narkotikai

Home / Medicina / narkotikai

Narkotinės medžiagos

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.

Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų. Šioje brošiūroje neaprašomi alkoholis, tabakas ir lakieji tirpikliai. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus, psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikaciją sukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.

Narkotikai

Narkotikais tarptautinėje bbendruomenėje apibrėžiamos cheminės medžiagos, kurias kontroliuoja vienintelė Jungtinių Tautų narkotikų konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kurios, pavyzdžiui, kanapės ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sąstingio ir mieguistumo. Dėl šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose įstatymuose apibrėžiamos specialiai kontroliuojamos narkotinės medžiagos, nepaisant jų pirminio poveikio psichikai. Pagal šią konvenciją, daugiau nei 100 medžiagų yra priskiriamos narkotikams: kanapės ir kanapių derva; opiumas, morfijus, heroinas ir visa eilė natūralių ir sintetinių oopiatų, kokamedžio lapai ir kokainas.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos narkotikams, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių vienintelę Jungtinių Tautų narkotikų konvenciją (tai yra. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Psichotropinės medžiagos

Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų JJungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances). Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: anfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai; barbitūratai, benzodiazepinai (benzodiazepines); ekstazę, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų.

Kai naujos narkotinės medžiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, įtraukiant į Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tokį sprendimą priėmė Jungtinių Tautų narkotikų komisija. Psichotropinių medžiagų sąrašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos psichotropinėms, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją (tai yra daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Kitos medžiagos

Sąvokos “kontroliuojami vaistai” ar “kontroliuojamos medžiagos” dažnai naudojami kaip teisiniai terminai visoms narkotinėms mmedžiagoms, kontroliuojamoms tam tikroje šalyje, apibūdinti. Į šią grupę gali būti įtraukiami, pavyzdžiui, narkotikai, psichotropinės, dopinginės bei kitos tam tikroje šalyje kontroliuojamos narkotinės medžiagos. Jos yra išvardytos visuomeniniuose dekretuose (nutarimuose, įsakuose?) (public ordinances).

Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, anfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.

Sintetinių ““sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai; nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.

Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.

Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhidride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.

Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, anfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mmąstymo ir asmenybės pokyčius.

Pastaba dėl administracinės ir baudžiamosios narkotinių medžiagų kontrolės

Tarptautinė ir atskirų šalių kontrolė tobulinama nuolat, atsižvelgiant į narkotikų gamybos pokyčius, naudojimo ypatumus ir politinius tikslus. Į kontroliuojamų narkotikų sąrašus gali būti įtraukiamos naujos medžiagos. Specifinis narkotinių medžiagų naudojimas medicinos tikslais gali būti pripažįstamas arba uždraustas, atsižvelgiant į naują klinikinę patirtį arba mokslinius atradimus. Dėl administracinių potvarkių, reglamentuojančių narkotinių medžiagų naudojimą medicinos tikslais, baudžiamųjų priemonių dėl narkotinių medžiagų pardavimo, turėjimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybinės medžiagų kontrolės sporte, darbe ir pan., skaitytojui patariame kreiptis į profesionalus.

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai

Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:

rūkant arba įkvepiant, švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.

Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais.

Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis

Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą.

Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vvartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines.

Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau.

Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.

Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.

Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, tai yra ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.

Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti.

Pagrindinės kategorijos

Psichiką veikiančios narkotinės medžiagos, pagal administracinę kontrolę, farmakologinį poveikį ir pan., paprastai grupuojamos į kategorijas. Nors grupavimas gali būti įvairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos

į šešias pagrindines kategorijas:

kanapes, opiatus, centrinės nervų sistemos stimuliatorius, haliucinogenus, medicinoje naudojamas narkotines medžiagas, dopingines medžiagas ir priemones.

Iš istorijos Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.

Nuo 1960-jų hašišas ir marihuana yra plačiausiai paplitę narkotikai Vakaruose. Dabar šiais narkotikais ppiktnaudžiaujama visame pasaulyje.

Kanapių preparatai

Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės).

Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. UUždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa.

Auginamos komerciniais tikslais kanapės apkarpomos taip, kad iš išorės būtų nepastebimos. Olandijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose didelės plantacijos taip pat auginamos šiltnamiuose.Anksčiau daugumoje Vakarų šalių kanapes aauginti nebuvo draudžiama, kadangi iš jų pluošto buvo gaminamos virvės, o sėklos naudojamos gyvulių pašarams. Kanapių stiebų pluoštas naudojamas batų ir rankinių gamyboje, o kanapių žiedai – alaus pramonėje.

Iš kanapių gaminami trys svarbiausi preparatai:

Marihuana;

hašišas (kanapių derva);

kanapių ekstraktas.

Kanapių gaminiuose yra daug svaiginamųjų medžiagų, tačiau pati svarbiausia – D-9-tetrahidrokanabinolis (D-9-THK, THK). Jo randama ir moteriškuose, ir vyriškuose augaluose. Didžiausia THK koncentracija moteriškuose žieduose, pumpuruose ir mažuose lapeliuose, yra jo ir stiebuose. Sėklose ir šaknyse THK nėra.

Jungtinių Tautų Bendrojoje narkotikų konvencijoje, pasirašytoje 1961 metais, numatyta griežta kanapių auginimo kontrolė. Kanapes auginti ir pardavinėti draudžiama.

Marihuana

Marihuana („žolė“, „pot“) – paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš išdžiūvusio augalo lapų ir stiebų. Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš dirvos. ŽŽiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, vėliau smulkinamas arba malamas. Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų.

Marihuanos preparato THK koncentracija siekia 20 proc. „Sinsemilla“ ir „Netherweed“ rūšių kanapių koncentracija yra 30 proc. THK ir daugiau.

Hašišas

Augalo liaukiniai plaukeliai gamina dervą, iš kurios išgaunamas hašišas. Išdžiovinus dervą, masė plėšoma į gabalėlius. Šis preparatas vadinamas kanapių derva, „ganja“, „gašiš“, „kif“. Prie šio pavadinimo pridedamas eeksporto šalies pavadinimas: Afganistano, Libano ir kt. Hašišas yra įvairaus atspalvio – juodas, tamsiai rudas, šviesiai rudas, raudonai rudas ir pilkai rudas ar pilkai žalias ir žalias. Derva būna

granuliuota, lygi, kieta ir minkšta, tąsi ir tampri.

Šio gaminio kokybė, tai yra THK koncentracija, priklauso nuo gamybos būdo ir laikymo sąlygų. Hašišas dažnai suminkomas į lazdeles, plokščius gabalėlius ar kubelius. Forma priklauso nuo šalies, kurioje hašišas buvo gaminamas. Gabalėliai kartais pažymimi etiketėmis ar gamintojo antspaudais. Žymė paprastai klijuojama ant pakuotės viršaus. Yra kelios „etikečių“ rūšys. Retai hašišas malamas į miltelius. Tokie milteliai ryjami ar sumaišomi su gėrimais. Juos galima ir rūkyti. Hašišo THK koncentracija yra nuo 2 iki 25 proc. ar daugiau.

Anksčiau manyta, kad hašišo stiprumą galima nustatyti iš spalvos ar sandaros. Tačiau tikslų THK kiekį preparate galima nustatyti tik atlikus cheminę analizę. Minėtoje Konvencijoje nurodyta, kad pašalinus dervą augalas nepriskiriamas prie narkotinių medžiagų.

Kanapių ekstraktas

Kanapių ekstraktas („hašišo aliejus“, „skystos kanapės“) yra didžiausios koncentracijos natūraliu būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus

kvapo skystis. Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant.Kanapių ekstrakto THK koncentracija yra nuo 10 iki 60 pproc. Mažos koncentracijos ekstraktas (1-2 proc. THK) gaunamas iš augalo atliekų – stambių kotų. Nelegali prekyba kanapių ekstraktu nepopuliari.

THK tirpalas

THK taip pat išgaunamas sintetiniu būdu laboratorijose, tačiau nelegaliai nepardavinėjamas. Piktnaudžiavimo būdai ir įranga

Kanapių produktai vartojami įvairias būdais. Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas netirpsta vandenyje, todėl jų negalima švirkštis į veną. Kanapių preparatai dažniausiai rūkomi. Paprastai rūkoma gryna marihuana arba tabako mišinys, suvyniotas į cigaretes. Hašišas ar jo mišiniai taip pat rūkomi ypatingų formų pypkėse. Įprastos cigaretės ar tabakas taip pat impregnuojamas kanapių ekstraktu ir rūkomas. Kanapių gaminius rūkant, norint pasiekti didesnį efektą, dūmai greitai įtraukiami į plaučius ir, trumpam sulaikomas kvėpavimas. Karšti dūmai ir cheminiai dirgikliai dirgina kvėpavimo takus. Kai hašišas nuryjamas kaip arbata („bhang“), ištirpusios dalelytės pasisavinamos kartu su arbata. Hašišas taip pat

maišomas su cukrumi, sviestu, prieskoniais ir kt. Gaminami vadinamieji saldumynai („davamesk“), kurie taip pat nuryjami.

Kanapių intoksikacijos poveikis

Kai kanapės nuryjamos, veikimas prasideda po pusvalandžio ar valandos. Intoksikacija trunka nuo trijų iki penkių valandų, didesnių dozių veikimas ilgesnis. Rūkomų kanapių, intoksikacija prasideda po kelių minučių ir trunka kelias valandas, atsižvelgiant į kiekį ir kiek kartų buvo suvartotas. THK tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai, todėl jo skaidymo eiga gerokai lėtesnė nei pavyzdžiui, alkoholio. Pakartojus THK dozę, ppadidėja jo kiekis organizme. THK randama organizme 30 dienų pavartojus vienintelį kartą, ilgai vartojant – kelis mėnesius.

Kanapių intoksikacija sukelia jautrumą aplinkos veiksmams. Svarbu ir tai, ko tikisi iš kanapių intoksikacijos pats vartotojas. Kito narkotiko vartojimas tuo pačiu metu gali labai stipriai paveikti pojūčius. Nedidelė kanapių dozė (marihuanos: 0,5-1,0 gramas; dervos: 0,2-0,5 gramo; kanapių ekstrakto [aliejaus]: pora lašų) sukelia tokį poveikį:

euforiją, juoko priepuolius; šnekumą ir pagyvėjimą; laiko, erdvės ir nuotolio suvokimo pokyčius; perdėtą pasitikėjimą, sumažėjusį

savikritiškumą, svyruojantį sąmoningumą, neracionalų elgesį; pablogėja gebėjimas mokytis, sunku susikaupti; blogesne atmintis; miego sutrikimus; sulėtėja refleksai; sutrinka koordinacija.

Didelės THK dozės sukelia haliucinacijas (suvokimo nuokrypius, realybės praradimą), kurios panašios į tradicinių haliucinogenų – LSD, meskalino, PSP sukeliamas haliucinacijas. Kitas intoksikacijos poveikis – nerimas ar aplinkos keliami dirgikliai – sukelia paniką (vadinamąją „blogą kelionę“).

Suvartojus didelę kanapių dozę jaučiamas įvairus intoksikacijos poveikis:

regos ir klausos sutrikimai, lydimi muzikos, ritmo, spalvų ir formų vaizdinių; tikrovės suvokimo sutrikimai; neracionalus elgesys, paranoja ir nerimas; stiprios haliucinacijos (psichozės). Reakcijos – ūmios ir lėtinės. Psichiatrijos požiūriu simptomai panašūs į šizofreniją, reikalinga hospitalizacija. Ypač sutrinka jautrų žmonių psichika. Neįmanoma nuspėti, kaip žmogus reaguos į kanapių intoksikaciją, sunku numatyti ar yra karštinės pavojus.

Piktnaudžiaujantys kanapėmis taip pat patiria intoksikacijos pojūčius, kai po paskutinio vartojimo praeina

šiek

tiek laiko. Toks „grįžimas atgal“ jiems sukelia tokius pat pojūčius ir elgesį kaip intoksikacijos metu. Šio reiškinio mechanizmas nevisiškai ištirtas.

Kanapių intoksikacija

Fiziniai požymiai:

išsiplėtę vyzdžiai; paraudusios akys; primerkti akių vokai; tankus pulsas ir padidėjęs kraujospūdis; džiūva burna; pykinimas ir vėmimas.

Psichikos sutrikimai:

minčių koncentracijos problemos; sutrinka atmintis; laiko suvokimo

pokyčiai (sunku nustatyti, kada vyko įvykiai); euforija su juoku, orientacijos praradimas, sunkiais atvejais nerimas ar psichozė ir agresyvumas.

Kiti požymiai

Ilgai vartodamas kanapes žmogus patiria ilgalaikius simptomus:

ilgalaikį nuovargį (apatiją); dingsta domėjimasis aplinkiniu pasauliu; blogėja higiena; iškreipta llogika; gilūs asmenybės pokyčiai.

Sveikatos problemos

THK nėra labai nuodingas, todėl greita mirtis nuo perdozavimo negalima. Žinomi tik keli atvejai, kai per didelė kanapių dozė sukėlė mirtį. Jei žmogus nuryja daug kanapių pakuočių, mėgindamas kontrabanda įvežti ar išvežti narkotikus, o pakuotės skrandyje plyšta, tokiu atveju kyla didelis pavojus žmogaus gyvybei. Piktnaudžiavimas kanapėmis sukelia fizinių ir protinių sutrikimų.

Svarbiausios fizinės sveikatos problemos, kylančios dėl kanapių vartojimo, yra šios:

nusilpsta imuninė sistema, sumažėja baltųjų kraujo kūnelių; sutrinka plaučių ventiliacinė funkcija; nosies ir burnos ggleivinės ligos, sukeliančios slogą, gerklės perštėjimą ir kvėpavimo takų infekcijas, ankstyvosios plaučių vėžio stadijos, kartais – visiškai išsivysto plaučių vėžys; širdies negalavimas ir krūtinės skausmas; galvos skausmas, pykinimas ir svaigimas; sumažėja vyriško lytinio hormono testosterono gamyba, sulėtėja brendimas; sumažėja lytinis ppotraukis, galima impotencija; sumažėja spermos gamyba; nereguliarios ar nuslopintos menstruacijos; pažeidžiamos kiaušidės; savaiminis abortas ir vaisiaus neišsivystymas (metalinis marihuanos sindromas, kai naujagimiai gimsta per mažo svorio, sutrikusio intelekto, su veido deformacijomis).

Psichinės ir socialinės sveikatos problemos ar sutrikimai, dėl piktnaudžiavimo kanapėmis yra šie:

nerimas intoksikacijos laikotarpiu. Piktnaudžiaujantys kanapėmis kilusį per didelį nerimą įvardija „bloga kelione“; trumpi atminties sutrikimai ir mokymosi sunkumai; pablogėja pažangumas; sunku susikaupti; atsiranda apatija, kuri sukelia „visiško pasimetimo“ įspūdį, depresija ir mėginama žudytis; tikrovės suvokimo pokyčiai, kai jausmai intoksikacijos metu „pagilėja“ ar pasidaro „tikresni“, nei kasdieniame gyvenime, kuris po truputį virsta „paviršutiniu“; sunkios karštinės (kanapių psichozė, primenanti šizofreniją);

asmenybės destrukcija, kai blogiausiu atveju išsivysto „nemotyvuotas sindromas“, – prarandamas domėjimasis viskuo, išskyrus kanapių vartojimą, nesuvokiama savo tikroji būklė.

Piktnaudžiaujantys kanapėmis nesikreipia į medikus, o ilgalaikio kanapių vartojimo rezultatai atskleidžiami tiriantis dėl kitų negalavimų. Gydytojai turėtų atsižvelgti į piktnaudžiavimą kanapėmis kaip į paciento problemų priežastį.

Priklausomybė

Vienas iš argumentų, kuriais anksčiau remdavosi kanapių legalizavimo šalininkai, yra tas, kad šis narkotikas yra nepavojingas, jo vartojimas nesukelia priklausomybės. Ši nuomonė yra klaidinga. Ji įsivyravo 1960-jų viduryje, kai Vakarų kultūroje kanapių vartojimas buvo ribotas. Šiandien klinikiniai tyrimai ir socialinė patirtis rodo, kad piktnaudžiaujantys kanapėmis tampa priklausomi nuo savo pamėgto narkotiko. Priklausomybė nuo kkanapių yra įrodyta dokumentais. Maloni kanapių intoksikacija – ypač narkotiko savybė sukelti euforiją ar jausmus, kurie yra „gilesni“, jaučiant religinius ar beveik „kosminius“ pojūčius, tampa geidžiama. Kasdienio gyvenimo pojūčiai, kuriuos piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus patiria nevartodamas narkotiko, jam tampa neįdomūs. Žmonės, kurie pirmą kartą patiria nemalonų kanapių poveikį, vėliau nevartoja narkotikų, ir priklausomybė neatsiranda.

Priklausomybė nuo kanapių vystosi lėčiau nei nuo heroino ar kokaino. Tačiau priklausomybę nuo kanapių nutraukti taip pat sunku kaip nuo heroino ar kitų nelegalių narkotikų. Gydant įsisenėjusią priklausomybę nuo kanapių susidaro detoksikacijos sunkumų. Taip pat sunku atsisakyti suvokimo, kad kanapių intoksikacija leidžia patirti „gilesnę“ tikrovę nei realus gyvenimas. Kita problema yra ta, kad besigydantys kanapių piktnaudžiautojai pradeda eksperimentuoti su kitais narkotikais, pavyzdžiui, kaip heroinu, ir rizikuoja tapti priklausomi nuo kitų narkotikų. Ilgai kanapes vartojant atsiranda jų tolerancija. Intoksikacijos poveikis

sutrumpėja, kadangi narkotikas greičiau įsijungia į organizmo medžiagų apykaitą. Norint pajusti tokį pat intoksikacijos efektą, reikia didesnių dozių. Atsiranda tolerancija, stiprėja priklausomybė. Kai padidėja tolerancija, vartotojai gali suvartoti kelis kartus didesnes dozes nei vartojimo pradžioje. Kiekvienos dienos dozė – keli gramai hašišo ar marihuanos.

Kanapių piktnaudžiautojai, nustoję vartoti narkotikus, patiria fizinės ir psichinės abstinencijos reakcijas. Vėliau atsiranda kiti simptomai:

neramus miegas; sumažėjęs apetitas; dėmesio sukaupimo problemos, nerimas; prakaitavimas,drebulys, pykinimas; raumenų ttraukuliai, drebulys; viduriavimas, skrandžio skausmai.

Fiziniai negalavimai trunka ne ilgiau nei dvi dienas. Psichikos sutrikimai, ypač depresija ir negalėjimas susikaupti, trunka savaitę ar ilgiau.

Socialiniai sutrikimai

Kanapių vartojimas – tai nuokrypis nuo tradicinių socialinių normų. Kadangi kanapių vartojimas oficialiai nepriimtinas, piktnaudžiaujantys kanapių preparatais asmenys atsiduria už visuomenės ribų. Todėl kanapių vartojimas

susijęs su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kartais kanapių intoksikacija gali sukelti rimtą pavojų žmogaus, pavyzdžiui, dirbančio sunkiosios pramonės darbininku, transporto vairuotoju ar statybininku, sveikatai. Net kai intoksikacijos poveikis baigėsi, o piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus tapo „švarus“, išlieka pavojus susižeisti, sukelti konfliktą, gaminti mažiau produkcijos.

Narkotinės medžiagos

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.

Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų. Šioje brošiūroje neaprašomi alkoholis, tabakas ir lakieji tirpikliai. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus, psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikaciją sukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.

Narkotikai

Narkotikais tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos cheminės medžiagos, kurias kontroliuoja vienintelė Jungtinių Tautų narkotikų konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kkurios, pavyzdžiui, kanapės ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sąstingio ir mieguistumo. Dėl šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose įstatymuose apibrėžiamos specialiai kontroliuojamos narkotinės medžiagos, nepaisant jų pirminio poveikio psichikai. Pagal šią konvenciją, daugiau nei 100 medžiagų yra priskiriamos narkotikams: kanapės ir kanapių derva; opiumas, morfijus, heroinas ir visa eilė natūralių ir sintetinių opiatų, kokamedžio lapai ir kokainas.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos narkotikams, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių vienintelę Jungtinių Tautų narkotikų konvenciją (tai yra. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Psichotropinės medžiagos

Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances). Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: anfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai; barbitūratai, benzodiazepinai (benzodiazepines); ekstazę, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų.

Kai naujos narkotinės medžiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, įtraukiant į Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tokį sprendimą priėmė Jungtinių Tautų narkotikų komisija. Psichotropinių medžiagų sąrašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.

Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos psichotropinėms, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją (tai yra daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.

Kitos medžiagos

Sąvokos “kontroliuojami vaistai” ar “kontroliuojamos medžiagos” dažnai naudojami kaip teisiniai terminai visoms narkotinėms medžiagoms, kontroliuojamoms tam tikroje šalyje, apibūdinti. Į šią grupę gali būti įtraukiami, pavyzdžiui, narkotikai, psichotropinės, dopinginės bei kitos tam tikroje šalyje kontroliuojamos narkotinės medžiagos. Jos yra išvardytos visuomeniniuose dekretuose (nutarimuose, įsakuose?) (public ordinances).

Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, ppavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, anfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.

Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai; nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.

Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių tturintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.

Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis ttiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhidride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.

Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, anfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.

Pastaba dėl administracinės ir baudžiamosios narkotinių medžiagų kontrolės

Tarptautinė ir atskirų šalių kontrolė tobulinama nuolat, atsižvelgiant į narkotikų gamybos pokyčius, naudojimo ypatumus ir ppolitinius tikslus. Į kontroliuojamų narkotikų sąrašus gali būti įtraukiamos naujos medžiagos. Specifinis narkotinių medžiagų naudojimas medicinos tikslais gali būti pripažįstamas arba uždraustas, atsižvelgiant į naują klinikinę patirtį arba mokslinius atradimus. Dėl administracinių potvarkių, reglamentuojančių narkotinių medžiagų naudojimą medicinos tikslais, baudžiamųjų priemonių dėl narkotinių medžiagų pardavimo, turėjimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybinės medžiagų kontrolės sporte, darbe ir pan., skaitytojui patariame kreiptis į profesionalus.

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai

Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. NNarkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:

rūkant arba įkvepiant, švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda, ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles, uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.

Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais.

Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis

Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą.

Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines.

Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau.

Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.

Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai ggali kelti grėsmę gyvybei.

Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, tai yra ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.

Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti.

Pagrindinės kategorijos

Psichiką veikiančios narkotinės medžiagos, pagal administracinę kontrolę, farmakologinį poveikį ir pan., paprastai grupuojamos į kategorijas. Nors grupavimas gali būti įvairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos į šešias pagrindines kategorijas:

kanapes, opiatus, centrinės nervų sistemos stimuliatorius, haliucinogenus, medicinoje naudojamas narkotines medžiagas, dopingines medžiagas ir priemones.

Iš istorijos Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai. Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.

Nuo 1960-jų hašišas ir marihuana yra plačiausiai paplitę narkotikai Vakaruose. Dabar šiais narkotikais piktnaudžiaujama visame pasaulyje.

Kanapių preparatai

Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas gaminami iš Cannabis sativa augalo (kanapės).

Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5-6 mmetrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5-9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko, Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimatinėje zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa.

Auginamos komerciniais tikslais kanapės apkarpomos taip, kad iš išorės būtų nepastebimos. Olandijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose didelės plantacijos taip pat auginamos šiltnamiuose.Anksčiau daugumoje Vakarų šalių kanapes auginti nebuvo draudžiama, kadangi iš jų pluošto buvo gaminamos virvės, o sėklos naudojamos gyvulių pašarams. Kanapių stiebų pluoštas naudojamas batų ir rankinių gamyboje, o kanapių žiedai – alaus pramonėje.

Iš kanapių gaminami trys svarbiausi preparatai:

Marihuana;

hašišas (kanapių derva);

kanapių ekstraktas.

Kanapių gaminiuose yra daug svaiginamųjų medžiagų, tačiau pati svarbiausia – D-9-tetrahidrokanabinolis (D-9-THK, THK). Jo randama ir moteriškuose, ir vyriškuose augaluose. Didžiausia THK koncentracija moteriškuose žieduose, pumpuruose ir mažuose lapeliuose, yra jo ir stiebuose. Sėklose ir šaknyse THK nėra.

Jungtinių Tautų Bendrojoje narkotikų konvencijoje, pasirašytoje 1961 metais, numatyta griežta kanapių auginimo kontrolė. Kanapes auginti ir pardavinėti draudžiama.

Marihuana

Marihuana („žolė“, „pot“) – paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš išdžiūvusio

augalo lapų ir stiebų. Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš dirvos. Žiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, vėliau smulkinamas arba malamas. Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų.

Marihuanos preparato THK koncentracija siekia 20 proc. „Sinsemilla“ ir „Netherweed“ rūšių kanapių koncentracija yra 30 proc. THK ir daugiau.

Hašišas

Augalo liaukiniai plaukeliai gamina dervą, iš kurios išgaunamas hašišas. Išdžiovinus dervą, masė plėšoma į ggabalėlius. Šis preparatas vadinamas kanapių derva, „ganja“, „gašiš“, „kif“. Prie šio pavadinimo pridedamas eksporto šalies pavadinimas: Afganistano, Libano ir kt. Hašišas yra įvairaus atspalvio – juodas, tamsiai rudas, šviesiai rudas, raudonai rudas ir pilkai rudas ar pilkai žalias ir žalias. Derva būna

granuliuota, lygi, kieta ir minkšta, tąsi ir tampri.

Šio gaminio kokybė, tai yra THK koncentracija, priklauso nuo gamybos būdo ir laikymo sąlygų. Hašišas dažnai suminkomas į lazdeles, plokščius gabalėlius ar kubelius. Forma priklauso nuo šalies, kurioje hašišas buvo ggaminamas. Gabalėliai kartais pažymimi etiketėmis ar gamintojo antspaudais. Žymė paprastai klijuojama ant pakuotės viršaus. Yra kelios „etikečių“ rūšys. Retai hašišas malamas į miltelius. Tokie milteliai ryjami ar sumaišomi su gėrimais. Juos galima ir rūkyti. Hašišo THK koncentracija yra nuo 2 iiki 25 proc. ar daugiau.

Anksčiau manyta, kad hašišo stiprumą galima nustatyti iš spalvos ar sandaros. Tačiau tikslų THK kiekį preparate galima nustatyti tik atlikus cheminę analizę. Minėtoje Konvencijoje nurodyta, kad pašalinus dervą augalas nepriskiriamas prie narkotinių medžiagų.

Kanapių ekstraktas

Kanapių ekstraktas („hašišo aliejus“, „skystos kanapės“) yra didžiausios koncentracijos natūraliu būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus

kvapo skystis. Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant.Kanapių ekstrakto THK koncentracija yra nuo 10 iki 60 proc. Mažos koncentracijos ekstraktas (1-2 proc. THK) gaunamas iš augalo atliekų – stambių kotų. Nelegali prekyba kanapių ekstraktu nepopuliari.

THK tirpalas

THK taip pat išgaunamas sintetiniu būdu laboratorijose, ttačiau nelegaliai nepardavinėjamas. Piktnaudžiavimo būdai ir įranga

Kanapių produktai vartojami įvairias būdais. Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas netirpsta vandenyje, todėl jų negalima švirkštis į veną. Kanapių preparatai dažniausiai rūkomi. Paprastai rūkoma gryna marihuana arba tabako mišinys, suvyniotas į cigaretes. Hašišas ar jo mišiniai taip pat rūkomi ypatingų formų pypkėse. Įprastos cigaretės ar tabakas taip pat impregnuojamas kanapių ekstraktu ir rūkomas. Kanapių gaminius rūkant, norint pasiekti didesnį efektą, dūmai greitai įtraukiami į plaučius ir, trumpam sulaikomas kvėpavimas. Karšti dūmai ir cheminiai dirgikliai ddirgina kvėpavimo takus. Kai hašišas nuryjamas kaip arbata („bhang“), ištirpusios dalelytės pasisavinamos kartu su arbata. Hašišas taip pat

maišomas su cukrumi, sviestu, prieskoniais ir kt. Gaminami vadinamieji saldumynai („davamesk“), kurie taip pat nuryjami.

Kanapių intoksikacijos poveikis

Kai kanapės nuryjamos, veikimas prasideda po pusvalandžio ar valandos. Intoksikacija trunka nuo trijų iki penkių valandų, didesnių dozių veikimas ilgesnis. Rūkomų kanapių, intoksikacija prasideda po kelių minučių ir trunka kelias valandas, atsižvelgiant į kiekį ir kiek kartų buvo suvartotas. THK tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai, todėl jo skaidymo eiga gerokai lėtesnė nei pavyzdžiui, alkoholio. Pakartojus THK dozę, padidėja jo kiekis organizme. THK randama organizme 30 dienų pavartojus vienintelį kartą, ilgai vartojant – kelis mėnesius.

Kanapių intoksikacija sukelia jautrumą aplinkos veiksmams. Svarbu ir tai, ko tikisi iš kanapių intoksikacijos pats vartotojas. Kito narkotiko vartojimas tuo pačiu metu gali labai stipriai paveikti pojūčius. Nedidelė kanapių dozė (marihuanos: 0,5-1,0 gramas; dervos: 0,2-0,5 gramo; kanapių ekstrakto [aliejaus]: pora lašų) sukelia tokį poveikį:

euforiją, juoko priepuolius; šnekumą ir pagyvėjimą; laiko, erdvės ir nuotolio suvokimo pokyčius; perdėtą pasitikėjimą, sumažėjusį

savikritiškumą, svyruojantį sąmoningumą, neracionalų elgesį; pablogėja gebėjimas mokytis, sunku susikaupti; blogesne atmintis; miego sutrikimus; sulėtėja refleksai; sutrinka koordinacija.

Didelės THK dozės sukelia haliucinacijas (suvokimo nuokrypius, realybės praradimą), kurios panašios į tradicinių haliucinogenų &– LSD, meskalino, PSP sukeliamas haliucinacijas. Kitas intoksikacijos poveikis – nerimas ar aplinkos keliami dirgikliai – sukelia paniką (vadinamąją „blogą kelionę“).

Suvartojus didelę kanapių dozę jaučiamas įvairus intoksikacijos poveikis:

regos ir klausos sutrikimai, lydimi muzikos, ritmo, spalvų ir formų vaizdinių; tikrovės suvokimo sutrikimai; neracionalus elgesys, paranoja ir nerimas; stiprios haliucinacijos (psichozės). Reakcijos – ūmios ir lėtinės. Psichiatrijos požiūriu simptomai panašūs į šizofreniją, reikalinga hospitalizacija. Ypač sutrinka jautrų žmonių psichika. Neįmanoma nuspėti, kaip žmogus reaguos į kanapių intoksikaciją, sunku numatyti ar yra karštinės pavojus.

Piktnaudžiaujantys kanapėmis taip pat patiria intoksikacijos pojūčius, kai po paskutinio vartojimo praeina

šiek tiek laiko. Toks „grįžimas atgal“ jiems sukelia tokius pat pojūčius ir elgesį kaip intoksikacijos metu. Šio reiškinio mechanizmas nevisiškai ištirtas.

Kanapių intoksikacija

Fiziniai požymiai:

išsiplėtę vyzdžiai; paraudusios akys; primerkti akių vokai; tankus pulsas ir padidėjęs kraujospūdis; džiūva burna; pykinimas ir vėmimas.

Psichikos sutrikimai:

minčių koncentracijos problemos; sutrinka atmintis; laiko suvokimo

pokyčiai (sunku nustatyti, kada vyko įvykiai); euforija su juoku, orientacijos praradimas, sunkiais atvejais nerimas ar psichozė ir agresyvumas.

Kiti požymiai

Ilgai vartodamas kanapes žmogus patiria ilgalaikius simptomus:

ilgalaikį nuovargį (apatiją); dingsta domėjimasis aplinkiniu pasauliu; blogėja higiena; iškreipta logika; gilūs asmenybės pokyčiai.

Sveikatos problemos

THK nėra labai nuodingas, todėl greita mirtis nuo perdozavimo negalima. Žinomi tik keli atvejai, kai per didelė kanapių dozė sukėlė mmirtį. Jei žmogus nuryja daug kanapių pakuočių, mėgindamas kontrabanda įvežti ar išvežti narkotikus, o pakuotės skrandyje plyšta, tokiu atveju kyla didelis pavojus žmogaus gyvybei. Piktnaudžiavimas kanapėmis sukelia fizinių ir protinių sutrikimų.

Svarbiausios fizinės sveikatos problemos, kylančios dėl kanapių vartojimo, yra šios:

nusilpsta imuninė sistema, sumažėja baltųjų kraujo kūnelių; sutrinka plaučių ventiliacinė funkcija; nosies ir burnos gleivinės ligos, sukeliančios slogą, gerklės perštėjimą ir kvėpavimo takų infekcijas, ankstyvosios plaučių vėžio stadijos, kartais – visiškai išsivysto plaučių vėžys; širdies negalavimas ir krūtinės skausmas; galvos skausmas, pykinimas ir svaigimas; sumažėja vyriško lytinio hormono testosterono gamyba, sulėtėja brendimas; sumažėja lytinis potraukis, galima impotencija; sumažėja spermos gamyba; nereguliarios ar nuslopintos menstruacijos; pažeidžiamos kiaušidės; savaiminis abortas ir vaisiaus neišsivystymas (metalinis marihuanos sindromas, kai naujagimiai gimsta per mažo svorio, sutrikusio intelekto, su veido deformacijomis).

Psichinės ir socialinės sveikatos problemos ar sutrikimai, dėl piktnaudžiavimo kanapėmis yra šie:

nerimas intoksikacijos laikotarpiu. Piktnaudžiaujantys kanapėmis kilusį per didelį nerimą įvardija „bloga kelione“; trumpi atminties sutrikimai ir mokymosi sunkumai; pablogėja pažangumas; sunku susikaupti; atsiranda apatija, kuri sukelia „visiško pasimetimo“ įspūdį, depresija ir mėginama žudytis; tikrovės suvokimo pokyčiai, kai jausmai intoksikacijos metu „pagilėja“ ar pasidaro „tikresni“, nei kasdieniame gyvenime, kuris po truputį virsta „paviršutiniu“; sunkios karštinės (kanapių psichozė, primenanti šizofreniją);

asmenybės destrukcija, kai blogiausiu atveju išsivysto „nemotyvuotas

sindromas“, – prarandamas domėjimasis viskuo, išskyrus kanapių vartojimą, nesuvokiama savo tikroji būklė.

Piktnaudžiaujantys kanapėmis nesikreipia į medikus, o ilgalaikio kanapių vartojimo rezultatai atskleidžiami tiriantis dėl kitų negalavimų. Gydytojai turėtų atsižvelgti į piktnaudžiavimą kanapėmis kaip į paciento problemų priežastį.

Priklausomybė

Vienas iš argumentų, kuriais anksčiau remdavosi kanapių legalizavimo šalininkai, yra tas, kad šis narkotikas yra nepavojingas, jo vartojimas nesukelia priklausomybės. Ši nuomonė yra klaidinga. Ji įsivyravo 1960-jų viduryje, kai Vakarų kultūroje kanapių vartojimas buvo ribotas. Šiandien klinikiniai tyrimai ir socialinė ppatirtis rodo, kad piktnaudžiaujantys kanapėmis tampa priklausomi nuo savo pamėgto narkotiko. Priklausomybė nuo kanapių yra įrodyta dokumentais. Maloni kanapių intoksikacija – ypač narkotiko savybė sukelti euforiją ar jausmus, kurie yra „gilesni“, jaučiant religinius ar beveik „kosminius“ pojūčius, tampa geidžiama. Kasdienio gyvenimo pojūčiai, kuriuos piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus patiria nevartodamas narkotiko, jam tampa neįdomūs. Žmonės, kurie pirmą kartą patiria nemalonų kanapių poveikį, vėliau nevartoja narkotikų, ir priklausomybė neatsiranda.

Priklausomybė nuo kanapių vystosi lėčiau nei nuo heroino ar kokaino. Tačiau priklausomybę nuo kanapių nnutraukti taip pat sunku kaip nuo heroino ar kitų nelegalių narkotikų. Gydant įsisenėjusią priklausomybę nuo kanapių susidaro detoksikacijos sunkumų. Taip pat sunku atsisakyti suvokimo, kad kanapių intoksikacija leidžia patirti „gilesnę“ tikrovę nei realus gyvenimas. Kita problema yra ta, kad besigydantys kkanapių piktnaudžiautojai pradeda eksperimentuoti su kitais narkotikais, pavyzdžiui, kaip heroinu, ir rizikuoja tapti priklausomi nuo kitų narkotikų. Ilgai kanapes vartojant atsiranda jų tolerancija. Intoksikacijos poveikis

sutrumpėja, kadangi narkotikas greičiau įsijungia į organizmo medžiagų apykaitą. Norint pajusti tokį pat intoksikacijos efektą, reikia didesnių dozių. Atsiranda tolerancija, stiprėja priklausomybė. Kai padidėja tolerancija, vartotojai gali suvartoti kelis kartus didesnes dozes nei vartojimo pradžioje. Kiekvienos dienos dozė – keli gramai hašišo ar marihuanos.

Kanapių piktnaudžiautojai, nustoję vartoti narkotikus, patiria fizinės ir psichinės abstinencijos reakcijas. Vėliau atsiranda kiti simptomai:

neramus miegas; sumažėjęs apetitas; dėmesio sukaupimo problemos, nerimas; prakaitavimas,drebulys, pykinimas; raumenų traukuliai, drebulys; viduriavimas, skrandžio skausmai.

Fiziniai negalavimai trunka ne ilgiau nei dvi dienas. Psichikos sutrikimai, ypač depresija ir negalėjimas susikaupti, trunka savaitę ar ilgiau.

Socialiniai sutrikimai

Kanapių vartojimas – tai nuokrypis nuo tradicinių socialinių normų. Kadangi kanapių vartojimas oficialiai nepriimtinas, piktnaudžiaujantys kanapių preparatais asmenys atsiduria už visuomenės ribų. Todėl kanapių vartojimas

susijęs su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kartais kanapių intoksikacija gali sukelti rimtą pavojų žmogaus, pavyzdžiui, dirbančio sunkiosios pramonės darbininku, transporto vairuotoju ar statybininku, sveikatai. Net kai intoksikacijos poveikis baigėsi, o piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus tapo „švarus“, išlieka pavojus susižeisti, sukelti konfliktą, gaminti mažiau produkcijos.

Related Posts