Lengvoji atletika 1997-2000

Home / Kūno kultūra / Lengvoji atletika 1997-2000

Lengvoji atletika 1997-2000

ĮVADAS

Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su

žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir

taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas.

Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos

didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši

sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį,

disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją

programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF –

International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti jos

įstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio

nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi

lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles,

sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu

komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus

klausimus.

Kiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujas

lengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogaus

organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo

šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis

dėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant

užsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinę

treniruotės metodiką ir mokslo žinias.

Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs,

bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo ir

begalinio atsidavimo savo darbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsiranda

savaime. Apskritai puikūs rrezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja iš

sportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias.

Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi

kiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“

sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padeda

atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo,

kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos

turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.

Amžiaus pabaiga – naujų vilčių pradžia. Sidnėjaus olimpinės žaidynės (1997

– 2000)

1997 m.

Naujas olimpinis ciklas tarp naujų išbandymų arena, tačiau svarbiausia

išvengti buvusių klaidų, pasitelkti mokslą, žinias, patirtį, mediciną ir

siekti tarptautinio pripažinimo. Būtina pažvelgti ir atgal, pasimokyti iš

praeities klaidų ir gauti naudos iš brangiai įgytos patirties. Tik

patirtis, mokslas moko vertinti gyvenimo ir sporto vertybes.

Lietuvai Atlantoje atstovavo daug sportininkų, kuriuos rengė treneriai

dar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – nahjas Lietuvos olimpinio

sąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V.

Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o per

tuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jie

galėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau.

Ir net geriau už kitus.

Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje

– pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausią

sportinę formą rudenį, kad per olimpines žaidynes būtų pasiegti geriausi

rezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengti

tų klaidų, kurias padarė rruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypač

buvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas ir

mokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visas

pastangas gerinant sportininkų rengimo technologiją. Kiekvienas kandidatas

į olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjo

nuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninę

atsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų

mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausias

metodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjaus

olimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei dar

aštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau,

bet, antra vertus, ir garbingiau.

1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosios

atletikos fede-racijos prezidentu.

Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo

pristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminų

žodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai.

Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje.

N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Tai

padarė per tarptautines varžybas Brno (Čekija).

Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžio

manieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) –

Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) –

E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl. b. (5:40,85)

– D. Šaučikovas (Š), šuolio į tolį (7,62) – TT. Bardauskas (V), 60 m b. b.

(8,33) – V. Kancleris (V).

Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti du

Lietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, o

begikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 m

estafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai

(174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.).

Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios atletikos uždarų

patalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė –

pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą,

penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna

(rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90).

Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinį

Hanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s.

Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė

30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportinių

pergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija),

diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikai

pasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikų

klubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą.

II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybos

dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvos

lengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijos

sportininkai – ppo 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: iš

moterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (65,46), 100 m greičiausiai

nubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas

(7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna

(65,26).

Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai.

Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo

(11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) o

trylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionate

Liublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s.

Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasaulio

lengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį

19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 18,25 m

ir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75

m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis)

iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39

sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė)

sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietį

nusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R.

Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro

medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą,

galutinėje įskaitoje liko 14-as.

V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi

13 tšk.,

neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ą

vietą.

V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęs

vokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas –

antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionas

vokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16).

Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijos

susirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikos

federacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimo

atsistatydinimo.

Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jis

įveikė pper 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą

(1993 m. – 2:13.28,0).

Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengta

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. Naujuoju

LLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimo

viceministras Algirdas Šakalys.

LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną,

kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m.

geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna

(diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas

(diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N.

Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza ((rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-

64,40).

1998 m.

1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido socialinių

mokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalų

bėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino

1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šalių

sprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygoje

sukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers ir

studentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais.

Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikos

žiemos čempionatas. S. Milušauskaitė, 5 km nuėjusi per 21 min 42,6 s ir

pagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpų

rekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-

2:10,85).

Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui Algirdui

Šakaliui nutarta: Federacijos direktoriumi patvirtinti vilnietį R.

Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaus

sprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuoju

treneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną,

metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį,

teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas.

Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje

(Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž.

Minin ir A. Razgys. Ž. Minina 400 m nubėgo per 55,98 s ir tarp 15

sportininkių buvo paskutinė. A. Razgys, per kvalifikacines varžybas

trišuoliu nušokęs 16,24 m, nepateko į finalinį dvyliktuką ir liko 15-as

tarp 16 dalyvių. I. Krakoviak pasiekė asmeninį uždarų patalpų 800 m bėgimo

rekordą (2:05,78) ir tarp savo grupės bėgikų buvo ketvirta, bet galutinėje

įskaitoje tarp 25 begikių liko tolokai.

Erfurte vykusiose 20-osiose pusės maratono veržybose P. Fedorenka

finišavo devintas, pasiekęs naują Lietuvos auksčiausią pasiekimą

(1:05.10,0).

Lietuvos studentų lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Kūno

kultūros instituto manieže. Komandomis nugalėjo VPU.

Australijoje, Nagano mieste, super-ilgų nuotolių bėgikas Petras

Silkinas iš Žemaitijos miestelio Kretingos 1000 mylių nubėgo per 11 parų 12

val. 54 min. ir 58 sek. Ir tapo pasauliočempionu bei rekordininku.

Balandžio mėn. pabaigoje vykusiame Lengvosios atletikos

federacijostarybos posėdyje buvo sprendžiamos aktualios lengvaatlečių

rengimo problemos. Federacijos prezidentas teigė, kad naujoji valdyba

atliko nemažą darbą, numatė pagrindines veiklos kryptis iki 2000 metų.

Vienas pagrindinių Federacijos uždavinių – atgaivinti vaikų ir jaunių

sportą, rengti regionų ir apskričių varžybas, ieškoti naujų talentų.

Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. Treneris Aleksas

Stanislovaitis nurodė, kad vyksta pokyčiai lengvosios atletikos trenerių

darbe, ieškoma naujų talentų, didelė problema – trenerių kvalifikacijos

kėlimas.

Kaune žymiam lengaatlečiui A. Vietrinui pagerbti buvo surengtas

bėgimas, kuriame startavo 164 bėgimo mėgėjai. Nugalėjo E. Sabaliauskas iš

Švenčionių (25.13,7).

Tarptautinėse lengvaatlečių varžybose Vokietijoje V. Alekna diską

numetė 68,86 m ir užėmė pirmąją vietą. Šis rezultatas – asmeninis V.

Aleknos rekordas (buvo 67,82) ir geriausias sezono rezultatas pasaulyje.

Olimpinis čempionas R. Ubartas užėmė 7-ą vietą (62,24). Moterų ieties

metimo varžybas laimėjo R. Ramanauskaitė (61,34).

Kaune įvyko Vilniaus ir Kauno bei šalies miestų ir rajonų rinktinės

lengvosios atletikos mačas. Per mačą buvo pasiekti trys nauji Lietuvos

rekordai: kaunietė M. Raizgienė kūjį nusviedė 41,57 m, V. Petkevičienė

trišuoliunušoko 12,96 m ir L. Bagdzevičiūtė su kartimi peršoko 2,70 m.

Birželio 5 d. Sevilijoje (Ispanija), per 11-ąją Pasaulio olimpinių

komitetų asociacijos gene-ralinę asamblėja, Tarptautinio olimpinio komiteto

prezidentas Ch. Samarančas Artūrui Poviliū-nui įteikė aukščiausiąjį TOK

apdovanojimą – Olimpinįordiną. Posėdyje buvo aptarti Sidnėjaus olimpinių

žaidynių organizacinio komiteto nuveikti darbai,rengiantis 10 tūkstančių

geriausių pasaulio sportininkų, taip pat dopingo problemos.

Birželio 23-24 d. Kaune vyko II Lietuvos tautinės olimpiadoslengvosios

atletikos varžybos. Varžybų puošmena buvo trijų JAV lietuvių startai. Tomas

Pukštys toliausiai skraidino ietį – 82,16 m. Geri buvo ir lietuvaičių

rezultatai: A. Jurkšas, numetęs 77,06 m, pasiekė naują Lietu-vos rekorda, o

trečiasis buvo K. Celiešius(76,09). Neturėjo sau lygių varžovų 400 m bėgimo

nuotolyje JAV studentų čempionai broliai dvyniai Tomas-46,77 ir Jonas-47,20

Motiejūnai.

I pasaulio jaunių sporto žaidynėse (Maskva, 07 13-16) R.

Drazdauskaitė, iškovojo bronzos medalį 1500 m bėgimo rungtyje (4:21,63).

Kiti mūsų sportininkai užėmė tokias vietas:4.A. Da-gelytė (100m – 12,30,

kv.v. – 12,21); 8.A. Marčenko (400m b.b – 53,93, kv.v. – 53,67);T. Inta

(ietis – 60,71).

Pasaulio jaunimo (iki 20 mrtų) čempionate (Ansi, Prancūzija, 07 28-08

02) aukštą 6-ą vietą septynkovėje A. Skujytė surinkusi 5606 tšk. ir

pagerinusi Lietuvos jaunimo rekordą. Ž. Balčiūnaitė 3000 m nubėgo 10-a

(9.34,01). Ji per kvalifikacines varžybas pagerino sau priklau-siusį

Lietuvos jaunimo rekordą (9.24,98).

Per Latvijos lengvosios atletikos taurės varžybas, vykusias

Valmieroje, Arūnas Jurkšas ietį nusviedė 77,27 m ir pagerino sau pačiam

priklausiusį (77,06) Lietuvos rekordą.

Europos čempionatas Budapešte – vyko rugpjūčio 18-23 d. Disko

sektoriuje ttrečias liko V. Alekna – 66,46; 9. R. Ubartas – 61,66; 11. V.

Kidykas – 60,21. R. Nazarovienę nuo bronzos medalio teskyrė 16 tšk.

Surinkta taškų suma – 6394 – jai gerantavo ketvirtą vietą. I. Krakoviak

parengiamosiose 800 m bėgimo varžybose pasiekė asmeninį rekordą (2.01,04)

ir pateko į pusfinalį. Tačiau pusfinalyje savo grupėje buvo paskutinė

(2.06,29) ir liko 16-oje vietoje. Ieties metikas A. Jurkšas pasiekė naują

Lietuvos rekordą (77,37), bet užėmė tik 18-ą vietą.

V. Alekna Pasaulio lengvosios atlrtikos taurės finalinėse varžybose

Johanesburge (PAR) atstovavo Europos rinktinei. Jis diską nuskraidino 69,66

m. Tai geriausias sezono rezultatas pasaulyje.

Per tradicines tarptautines ėjikų varžybas Hildesheime (Vokietija) 10

km nuotolyje penkta finišavo prieniškė S. Milušauskaitė (44.46,30),

septinta – vilnietė K. Saltanovič (47.13,0).

Geriausias 1998 m. lengvaatlečiais pripažinti: tarp moterų – Remigija

Nazarovienė, vyrų – Virgilijus Alekna, jaunimo – Austra Skujytė ir Živilė

Balčiūnaitė, jaunių – Rasa Drazdauskaitė ir Audra Dagelytė. Geriausių

trenerių laurai atiteko Rimantui Kalibatui ir Andrejui Nazarovui.

1999 m.

1999 02 11 buvo sušaukta neeilinė LLAF konferencija, kurioje dėl

didelio užimtumo darbe (Lievos susisiekimo viceministras) Algis Šakalys

atsisakė LLAF prezidento pareigų. Iš Federacijai priklausančių 44 klubų

dalyvavę 34 klubų atstovai nauju LLAF prezidentu išrinko buvusį

viceprezidentą Eugenijų Buroką, o viceprezidentais – Algį Šakalį ir buvusį

sprinterį, o dabar verslininką Eimantą Skrabulį.

Agnė Visockaitė, studijuojanti JAV, Makendrėjaus koledže, per studentų

žiemos varžybas

60 m nubėgo per 7,42 s ir pagerino Lietuvos uždarų patalpų

rekordą, kuris priklausė E. Kotovienei ir buvo pasiektas 1984 m.(7,44).

Per Panevėžyje surengtą Lietuvos lengvosios atletikos federacijos

vykdomojo komiteto posėdį LLAF gereraliumi sekretoriumi buvo išrinktas

Antanas Baužys.

Maebašyje (Japonija) vyko VII pasaulio lengvosios atletikos žiemos

čempionatas. Amerikoje studijuojanti kaunietė Agnė Visockaitė

parengiamosiose 200 m nubėgo per 23,39 s, pateko į pusfinalį ir pagerino

Lietuvos uždarų patalpų rekordą (23,89). Pusfinalyje šį nuotolį nubėgo

lėčiau (23,81), į tolesnį etapą neiškopė ir užėmė 12-ą vietą tarp 23

sprinterių.

Slovakijoje (Dubcina nnad Vahom) vyko tradicinės tarptautinės sportinio

ėjimo “Grand Prix Puma“ varžybos, sėkmingiausiai pasirodė K. Saltanovič,

finišavusi pirma, ji pesiekė naują Lietuvos 20 km ėjimo aukščiausią

pasiekimą (1:34.35,0). O pasaulio ėjimo taurės varžybose Mezidone

(Prancūzija) 20 km nuotolį K. Saltanovič nužingsniavo per 1:34.03,0 s ir

vėl pagerino Lietuvos rekorda. Ji užėmė 28-ą vietą.

Kauno aukštųjų mokyklų aikštynuose vyko XVI SELL (Suomijos, Estijos,

Latvijos ir Lietuvos) studentų sporto žaidynės. Per lengvosios atletikos

varžybas buvo pasiekta gerų rezultatų. A. Grocienė trišuoliu nušoko 13,27 m

ir pasiekė Lietuvos rekordą. S. Kleiza nustūmė rrutulį20,90 m, o A. Veiknys

nušoko į tolį 7,73 m.

Per tarptautines ėjimo varžybas Belefilde (Vokietija) pasižymėjo S.

Milušauskaitė. Ji stadione greičiausiai nuėjo 5 km nuotolį – per 22 min

03,0 s (naujas Lietuvos rekordas).

T. Pukštys šeštą kartą tapo JAV čempionu, numetęs iietį 78,02 m. O JAV

lietuvis Jonas Motiejūnas Tradicinėse Rygos taurės varžybose (07 11)

iškovojo pergalę 400 m – 46,23.

Kaune liepos 16-17 d. vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas.

K. Saltanovič 20 km nuėjo per 1:33.03,0 ir pasiekė naują Lietuvos rekordą.

A. Jurkšas ietį numetė 78,90 m ir iki naujo Lietuvos rekordo pritrūko 40

cm. Du aukso medalius (400 m – 46,38 ir 200 m – 21,67) čempionate iškovojo

Amerikos lietuvis J. Motiejūnas.

Europos jaunimo (iki 23 m.) čempionate Geteborge (07 29-08) Ž minina

400 m nubėgo per 53,59 s ir užėmė 9-ą vietą. I. Krakoviak per

parengiamąsias varžybas 800 m nubėgo per 2.01,37 s ir pateko į finalą.

Finale Lietuvos atstovė finišavo antra (2.04,08). 5-ą vietą užėmė Ž.

Balčiūnaitė (10 000 m – 33:47,13) ir K. Celiešius (ieties metimas –– 74,67).

Europos jaunimo (iki 20 m.) čempionatas vyko Rygoje (08 05-08). Tomas

Intas iš Palangos iškovojo aukso medalį, numetęs ietį 77,88 m. D.

Maciušonytė 5000 m nuotolyje finišavo šešta, pasiekusi asmeninį rekordą –

16 min 43,54 s.

VII pasaulio lengvosios atletikos čempionatas surengtas Sevilijoje

(Ispanija). Rutulio stūmikas S. Kleiza parengiamosiose varžybose nustūmė

rutulį 19,83 m ir pateko į finalinį etapą. Finalinėse varžybose nustūmė

rutulį tik 19,01 m ir užėmė dešimtą vietą. Finalines disko metimo varžybas

laimėjo amerikietis A. Vašingtonas (69,08), antras – J. Šultas (68,18),

trečias – LL. Ridelis (68,09), ketvirtas – V. Alekna (67,53), penktas – V.

Kidykas(65,05). R. Nazarovienė septynkovėje surinko 6262 tšk. ir užėmė 8-ą

vietą. J. Jurkšas – 79,56 m (naujas Lietuvos rekordas), liko 16-as.

Į tarptautines varžybas Hildesheime (Vokietija) gerai rungtyniavo S.

Milušauskaitė, 3 km nuotolyje finišavusi trečia ir 0,1 s pagerinusi sau

priklausiusį šalies aukščiausią pasiekimą (12.19,0).

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija “Sporto treniruotės teoriją ir

didaktiką“ pripažino geriausiu 1999 metų vadovėliu tarp visų aukštųjų

mokyklų išleistų vadovėlių.

Garsaus Čekijos disko metiko L. Daneko memorialo lengvosios atletikos

varžybose Trnove (Če-kija) vilnietis V. Alekna diską numetė 68,14 m ir

užėmė pirmąją vietą.

Geriausiais 1999 metų Lietuvos lengvaatlečiais tapo daugiakovininkė

Remigija Nazarovienė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Geriausių 1999 m.

lengvaatlečų penketukai: moterys – 1. R. Nazarovienė; 2. I. Krakoviak; 3.

R. Ramanauskaitė; 5. N. Žilinskienė; vyrai – 1. V. Alekna; 2. V. Kidykas;

3. S. Kleiza; 4. T. Intas; 5. A. Jurkšas.

Į 25 geriausių pasaulio sezono atskirų rungčių lengvaatlečių sąrašus

pateko: 17. R. Ramanauskaitė (ietis–62,21), 12. R. Nazarovienė (septynkovė-

6262 tšk.), 4. V. Alekna (diskas-68,25 m), 14. V. Kidykas (diskas-65,73 m),

8. S. Kleiza (rutulys-20,90 m).

2000-ieji – olimpiniai metai.

Konferencijoje Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eugenijus

Burokas pažymėjo, kad lengvojoje atletikoje žengtas nemažas žingsnis į

priekį. Trenerių skaičius išaugo iki 328 (1998 m. buvo 275), tarp jų

etatiniais dirba 1144 (1998 m. – 98). Lengvosios atletikos pratybas lanko

6680 sportininkų. Praėjusiais metais lengvaatlečiai 45 kartus gerino

įvairaus amžiaus grupių šalies rekor-dus. Tai gi nemažai. Dešimt

sportininkų įvykdė olimpines “A“, o trylika – “B“ normas. Jas sporti-ninkai

galės vykdyti iki liepos 10 dienos.

Šalies jaunių žiemos čempionate Panevėžyje Lietuvos aukščiausią šuolių

su kartimi rezultatą pasiekė panevėžio trenerio Valentino Venskaus

auklėtinė Edita Grigelionytė – 3,10 m.

Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionatas prasidėjo Sonatos

Milušauskaitės šalies uždarų patalpų rekordu – ji 5 km nuėjo per 21 min

26,06 s. Antrą rekordą pasiekė Rita Snarskytė (K), su kartimi peršokusi

3,15 m. Puikų šalies jaunimo penkiakovės rekordą pasiekė vilnietė A.

Skujytė, surinkusi 4254 tšk.

Baltijos šalių jaunių čempionate uždarų patalpų rekordus pasiekė

šuolininkė į aukštį Karina Vnukova, įveikusi 1,81 m aukštį, ir Dainius

Kižys, 1000 m nubėgęs per 2 min 28,68 s.

Vilniaus Pedagoginis universitetas, Kūno kultūros ir sporto

departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vasario 11-12 d.

surengė III tarptautinę sporto mokslo konferenciją tema “Dide-lio

meistriškumo sportininkų rengimo valdymas“. Joje dalyvavo Maskvos,

Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, kurie perskaitė

47 pranešimus. Pranešimai buvo išspausdinti Lietuvos mokslo tarybos

prestižiniu pripažintame “Sporto mokslo“ žurnale. Konferencijoje iš viso

dalyvavo 120 mokslo darbuotojų, trenerių, mokslinių laboratorijų

specialistų, doktorantų.

Pranešimai ir diskusijos rodė, kad Lietuvos sporto mokslas nestovi

vietoje. Kiekvienas konferencijoje pateiktas sporto mokslo apibendrinimas,

patikrintas ir įvertintas treniruotės metodas –– didelė vertybė, leidžianti

treneriui ir jo auklėtiniams kopti meistriškumo laiptais vis aukščiau.

Kūno kultūros akademijoje įvyko tarptautinis mokslininkų seminaras,

kuriame nagrinėti sportininkų aklimatizacijos bei adaptacijos Sidnėjuje

klausimai.

Balandžio 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko

III Lietuvos sporto kongresas “Lietuvos kūno kultūros ir sporto plėtojimo

strategija iki 2012 metų“, kurį organizavo Lietuvos sporto taruba.

JAV studijuojanti Agnė Visockaitė universitetų varzybose tris kartus

gerino Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Pradžioje Saskatono mieste (01 08)

60 m nubėgo per 7,32 s,o Indianapolyje (02 12) bėgo dar greičiau – 7,27 s.

Tuscalooose mieste (03 25) pasiekė trečią savo rekordą, šį kartą bėgdama

200 m (23,22 s). Jau atvirame ore Lebanono mieste (04 15) rekordiniu laiku

įveikė 100 m nuotolį (11,35 s).

Johanesburge (PAR) V. Alekna pirmose varžybose atvirame ore

nuskraidino diską 67,02 m. Vėliau Los Andžele – 68,36 m, o Volnate – 67,80

m. JAV studentų varžybose R. Ubartas įvykdė olimpinį “A“ normatyvą, numetęs

diską 64,25 m.

Lietuvos studentai dalyvavo tradicinėse jau 17-osiose SELL žaidynėse

Jelgavoje (05 18-21). A. Grocienė į tolį nušoko – 6,14, o trišuolio

rezultatas – 13,42 m – naujas Lietuvos rekordas.

Tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Prahoje Virgilijus Alekna

iškovojo pirmąją vietą, nusviedęs diską 68,60 m. Tai buvo penktosios V.

Aleknos laimėtos varžybos per pastaruosius du mėnesius. Geriausias jo

rezultatas šį sezoną – 68,80 m.

Sėkmingai

sezoną pradėjo I. Krakoviak, kuri Bratislavoje (06 22)

laimėjo 800 m bėgimą (2.01,82), o Ostravoje (06 01) bėgdama 1500 m įvykdė

olimpinį “A“ normatyvą (4.07,99).

Studentų čempionate (06 10-11) Tomas Bardauskas į tolį nušoko 8,06 m

ir tapo dvyliktuoju šalies lengvaatlečių, įvykdžiusiu “A“ lygio olimpinę

normą.

Per Gustavo Šulės memorialą tartu (06 11) geriausiai sekėsi disko

metikui V. Aleknai, antruoju bandymu įveikęs 70 m ribą (70,06) pakartojo

Lietuvos rekordą, o ketvirtuoju bandymu pasiekė naują šalies rekordą –

70,39 m. Puiki buvo ir rekordinio metimo serija: 68,34; 70,06;068,99;

70,39; 68,30. Antras Lietuvos rekordas buvo pasiektas ieties metimo

sektoriuje: Arūnas Jurkšas pirmą kartą įveikė meistrišką 80 m ribą – 81,04

m (4 vieta).

Per tarptautines varžybas Švechate (Austija) K. Šapkos auklėtinis

Aurelijus Eirošius į Aukštį peršoko 2,13 m, Pakartojo Lietuvos jaunomo

rekordą ir užėmė ketvirtą vietą.

Tarptautinėse varžybose Sopote (Lenkija, 07 07) R. Drauzdauskaitė

pasiekė naują Lietuvos jau-nimo rekordą – 4 min 14,33 s (3 vietą).

Tarptautiniame ieties metikų festivalyje Suomijoje Arūnas Jurkšas antrą

kartą pagerino Lietuvos rekordą – 82,24 m. Tai viršijo olimpinį “A“

normatyvą (82,00), ir ssportininkas pateko į Lietuvosolimpinę rinktinę.

Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Eizenhutenštadte (Vokietija,

06 17), K. Saltanovič (treneris J. Romankovas) pagerino Lietuvos

aukščiausią 20 km ėjimo pasiekimą (1:32.48,0) ir užėmė 18-ą vietą.

“Riga 2000“ (06 22) varžybose, bėgdama 400 m po kelerių metųpertraukos

Ž. MMinina pasiekė puikų asmeninį rekordą – 52,25 s ir visai priartėjo

prieolimpinio “A“ normatyvo (52,20).

IAAF “Auksinės lygos“ varžybose Lilyje (06 24) R. Ramanauskaitė užėmė

6-ą vietą, numetusi ietį 62,69 m. Tai naujas Lietuvos rekordas, nes

sportininkės pradėjo mėtyti naujos konstrukcijos, mažiau sklendžiančią

ietį. Ciuriche Alekna dar sykį diską nuskraidino už 70 m ribos – 71,12 m.

Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybos (Kaunas, 06 27-28),

neblogai rungtyniavo 400 m–R. Turla (Šv.)–47,94 s; 400 m b.b.–A. Marčenka

(K)–52,60 s (Lietuvos jaunimo rekordas). Trišuolije A. Grocienė (tren.

Stanislovaitis) antrą kartą šį sezoną pagerino šalies rekordą-13,47 m.

Europos daugiakovių taurės varžybose Esbjerge (Danija, 07 01-02) tren.

R. Pšigockio auklėtinė Austra Skujytė surinko puiki taškų suma – 6104,

viršytas olimpinis “A“ normatyvas (6000 tšk.).

Lietuvos taytiniame olipiniame komitete (07 20) buvo patvirtinta

Lietuvos lengvaatlečių koman-da, dalyvausianti Sidnėjaus olimpinėse

žaidynėse. Antanas Baužys – vadovas (Vilnius); Aleksas Stanislovaitis –

vyr. treneris (Kaunas); Romas Pšigockis – treneris (Vilnius); Teresė

Nekrošaitė – trenerė (Kaunas); Kastytis Pavilonis – treneris (Alytus);

Zigmantas Živatkauskas – masaž.(Vilnius); Konstantinas Medvedevas –

masaž.(Vilnius); Virgilijus Alekna (Vilnius); Romas Ubartas (Vilnius);

Vaclovas Kidykas (Kaunas); Saulius Kleiza (Kaunas); Remigija Nazarovienė

(Vilnius); Agnė Vi-sockaitė (Kaunas); Rita Ramanauskaitė (Kaunas); Irina

Krakoviak (Vilnius); Kristina Saltanovič (Vilnius); Sonata Milušauskaitė

(Prienai); Daugvinas Zujus (Birštonas); Arūnas Jurkšas (Jurbarkas); Nelė

Žilinskienė (Vilnius); Tomas Bardauskas (Kaunas); Austra Skujytė (Vilnius);

Renata Gustaitytė (Vilnius); Žana Minina (Vilnius).

Po LLietuvos čempionato į komandą dar buvopakviestas Jonas Motiejūnas,

kuris 400 m įveikė per 45,4 s, ir Inga Juodeškienė, kuri per “Flanders“

taurės varžybas Belgijoje (08 05) 5000 m nubėgo per 15:28,66 s (11 v.) ir

įvykdė olimpinį “A“ normatyvą.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (08 02-03) buvo pradėtas

pasaulio moterų 20 km sportinio ėjimo rekordu. Kristina Saltanovič

nužingsniavo šį nuotolį per 1 h 35 min 23,67 s. Antras puikus rezultatas

buvo pasiektas disko metimo sektoriuje. 73,88 m – tiek V. Alekna

nuskraidino įrankį. Tai tik 20 cm mažiau už pasaulio rekordą (74,08).

Tačiau pagal metimų seriją V. Aleknai pasaulyje nėra lygių:70,22;

72,35(LR); 69,26; 73,88 (LR);0;0.

Virgilijus Alekna “Auksinės lygos“ lengvosios atletikos varžybose

Ciuriche (Šveicarija) iško-vojo pirmąją vietą, diską nusviedės 71,12 m.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje buvo

nutarta, kad per iškilmingą Sidnėjaus olimpinių žaidynių atidarymą Lietuvos

vėliavą neš olimpinis čempinas Romas Ubartas.

49 kartą susitiko trijų Baltijos šalių lengvaatlečiai. Aukštą asmeninį

šuolio į tolį rekordą pasiekė Tomas Bardauskas – 8,10 m; 400 m bėgimo –

Jonas Motiejūnas – 46,23 s. R. Snarskaitė pagerino šalies šuolio su kartimi

rekordą – 3,20 m. Komandomis, lietuviai nugalėjo. Tačiau po 49-ių

susitikimų santykis liko ne Lietuvos naudai: Lietuva – 12 pergalių; Estija

_ 15; Latvija – 22.

Rugpjūčio 30 d. Prezidentūroje įvyko Lietuvos sportininkų, trenerių,

medikų, sporto žurnalistų palydos į Sidnėjaus oolimpines žaidynes.

Į Sidnėjaus olimpines žaidynes V. Alekna išvyko kaip tikras sezono

lyderis, pasiekęs antrą rezultatą lengvosios atletikos istorijoje – 73,88 m

ir vienintelis varžybose net 9 kartus diską skraidinęs toliau kaip 70 m.

Sezono metu 15 kartų tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir tik vieną

kartą 2 cm pralaimėjo nuolatiniam varžovui L. Rideliui.

Australijos miestas Sidnėjus septyniolika parų buvo viso pasaulio

sostinė.

Silpnokai 100 m bėgimo varžybose pasirodė Agnė Visockaitė, kuri šiemet

buvo pasiekusi naują Lietuvos rekordą – 11,35 s. Ji lėtai sureagavo į

starto signalą (0,277 s–blogiausias tarp visų bėgikių) ir 11,87 s

rezultatas leido jai užimti tik 56-ą vietą. Į 200 m startą dėl traumos

sportininkė nestojo.

Sėkminga Sidnėjaus olimpiada buvo Žanai Mininai (trenerė P. Žukienė).

Parengiamajame 400 m bėgimo etape Ž. Minina finišavo trečia (52,38) ir

pateko į ketvirtfinalį, kuriame užėmė 6-ą vietą (52,53). Norint patekti į

pusfinalį reikėjo bėgti greičiau – 51,81 s. Bendra vieta – 25-ą.

50 km sportinio ėjimo rungtyje D. Zujus užėmė 30-ą vietą (4:06.04,0).

Moterų 1500 m I. Krako-viak (treneris J. Garalevičius) užėmė 22-ą vietą

(4.14,57).

Šuolių į tolį sektoriuje T. Bardauskas nušoko 7,70 m ir užėmė 27-ą

vietą. Iš trijų bandymų To-mui, šiemet pasiekusiam asmeninį rekordą (8,10),

pavyko atlikti tik vieną geresnį šuolį (7,70), o kiti du šuoliai buvo

nesėkmingi (7,18 ir 6,95).

Šuolio į aukštį N. Žilinskienė pperšoko 1,89 m ir užėmė 21-ą vietą.

Aštuntą vietą užėmusios sportininkės rezultatas – 1,93 m, tiek šiais metais

jau buvo peršokusi ir N. Žilinskienė (jos asmeninis pasiekimas – 1,96).

Kvalifikacinėse disko metimų varžybose V. Alekna pirmu bandymu diską

nuskraidino 67,10 m (kvalifikacinė norma – 64,00 m). Kvalifikacinėse

varžybose suklupo R. Ubartas, ir V. Kidykas. R. Ubartas atliko du sėkmingus

bandymus (0;60,43 ir 60,50), galutinėje įskaitoje liko 27-as. Dar blo-giau

sekėsi V. Kidykui (57,86;58,96 ir 58,09), kuris užėmė tik 30-ą vietą.

Finale V. Alekna pirmu bandymu diską tenuskraidino 58,55 m. Tačiau antras

bandymas buvo sėkmingesnis (67,54), o tre-čias – dar geresnis – 68,73 m.

Ketvirtas V. Aleknos bandymas nekoks – 66,64 m, o varžovai čia pat: L.

Ridelis numeta 68,08 m, o F. Kriugeris – 68,06 m. Pagaliau penktas metimas

sėkmingas – 69,30 m. Paskutinį bandymą mūsų sportininkas atlieka jau

būdamas olimpinis čempionas – 64,78 m. Tai šventė visai Lietuvai! Jo garbei

stadione ant aukščiausio stiebo buvo iškelta Lietuvos vėliava ir sugrotas

mūsų šalies valstybinis himnas.

Ieties metime A. Jurkšas numetė ietį 73,05 m ir užėmė 29-ą vietą. S.

Kleiza rutulį nustūmė 18,59 m ir užėmė 28-ą vietą. R. Raamanauskaitė

(trenerė T. Nekrašaitė) numetė ietį 59,21 m ir užėmė 13-ą vietą. 20 km

sportinio ėjimo runktyje K. Saltanovič užėmė aukštą 16-ą (1:34,24,0), o S.

Milušauskaitė – 31-ą (1:37.14,0). Moterų

septynkovės varžybose A. Skujytė

surinko 6034 taškus ir užėmė 12-ą vietą. Remigijai Nazarovienė gavo traumą,

jau stovykloje negalėjo pradėti varžybų.

Po Sidnėjaus olimpinių žaidynių įvyko išplėstinis Lietuvos lengvosios

atletikos federacijos trenerių tarybos pasitarimas, kuriame buvo aptarti

olimpinių žaidynių rezultatai, analizuojamos klaidos.

Olimpiečių g. Nr. 15A atvėrė duris nauja Lietuvos tautinio olimpinio

komiteto būstinė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos

prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, Seimo pirmininkas

Artūras Paulauskas.

Virgilijus Alekna tarp geriausių Europos lengvaatlečių – šeštas.

Apklausoje, kurią per internetą surengė Europos lengvosios atletikos

asociacija, 28 metų sportininkas surinko 9966 taškus.

Lapkričio 24 d. “Lietuvos“ viežbučio konferencijų salėje įvyko

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos ataskaitinė –

rinkiminė sesija. Artūras Poviliūnas Generalinės asamblėjos pranešime

apibendrino Lietuvos tautinio komiteto darbą tokia išvada: “Lietuvos olimpi-

nis sąjūdis ir jo komitetas įžengia į XXI amžių turėdamas nemažą

visuomeninį svorį, naują būstinę, tvirtą finansinį pagrindą, puikius

rezultatus Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir viltį, jog nebus sustota ties

tuo, kas pasiekta.“

Lietuvos lengvosios atletikos federacija išleido “Informacinį leidinį-

2000“, kuriame pateikta šio sezono statistika, 2001 m. varžybų kalendorius,

įvairių amžiaus grupių rekordai, geriausi atskirų rungčių rezultatai. Jie

rodo, jog mūsų lengvoji atletika atgimsta, sportininkai tobulėja.

Gruodžio15 d. Vilniuje vyko Lengvosios atletikos federacijos

ataskaitinė-rinkiminė konfedera-cija. Buvo nuosekliai įvertinta vis

profesionalesnė Federacijos veikla, pateikti pasiūlymai, kaip ją tobulinti.

Federacija tapo korektiškai dirbanti visuomeninė sporto organizacija.

Federacijos prezi-dentu išrinktas Eimantas Skrabulis (V), vviceprezidentas –

Eugenijus Burokas (K) ir Valdas Želnia (V). Trenerių tarybos pirmininku

tapo A. Stanislovaitis, teisėjų – A. Buliuolis (abu – K), generaliniu

sekretoriumi – A. Baužys (V).

Gruodžio 24 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, įvyko geriausių

sportininkų pagerbimo vakaronė. Metų laureatu buvo išrinktas olimpinis

disko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Jam buvo įteiktas specialus

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas – Stanislovo Kuzmos skulptū-

rėlė “Šaulys“ ir rėmėjų dovana – auksinis žiedas. Olimpiniams medalininkams

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas įteikė

specialius ženklelius ir diplomus, o į aštuntuką patekusiems sportininkams

– specialius Organizacinio komiteto liudijimus.“Tarp 2000 m. žaidynėse

dalyvavusių komandų užimta 33-ia vieta rodo, kad Lietuvos sportui nereikia

eiti į Europą – jis jau yra Europoje“, – sakė LTOK prezidentas Artūras

Poviliūnas.

Išvada:

Per tokį trumpą laiką Lietuvos lengvosios atletikos sportas pasiekė

labai didelių aukštumų, prie tto labai prisidėjo specialistų ir mokslininkų

pastangas. Per trejus metus treneriams pavyko paruošti sportininkus

Olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje, kad jie galetų parodyti geriausią sportinę

formą.

Šiuo laikotarpiu ir aš pradėjau lankyti lengvąją atletiką (1997). Šis

sportas man tapo, kaip gyvenimo būdas. Su lengvąja atletika aš patyriau

pakankamai daug: išmokau išgyventi skaudžius pralaimėjimus ir ryškias

pergales. Po nesėkmės įvertinant tai, kas atsitiko vėl pradėdu viską iš

naujo. Pralaimėti reikia mokėti, be pralaimėjimų ne bus ir pergalių.

Lengvoji atletika ugdo labai garbingą, gražų ir sveiką žmogų. Teikia

neišmatuojamų jauno žmogaus asmenybės bbrendimo ir tobulėjimo galimybių. Ji

moko darbštumo, ugdo valią, atsakomybę, skatina nuolat siekti užsibrėžto

tikslo, tobulėti, pratina branginti ir tausoti laiką. Sportininkai, pasiekę

puikių meistriškumo rodiklių ir tapę sporto įžymybėmis, dažniausiai būna

ryškios asmenybės ir gyvenime, visų gerbiami ir pripažinti specialistai.

Literatūra

• Griniūtė R., Kazilionis R., Kulbis M. Lauktuvės iš Sidnėjaus. – V.:

Lietuvos rytas, 2000, – 144 p.

• Karoblis P. Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius. (1918-2000 m.).

2001

• Poviliūnas A. Vingiuotas kelias į Olimpą // Mokslas ir gyvenimas.

1998. Nr. 10, p. 3-7.

• Skarbalius A. Sportininkams ir treneriams reikia statyti paminklus //

Sportas. 2000. Nr. 65.

• Stonkus S. Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinė žaidynės. – K.:

Šviesa. 2000. – 429 p.

• Žilinskas J. Olimpinės vertybės // Sportas. 2000. Nr. 61.

• http://www.laf.lt/lt/index.htm.

Related Posts