Matematika ir matematikai

Home / Matematika / Matematika ir matematikai

Referatas

,,Senovės Matematika ir matematikai”

Miglė Šeikytė 6b

Matematikos gimimas

Visi žino, kad matematika – tai aritmetika, algebra, geometrija, trigonometrija ir t.t. , tačiau paklausus, kodėl aritmetika ir algebra yra matematika, dauguma sutriktų. Tad klausimas – kas yra matematika – anaiptol nėra aiškus. Niekada nebuvo ir nėra amžino, galutinio matematikos apibrėžimo. Kiekvienas apibrėžimas atskleisdavo tą matematikos dalį, kuri būdavo labiausiai nagrinėjama, aktualiausia. Ilgainiui matematikos turinys keitėsi, tad ir jos apibrėžimas pasirodydavo esąs per siauras.

Mokslas, kartu ir matematika, rutuliojasi žmogui plečiant savo praktinę veiklą. KKol seniausios akmens amžiaus epochos žmogus tiktai naudojosi gamtos gėrybėmis: medžiojo, žvejojo, rinko vaisius ir pan., tol jam skaičiuoti pakako rankų ir kojų pirštų. Skaitiniai terminai lėtai įėjo į žmogaus gyvenimą. Iš pradžių jie buvo pradėti naudoti greičiau kaip kokybiniai, o ne kiekybiniai terminai, reiškiantys skirtumą tik tarp vieno ir dviejų (ar daugiau). Todėl pirmiausia konkrečiam skaičiui išreikšti buvo naudojama kokia nors aibė. Vėliau šios aibės buvo pakeistos vieninteliu vienetu, pavyzdžiui, rankų pirštais. Šis žingsnis iš karto praplėtė skaičiaus sąvokos tturinį.

Padėtis pasikeitė žmogui įžengus į laikotarpį, kai prasidėjo žemdirbystė ir gyvenimo būdas pasidarė sėslus, o prekybos vaidmuo išaugo. Tada buvo padaryti šie atradimai: pradėtos gaminti plytos, slidės, namų akmeniniai pamatai, pastatyta pirmoji gyvenvietė, turėjusi sienas. Kartu plėtėsi ir skaičiaus sąvokos tturinys – didesnius skaičius pradėta gauti iš mažesnių juos sudedant. Skaičiavimo sistemos buvo didžiausias to laiko atradimas, savotiškas revoliucinis perversmas. Jas sukūrus buvo prieita prie tokių aritmetinių veiksmų kaip dalyba ir daugyba. Tiesa, iš pradžių buvo tenkinamasi tik dalyba ir daugyba iš 2. Taigi pirmoji į priekį pažengusios matematikos atmaina buvo aritmetika.

Plintanti žemdirbystė ir statyba skatino geometriją. Terminas ,,geometrija” yra graikiškos kilmės žodis ir reiškia ,,žemės matavimą”. Pirminė šio mokslo nagrinėta figūra buvo stačiakampis. Ilgainiui imta nagrinėti ir kitus objektus: trikampius, trapecijas ir t.t.; jie pradėti lyginti su stačiakampiu.

Nors iki šiol dar daug kas neaišku tame kelyje, kuriuo ėjo ankstyvoji matematika, tačiau galima tvirtai pasakyti viena: matematikos raidą lėmė vien tik mūsų protėvių praktiniai poreikiai.

Archimedas

Jis gyveno taip neįsivaizduojamai seniai, kad aatminimas apie jį, tarsi senovės galera, plaukianti per laiko vandenyną, aplipa prisiminimų ir legendų kiaukulais.

Archimedo tėvas buvo matematikas bei astrologas, artimas Sirakūzų tirono Hierono giminaitis. Archimedas dar vaikystėje susidraugavo su skaičių pasauliu ir visą gyvenimą žavėjosi griežta jų amžinų dėsnių logika, greta kurių žmonių pasaulio dėsniai atrodė tokie nepastovūs ir netobuli. Galbūt šie tobulai reiškiami ištikimybės jausmai visuomenei ir privertė jaunąjį mokslininką iš Sirakūzų, palikus turtingiausios pasaulio bibliotekos foliantus, grįžti namo į Siciliją. Sirakūzuose Archimedas gyvena be rūpesčių, apgaubtas šlovės, ddėmesio, jam netrūksta lėšų. Tarp kita ko, susižavėjęs skaičiavimais, jis mažai tegalvoja apie savo buitį. Pikti liežuviai kalbėjo, kad Archimedas pamiršdavo valgyti, praustis ir buvo pasiryžęs braižyti visur: dulkėse, pelenuose, smėlyje, netgi ant savo kūno.

Archimedo astronomijos, geometrijos, mechanikos darbai įžymūs ir garsūs, tačiau jis degė aistra išradimams, trokšdamas atrastus teorinius dėsningumus diegti į praktiką.

Ant savo antkapio jis prašė išgraviruoti rutulį ir cilindrą – savo geometrinių atradimų simbolį. Kapas apaugo varnalėšom, ir ta vieta buvo labai greit pamiršta.

Tačiau Archimedo vardas išliko. Ir per amžius visada palikuonys girdės jo džiaugsmingą, išdidų šūksnį, kovinį mokslo šūkį, ieškančio slaptažodžio: ,,Eureka!”, ,,Atradau!”.

Pitagoras

Jis gimė Samoso saloje. Visiškai jaunas Pitagoras paliko tėvynę. Jis išvaikščiojo Egipto kelius, buvo patekęs persų karvedžio Kambizo nelaisvėn. Šis nuvežė Pitagorą į Babiloną, kur jis išgyveno 12 metų, godžiai semdamasis žinių iš Chardėjos žynių kalbų. Grįžęs namo, jis persikėlė į Italiją, paskui į Siciliją, ir čia, Krotonoje, gimsta klestinti tirono Polikrato globojama mokykla – sekta. Kartu jie, Pitagoras ir jo mokiniai, buvo darbštūs. Sunku pasakyti, kokios mokslinės idėjos priklauso Pitagorui, kokios jo – auklėtiniams.Ir dar neaišku, ar tai jis lazdele smėlyje nuraižė šiandien kiekvienam moksleiviui žinomos Pitagoro teoremos brėžinį. Jie dažnai eidavo pasivaikščioti ir kalbėdavo apie mokslą, taigi labai įtikėtina, kad teorema ggimė ant smėlio.

Pitagoras tyrinėjo akustiką, astronomiją. Jis Žemę laikė rutuliu, pirmasis išvedė ekliptikos bei planetų orbitų pasvirimą ir sudarė savąją pasaulio sistemą, vėlgi, jo nuomone, atspindinčią didžiąją skaičių harmoniją. Jis netgi sielą sumatematino, tvirtindamas jog ,,siela yra saulės dulkelės”.

Leonardas Oileris

Įžymiausias XVIII a. matematikas ir garsiausiai visų laikų ir tautų mokslininkas buvo Leonardas Oileris (1707-1783). Gimęs Bazelyje (Šveicarijoje) pastoriaus šeimoje, Leonardas pirmuosius mokslus išėjo pas savo tėvą, buvusį žymaus matematiko Jakobo Bernulio mokinį. Tėvas iš anksto numatė sūnų mokyti teologijos ir, kai šis baigė vidurinę mokyklą, nukreipė jį į teologijos fakultetą. Tačiau Oileris domėjosi ne teologija, o matematika. Jis pradėjo klausyti žymaus matematikos profesoriaus Jahovo Bernulio paskaitų.

1727 m. Oileris atvyko į Peterburgą. Čia jis turėjo visas būtinas sąlygas didelei moksliniai veiklai ir galimybes publikuoti savo darbus. Čia jis vedė, praleido didesnę savo kūrybinio gyvenimo dalį, tapo pirmosios rusų matematikos mokyklos vadovu. Peterburge jis ir mirė.

Gimnazijai jis parašė aritmetikos vadovėlį, kurio pirmoji dalis rusų kalba buvo išspausdinta 1740 m., o antroji – 1760 m. Iš kitų Oileris išsiskyrė nepaprastu darbštumu buvo ne tik genialus matematikas, bet ir įžymus fizikas, inžinierius, astronomas, geografas, puikus skaičiuotojas.

Po carienės Anos Joanovnos mirties neramumai politiniame Rusijos gyvenime privertė Oilerį 1741 m. išvykti į Berlyną, kkur jis buvo Berlyno Mokslų Akademijos matematikos klasės direktorius ir akademijos valdybos narys.

Tačiau mokslininkas ir toliau palaikė glaudžius ryšius su Peterburgo Mokslų Akademija, susirašinėjo su M. Lomonosavu bei kitais rusų mokslininkais. 1766 m. Oileris grižo į Peterburgą, kur gyveno ir dirbo iki paskutinės savo gyvenimo dienos.

Oileris mirė būdamas 76 metų amžiaus, ir palaidotas Peterburge, Smolensko kapinėse.

Oilerio darbai iš matematinės analizės turėjo didelės įtakos aukštosios matematikos raidai. Nemažai buvo nuveikta ir elementarios matematikos srityje. Žinome, kokią reikšmę algebros mokymui turėjo jo ,,Universalioji aritmetika”. Dideli jo nuopelnai ir trigonometrijai platinant ir kuriant šiuolaikinius matematikos simbolius. Jam priskiriamas vienas pirmųjų funkcijos sąvokos apibrėžimų.

Oileris buvo ne tik įžymus mokslininkas, bet ir puikus pedagogas. Jis daug prisidėjo prie Rusijos matematinio švietimo kėlimo. Oilerio vadovaujamos matematinės mokyklos veiklą toliau tęsė įžymūs XVIII a. Rusijos mokslininkai.

Literatūra

J. Golovanovas ,,Etiudai apie mokslininkus”

G. Gleizeris ,,Matematikos istorija mokykloje VII – VIII klasė”

Related Posts