JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo raida

Home / Politologija / JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo raida

Įvadas

Šaltojo karo metu Baltijos valstybės susilaukė sąlyginai mažai JAV politikos dėmesio. Tiesiogiai įgyvendinti politikos iniciatyvas buvo neįmanoma, nes Baltijos valstybės buvo Sovietų Sąjungos dalimi. Tik po Šaltojo karo suirus SSRS Baltijos šalys galėjo sulaukti paramos iš JAV. Taigi, Baltijos jūrų regionas tapo vienu iš tarptautinės politikos centrų. Jos tapo ne tik Europos, bet ir JAV dėmesio centre. Visos trys Baltijos valstybės vieninteliu savo saugumo problemos sprendimu laikė narystę ES ir NATO. Tuo pat metu JAV atsivėrė puikios galimybės įtvirtinti savo įįtaką šiame regione. Savo darbe ir pabandysiu panagrinėti JAV santykius su Baltijos valstybėmis.

Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo pradžia

JAV santykiai su Lietuvą pirmą kartą užmegzti 1922 07 28. Negalima sakyti, kad nebuvo iki tol jokio bendradarbiavimo su JAV. Paprasčiausiai tais metais Lietuva ir JAV užmezgė oficialius diplomatinius santykius, kur buvo pasirašyti bendradarbiavimo dokumentai. Tačiau po šių dokumentų pasirašymo situacija nelabai ir pasikeitė, bent jau iš JAV pusės, nors Lietuva tikėjosi labai stiprios paramos iš JAV. Lietuvai buvo reikalinga tiek ekonominė, tiek ppolitinė parama. JAV suteikė Lietuvą finansinę paramą ir pritarė Lietuvos nepriklausomybei, nes juk būtent W.Vilsono 14 punktų paskatino tautas kurti nepriklausomas valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Tačiau kai Rusija į Lietuvą įvedė kariuomenę ir ją paprasčiausiai užėmė, JAV jokios politinės aar kitokios paramos nesuteikė, paprasčiausiai bijodama komplikuoti savo santykius su Rusija. Lietuva tada atrodė ne labai reikšminga, nes politinė situacija tada Europoje buvo labai sudėtinga. Nors JAV ir per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį pasisakė už nepriklausomą Baltijos šalis, tačiau jokios didesnės paramos, paskatinančios atkurti nepriklausomas Baltijos valstybes, nesuteikė. Ir ta pagrindinė priežastis buvo Rusija, su kuria Lietuva nenorėjo komplikuoti santykių, nes jie ir taip buvo įtempti.

Naujų JAV ir Baltijos santykių užmezgimas po Šaltojo karo

JAV nors ir nepritarė Baltijos šalių pajungimui į SSRS, tačiau dėl to jokios paramos nesuteikė, be to, ji tarsi užšaldė ir pačius santykius su jomis. Tik po 1991m. rugpjūčio mėn. JAV politika Baltijos valstybių atžvilgiu tapo gerokai aktyvesnė, kai tuometinis JAV prezidentas Dž. Bushas rugsėjo 1 dd. oficialiai paskelbė, kad atnaujinami Baltijos valstybių ir JAV diplomatiniai santykiai.

Nuo pat diplomatinių santykių atkūrimo pradžios JAV intensyviai rėmė ir Baltijos valstybių pastangas siekiant, kad Rusija išvestų savo kariuomenę iš šių valstybių teritorijos (tai atsispindėjo Valstybės sekretoriaus L. Eaglebergerio laiške Lietuvos užsienio reikalų ministrui A. Saudargui; taip pat prezidentų Dž. Busho ir B. Clintono pasisakymuose).

Tuo metu dar būdamas tik demokratų kandidatu į JAV prezidentus B.Clintonas 1992m. rugsėjo 2d. pasveikino estų, latvių ir lietuvių bendruomenes nepriklausomybės atstatymo metinių proga ir užtikrino, kkad jis pasiruošęs dirbti su Baltijos valstybėmis siekdamas užtikrinti, kad perėjimas iš komunizmo į demokratiją bei laisvąją rinką būtų sėkmingas. Jau tuomet B. Clintonas išreiškė susirūpinimą buvusios Sovietų Sąjungos kariuomenės buvimu Baltijos valstybėse ir pabrėžė, kad kariuomenės išvedimo problema turės įtakos JAV – Rusijos santykiams, neišskiriant ir pagalbos suteikimo klausimo. Kandidatas į JAV prezidentus pasisakė už kuo greitesnį, tvarkingą ir pilnutinį SSRS kariuomenės kontingento išvedimą iš Baltijos valstybių. B. Clintonas siekdamas prezidento posto stipriai akcentuodavo savo poziciją pasisakydamas už kolektyvinio saugumo politiką.

B. Clintonui tapus JAV prezidentu, Baltijos valstybės ir toliau juto stiprią politinę šios valstybės paramą. Ypač stipriai JAV palaikė Lietuvos poziciją 1993 m. rugpjūčio mėn. Rusijai sustabdžius kariuomenės išvedimą. Po to iš karto sekė 1993 m. rugpjūčio 23 d. JAV valstybės departamento paskelbtas pareiškimas, kuriame apgailestaujama dėl Rusijos vadovybės sprendimo pristabdyti kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Pareiškime JAV taip pat pabrėžė, kad tai gali pakenkti dvišaliams JAV -Rusijos santykiams. Tų pačių metų rugsėjo 27d. Lietuvos Respublikos prezidento A.Brazausko susitikimo su JAV prezidentu metu B.Clintonas dar kartą išreiškė stiprią JAV paramą Baltijos valstybėms dėl Rusijos kariuomenės išvedimo. Visa tai įrodo, kad nuo pat Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymo jos užėmė svarbią vietą JAV užsienio politikoje.

Baltijos šalių ir JAV Partnerystės Chartija bei naujos bbendradarbiavimo iniciatyvos

1998 m. sausio 16 d. Vašingtone JAV, Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Partnerystės Chartiją, atvėrusią naują bei dinamišką JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo galimybę. Šia Chartija buvo patvirtintas bendras tikslas – kartu dirbant sudaryti sąlygas Baltijos valstybių integracijai į Europos ir transatlantines politines, ekonomines ir saugumo struktūras, įskaitant ir NATO. JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija liudija JAV dėmesį Baltijos regionui ir įkūnija nedalomos ir laisvos europos viziją.

Lietuvai gavus pakvietimą į NATO, JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija atliko savo istorinį vaidmenį ir šiuo metu ieškoma naujų bendradarbiavimo formų, išsaugančių JAV dėmesį Baltijos regionui. Tikimasi, kad naujausia JAV iniciatyva Šiaurės Europoje- “Enchanced Partnership in Northern Europe” (e-PINE), kurios esmė – įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione bei panaudoti Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį kaimynių regionų vystymuisi ir demokratizacijos procesams, leis ir toliau sėkmingai gilinti jau susiformavusį dialogą tarp regiono valstybių kovoje su naujai iškylančiais globaliniais ir regioniniais iššūkiais ir išlaikyti JAV dėmesį regione.

Ekonominis bendradarbiavimas

(Lietuvos ir JAV prekyba)

Lietuvos ir JAV prekyba 2002m.

2002 m. Lietuvos eksportas į JAV buvo lygus 714.7 mln. Lt (194.6 mln. JAV dol.). Palyginus su 2001 m., eksporto apimtys padidėjo 2.6 %. Lietuvos eksportas į JAV 2002 m. sudarė 3.52 % bendro Lietuvos eeksporto, tai yra JAV teko 10-oji vieta eksporto partnerių sąraše.

2003 m. I pusmetį Lietuvos eksportas į JAV sudarė 319.4 mln. Lt (101.9 mln. JAV dol.). Palyginus su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksporto apimtys padidėjo 13.0 % bei sudarė 3.1 % bendro Lietuvos eksporto. JAV atiteko 13-oji vieta Lietuvos eksporto partnerių sąraše.

2002 m. Lietuva iš JAV importavo prekių (importas pagal prekės kilmės šalį) už 811.8 mln. Lt (221.2 mln. JAV dol.). Palyginus su 2001 m., importo apimtys iš JAV padidėjo 5.2 %. Lietuvos importas iš JAV 2002 m. sudarė 2.84 % bendro Lietuvos importo, t.y. JAV teko 9-oji vieta importo partnerių sąraše.

2003 m. I pusmetį Lietuva iš JAV importavo prekių už 508.4 mln. Lt (162.3 mln. JAV dol.). Lyginant su 2002 m. atitinkamu laikotarpiu, Lietuvos importas iš JAV padidėjo 12.3 % bei sudarė 3.7 % bendro Lietuvos importo. JAV atiteko 6-oji vieta Lietuvos importo partnerių sąraše.

2002 m. Lietuvos – JAV prekybos apyvarta siekė 1526.5 mln. Lt (415.7 mln. JAV dol.). Lietuvos ir JAV prekybos balansas 2002 m. buvo neigiamas ir sudarė 97.1 mln. Lt(26.4mln. JAV dol.

2003 I pusmetį Lietuvos-JAV prekybos apyvarta siekė 827.8 mln. Lt (264.2 mln. JAV dol. ). Prekybos balansas buvo neigiamas – 189.0

mln. Lt (60.4 mln. JAV dol.).

JAV LR prekybos partnerių sąraše (2002 m., % nuo bendrų prekybos apimčių)

Lietuvos eksporto į JAV vyraujančios prekių grupės (2002 – 2001 m.): sūriai ir varškė, mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, kruizų laivai, keltai, biuro, virtuvės baldai ir kt.

Lietuvos importo iš JAV pagrindinės prekių grupės (2002-2001 m) sraigtasparniai, automatinio duomenų apdorojimo mašinos, žuvų mėsa, automobiliai, labdaros siuntos ir kt.:

JAV investicijos Lietuvoje

LR Statistikos departamento 2003 m. balandžio 1 d. duomenimis JJAV tarp pagrindinių šalių investuotojų užėmė penktą vietą po Danijos, Švedijos, Estijos, Vokietijos. JAV tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1171.9 mln. Lt (367.6 mln. JAV dol.) bei sudarė 8.6 % visų tiesioginių užsienio investicijų. Lyginant su 2002 m. atitinkamu laikotarpiu, JAV investicijos padidėjo 33.2 %.

LR įmonių registre 2003 m. rugsėjo 1 d. duomenimis buvo užregistruota 611 įmonių, kuriose buvo investuotas JAV kilmės kapitalas. JAV dalis įregistruota įmonių įstatiniame kapitale siekė 756.8 mln. Lt (238.8 mln. JAV dol.) arba 17 % įmonių įįstatinio kapitalo.

JAV tiesioginės investicijos Lietuvoje 1996-2003 m., mln. JAV dol. (laikotarpiopradžiai)

JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas saugumo srityje

Kadangi JAV yra neginčijama Šiaurės Atlanto Aljanso lyderė galima teigti, kad tolesnį Baltijos valstybių ir JAV bendradarbiavimą galima nagrinėti ir Baltijos valstybių &– NATO santykių kontekste.

Jau 1991m. lapkričio mėn. vykusio Romos NATO viršūnių susitikime buvo priimta nauja Aljanso strateginė koncepcija (Alliance’s Strategic Concept), pakeitusi Šaltojo karo metu galiojusias strategines nuostatas. Koncepcijoje, aptariant politinius ir karinius NATO saugumo politikos aspektus, atsižvelgiama į naujas politines realijas ir į naujų partnerių Vidurio ir Rytų Europoje interesus, kurie traktuojami jau kaip bendros Aljanso strategijos sudėtinė dalis.

Romos viršūnių susitikimo metu buvo patvirtinta Deklaraciją dėl taikos ir bendradarbiavimo, kurioje buvo numatyti glaudesni Aljanso kontaktai su Rytų ir Centrinės Europos valstybėmis bei įsteigta Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba (NACC). Tuo metu buvo manoma, kad NACC bus tarpinė institucija, siekiant tikrosios narystės Aljanse. „Tokias viltis dar labiau 1992 metais Vidurio ir Rytų Europos šalių pripažinimas Vakarų Europos sąjungos (VES) bendradarbiavimo partnerėmis“40. TTačiau gretai į NACC buvo priimta Rusija ir kitos Sovietų Sąjungos respublikos ir NACC neteko transatlantinės bendrijos atstovės funkcijos. NACC reikšmė Baltijos valstybėms ėmė mažėti, atsiradus „Partnerystės taikos labui“ (Partnership for Peace) programai (PfP).

1994m. sausio 10-11d. vykusiame NATO valstybių vadovų susitikime Briuselyje buvo oficialiai nuspręsta plėsti NATO į Rytus , neįvardijant nei potencialių kandidačių, nei priėmimo terminų. Susitikime oficialiai pristatyta JAV inicijuota „Partnerystės taikos labui“ programa Vidurio ir Rytų Europos valstybėms ir visoms kitoms dalyvavimu Aljanse suinteresuotoms šalims42. Programoje teigiama, kkad ji nesuteikia jokių gynybos garantijų, tačiau padeda visapusiškai suartėti su NATO, dalyvaujant įvairiose bendrose programose. „Partnerystės taikos labui“ planas suteikia teisę prie jo prisijungusioms valstybėms dalyvauti bendrose (su NATO) karinėse ir taikos palaikymo pratybose bei bendrose mokymo programose. Jų metu NATO kariniai daliniai gali būti dislokuojami Rytų Europoje. Planas įgalina bendradarbiauti valstybes gynybos planavimo, karinio biudžeto formavimo, karinių pajėgų demokratinės kontrolės srityse pagal visuotinai Vakaruose pripažintus principus bei ruošiantis ir dalyvaujant JTO taikos palaikymo misijose.

Briuselio susitikimo metu Aljanso vadovams buvo įteiktas bendras trijų Baltijos valstybių Prezidentų pareiškimas, kuriame pabrėžiama, kad Baltijos šalys PfP programą supranta kaip evoliucinį procesą, siekiant pilnateisės narystės Šiaurės Atlanto Aljanse. Kadangi tai buvo JAV inicijuota ir remiama programa, galima daryti išvadą, kad tokiu būdu JAV vėl patvirtino savo strateginį interesą ne tik Baltijos valstybių, bet visų Vidurio ir Rytų Europos valstybių atžvilgiu.

Kitas svarbus žingsnis JAV užsienio politikoje Baltijos valstybių atžvilgiu – tai 1994m. kovo mėnesį JAV atšauktas draudimas parduoti kovinę ginkluotę Baltijos valstybėms. Baltijos valstybių narystės NATO oponentai pabrėžia mažas Baltijos valstybių karinių pajėgų galimybes. Gynybos išlaidos Baltijos valstybėse, ypač Latvijoje, žymiai mažesnės lyginant su NATO narių išlaidomis. Pasirengimas ir ginkluotė taip pat blogesni už kitų Aljanso narių53.

Reikia pabrėžti, kad Baltijos valstybės, skirtingai negu daugelis CCentrinės Europos valstybių, savo ginkluotąsias pajėgas kūrė iš naujo.

Pabrėžtina, kad Baltijos valstybės pradėjo didinti gynybos išlaidas. 1999m. Lietuvoje buvo priimtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymas, pagal kurį iki 2001m. gynybos išlaidos buvo padidintos iki 2 procentų nuo BVP. Estija sutiko iki 2002m. padidinti gynybos išlaidas iki 2 procentų nuo BVP.

Dar daugiau, Baltijos valstybės stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje ir stiprina gebėjimus efektyviai bendradarbiauti su NATO pajėgomis. Pati svarbiausia ir sėkmingiausia iniciatyva -jungtinio Baltijos taikos palaikymo bataliono (BALTBAT) sukūrimas. Sudarytas iš Baltijos valstybių batalionų, BALTBAT buvo dislokuotas Bosnijoje kaip Šiaurės Brigados dalis. Jungtinis taikos palaikymo batalionas – svarbus įrodymas, kad Baltijos valstybės pasirengusios prisidėti prie tarptautinio taikos palaikymo. Tuo pačiu, gauta naudingos patirties bendradarbiaujant su NATO pajėgomis54. Be to, nuo šių metų visos Baltijos valstybės oficialiai tapo NATO narėmis. Dabar visi saugumo reikalai bus sprendžiami per NATO su pagrindine jos lydere JAV, kuri viena labiausiai ir rėmė Baltijos valstybių įstojimą į šią organizaciją.

JAV ir Baltijos valstybių užsienio politikos prioritetiniai uždaviniai

Analizuojant JAV užsienio politiką Baltijos valstybių atžvilgiu, galima išskirti tris prioritetinius uždavinius:

Vienas iš prioritetinių uždavinių – Baltijos valstybių integracija į euro-atlantines institucijas, kur galim teigti, kad šis uždavinys jau beveik įgyvendintas, nes visos Baltijos valstybės priimtos į ES ir NATO ((dabar reikalinga šių valstybių įsijungimas į šių organizacijų veiklą). Tai buvo vienas sudėtingiausiai įgyvendinamų uždavinių dėl potencialių neigiamų pasekmių santykiuose su Rusija. Nors ir buvo daug kalbų, buvo išreikšta daug nuomonių iš Rusijos pusės, tačiau stebint dabartinį tarptautinį kontekstą, galim teigt, kad santykiai su Rusija labai nepasikeitė.

Svarbus žingsnis JAV politikos Baltijos valstybių atžvilgiu – įkurtas “Šiaurės ir Baltijos šalių skyrius” JAV Valstybės departamento Europos ir Kanados reikalų biure. Tai buvo simbolinis žingsnis, reiškiantis, kad JAV politika Baltijos valstybių atžvilgiu suvokiama kaip politikos Europos bei Šiaurės Europos atžvilgiu sudedamoji dalis.

Be to, B. Clintono administracija 1998m. atliko kiekvienos Baltijos valstybės priemonių, reikalingų gynybai, analizę – žinomą kaip Kyveno studiją (Kievenaar Study)43. Analizėje buvo išryškintos valstybių silpnosios vietos ir nustatytos prioritetinės pagalbos, modernizuojant karines pajėgas, sferos44. Pabrėžtina, kad karinių pajėgų modernizacija siekiama Baltijos valstybių gynybos galimybes kiek galima priartinti prie NATO reikalaujamų standartų. Tam tikslui JAV ir Danija ėmėsi iniciatyvos koordinuojant karinę paramą Baltijos valstybėms per Baltijos Saugumo Paramos Grupę (Baltic Security Assistant Group). Iniciatyva buvo siekiama Baltijos valstybėms padėti tapti stipriomis kandidatėmis narystei NATO, siekiant, kad Baltijos valstybės taptų saugumo „gamintojomis“, o ne tik „vartotojomis“.

1998m. liepos 15d. JAV Senato užsienio reikalų komitete (URK) vyko klausymai (hearings) apie JAV politiką Baltijos valstybių

atžvilgiu. Senato URK teigiamai įvertino Baltijos valstybių pasiekimus bei išreiškė pritarimą JAV vykdomai užsienio politikai Baltijos šalyse45. Klausymo metu buvo akcentuota, kad JAV – Baltijos valstybių bendradarbiavimas saugumo srityje yra akivaizdus prioritetas ir geografiniai bei istoriniai faktoriai neturės įtakos įsiliejimui į Euroatlantinę bendriją.

1999m. Vašingtono viršūnių susitikimo metu, sveikinant valstybių -kandidačių pažangą vykdant karines, politines ir ekonomines reformas, buvo pareikšta, kad NATO bus atvira valstybėms, norinčioms ir galinčioms prisiimti narystės įsipareigojimus bei priimtas Narystės veiksmų planas (MAP; angl. Membership Action Plan). MMAP rekomenduojamas pasirengimo narystei Aljanse priemones skirsto į penkias veiklos sritis46: politinius ir ekonominius klausimus, gynybos ir karinius klausimus, išteklių klausimus, saugumo klausimus, teisinius klausimus. MAP nurodo, kad valstybės – kandidatės turi disponuoti pakankamais biudžeto ištekliais įsipareigojimams, kurie kils iš būsimos narystės NATO.

Siekiant stabilumo regione, JAV ir ESBO rekomendacijos dėl pilietybės įstatymų paskatino socialinę integraciją. Socialinę rusų mažumos integraciją galima laikyti svarbiu žingsniu politinio stabilumo užtikrinimui ilguoju laikotarpiu bei sąlygotų Baltijos valstybių santykių su Rusija pagerėjimą47. JAV ir ES spaudžiamos LLatvija ir Estija pilietybės įstatymų normas suderino su Europos teisės normomis.

Kitas prioritetinis JA V politikos uždavinys – stiprinti Baltijos valstybių santykius su Šiaurės valstybėmis ir koordinuoti pastangas vystant regioninį bendradarbiavimą. JAV kartu su D. Britanija, Vokietija ir Šiaurės šalimis skatina kkarinę pagalbą Baltijos valstybėms per Baltijos Saugumo Paramos Grupę.

JAV ir Švedijos bendradarbiavimas civilinėse-karinėse aplinkos apsaugos programose Latvijoje ir Lietuvoje, pvz.: sovietinės tankų ir artilerijos bazės Adaži (Latvija) tvarkymo planas ir regioninės gynybos ir aplinkosaugos mokymo centro Nemenčinėje vystymas – išryškina regioninį bendradarbiavimą, kurį skatino B. Clintono administracija48.

Toks Šiaurės šalių bendradarbiavimas su JAV suteikia galimybę platesnėms regioninėms iniciatyvoms. Reikia pabrėžti, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas tam tikru mastu padėjo pagerinti santykius su Rusija. Pagaliau, bendradarbiavimu įrodoma, kad Šiaurės ir Baltijos valstybių saugumo klausimas tapo bendros Europos saugumo koncepcijos dalimi ir nėra jokių dvigubų Europos saugumo koncepcijų.

Sekantis uždavinys – didinti Rusijos įtraukimą į regioninį bendradarbiavimą. Rusijos integracijos į regioninį bendradarbiavimą skatinimas siejamas su tikėjimu, kad kuo labiau Rusija bus integruota į Baltijos jūros rregiono bendradarbiavimą, tuo lengviau Rusijai bus integruotis į likusią Europos dalį.

Vienas iš svarbiausių aspektų – sumažinti Rusijos nepasitenkinimą dėl Baltijos valstybių narystės euroatlantinėse organizacijose. B.Clintono administracijos požiūriu, Baltijos valstybės turi tapti vartais bendradarbiavimui ir Rusijos gilesnei integracijai į Europos struktūras. Ypač didelis dėmesys skiriamas Šiaurės Vakarų Rusijai – jos bendradarbiavimui su Šiaurės šalimis. Pagrindinis veiksnys, skatinantis tokią politiką – Šiaurės Europos Iniciatyva, kuria skatinama tarpvalstybinės iniciatyvos prekybos ir investicijų, institucijų kūrimo, energetikos valdymo, branduolinių atliekų kontrolės, teisių vykdymo srityse.

Sudėjus visus ttris uždavinius, išryškėja ambicingas JAV užsienio politikos planas Baltijos valstybių atžvilgiu. Tačiau reikia pabrėžti, kad politologai teigia, jog B.Clintono administracija susidūrė su keletu sunkumų.

Pirmiausia, neaišku ar B.Clintono administracijos iniciatyvos visada buvo palaikomos JAV viduje. Kai kurios iniciatyvos, tokios kaip – Baltijos valstybių narystė NATO – ginčytini; nemažai senatorių buvo skeptiški nusiteikę dėl tolesnės NATO plėtros, ypač Baltijos valstybių atžvilgiu. Todėl pirmiausia buvo būtina įtikinti vidaus oponentus dėl tokios politikos Baltijos valstybių atžvilgiu būtinybės.

Antra, daugelis JAV sąjungininkų Europoje išreiškia savo susirūpinimą dėl Baltijos valstybių galimos narystės NATO – dėl pasekmių santykiuose su Rusija. Prancūzija ir Italija mano, kad kitas plėtimosi etapas tūrėtų būti orientuotas į Pietus ir tokiu būdu būtų bandoma stabilizuoti Pietryčių Europą. Todėl naujoji JAV prezidento G.W. Busho administracija, nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravusi NATO „atvirų durų“, turės įtikinti savo sąjungininkus Europoje, kad Baltijos valstybės yra vertos tapti Aljanso narėmis. Naujojo JAV prezidento G.W.Busho užsienio politikos komandos branduolį sudaro jo tėvo, stovėjusio prie valdžios vairo 1988 – 1992 metais, aplinka. Tai dabartinis viceprezidentas Dickas Cheney, patarėja užsienio politikos klausimais Condoleezza Rice, gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas bei valstybės sekretorius Colinas Povvellas. Šiuos žmones sieja Šaltojo karo metais susiformavusi patirtis ir kietesnė bei pragmatiškesnė santykių su Rusija vizija. JAV

nuo karinės aagresijos informacija, kad bet kokie kariniai veiksmai prieš Kopenhagą ar Berlyną sukels Vakarų atsaką. Todėl, klausimas ar NATO galės apginti Baltijos valstybes griežtai karine prasme nėra toks svarbus. Svarbu duoti Rusijai suprasti, kad bet kokie karinės jėgos naudojimo Baltijos valstybėse faktai skatins NATO atsakomuosius veiksmus, nukreiptus prieš svarbius Rusijos objektus. Tai gali sulaikyti Rusiją nuo karinių veiksmų Baltijos valstybėse. Dar daugiau, NATO plėtra nesiekiama įvesti Vakarų dalinius ar dislokuoti branduolinį ginklą Baltijos valstybėse. Šaltojo karo metu NATO nedislokavo taktinių dalinių ar branduolinių ginklų Norvegijoje, kuri turi bendrą sieną su Rusiją ir susilaikė nuo tokių veiksmų Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje. Greičiausiai tokia pat politika būtų vykdoma ir Baltijos valstybėse. Kaip ir trijų naujai priimtų valstybių atveju, galima iš anksto pabrėžti, kad nėra jokių intencijų dislokuoti taktinius dalinius ar branduolinius ginklus Baltijos valstybėse, tol kol saugumo aplinka išlieka rami. Tokiu būdu, galima sumažinti Rusijos susirūpinimą dėl jos saugumo.

Literatūra:

1. Natalija Mogučaja, http://www.vakaru-ekspresas.lt

2. http://www.urm.lt/data/5/LF112182625_jav-l.htm

3. http://www.tspmi.vu.lt

4. http://www.ausra.pl/0216/pm1.html

5. http://www.tspmi.vu.lt/files/tpkomentarai/11_23.htm

6. http://www.estemb.org/lang_4/rub_168#up

7. http://www.usis.lt/Releases/Joint%20Press%20Conference%20at%20Vilnius.htm

8. http://www.usembassy.lt/releases/0905_eng.htm

Related Posts