“Vanduo ir sveikata”

Home / Kūno kultūra / “Vanduo ir sveikata”

“Vanduo ir sveikata”

Plaukimas ir sveikata arba visuomet šypsokitės

Vandenį galima sutikti visur: jis krenta iš dangaus, veržiasi iš žemės

gelmių. 90 % žmogaus kūno sudaro vanduo. Jis saugo žmogaus odą nuo

susiraukšlėjimo, todėl patartina vyresnio amžiaus žmonėms daugiau būti

vandenyje, plaukioti. Mes juo prausiamės, geriame, gaminame maistą, juo

plauname maisto medžiagas ir savo drabužius. Vanduo – švaros šaltinis.

Didžioji dalis mūsų žemės paviršiaus padengta vandeniu, todėl kiekvienas

gyvenantis žemėje turi mokėti plaukti, nes nemokantį plaukti tyko dideli

pavojai. Plaukimas – tai ne tik sporto šaka, bet iir gyvybiškai būtinas

įgūdis. Išmokti plaukti gali visi: įgalūs ir neįgalūs, suaugę ir vaikai.

Mokantis plaukti žmogus jaučiasi labiau pasitikintis savimi, gali ir sugeba

padėti kitiems, sugeba išgelbėti kitų ir savo gyvybę.

Palyginkime plaukimą su kitomis sporto šakomis. Bėgimas, sportiniai

žaidimai, važiavimas dviračiu, slidinėjimas, čiuožimas ir t.t. veikia žmogų

kitaip negu plaukimas. Plaukti žmogus turi vandenyje. Tai yra vienas šios

sporto šakos ir fizinės veiklos skirtumų nuo daugelio kitų sporto šakų.

Pabandykime pažiūrėti, kas gali atsitikti žmogui, kai jis bėga. Bėgant,

susidaro didesnė galimybė gauti traumą, negu plaukiant. Bėgant rreikia būti

atidžiam, kad teisingai būtų statoma koja, kad pakelėje nepasitaikytų

akmenų, kurie padidina traumos gavimo patikimumą. Jei bėgdamas nugriūsite,

tai yra tikimybė, kad galite susilaužyti ranką, koją ar ją išnarinti.

Nugriuvus, dažnai nubrozdinamos galūnės. Didelė tikimybė, kad žaizda

supūliuos. Bėgant žmogus prakaituoja, aplinkoje esančios ddulkės prilimpa

prie drėgno kūno, dulkės ir prakaitas užkemša poras, atsiranda nemalonus

kvapas. Ar pagalvojote, kiek kartų bėgdamas žmogus atsitrenkia į žemę, kiek

kartų sutrenkia savo visus organus? Ir dar vienas dalykas: bėgioti gali ne

visi žmonės. Ar gali bėgti žmogus neturintis apatinių galūnių ar galūnės?

Jei žmogus neturi vienos galūnės jis gali pasinaudoti protezu ir bėgti.

Tačiau jie brangūs ir ne visuomet juos pritaikysi taip, kad būtų patogu

bėgti. Ar gali bėgti žmogus, kurio paralyžuotos apatinės galūnės ar viena

apatinė galūnė? Atsakymas vienas – ”Ne”.

Didžiausia plaukimo vertybė ta, kad plaukti gali visi, sveiki ir su

įvairaus laipsnio negalia žmonės. Žmonės turintys pačią sudėtingiausią

negalią puikiai išmoksta plaukti ir net dalyvauja varžybose. Plaukimas ir

pramogos vandenyje yra viena iš geriausių fizinio lavinimo ir sveikatinimo

priemonių.

Žmogus plaukdamas turi atlikti visus judesius plastiškai. Plaukimas

visapusiškai llavina kūno raumenyną. Net paprastas buvimas vandenyje

atpalaiduoja žmogų, pašalina nuovargį.

Kas žinotina apie plaukimą? Plaukimas naudingas tik tada, kai mes mokame

taisyklingai plaukti. Netaisyklingas plaukimas, plaukimas netaikant

racionalios plaukimo būdų technikos dažniau gali atnešti žalos negu naudos.

Todėl būtina mokytis plaukti. Jeigu norite sužinoti kaip reikia plaukti,

pasižiūrėkite kokias nors plaukimo varžybas. Nepatingėkite susirasti

laikraštyje žinutę, kur ir kada jos vyksta ir nueikite į baseiną.

Pamatysite, kad plaukikai plaukia taikydami racionaliausią plaukimo būdų

techniką: kūnas guli vandens paviršiuje, plaukikas ilgai laiko veidą

vandenyje, galvą iš vandens jis pakelia ar ppasuka į šoną tik įkvėpimui,

kvėpuoja ritmiškai ir giliai. Oras visuomet išpučiamas į vandenį.

Taisyklingai plaukiant, derinami viso kūno raumenų įtempimas ir

atpalaidavimas. Svarbiausias dalykas plaukime yra kvėpavimas.

Teisingas plaukimas padeda jūsų širdžiai, kraujo apytakai, plaučiams.

Plaukimas yra puikus aerobinis pratimas, kas reiškia, kad jei jūs

plaukiosite reguliariai ir pakankamai energingai apie pusę ir daugiau

valandos ir padidinsite širdies susitraukimų skaičių 70% nuo minimumo, tai

to pasėkoje tvirtės širdies raumuo ir ji dirbs efektyviau. Stipriau

susitraukęs širdies raumuo smarkiau pumpuos kraują. Taip ji treniruojama.

Taip organizmas parengiamas didesniam fiziniam darbui. Treniruota širdis

lengviau pakelia psichinius stresus.

Plaukiant žmogaus kūnas yra horizontalioje padėtyje ir panardintas į

vandenį. Šitaip širdis yra didesnė negu jam stovint sausumoje. Tokioje

padėtyje kūnas nejaučia gravitacijos ir kraujui lengviau tekėti

kraujagyslėmis. Buvo pastebėta, kad esant kūnui horizontalioje padėtyje,

širdis vieno susitraukimo metu, kraujo perpumpuojama 10-20 procentų

daugiau. Tai plaukikui leidžia dirbti sunkiau ir ilgiau negu sausumoje.

Plaukimas šaltame vandenyje yra gera grūdinimo priemonė. Plaukimas padeda

atsikratyti antsvorio. Plaukimas didina GPT, nes kvėpuojama giliau,

iškvėpimai atliekami efektyviau, nes reikia nugalėti vandens

pasipriešinimą. Plaukiant reikia maksimaliai įkvėpti, nes tada gerėja

plaukiko plūdrumas. Padidėjus GPT padidėja ir krūtinės ląstos apimtis.

Plaukimas didina sąnarių paslankumą ypač pečių juostos ir čiurnos bei

kelio. Plaukimas mažiau, negu kiti fiziniai pratimai, žaloja sąnarius,

vargina kaulus, nes atliekant pratimus vandenyje kūnas nejaučia savo

svorio. Plaukimas yra gera priemonė įvairioms ligoms gydyti. JJis sėkmingai

taikomas gydant stuburo iškrypimus, pilnapadiškumą, astmą, kitas kvėpavimo

trakto ligas. Plaukimas gera bendravimo priemonė. Plaukimo treniruočių ir

varžybų metu susitinka daug įvairaus amžiau, išsilavinimo žmonių, žmonių iš

įvairių pasaulio kraštų. Atlikti tyrimai parodė, kad plaukimas didina

seksualumo trukmę. Plaukimas leidžia žmogui ilgiau likti jaunam. Daugelis

plaukimo veteranų savo išvaizda ir energingumu atrodo 10-15 metų jaunesni.

Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) vykdo daugybę plaukimo varžybų

veteranams. Tose varžybose rungtyniauja plaukikai nuo 25 iki 100 ir daugiau

metų. Pats vyriausias plaukikas dalyvavęs plaukimo pasaulio čempionate buvo

102 metų Tomas Lane (Leinas) iš JAV.

Pradėti plaukti visai nesudėtingai. Tai padaryti įmanoma ir sveikam ir

žmogui su bet kokia negalia.

Pastaruoju metu, padaugėjo moterų, kurios būdamos nėščios, eina mokytis

plaukti ir plaukioja. Tokioms moterims plaukimas yra fiziniai pratimai,

kurie pagerina jų savijautą, stiprina jų organizmą. Pirmosios šią praktiką

pradėjo JAV moterys ir tai atsitiko maždaug prieš 10 metų. Buvo įrodyta,

kad plaukimas nėščioms nekenkia, bet padeda. Ypatingai patartina plaukioti

toms moterims, kurios iki pastojant aktyviai sportavo. Dėl intensyvių

treniruočių yra daug ginčijamasi, tačiau viena JAV plaukikė treniravosi iki

pat nėštumo pabaigos ir net dalyvavo varžybose. Pasibaigus nėštumui ji

pagimdė sveiką dukrytę. Asmeniškai aš nesu linkusi į tokius kraštutinumus,

bet esu tikra, kad mankšta vandenyje ir nelabai intensyvus plaukimas

paįvairina besilaukiančios kūdikio moters gyvenimą.

Pabaigai pateiksiu du pačius svarbiausius pratimus, kuriuos išmokus galima

mokytis plaukimo būdų technikos. Šie pratimai yyra slinkimai ant krūtinės ir

ant nugaros (1 ir 2 piešiniai). Šie pratimai yra atliekami atsispyrus nuo

dugno ar nuo sienelės. Slenkame sulaikius kvėpavimą, atpalaidavus veido

raumenis, kūnas turi būti tiesus. Stenkitės atlikti šiuos pratimus taip pat

kaip parodyta 1 ir 2 paveiksliukuose. Pateiksime ir galimas pratimų

atlikimo klaidas.

|[pic] |[pic] |

|1 pieš. Slinkimas ant krūtinės 2 pieš. Slinkimas|2 pieš. Slinkimas ant|

|ant nugaros |nugaros |

|Galimos klaidos atliekant slinkimą ant krūtinės |

|[pic] |[pic] |

|3 pieš. Išlinkęs kūnas |4 pieš. Aukštai |

| |pakelta galva |

|[pic] |[pic] |

|5 pieš. Pakeltas dubuo |6 pieš. Nuleistos |

| |rankos ir kojos |

|Galimos klaidos atliekant slinkimą ant nugaros |

|[pic] |[pic] |[pic] |

|7 pieš. Nuleistas dubuo |8 pieš. Išlenktas |9 pieš. Sėdima, |

|(sėdima vandenyje) |kūnas |sulenktos kojos, |

| | |atlošta galva |

|[pic] |[pic] |  |

|10 pieš. Užversta galva |11 pieš. Nuleistos kojos, per toli nuo kūno|

| |rankos |

Šiuos pratimus reikia atlikti reguliariai, kol pajusite slinkimo malonumą.

Atliekant pratimus, pasistenkite būti atsimerkę, nes užsimerkęs jūs

netenkate daugybės informacijos. Užsimerkus tamsu ir baisu. Kai žmogui

baisu, jo kūnas įsitempęs. Atsipalaiduokite, bet kūną laikykite tiesiai,

visuomet šypsokitės, net ir po vandeniu.

Mankšta-nėštumas-sveikata

Viso nėštumo metu vyksta daug svarbių procesų, ruošiančių moters organizmą

būsimam gimdymui. Fiziniai pratimai, atliekami šiuo periodu, turi teigiamą

poveikį nėštumo, gimdymo, bei pogimdyminiu periodu.

Pratimų dėka didėja bendras moters darbingumas, gerėja miegas,

o tai padeda

atstatyti balansą tarp įvairių organų bei sistemų, kuris nėštumo metu

kartais būna sutrikęs.

Būsimai mamai mankšta turi svarbią reikšmę visais nėštumo periodais.

Nėštumo metu, augant moters svoriui, keičiasi svorio centras, o tuo pačiu

keičiasi ir laikysena., todėl nugaros ilgieji bei kojų raumenys persitempia

ir nėščiosios dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Taip pat keičiasi

eisena, darosi sunkiau judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tampa riboti

judesiai klubų sąnariuose. Kartais dėl kūno svorio prieaugio gali vystytis

plokščiapėdystė. Besilaukiančios moters kraujo ir limfos apytaka gali

sulėtėti, o tai turi įtakos išsiplėtusioms kojų venoms.

Atkreipiant ddėmesį į visus šiuos nepatogumus, nėščiajai rekomenduojama

mankšta.

Mankšta būsimai mamai- tai kartu ir stiprinanti profilaktinė priemonė. Oro,

saulės, o taip pat ir vandens vonios būtinos nėščiai moteriai. O mankšta

vandenyje- tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui.

Vandenyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to,

darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja

raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų

sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui.

Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno

veikla, didėja dubens dugno elastingumas. Vandenyje išmokstama dderinti

fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais.

Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi su

vaisiaus kraujo apytaka.

Mankšta vandenyje saugesnė negu sausumoje, nes daug mažesnė traumų tikimybė

(sausgyslių bei raumenų patempimas).

Vonios ramina, stiprina ir gydo

Vonios labai palankiai veikia organizmą. JJos ypač naudingos žiemą, kai visą

dieną tenka vilkėti storus drabužius.

Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai stimuliuoja kraujotaką, mažina

nuovargį, stangrina ir glotnina odą. O svarbiausia – reguliariai daromos

vonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų.

Ruošiant paprastą vonią, didelio pasiruošimo nereikia.

Svarbu turėti mėgiamos temperatūros vandens ir patinkamo eterinio aliejaus.

Tokią vonią galima daryti kada panorėjus, priklausomai nuo dienos režimo.

Vis dėlto žiemos rytą, prieš einant į lauką, geriau tokios procedūros

atsisakyti, nes galima peršalti.

Sveikiems žmonėms tinka visokios vonios – karštos, vėsios ir šaltos. Svarbu

tinkamai jas paruošti.

Karšta laikoma vonia, kai vandens temperatūra siekia 37-42OC. Ji tinka

žmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10-

15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimo

ligomis. Geriausia vonią pripildyti 37O temperatūros vandens, o vėliau

pamažu pilti karštą vandenį, kol jis sušils iiki 40-42OC. Po karštos vonios

reikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.

Vėsi vonia, kai vandens temperatūra neviršija 33-36OC. Tokia vonia tinka

visiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus.

Šaltos vonios vandens temperatūra – 16-20OC. Į tokį vandenį galima panirti

tik 2 minutėms, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriai

patrinti rankšluosčiu. Prie šaltos vonios reikia pratintis pamažu: iš

pradžių užtenka kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu, po to – apipilti vėsiu

vandeniu ir t.t. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdina

organizmą.

Labai malonios ir naudingos aromatinės vonios. Jos rruošiamos taip: į 0,5 l

vandens įlašinama keletą lašų (stipriems žmonėms – 8-10, nusilpusiems – 4-

5) eterinio aliejaus ir plakama tol, kol jis pavirsta mažyčiais

burbuliukais, o tuomet supilama į paruoštą vonią. Arba į paruoštą vonią

įlašinama eterinio aliejaus ir įpilami 2 šaukštai kokio nors augalinio

aliejaus ar grietinėlės. Riebaluose eteriniai aliejai greitai ištirpsta.

Kadangi eteriniai aliejai labai lakūs, tai jie lašinami prieš pat lipant į

vonią.

Kad vonios būtų išties naudingos, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

Dauguma žmonių iš pradžių paguli vonioje, o po to maudosi. Bet specialistai

pataria pirmiausia švariai nuplauti kūną su muilu, o tik po to pasimėgauti

vonia. Baigus šią procedūrą, reikia kūną nuplauti švariu vandeniu ir tuoj

pat sausai nušluostyti.

Daugelis žmonių aromatines arba žolių vonias daro kiekvieną dieną, bet iš

tikrųjų tai verta daryti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę.

Kartais vonios gali ir pakenkti, pavyzdžiui, karščiuojant, sergant širdies

bei kraujagyslių ligomis.

Gulint vonioje, svarbu, kad vanduo neapsemtų krūtinės ląstos aukščiau

širdies lygio ir kaklo.

Vonios nerekomenduojamos sergant uždegiminėmis bei pūlingomis odos ligomis.

Žiemą rekomenduojamos vonios

– Žiemą daugelį žmonių kamuoja depresinės nuotaikos. Kontroliuoti nuotaikas

padeda bergamotės ir šalavijo vonios.

– Nuo peršalimo gali apsaugoti kipariso, eukalipto, citrinos ir mėtos

eterinių aliejų mišinio vonios.

– Peršalus rekomenduojama garstyčių vonia. 37-38O temperatūros vandenyje

ištirpinama 150 g garstyčių miltelių. Jeigu garstyčių eteriniai aliejai

labai dirgina akių ir nosies gleivines, vonia pridengiama ppaklode, palikus

angą tik ligonio galvai.

– Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto,

šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios.

– Spygliuočių vonia ne tik padeda išvengti peršalimo ligų, bet ir tonizuoja

organizmą, mažina nuovargį, dirglumą. Į paruoštą vonią įberiama 50-70 g

miltelių pavidalo spygliuočių arba įpilama 100 ml skysto spygliuočių

ekstrakto.

– Labai naudinga aliejaus ir druskos vonia. Prieš panirstant į vandenį,

kūnas ištrinamas druska, suvilgyta alyvuogių aliejumi.

– Dažnai sloguojant, kosint (sergant nervų ligomis, kamuojant skausmams)

rekomenduojama druskos vonia. Karštame vandenyje ištirpinamas 1 kg

valgomosios arba 0,5 kg jūros druskos, o po to atskiedžiama šaltu vandeniu

iki reikiamos temperatūros.

– Žiemą reikia labiau rūpintis oda. Todėl rekomenduojamos sėlenų vonios.

300 g sėlenų marliniame maišelyje panardinama į vonią, kurioje maudomasi.

– Odą palankiai veikia kukurūzų vonia: į vandenį įberiama 1 stiklinė

kukurūzų krakmolo.

Related Posts