draudimai, paskatinimai ir bausmės nustatomi diskusijų

keliu. Šio tipo lyderis ne komanduoja, o siūlo. Jo kalbos tonas draugiškas,

išklauso kitų nuomones ir jomis remiasi vadovaudamas grupei.

Liberaliojo tipo lyderis grupės pripažįstamas, tačiau organizuojant

jos veiklą jokios iniciatyvos nerodo. NNurodymus pasekėjams jis perduoda

prašymų forma, lyg gėdydamasis savo, kaip lyderio, pozicijos. Pagyrimų ir

bausmių beveik neskiria.

F.Fydleris (1972) dar skiria du lyderių tipus, priklausančius nuo

bendrų jų lyderiavimo tikslų. Pirmas- į grupės pasiekimus

besiorientuojantis lyderis. Jis deda daugiausiai pastangų, kad uždaviniai

būtų kokybiškai atliekami, visaip skatindamas (kartais ir šiurkščiais

spaudimo metodais) įvykdyti grupės tikslus.Antrasis pirmiausia rūpinasi

grupės narių tarpasmeninių santykių kokybe ir jų komfortu.Jam svarbiausia

yra kiekvieno grupės nario kaip individo gerovė.

Atsižvelgiant į veiklos pastovumą ir įvairiapusiškumą, skiriami situacijos

lyderiai ir visapusiški lyderiai. Situacijos lyderiai vadovauja grupei tik

tam tikrais specifinės veiklos momentais. Pavyzdžiui, tokiu lyderiu gali

būti ekskursijos vadovas, stalo komendantas pasilinksminimuose, piršlys

vestuvėse ir pan. Pastovus visapusiškas lyderis ilgesnį laiką vadovauja

pagrindinei grupės veiklai (darbui, mokymuisi, žaidimams ir kūrybai).

Būti lyderiu, kaip nurodo JAV valdymo specialistai, reiškia:

1) pažinti žmones ir mokėti atskleisti bendradarbių sugebėjimus. Komandos

kokybė- tai lyderio sugebėjimų veidrodis, be gerų pagalbininkų joks

vadovas negali ilgiau išsilaikyti;

2) mokytis iš savo klaidų;

3) ugdyti savo sugebėjimus mąstyti plačiai, strategiškai ir sutelkti

bendradarbių pastangas;

4) mokėti rizikuoti, gerai įvertinti savo jėgas ir sutelkti jas tam, kas

svarbiausia, o ne blaškytis siekiant išvengti rizikos padarinių;

5) ugdyti savo subėjimus įsiklausyti;

6) mokėti adaptuotis, keistis ir laiku keisti vadovaujamos grupės elgesį;

7) sutelkti žmones ir suburti darbingą komandą gali tik tas, kas suvokia

psichologiją, elgesio motyvus. Mūsų pasaulis- tai komunikacijos,

informacijos pasaulis. Kolektyvinė sėkmė yra asmeninis sėkmės pagrindas.

Kas skiria lyderį iš kitų?

ypatingas darbštumas;

ryžtingai priimami sprendimai sudėtingomis sąlygomis ir trūkstant

informacijos;

sugebėjimas valdytis;

sugebėjimas skirstyti problemas pagal svarbumą;

mokėjimas pasirinkti reikalingus žmones ir atsisakyti balanso;

ypatingas komunikabilumas.

Valdymo specialistai turi parengę lyginamąją lyderio ir ne lyderio

lentelę.

|Lyderis |Nelyderis |

|Žmones laiko sau lygiais |Vadovauja miniai. |

|Remiasi geriausiomis žmonių |Nematomas- duoda nurodymus |

|savybėmis, pataria, žaismingas. |personalui ir tikisi, kad jie bus|

| |įvykdyti. |

|Rūpinasi darbuotojų veiklos |Mąsto apie savo veiklos |

|rezultatyvumuir svarsto, kaip |įvertinimą, rūpinasi, kaip atrodo|

|jiems atsidėkoti. |iš šalies. |

|Bendrauja su žmonėmis jų darbo |Bendraudamas jaučiasi |

|vietose. |sukaustytas. |

|Neturi rezervuotos automobilio |Naudojasi privilegijomis. |

|stovėjimo aikštelės, tualeto, | |

|pietų kambario, lifto ir pan. | |

|Vadovauja be didelių pastangų. |Negabus. |

|Atidžiai klauso, ką sako kiti. |Daug kalba pats. |

|Nesididžiuoja bendrauti. |Žemesnių pareigų žmonėms |

| |neprieinamas. |

|Teisingas visiems. |Teisingas tik aukštesniems |

| |pareigūnams. |

|Kuklus. |Arogantiškas. |

|Nebijo spręsti nemalonių |Stengiasi išvengti nemalonių |

|problemų. |problemų. |

|Problemas supaprastina. |Padaro viską taip, kad viskas |

| |atrodo labai sudėtinga. |

|Pakantus atviram prieštaravimui. |Nepakantus. |

|Žino aplinkinių vardus. |Nepažįsta žmonių. |

|Kai reikia, dirba juodą darbą. |Laiko, kad dirbti juodą darbą jam|

| |žema. |

|Pasitiki žmonėmis. |Tiki tik skaičiais popieriuje ir |

| |nepasitiki žmonėmis. |

|Reklamuoja savo firmą likdamas |Labiau reklamuoja save nnei firmą.|

|nepastebėtas. | |

|Prisiima kaltę. |Ieško atpirkimo ožio. |

|Gaudamas informaciją, kuria |Informacija eina viena kryptimi- |

|grįžtamąjį ryšį. |į jo kabinetą. |

|Žino, kaip ir kada atleisti |Stengiasi išvengti nemalonios |

|žmones. |užduoties. |

|Gerbia visus. |Galvoja, kad pavaldiniai yra |

| |tingūs ir diletantai. |

|Mato darbus ir pažįsta žmones, |Nepažįsta reikalingų žmonių. |

|galinčius juos atlikti. | |

|Be reikalo nekontroliuoja. |Stiprina kontrolę. |

|Labiau mėgsta kalbėtis nei |Linkęs skaityti ilgas ataskaitas,|

|skaityti pranešimus ar |pranešimus. |

|ataskaitas. | |

|Tiesus. |Suktas. |

|Nuoseklus ir patikimas. |Jo veiksmų neįmanoma numatyti. |

|Pripažįsta savo klaidas ir |Įsitikinęs, kad nedaro klaidų, |

|palaiko kitus, kai tie pripažįsta|kaltina kitus. |

|savo. | |

|Valdo savo emocijas. |Nevaldo emocijų, nuotaikos |

| |žmogus. |

|Atviras. |Uždaras. |

|Leidžia kilti karjeros laiptais |Aukštesnėms pareigoms ieško |

|žmonėms, dirbantiems firmoje. |žmonių ne firmoje. |

|Tesi pažadus. |Netesi pažadų. |

|Kabinetas kuklus. |Kabinetas ištaigingas. |

|Mano, kad firmoje dirba 2-3 |Stengiasi padaryti, kad firmoje |

|žmonės, galintys būti gerais |neatsirastų galinčio vadovauti. |

|vadovais. | |

|Visą dėmesį skiria firmos |Dėmesį telkia į save. |

|reikalams ir tikslams. | |

|Mano, kad iš klaidų galima |Mano, kad už klaidas reikia |

|pasimokyti. |bausti. |

Kad lyderis galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį, jis turi turėti

specifinių savybių. Lyderis pirmiausiaturi pasižymėti gerosiomis humaniško

žmogaus psichinėmis savybėmis: jam turi būti būdingos bendros demokratinės

visuomenės vertybinės orientacijos, jis turi būti sąžiningas, moraliniu

požiūriu

tyras ir t.t. Tačiau lyderiavimo sėkmingumui šių bendrų swavybių

neužtenka. Reikalingos kai kurios specifinės lyderiavimo savybės.

1. Profesinis- psichologinis pasirengimas. Jis pirmiausia reikalingas

dėl to, kad vadovas būtų kompetetingas toje veiklos srityje, kuri jo

vadovaujamai grupei yra pagrindinė. Psichologinis pasirengimas reikalauja

pirmiausia turėti išsiugdytas šias pagrindines savybes: interesą veikti,

pareigos ir atsakomybės jausmus, bendruomeniškumo nuostatas.

Interesas veikti yra būtina sėkmingos lyderio veiklos sąlyga. Jis

aktyvina mintis ir valią reikiama kryptimi, didina lyderio darbingumą. Be

to, darbas labai susidomėjus veikla teikia pasitenkinimą, tokios veiklos

sąlygos mažiau vargina. Interesas lyderiauti ppradeda formuotis ankstyvajame

amžiuje dar šeimoje, mokykloje, vaikų ir jaunimo organizacijose, ypač jei

lyderiauti sekasi, jei kiti palaiko, giria ir džiaugiasi lyderiavimu.

Pareigingumas ir atsakomybė yra susiję su tokiomis asmenybės

savybėmis kaip teisingumas, dorumas ir darbštumas. Atsakomybė būna

sąmoningai racionali (žmogus žino, kad reikia laiku ir tiksliai, kokybiškai

ką nors atlikti). Yra ir emocinė atsakomybė, kai neatliekant kokių nors

darbų ar atliekant juos ne pagal esamus reikalavimus, ima ,,graužti

sąžinė”.

Bendruomeniškumo savybė lyderiui būtina dėl to, kad lyderis pats

vienas negali pasiekti rezultatų, jei jis nesugebės paskatinti, užkrėsti

darbo eentuziazmu savo valdinius. Jei lyderiais tampa individualistai ir

egocentristai, kurie pirmiausia rūpinasi ne vadovaujamos grupės veiklos

rezultatais, o tik nauda sau, tai traumuoja visus sąžiningus darbuotojus,

sukelia nepasitikėjimą, konfliktus, trukdo grupei dirbti.

Ypatingą reikišmę lyderiavimo sėkmei turi organizaciniai ir

pedagoginiai sugebėjimai. Jie yra sintezė aaukšto intelekto ir valios

savybių, kurios padeda geriau išmanyti veiklą ir ją pertvarkyti.

Svarbi lyderiavimo savybė yra mokėjimas greitai ir tiksliai suvokti

žmonių dvasines ypatybes. Talentingas lyderis moka greitai įvertinti savo

valdinių ypatybes ir nustatyti jų tinkamumą vienai ar kitai veiklai.

2. Demokratinis vadovavimas. Tai būtina gero vadovo ypatybė. Dar 1938

metais K. Levino ir jo bendradarbių atlikti tyrimai parodė, kad, esant

normalioms grupės darbo sąlygoms, demokratinė vadovavimo atmosfera gerina

darbuotojų rezultatų kokybę ir originalumą. Tokioje atmosferoje žmonės nori

dirbti, pradeda didžiuotis bendrais pasiekimais, stengiasi pasidalinti

sunkumais, formuojasi draugiškesni ir nuoširdesni santykiai. Pagrindinė

demokratinio lyderiavimo atmosferos tinkamumo priežastis yra ta, kad

kiekvienas žmogus savo paties tikslų siekia ir užsibrėžtus planus vykdo

mieliau, negu iš išorės primestuosius ( esant autokratiniam vadovavimui ).

Demokratinėje atmosferoje geresnė savijauta, sparčiau tobulėla darbuotojai.

Autokratinis vadovavimas tinkamesnis ekstremaliomis veiklos ssąlygomis (

stichinės nelaimės, karas, ir pan.). Liberalus vadovavimas gali būti

optimalesnis, sudarytose iš labai aukšto intelekto individų, vykdančių

kūrybines užduotis. Geras lyderis turi skirti, kada kokia lyderiavimo

atmosfera labiausiai atitinka grupės interesus. Jis jaučia, kiek jo

lyderiavimo reikia grupei.

3. Orientacija pirmiausia į grupės narių santykių darbo ir gyvavimo

komfortą ir tik paskui- į pasiekimus. F. Lydlerio tyrimai parodė, kad

vadovai, pirmiausia kreipiantys dėmesį į savo valdinių gerovę, per ilgesnį

laiką pasiekia ir geresnių grupinės veiklos rezultatų, negu tie, kurie jau

iš pat pradžių stengiasi siekti aukštų veiklos rrezultatų, mažai

tesirūpindami savo grupės narių gerove.

4. Geras lyderis turi pasitikėti savimi. Žinoma, jis neturi būti

išpuikęs, bet turi protingai tikėti savo jėgomis, savo sugebėjimais eiti

prisiimtas pareigas. Lyderio pasitikėjimas uždega visą grupę. Ypač šis

pasitikėjimas svarbus sudėtingose situacijose (pvz., iškilus pavojui,

sportininkams varžybų metu ir pan.).

5. Lyderis privalo branginti valdinių laiką. Jis turi tiksliai

planuoti susirinkimus, repeticijas, priėmimo valandas ir kt., kad

valdiniams nereikėtų be reikalo gaišti laukiant. Laiko trūksta ne tiems

žmonėms, kurie daugiau dirba, o tiems, kurie dirba neplaningai ir

neorganizuotai. Vadovo planingumas, organizuotumas ir punktualumas turi

būti laiko režimo pavyzdys kitiems.

6. Reiklumas ir griežtumas- būtinos vadovo savybės. Kai kas mano, kad

žmonės mėgsta tik gerus, nuolaidžius lyderius. Tyrimai rodo, kad vaikai ir

moksleiviai labiau mėgsta teisingus, bet griežtus tėvus ir mokytojus, negu

viską atleidžiančius. Tai liečia ir suaugusius.

7. Lyderiui reikia mokėti paskatinti ir bausti valdinius. Tikrovėje

nėra visai vienodų žmonių, dėl to ir paskatinimai bei bausmės turi būti

skirtingi. Patirtis rodo, jog pirmuosius nusižengimus padariusius

darbuotojus geriau pataiso ,,tėviški” patarimai prie keturių akių, o ne

vieši svarstymai. Pastarųjų reikėtų imtis kaip kraštutinės priemonės tiems,

kurių nepaveikia individualūs pokalbiai.

8. Lyderis turi būti mandagus ir nuoširdus. Mandagumas turi išplaukti

iš vidinės pagarbos žmonėms ir visos jo asmeninės kultūros. Lyderių

mandagumas persiduoda aplinkiniams ir sudaro bendros kolektyvo santykių

kultūros, malonios darbo nuotaikos pagrindą. Ir priešingai: jjei vadovauja

nekultūringas storžievis, šiurkščiai rėkaujantis ant savo pavaldinių, tai

šiurkštumo ir nekultūringumo atmosfera įsivyrauja visoje grupėje.

9. Geru lyderiu negalima tapti neturint humoro jausmo. Turintis humoro

jausmą lyderis net sunkiausiose situacijose sugeba įžvelgti ką nors

komiška, kas išsklaido įtampą, sudaro geresnę nuotaiką. Toks lyderis

niekada neįsižeidžia dėl kokių nors sąmojingų pokštų, nors jie liestų jį

patį.

Geras lyderis-tarsi simfoninio orkestro dirigentas, kurio rankos

mostas apie šimtą labai kvalifikuotų muzikantų ir skirtingų talentų

sutelkia toms pačioms pastangoms. Tad svarbiausia kiekvieno lyderio

asmeninė savybė yra komunikabilumas- mokėjimas iš įvairių profesijų ir

charakterių žmonių suburti darnią visumą – vieningą kolektyvą.

“Lyderiavimas – ypatinga veikla, neorganizuotą minią paverčianti

veiksmingai, tiksliai ir našiai dirbančia grupe” (P. Drakeris).

“Lyderiavimas – tai ne kas kita, kaip žmonių skatinimas darbui” (Li

Jakoka).

“Lyderiavimas” – tai ko nors darymas kitų rankomis” (A. Fajolis).

Taigi, kaip matome, lyderio darbo esmę sudaro žmogiškosios energijos

gamyba. Paties lyderio ir organizacijos veiksmingumas priklauso nuo to,

kiek energijos vadovas sugeba išgauti iš kitų ir kur ją nukreipia.

Literatūros sąrašas

1) Razauskas R. Aš vadovas. Pačiolis. Vilnius, 1996.

2) Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos

darbuotojams. Lietuvos teisės akademijos Leidybos centras. Vilnius,

1999.

Related Posts