zemetvarka

Home / Inžinerija / zemetvarka

1.Lietuvos resupublikos žemės fondas. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati,valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį LietuvosRespublikos žemės fondas skirstomas į:žemės ūkio paskirties žemę;miškų ūkio paskirties žemę; vandens ūkio paskirties žemę;konservacinės paskirties žemę; kitos paskirties žemę.Neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

2. Žemės naudmenų klasifikacija. Žemės naudmenos tai žemės plotai, kurie savo būdingomis gamtinėmis savybėmis klasifikuojamos taip: 1)Žemės ūkio naudmenos. 2)Miškai. 3)Keliai. 4)Vandenys. 5)Užstatytos teritorijos. Ir kitos naudmenos.Žemės ūkio nnaudmenas sudaro: 1-ariama žemė. 2-sodai. 3-pievos ir natūralios ganyklos.Kita žemę sudaro: 1-medžių,krūmų želdiniai. 2-Pelkės. 3-Nenaudojama žemė. 4-Pažeista žemė.Užstatyta teritorija: 1-Žemė užimta gatvėmis. 2-Skverai. 3-Aikštės. 4-Stadionai. 5-Aeorodromai. 6-Kiemai. 7-Gazonai. 8-Šaligatviai. 9-Kapinės. 10-Namų valdos. 11-Stiklu dengti šiltadaržiai.Medžių ir krūmų želdiniams priskiriama: 1-Miškais napskaitomi želdiniai (Parkai, medžių eilės, gyvatvorės, pavieniai medžiai, krūmynai).Pažeista žemė: Eksploatuojami naudingų iškasenų karjerai, durpynai, sąvartynai.Nenaudojama žemė su reta žoline augalija (kalnų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai, pelkėti duburėliai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, išgraužos, skardžiai, dykvietės, tvenkinių pylimai, žemė prie aukštos įtampos.

3. NNorminiai teisės aktai, kuriais vadovaujantis vykdoma žemėtvarka. LR Konstitucija priimta 1992.10.25.piliečių referendume.joje nurodytos pagr.nuostatos dėl žemės priklausomybės ir apsaugos. LR įstatymas ,,dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą“atsatymo tvarkos ir sąlygų primtas 1991.06 galiojo iki 1997.01. jame nustatytos sąlygos iir tvarka kaip ir kam atkuriama nuosavybė į nekiln.turtą, žemę ir pastatus turėti iki 1940 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekolnojamą turtą atkūrimo įstatymas. LR žemės reformos įstatymas įstatymas, priimtas 1991.07.25, naujai redaguotas 1997.07. LR žemės įstatymas, priimtas 1994.04.26, naujai redaguotas 2004.01. jame nustatytos žemės savininkų ir naudotojų teisės ir pareigos, žemės administravimas. Valst.žemėtvarkos dokumentų sistema, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žemės sklypų konsolidacija. LR ūkininko ūkio įstatymas, priimtas 1999.05. LR terotorijų planavimo įstatymas, priimtas 1995.12, nauja redakcija – 2004.01. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, priimtas 1996.09, naujai – 2004.07. NT kadastro įstatymas 2000.07, naujai redaguotas – 2003.06.

4. Žemės valdymo ir naudojimo santykių teisinis reguliavimas. Valstybės tikslas – reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad padėtų bendrai tautos gerovei, kad būtų ginami vvisuomenės interesai. Valstybinė institucijos, reguliojančios žemės santykius Lietuvoje, yra šios:1) LR Seimas;2) LR Vyriausybė; 3) Ž.Ū.Ministerija; 4)Apskrities viršininko administracija; 5) savuvaldybių tarnyba. LR Seimas leidžia, tikslina žemės santykius reguliuojančius įstatymus, tvirtina keičiamas administracijų vienetų ribas, tvirtina LR teritorijos bendrąjį plotą. LR Vyriausybė leidžia ir tikslina nutarimus įstatymams vykdyti, žemės nuosavybės, valdymo, naudojimo ir kt.žemės santykių reguliavomo klasimais; rengia ir įgyvendina šalies žemės fondo žemių naudojimo, teritorijų optimizavimo ir žemės gerinimo prigramas; tvirtina apskričių teritorijų bendruosius planus, nacionalinių ir regioninių parkų ttvarkymo planus, nustato spec.žemės naudojimo sąlygas; priima sperendimus dėl žemių paėmimo visuomenės poreikiams ir jo suteikimo naudotis; finansuoja valst.žemėtvarkos žemės reformos ir valst. žemės kadastro darbus; priima sprendimus, leidžiančius valstybės institucijoms valdyti žemę. Ž.Ū. Ministerija rengia ir tvirtina įv.darbų metodikas, taisykles ir instrukcijas, planuoja valst.biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos ir su ja susijusius darbus ir kontroliuoja jų vykdymą; organizuoja šalies žemėsfondo būklės ir dirvožemiosudeties tyrimus; atlieka valst.žemėtvarkos planavimo dokumetų bei kt.žemėtvarkos darbų priežiūrą. Apskričių viršininkai igyvendina valstybės politiką, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse; organizuoja žemėtvarkos darbus, tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkosschemas, projektus, kt.planavimo dokumentus; atlieka dokumentų priežiūrą, nustato žemės servitutus, tvirtina parengtus sklypų planus; organizuoja kartografinės medžiagos atnaujinimą, kontroliuoja žemės naudojimą. Savivaldybių tarnyba išnuomoja ir perduoda naudotis neatlygintinai žemės sklypus perduotus savivaldybei, teikia apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valst.žemės sklypų pardavimo; tikslina ir įgyvendina detaliuosius ar spec.žemės sklypus, derina žemėtvarkos planavimo dokumetus. LR vyriausybė valstybinę žemę patikėjimo teise yra perdavusi kt.institucijoms (miškų urėdijoms, rezervatų, nacionalinių parkų administracijoms, Klaipėdos valstybinių jūrų uosto direkcijai, krašto apsaigos isntitucijoms). Jos organizuoja valdomos teritorijos planavimo darbus, teikia projektavimo sąlygas ir derina parengtus teritorijų planavimo dokumentus, turi teisę šią žemę išnuomoti, finansuoja valdomos teritorijos tvarkymo darbus.

5. Zemevaldos samprata ir jos pagrindines savybes.Zemevalda kaip teritorija zemes ukiui ggali buti erdvine, gamtine, gamybine, istorine.Pagrindines savybes: sklypo vieta, sklypu skaicius, konfiguracija, sklypo ribu isdestymas, naudmenu struktura ir ju bukle, dirvozemio savybes, vietoves reljefas, hidrologines – hidrografines savybes, keliu tinklas, melioracijos irenginiai, naturalioji augalija, vietines naudingosios iskasenos. Formuojant zemevaldas svarbu ivertinti teig ir naig zemes sklypo savybes.Racionalus zemevaldos plotas: Rezotumas, nepatogi konfiguracija, zemevaldos istiestumas, keliu nebuvimas, nepatogi padetis, sudetingos reljefas, didele dirv ivairove, mazas dirvu derlingumas.

6. Žemėtvarkos principai. Tai – pagrindinės nuostatos žemės racionaliam naudojimui. Principai:1žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsauga, parengti šios žemės valdymo dokumentus, kiekvienas žemės sklypas įteisinamas nuosavybei, jis turi būti paženklintas riboženkliais ir kartografuotas plane. Prie žemės sklypo registravimo dokumentų turi būti pridėtas žemėtvarkos procese, suformuotas žemės sklypo planas.Racionalus gamtos išteklių naudojimas. Gamtos išteklių naudojimo kryptis privalo užtikrinti valstybė, [arengdama norminius dokumentus, kuriais privalo vadovautis visų sričių specialistai.Kultūrinio kraštivaizdžio formavimas. Žemėtvarkos specialistai privalo planuoti kaip tinkamai panaudoti žemės sklypus, išsaugoti gamtinę įvairovę. Tinkamiausi sprendimai pasiekiami atsižvelgiant į vietovės ypatybes ir pritaikius mokslines rekomendacijas.Ž.ū. . naudmenų apsaugaNatūralių biosenozių apsauga. Biocenozė- visuma augalų ir gynūnų, gyvenančių maždaug vienodų gyvenimo sąlygų teritorijoje(biotope). Natūralios biocenozės reikšmingos todėl, kad padeda išsaugoti ekosistemų gamtinius ryšius, kraštovaizdį. Racionalus žemės naudotojų ūkinės veiklos organizavimas. Žemėtvarkos projektas turi sudaryti ar pagerinti žemės naudotojų ūkinės veiklos ssąlygas, t.y.bus pasiektas ekonominis efektas, o sutvarkius teritoriją gaunamas papidomas planas.

7.Žemės nuosavybės rūšys,jos priklausomybė. Žemes nuosavybe – tai zemes savininko teise valdyti jam priklausancia zeme, ja naudotis ir disponuoti. Pagal nuosavybes rusis zeme skirstoma i valstybes, savivaldybiu ir privacia. Pivati nuosavybe – tai zeme, priklausanti fiziniams ir juridiniams asmenims. Zemes nuosavybes teise gali priklausyti vienam asmeniui arba keliems, Yra skirstoma bendroji daline zeme nuosavybe ir bendroji jungtine zemes nuosavybe. Zeme bendrosios jungtine nuosavybes teise gali tureti tik sutuoktiniai. Žemėvalda – nuosavybės teisė valdoma žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti žemės sklypai, priklausantys tam pačiam savininkui – žemės vldytojui. Kai žemėvalda priklauso vienam asmeniui,kurisyra jos naudotojas, vadinama žemėnauda. Žemės sklypas – tai teritorijos dalis, urinti nustatytas ribas, kadastro duomenimi ir įregistruota nekilnojamo turto registre.Žemes savininkas ar naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis žemę nuosavybės,patikėjimo, panaudos ar nuomos teise.

9.Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės naudotojai.išskiriamos 6 grupės:1)Ūkininkų ūkiai-pagal Ūkininko ūkio įstatymą,ūkininkas yra fizinis asmuo,besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.Ūkis-tai privati arba išnuomota nustatyto dydžio žemės valda kartu su joje esančiais skypo priklausiniais ir neatskiriamai susijusiu neklinojamuoju turtu:gyvenamuoju namu,ūkiniais pastatais,kiemu,kt statiniais ir įrenginiais.Asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kt asmenu

įgytos žemės ūkio paskirtiesžemės plotas nebūtų didesnis kaip 500ha, taciau nuomojamos valstybinės ar privačios kiekis neribojamas.2)Žemės ūkio įmonės- tai įvairių rūšių įmonės,nurodytos imonių įstatyme ir iregistruotos LR imonių registre:valstybinės imones,akcinės bendroves,ukines bendrijos,individualios imones ir kt.Ju pagrindine veikla yra prekines zemes ukio produkcijos gamyba ir paslaugos zemes ukiui,kurios siai veiklai naudoja zemes ukio naudmenas.3) Asmeninio žemės ūkio žemėvalda-tai tipinis šeimos ūkis,kuris egzistuoja daugelyje ES valstybiu.Lietuvoje- tai žemė kaimo vietovėje,suteikta fiziniams asmenims apsirūpinti žemės ūkio produkcija savo šeimos poreikiams.4)Tarnybinės žemės dalos-tai žemės ssklypai kurie suteikiami asmenims,dirbantiems tam tikrose valstybinėse įmonėse ir organizacijose.Teisę i tarnybines žemės dalas turi kaimo vietovėje esančių miškų urėdijų,nacionalinių parkų,geležinkelio,autotransporto įmonių darbuotojai,neturintys privačios žemės ūkio paskirties žemės arba asmeninio ūkio žemės, arba jos turintys mažiau nustatytas max tarnybinės žemės dalos dydis.5)Sodininkystes bendriju žemė.Sodininkas,tai fizinis asmuo,bendrijos narys,jos sodo teritorijoje gavęs žemės sklypą sodui įveisti ir užsiimantis mėgėjiška sodininkyste.Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendromis lėšomis ar jėgomis pastatatyti,įrengti ar įsigyti bendrojo baudojimo objektai:bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įįrenginiais;bendroji inžinerinė įranga-vandentiekio,kanalizacijos,dujų,elektros,telekomunikacijų tinklai ir pan.,keliai,melioracijos įrenginiai ir kt.6) Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys-žemės ūkio veiklai nuomojantys privačią arba valstybinę žemę,taip pat piliečiai,neįteisinę savo privačios žemės ūkininko ūkiu.

10.Reikalavimai formuojant žemės ūkio paskirties žemėvaldas.Rengiant žemėtvarkos projektus,žemėvaldos turi būtiformuojamos,taip,kad būtų sudarytos ttinkamos sąlygos racionaliai naudoti žemę,nebūtų pabloginta kitų naudotojų veikla ir ekologinės sąlygos.Svarbiausias uždavinys-privatizuojant žemę suformuoti naujus ūkinius darinius,užtikrinančius efektyvesnią gamybą.Žemės ukio verslui skirtas žemėvaldas reikia vertinti pagal perspektyvaus prekinio ūkio racionalius parametrus:žemės plota,žemėvaldos išsidėstymą gyvenviečių ir ūkinio centro atžvilgiu,žemės sklypo ribų patogumą.1.Žemėvaldos dydis.Kai galima planuoti įvairaus dydžio žemėvaldas, reikia vadovautis metodinėmis rekomendacijomis optimaliam žemėvaldos plotui arba žemės ūkio naudmenų ploto ir ūkio gamybinių pajėgumų balansu.2.Ūkio žemėvaldos vidaus struktūra.Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio įmonių žemėvaldoms projektuojama jų vidaus struktūra.Ją sudaro ūkinių centrų ir kelių tinko išdėstymas.Šie statiniai turi būti planuojami kiek galint daugiau panaudojant esamus pastatus ir įrenginius.3,Žemėvaldos kompaktiškumas.Žemėvalda turi sudaryti vientisą ir patogų naudoti plotą.Atskirai nuo pagrindinio ploto gali būti sodyba,žemės sklypai su ūkiniais pastatais,miškas,pieva.Kai didelę žemėvaldą suskaido dirbtinės kliūtys,numatomos jją nuolat sąlygos,kartu planuojant žemėvaldos struktūrą,kelių tinklą,Kai žemės sklypas formuojamas ariamoje žemėje ar sėtinėse pievose, jo pločio ir ilgio santykis turi būti ne didesni kaip 1:3.4.Žemės sklypų ribos.Jos turi būti sutapdintos su natūraliais kontūrais arba dirbtiniais objektais.Kalvotoje vietoje jos suderinamos su reljefo formomis,nesuskaidant žemės ūkio naudmenų kontūrų.

11.Ne žemės ūkio paskirties žemėvaldos ir jų formavimo ypatumai.Ne žemės ūkio paskirtis žemę sudaro žemės sklypai,kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai,taip pat žemės plotai,kuriuos užima fiziniams ir juridiniams asmenims privatinės nuosavybės teise priklausantys ppastatai.statiniai bei įrenginiai.Ne žemės ūkio paskirties žemėvaldoms formuoti keliami reikalavimai:1.Sklypo plotas,konfigūracija,sanitarinės,apsauginės ir gamtinės sąlygos turi atitikti paskirtį,kuriai jis skiriamas.Pramonė įmonėms skiriamų skypu teritorija turi būti pakankamo dydžio pastatams,irenginiamsbei komunikacijoms išdėstyti ir užtikrinti normalias sąlygas įmoniai funkcionuoti.Žemėvaldos plotas negali būti didinamas pridedant riboto ūkinio naudojimo žemės plotus.2.Sudarant žemėvaldas turi būti atsižvelgiama į gretimų žemės naudotojų interesus.Naujos žemėvaldos turi nepažeisti racionalios žemės naudmenų struktūros gretimose teritorijose.3.Formuojant žemėvaldas turi būti laikomasi žemės naudojimo žemės ūkio paskirčiai pirmumo principo:plotai tinkami priskirti žemės ūkio naudmenoms arba kitaip panaudoti žemės ūkyje,privalo būti suteikiami privatiems ūkiams ir žemės įmonėms.4.Ne žemės ūkio paskirties sklypų ribos projektuojamos taip,kad jos kiek įmanoma sutaptų su stabiliais kraštovaizdžio objektais ir netrukdytų dirbti žemės, atlikti kitų žemės ūkio darbų.

12.Žemės tvarkymo darbų istorija lietuvoje. Žemės tvarkymo darbai lietuvoje vyko nuo XIV-XVa. Kai suteikiamos ar dovanotos žemės valdas pradėta matuoti vietovėje.1520m.buvo išleistas 1-mas statutas Valstybės mastu žemėtvarka pradėta vykdyti. XVIa. Patvirtinus valakų nuostatas

1557m.Valakų reformos metu buvo atliekami šie darbai:-atskirtos žemės valdos pagal priklausomybe;-sureguliuota žemės priklausomybė valstiečiams ir jų naudojimo tvarka. Atliekant matavimus ir paženklinant žemės valdas buvo pertvarkytas žemės naudojimas(ištiesintos kaimų ir žemės valdų ribos,sukeisti žemės sklypus šalinantys įterpinius ir suvienodintos valstiečių šeimoms skirtas naudoti žemės plotas).Kiekviena šeima gavo po valakų žemės apie 21ha.Šios žžemės reformos metu planai nebuvo sudaromi,tačiau buvo aprašomas kaimų ir žemės valdų ribos.

2-oji žemės reforma 1861m.Ši reforma pasireiškė tuo,kad dvarų žemės pertvarkymas nuo lažo perėjo prie činčo.Įvedant činčą valstietis turėjo gauti žemę suskirstytą sklypais ir atleisti iš baudžiavos valstiečiai galėjo išsipirkti jų naudojamą žemę.

3-oji reforma Lietuvoje vadinama Stolypino žemės reforma.Stolypino iniciatyva 1906m.buvo patvirtintas caro įsakas žymiai paspartinęs kaimų žemių skirstymą vienkiemiais.Šių darbų metu išaiškinama žemės priklausomybė,nustatoma kaimo ribas,sklypų vertė ir valstiečių pageidavimai dėl žemės sklypų Išdėstymo pakeitimo.

4-oji reforma: vyko atkūrus nepriklausomybę po pirmojo karo(1918m.).Ši reforma vadinama tarpukario arba Mykolo Krupavičiaus žemės reforma.Šios reformos tikslas nusavinti ir išdalinti valstiečiams valstybių ir stambių dvarų žemę bei užbaigti kaimų skirstymą vienkiemiais.Dvarininkams buvo paliekama nenusavinta 80ha.,veliau iki 150ha. Žemės ploto norma. Valstybinio žemės fondo žemė buvo išdalinta savanoriams ir bežemiams valstiečiams 8-20ha.,o dvarų darbininkams ir amatininkams 1,52ha.Dvarų porceliacija intensyviausiai vyko 1919-1930m.Po to darbų dalį sudarė kaimų skirstymas vienkiemiais.Kaimai t.t.skirstomi pareikalavus ne mažiau kaip 1/3-liui savininkų.Žemėtvarkos projektuose buvo siekiama suformuoti taisyklingų ribų valdas,numatyti bendro naudojimo ir privažiavimui reikalingus kelius ir vietą naujų sodybų statybai.Iš viso nuo 1914-1940m. buvo isparceliuoti 1443 dvarai,isdalinant ju zeme 68000 valstieciu ir išskirstyta vienkiemiais apie 7000kaimu.

1940pradeta 5-oji socialistinė reforma.Ji buvo vykdoma lietuvą neteisėtai įjungus į CCRS siekiant šių tikslų:-aprūpinti žeme visus bbežemiusir valstiečius,atimant jų iš per daug turinčių žemės savininkų;-žemė paskelbta valstybės nuosavybe.Į valstybinę žemės fondą buvo paimta dvarininkų,stambiųjų ūkininkų žemę jiems paliekant po 30ha.Taip pat bažnyčią,vienuolyną ir valstybinių organizacijų žemės.Vokiečių okupacijos laikotarpiu dalį suteiktos žemės atsiėmė buvę savininkai,o dalis perduota vokiečiams.1944m.pagal Lietuvos tarybos socialistinės Respublikos įstatymus buvo panaikinta visų vokiečių nutarimai,leista susigražinti 1940m.suteiktą žemę ir nustatyta likusią laisvos ar naujai nusavintas žemes išdalijimo tvarka.

1949m.pradėta 6-oji reforma-vadinama valstiečių ūkių kolektyvizacijos žemės reforma.Kolūkių kūrimas vyko priverstinais metodais taikant įvairaus valstybinio poveikio priemones.Kolektyvizacija 1952m.Be kolūkių,buvusių dvarų ir stambių ūkininkų žemė buvo įsteigti tarybiniai ūkiai.Žemėtvarkos darbai čia pasireiškė tuo,jog žemėtvarkos specialistai matavo ir ženklino žemėnaudų ribas,rengė kartografinę medž.reikalingą projektavimo darbams,žemės apskaitai,atliko dirvožemio tyrimus,rengė įvairias schemas ir kt. Kartografinė medž. pradėta rengti fotoplanu su vietovėje dišefruota situacija pagrindu.Pirmoji aeronuotrauka buvo padaryta 1949-53m.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990m.pradeta 7-oji reforma.Tikslai:atkurti nuosavybės teisę į žemę buvusiems žemės savininkams,jų vaikams,jų vaikaičiams. Šios žemės reformos darbai vyko nuo 1992m t.y. po to kai stambios ž.ū. įmonės buvo likviduotos valstiečiams steigti ūkininkų ūkių arba rengti į ž.ū.bendroves.Nuosavybės atkūrimo būdai vykdant reforma yra: -žemės grąžinimas turėtoje vietoje; -lygiaverčio žemės sklypo suteikimas kitoje vietoje; -kompencacija už negalimą grąžinti žemę.

13.Teritorijų planavimo įstatymas apie dokumentų rengimo tvarką.Priimtas 1995m gruodzio 12 diena, nauja

redakcija-2004m.sausio 15 d.,reglamentuoja valstybinės teritorijų planavimą,taip pat fiziniu,juridinių asmenų ir valstybinės institucijų tarpusavio santykius šiame procese.Teritoriju planavimo metu numatomos ir teisiškai įforminamos priemonės ir sąlygos,leidžiančios pakeisti kraštovaizdį,infrasturktūrą ir žemės naudotojų veiklą.Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistema privalo atitikti LR teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistemą.Teritorijų planavimo dokumentais rengiami tokia tvarka:skiriami,bendrasis,specialusis ir detalusis planavimas.Teritoriju planavimo dokumentai- tai šio įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti dokumentai, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes,jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes,sąlygas bei ttvarka.Dokumentai rengiami tokia tvarka:pirmiausia parengiami bendrieji planai LR teritorijau,apskritims,savivaldybems ar ju dalims.Rengiant kiekviena bendrąjį planą mažesniai teritorijai būtina vadovautis aukštesnio lygio planu.Bendrieji planai-tai dokumentai nustatantys pagrindines žemės naudojimo,pramonės ir miestų plėtros,transporto.žemės gelmių naudojimo kryptis.Juos tvirtina valstybės valdymo institucijos,priimdamos sprendimus finansuoti vieną ar kitą veiklos sriyį arba nustatyti jų veiklos pirmenybę norminiais dokumentais.Specialieji planai sudaromi konkrečių objektų tvarkymo kryptims nustatyti.Šie objektai-tai žemės fondai,įskaitant miško žemę ir vandens išteklius,taip pat,ryšių,elektros linijų,kelių ir kt infrastruktūros objektai.Specialiojo planavimo dokumentai gali būti žemėtvarkos projektai ir sschemos,miškotvarkos projektai,vandentvarkos projektai,rezervuarų bei draustinių planai,saugomų kraštovaizdžių,gamtos ir kultūros paminklų apsaugos projektai,nacionalinių ir regioninių parkų planavimo schemos;ryšių,energetikos,susisiekimo ir kt.infrastruktūros objektų išdėstymo schemos ir projektai;kurortų,vandenviečių ir kt objektų sanitarinių apsaugos zonų projektai.Specialiojo planavimo procesa sudaro:1)tyrimai,analize,prognoze,inventorizacija,2)sprendiniu parengimas,derinimas ir tvirtinimas,viesas svarstymas,poveikio vertinimas. Detalieji pplanai rengiami norint suformuoti konkrečius žemės sklypus statyboms,gauti leidimus naudoti vandens išteklius ar žemės gelmes,pakeisti žemės sklypų plotą,ribas,žemės naudmenų sudėtį,keisti žemės bei statinių naudojimo ar teritorijos užstatyno pobūdį.Detaliojo teritorijų planavimo objektai:1)mietu,miesteliu teritoriju dalys,2)kaimu teritorijos,3)zemes sklypas ir sklypu grupes. Detalieji planai yra teritoriju planavimo dokumentai,kuriuose yra nustatytos zemes sklypo ribos,teritorijos tvarkymo ir naudojimo rezimas,teritorijos naudojimo budo ir pobudzio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimu ir apribojimu visuma,privaloma rengiant statini7 statybos ir kitos veiklos projektus.

Related Posts