FINANSINĖ VEIKLA ĮMONĖJE

Home / Finansai / FINANSINĖ VEIKLA ĮMONĖJE

T U R I N Y S

ĮVADAS……………………

……………………..

…2

Kas yra investicijos ir kaip jos

skirstomos………………….

………..4

Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo

normos……………………

….8

UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ

VEIKLA……………………

..10

1) Trumpa įmonės

charakteristika…………………

…………..10

2)Finansinė – ūkinė

veikla……………………

……………11

3)Balanso

analizė…………………..

………………..14

4)Pelno (nuostolio) ataskaitos

analizė…………………..

……….14

IŠVADOS…………………..

……………………..

..15

Literatūra………………….

……………………..

…15

PRIEDAI

Į V A D A S

Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu

teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė

veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų

atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema

susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo

pagrindą.

Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos

subjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktas

turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį

statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos

subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas

teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų

tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje

organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui

bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti,

naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų

rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos

teritorijoje.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis

nustato ir tam tikras jų pareigas . Investitorius privalo:

teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų

investicijų apimtis ir šaltinius;

gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą

(plačiąja prasme) iš atitinkamų vvalstybinių organų ir tarnybų

(siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą);

gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas

technologinių, sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių ir

architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių

išvadas;

gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja

atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti.

Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų

valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir

statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti

antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.

Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę

politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės

investicinę politiką.

Šiame darbe mes aptarsime įmonės finansinę veiklą, susipažinsime

su finansinės atskaitomybės formomis, subjekto išorinės veiklos ypatumais.

Be to reikėtų atkreipti į šio darbo tikslą ir gautų rezultatų panaudojimo

kryptį.

Susipažinsime su įmonės finansine veikla, veiklos pobūdžiu. Šiame

darbe naudotini šie būdai:

• Horizontalioji ir vertikalioji analizė

• Lyginimo būdas

• Detalizavimas ir apibendrinimas

• Grafinis būdas

Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanse ir pelno

(nuostolio) ataskaitoje užfiksuota 2003-2004 m. finansinei būklei

įvertinti. Šiuo būdu mes išsiaiškinsime įmonės turto valdymo sprendimus.

Lyginimo būdu, reikės palyginti įmonių laikotarpiu duomenis, tuo

siekiama atskleisti finansinės įmonės pakitimus. Horizontalioji ir

vertikalioji analizė leis išsiaiškinti įmonės finansinio rezultato lygį

priklausomai tik nuo pajamų ir sąnaudų bendrai imant. Taip pat

išsiaiškinsime grynojo pelno pokytį dėl veiklos pajamų ir sąnaudų pakitimą

per pastaruosius dvejus metus.

Be to mes negalime apsieiti įmonės finansinėje veikloje be

detalizavimo ir apibendrinimo būdo.

Grafiniai būdai tai šio darbo įvairovei tiksliau jo įvaizdžiui

pagerinti. Naudojant grafikus bus lengviau iliustruoti analizės rezultatus.

Apžvelgus visus taikomus būdus pereisime prie įmonės finansinės

veiklos vertinimo.

KAS YRA INVESTICIJOS IR KAIP JOS SKIRSTOMOS

Investicija – tai įmonės turimas turtas, kuriuo siekiama gauti

naudos, šiam turtui uždirbant pajamas (palūkanų, autorinių atlyginimų,

dividendų ar nuomos), iš jo vertės padidėjimo rinkoje ar kitokios naudos,

kurią gali gauti investuojanti įmonė, užmegzdama prekybinius ryšius.

Investicijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės:

Trumpalaikės investicijos – tai investicijos, kurios pagal savo

pobūdį yra lengvai realizuojamos ir kurias ketinama laikyti ne ilgiau kaip

vienerius metus.

Ilgalaikės investicijos – galima sakyti kad kitokios nei

trumpalaikės investicijos, kurias ketinama laikyti ilgiau nei vienerius

metus.

Dar kitaip sakant investicijos gali būti – kapitaliniai

įdėjimai, perkant materialųjį kapitalą: gamyklas, įrengimus ir pan. Taigi

yra materialusis ir finansinis investavimas: materialusis investavimas

sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybinį pajėgumą, o

finansinis investavimas – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas iš

vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą.

Taigi sugrįžkime prie trumpalaikių ir ilgalaikių investicijų.

Lietuvoje ilgalaikės investicijos balanse turi būti atvaizduojamos kaip

ilgalaikis finansinis turtas, išskiriant dalyvavimą kitose įmonėse (kai

įmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų),

investicijas (iš kitų įmonių įsigytos privilegijuotos bei paprastosios

akcijos bei obligacijos) bei kitas investicijas. Trumpalaikės investicijos

balanse turi būti atvaizduojamos investicijų ir terminuotų indėlių dalyje,

kitų investicijų ir terminuotųjų indėlių straipsnyje.

INVESTICIJŲ KLASIFIKAVIMAS

1. paveikslas. Investicijų klasifikavimo schema

Ilgalaikių investicijų, įsigyjant akcijas, apskaita. Įsigijus akcijas,

investicijos gali būti apskaitomos, taikant savininko arba nuosavybės

metodą.

Savikainos metodas. Įsigijus akcijas, į investuotojo

apskaitos dokumentus įrašoma patirtų išlaidų suma (savikaina). Dividendai

apskaitomi kaip investuotojo pelnas.

Nuosavybės metodas. Įsigijus akcijas, investicijos įrašomos į

investuotojo apskaitos dokumentus kaip sąnaudos arba gali būti apskaitomos

nuosavybės metodu. Tačiau balanse investicijos parodomos apskaičiuotos tik

nuosavybės metodu.

Investicijos turi būti pervedamos žemesniąja savikainos ar

rinkos verte, jei anksčiau jos buvo atspindimos kuria nors iš šių verčių.

Perklasifikuojant ilgalaikes investicijas finansinėje apskaitoje turi būti

padaryti įrašai vadovaujantis tokiomis vertėmis:

1. žemesniąja savikainos ar apskaitine verte, jei trumpalaikės

investicijos yra apskaitomos žemesniąja savikainos ar rinkos

verte. Jei investicijos ankščiau buvo perkainotos, tai investicijų

perkainojimo rezultatas turi būti atkurtas;

2. apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos

rinkos verte. Jei trumpalaikių investicijų rinkos vertės

pasikeitimai yra įtraukiami į pajamas, tai bet koks likutis, likęs

po investicijų pervedimo, taip pat turi būti įtrauktas į pajamas.

Verslo sujungimas – tai atskirų įmonių sujungimas į vieną ekonominį

vienetą, kai šis suvienijimas yra vienos įmonės prijungimo prie kitos arba

kitos įmonės grynojo turto ir veiklos operacijų kontrolės įgijimo

rezultatas.

Horizontalus sujungimas – verslo vienetų užimančių tuo ppačiu gamybos

ir paslaugų teikimo etapu, sujungimas.

Vertikalus sujungimas – verslo vienetų, užimančių tiesiogiai

susijusių gamybos arba paslaugų teikimo etapais, sujungimas.

Įsigijimas – verslo sujungimas, kai viena įmonė, įsigyjančioji, ima

valdyti kitos, įsigyjamosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą mainais

perduodamą turtą, prisiimdama įsipareigojimą ar išleisdama nuosavybės

vertybinius popierius.

Motininė įmonė – tai įmonė, turinti vieną ar daugiau dukterinių

įmonių.

Dukterinė įmonė – tai įmonė, valdoma /kontroliuojama kitos įmonės

(vadinama motinine įmone).

Mažumos interesas – dukterinės įmonės grynojo veiklos rezultato ir

grynojo turto dalis, priskiriama interesams kurių motininė įmonė nevaldo

nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines įmones.

Interesų suvienijimas – verslo sujungimas, kai besijungiančių įmonių

akcininkai ima bendrai valdyti/kontroliuoti visą arba iš esmės visą savo

grynąjį turtą bei veiklą tam, kad būtų nuolat bendrai dalijamasi rizika bei

nauda, susijusia su šiuo jungtiniu subjektu, tokiu būdu, kad nė viena šalis

nebūtų identifikuojama kaip įgijėją.

Valdymas (kontrolė) – galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos

politiką taip, kad turėtų naudos iš tos įmonės veiklos.

Įsigijimo diena – tai diena, kada įgijėjui perduodama jo įsigyta

kitos įmonės grynojo turto ir veiklos kontrolė.

Įsigijimo kainos paskirstymas:

Pagrindinis (principinis) būdas.

Turtas ir įsipareigojimai turi būti įkainojami kaip suma:

a) identifikuojamo turto ir įsipareigojimų, įsigyto mainų sandorio

dieną tikrosios (teisingosios) vertės;

b) mažumai priklausančios dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimų

apskaitinės vertės iki įsigijimo.

Leistinas alternatyvus

būdas.

Turtas ir įsipareigojimai turi būti matuojami jų tikrosiomis

(teisingomis) vertėmis įsigijimo dieną.

Asocijuotos įmonės. Tai specifinė įmonių veikla, viena investicijų

pakraipų.

Asocijuotoji įmonė – tai įmonė, kurioje investuotojas turi

reikšmingos įtakos, kuri nėra nei investuotojo dukterinė įmonė, nei bendra

įmonė. Jei tiesiogiai per dukterines įmones investuotojas turi 20 proc. ar

daugiau investicijos įmonės balsavimo teisių, tai tokia investuotojo įtaka

yra reikšminga, nebent galima įrodyti, kad yra kitaip.

Dukterinė įmonė – tai įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė, žinoma

kaip motininė (patronuojanti) įmonė.

Reikšminga įtaka – tai galimybė vadovauti priimant finansinės ir

ekonominės veiklos politikos sprendimus nekontroliuojant ar bendrai

nekontroliuojant šių politikų.

Kontrolė – tai galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos politiką,

siekiant iš veiklos gauti naudą.

Jei investuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai per dukterines įmones

turi mažiau nei 20 proc. investicijos įmonės balsavimo teisių, tai toks

investuotojas neturi reikšmingos įtakos, nebent tai galima aiškiai įrodyti.

Jei kitas investuotojas turi reikšmingą įtaką ar didžiąją nuosavybės dalį,

nereiškia, kad investuotojas negali turėti reikšmingos įtakos.

Investuotojo reikšmingą įtaką įrodo vienas ar keletas šių požymių:

• Atstovavimas investicijos įįmonės direktorių valdyboje ar atitinkamame

valdymo organe;

• Dalyvavimas nustatant įmonės veiklos politiką;

• Reikšmingi sandoriai tarp investuotojo ir investicijos įmonės;

• Tarpusavyje keičiamasi vadovaujančiais darbuotojais;

• Teikiama esminė techninė informacija.

Investicijų į asocijuotas įmones apskaitos metodai:

Nuosavybės metodai – tai apskaitos metodai, kai pradžioje

investicija pajamuojama pagal savikainą, o po to suderinama su po

įsigijimo įvykusiais investuotojo grynojo turto dalies investicijos

pakitimais (padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po

įsigijimo datos susidariusią investuotojo pelno ir nuostolio dalį). Pelno

(nuostolio) ataskaitoje atspindi investuotojo veiklos rezultatų dalis

investicijoje.

Savikainos metodas – tai apskaitos metodas, pagal kurį investicijos

apskaitomos pagal savikainą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje atspindi tik

pajamos iš investicijos, kurios gaunamos, paskirsčius įmonės, į kurią

buvo investuota, sukauptą grynąjį pelną, uždirbtą po investavimo į įmonę.

Investicijos į asocijuotąsias įmones, apskaitomos nuosavybės metodu,

turi būti klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas ir pateikiamos kaip

atskiras balanso straipsnis.

Susijusios įmonės.

Susijusios įmonės – kai viena įmonė gali kontroliuoti kitą ir daryti

reikšmingą įtaką, priimant sprendimus.

Susijusių įmonių sutartis –– susitarimas, kurio pagrindu padalinami

ištekliai ir įsipareigojimai tarp įmonių.

Kontrolė – teisė priimti finansinius ir valdymo sprendimus, kai

turimas kontrolinis akcijų paketas arba daryti įtaką vadovaujantis įstatais

arba kitais susitarimais tarp įmonių.

Reikšminga įtaka – dalyvavimas priimant įmonės finansinius ir valdymo

politikos sprendimus, bet ne politikos formavimas.

Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai pradžioje investicija

pajamuojama savikaina, o po to suderinama su po įsigijimo įvykusiais

investuotojo grynojo turto dalies investicijoje pasikeitimais.

Savikainos metodas – apskaitos metodas, kai investicijos apskaitomos

savikaina.

Susijusių įmonių sandoris – išteklių ar įsipareigojimų perdavimas

susijusioms įmonėms, neatsižvelgiant, ar buvo nustatyta kokia nors kaina,

ar ne.

Susijusių įmonių sandorių kainodara (metodai, nustatantys sandorių

tarp susijusių šalių kainą):

• Lyginamosios nekontroliuojamos kainos metodas – kaina nustatoma pagal

lygintinas prekes, parduotas ekonominiu požiūriu lygintoje rinkoje, su

pardavėju nesusijusiam pirkėjui.

• Perpardavimo kainos metodas – prieš parduodant nepriklausomai šaliai,

pirmiausia parduodama tarp susijusių šalių, kad sumažint perpardavimo

kainą suma, kuria perpardavėjas siekia pasidengti savo sąnaudas ir

gauti atitinkamą pelną.

• Pervedamosios kainos – integruotų padalinių vienas kitam perduodami

pusgaminiai arba teikiamos paslaugos.

• Kainos padidinimas – tiekėjo kaina padidinama atitinkamu antkainiu.

Bendrosios įmonės.

Bendrosios veiklos įmonė – kontraktu paremtas susitarimas, kur dvi ar

daugiau įmonių imasi bendrai kontroliuojamos ekonominės veiklos.

Bendradalininkas – vienas iš dalininkų, kurie valdo bendros veiklos

įmonę.

Investitorius – bendros veiklos įmonės dalininkas, neturintis teisės

valdyti įmonę.

Ryšių įtaka – dalyvavimas įmonės finansiniuose ir verslo

sprendimuose, bet ne jų kontroliavimas

Finansinės ataskaitose būtini elementai:

1. Sandėrio apimtis pinigais

2. Neapmokėtų įsipareigojimų suma ir proporcija

3. Kainų nustatymo politika.

Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo normos

1. Investicinių objektų ir sferų reguliavimas apsprendžia bendrus

jų parinkimo reikalavimus, taip pat formuoja prioritetines investavimo

kryptis. Veikianti įstatyminė bazė nustato, kad investicinės veiklos

objektais gali būti bet kuris turtas, tame tarpe visų ekonomikos šakų ir

sferų pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos, taip pat vertybiniai

popieriai, piniginiai indėliai, intelektualinės vertybės ir kiti nuosavybės

objektai, o taip pat ir turtinės teisės. Niekas neturi teisės apriboti

investitorių pasirenkant investicinį objektą, išskyrus atvejus, numatytus

įstatymuose. Tokiu būdu yra uždraudžiamas investavimas į objektus, kurių

kūrimas ir panaudojimas neatitinka sanitarinių-higieninių, radiacinių,

ekologinių, architektūrinių ir kitų normų, nustatytų įstatymais ir

poįstatyminiais aktais, o taip pat pažeidžia fizinių ar juridinių asmenų

bei valstybės teises ir interesus, kurie yra ginami įstatymais.

Valstybė užsienio kapitalo pritraukimo programoje, skatindama investavimą

visose ekonomikos sferose ir šakose, išskyrė prioritetinius šio investavimo

objektus. Lietuvoje šios programos prioritetinėmis investavimo sferomis

nustatytos šių šakų įmonės:

žemės ūkio;

kuro ir energetinio komplekso;

ryšių;

lengvosios pramonės;

mašinų gamybos;

medicinos pramonės;

transporto infrastruktūros;

chemijos pramonės;

socialinės infrastruktūros.

Toks selektyvus užsienio investicijų pritraukimas leidžia

aktyviai veikti investicinėms kompanijoms svarbiausiose Lietuvos ekonomikos

srityse. Atskiriems instituciniams investitoriams (dabar vadinamiems

strateginiams investitoriams) nustatytas tam tikras objektų sąrašas.

2. Investicinės veiklos mokesčių reguliavimas nukreipia

investicijas į prioritetines ekonomikos sferas remdamasis atitinkamų

mokesčių dydžiu ir jų lengvatų nustatymu. Efektyvesnis investicinės veiklos

reguliavimas vykdomas suteikiant atitinkamas mokesčių lengvatas. Tokiu būdu

kompanija, kurios įstatiniame kapitale yra investicija (užsienio),

neapmokestinama atitinkamais mokesčiais. Mokesčių lengvatos yra taikomos

investiciniams subjektams, kuriant LEZ Lietuvoje.

3. Investicinės veiklos reguliavimas suteikiant finansinę pagalbą

kol kas deklaruotinas tik teisiniais aktais ir neturi plataus pritaikymo

praktikoje. Finansinės pagalbos suteikimas kiekvienais metais yra

svarstomas tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą ir paprastai ši suma

nebūna didelė ir su kiekvienais metais mažėja. Net ir išskiriamos tokio

pobūdžio lėšos dažniausiai atitenka valstybiniam sektoriui, naudojant

atitinkamą kredito politiką. Paskutiniais metais ji buvo pritaikyta tik

žemės ūkiui subsidijuoti bei socialiai remtinoms ir jaunoms šeimoms būstui

įsigyti.

4. Investicinės veiklos reguliavimas taikant tam tikrą

amortizacinę politiką duoda neprastų rezultatų, kadangi pagrindinių fondų

ir kitų materialinių vertybių nusidėvėjimas (amortizacija) yra įskaitoma į

produkcijos savikainą. Tokiu būdu naudojant pageidautinas (šias normas

nusistato pati įmonė, tačiau jos turi būti ne didesnės negu valstybinės)

amortizacines normas, galima iš vienos pusės sumažinti apmokestinamąjį

pelną, o iš kitos pusės – didelėmis apimtim išformuoti amortizacinio fondo

lėšas, kurios vėliau gali būti panaudotos tolimesniam investavimui.

5. Investitorių dalyvavimo privatizacijoje reguliavimas vykdomas

pagal LR įstatymus pritaikant tam tikrus “filtrus”. Reikia pabrėžti, kad

privatizacijos pagreitinimas iš esmės suaktyvina investicinius procesus.

Čia situacija yra proporcinga: kuo toliau šalis yra pažengusi

privatizacijos keliu, tuo labiau užsienio ir vietiniai investitoriai

investuoja savo lėšas į privatizuojamus objektus.

6. Finansinių investicijų reguliavimas skirtingai nuo realių

investicijų turi tam tikrų ypatybių. Šio reguliavimo teisinį pagrindą

sudaro Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai, kurie nustato:

vertybinių popierių, išleidžiamų Lietuvoje, rūšis, jų apyvartos tvarką bei

reikalavimus emitentams;

atskirų finansinių instrumentų realizavimo formas ir būdus pirminėje ir

antrinėje fondų rinkoje;

valstybės kontrolės tvarką, kontroliuojant vertybinių popierių išleidimą,

apyvartą bei finansinių tarpininkų veiklą.

7. Investicinių projektų ekspertizė yra viena iš pagrindinių

investicinės veiklos

valstybinio reguliavimo pusių. Pagal galiojančius LR

įstatymus bei norminius aktus valstybiniai, tarpvalstybiniai bei

regioniniai investiciniai projektai bei programos, vykdomos iš biudžetinių

ir nebiudžetinių valstybinių lėšų, turi praeiti privalomą investicinių

projektų ekspertizę. Investicijoms, vykdomoms iš kitų šaltinių, ekspertizė

reikalinga tik tiek, kad atitiktų ekologinius bei sanitarinius-higieninius

reikalavimus. Ypatingi reikalavimai taikomi investicinių projektų, kuriems

vykdyti pritraukiami užsienio investuotojai, e k ekspertizei ir tiktai

tada, kai investitoriai pretenduoja gauti papildomas mokesčių bei muitų

lengvatas. Tokie investiciniai projektai turi priklausyti ne tik

prioritetinėms ūkio sferoms, bet ir jose turi būti numatyta naujų darbo

vietų steigimas, šiuolaikinių arba perspektyvių, resursus taupančių ir

ekologiškai švarių technologijų įdiegimas, energetinių išteklių vienam

produkcijos vienetui mažinimas, orientacija į racionalų Lietuvos žaliavų

naudojimą ir konkurentabilumas tarptautinėje rinkoje.

8. Investicijų apsaugos užtikrinimą valstybiniai organai vykdo

įvairiomis formomis. Pirmiausia valstybė garantuoja tokią apsaugą

nepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriams

nepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinės

veiklos teisinis pagrindas. Jis užtikrina, kad nebus taikomos

diskriminacinio pobūdžio priemonės, draudžiančios investicijų valdymą, jų

panaudojimą bei likvidavimą.

Tam tikrais teisės aktais yra reglamentuota įdėtų investicijų ir jų

rezultatų išvežimo sąlygos ir tvarka. Tam tikros investicijos gauna

ypatingą aapsaugą, kuri pasižymi valstybės garantija.

9. Investicijų, vykdomų už šalies ribų, sąlygų reguliavimo

funkcija yra paskirta Lietuvos Bankui, taip pat šią veiklą reglamentuoja

sudarytos tarpvalstybinės sutartys (investicijų skatinimo). Atsižvelgiant į

priimtus norminius aktus, kartais yra išduodamos individualios licenzijos

vykdyti investicijas užsienyje.

UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ IINVESTICINĖ VEIKLA

1. Trumpa įmonės charakteristika

Uždaroji akcinė bendrovė Finansų maklerio įmonė “JT ” pagrindinė

veikla tarpininkavimas vertybinių popierių viešojoje apyvartoje perkant ar

parduodant vertybinius popierius klientų vardu klientų sąskaita , emitentų

vertybinių popierių apskaitos tvarkymas, klientų vertybinių popierių

portfelių valdymas, konsultavimas investavimo į vertybinius popierius

klausimais.

Įmonėje – vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius –

13.

Šios sistemos dėka bet kuris interneto vartotojas įgijo galimybę

neatsitraukdamas nuo kompiuterio tapti UAB „JT“ klientu. Tam, kad

investicijos būtų sėkmingos, kiekvienas tinklapio lankytojas gali gauti

naujausias ekonomines žinias, kurių patikimumą garantuoja bendradarbiavimas

su tokiomis pripažintomis naujienų agentūromis, kaip Reuters, BNS bei ELTA.

Klientams realiu laiku pateikiami akcijų kursai, jų kitimo

dinamika, informacija apie vertybinių popierių paklausą ir pasiūlą,

įvykusius sandorius. Įmonės finansų analitikų parengtos apžvalgos ir

komentarai skelbiami ne tik mūsų tinklapyje, bet ir įtakingiausiuose

Lietuvos dienraščiuose („Lietuvos rytas“,“Verslo žinios“ ir pan.).

Analitikų kvalifikaciją liudija ir tai, kad sparčiai populiarėja nauja

paslauga – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas.

Prioritetinės mūsų darbo kryptys yra:

• klientų aptarnavimo greitis, kokybė, saugumas;

• įkainių už paslaugas mažinimas ir lankstesnis taikymas;

• klientų portfelių valdymo efektyvumas;

• tinklapio informatyvumas;

• „JT“ finansinio potencialo didinimas, pritraukiant naujų akcininkų.

UAB „JT“ siekia, kad klientai būtų aptarnaujami kuo greičiau, kokybiškiau

ir saugiau. Tuo tikslu nuolat tobulinama apskaitos sistema, kuri

artimiausiu metu turėtų būti išvystyta iki tokio lygio, kad praktiškai

nereikėtų žmogaus įįsikišimo. Taip pat nuolat tobulinama UAB „JT“ tinklapio

struktūra, kas turėtų pagreitinti tinklapio veikimą.

 Kita prioritetinė UAB „JT“ darbo kryptis – kuo efektyvesnis klientų

vertybinių popierių portfelių valdymas. UAB „JT“ makleriai ir analitikai

nuolat analizuoja įmonių veiklą, paskelbtų naujienų poveikį akcijų kursui.

UAB „JT“ tikslas, kad visi darbuotojai turėtų kuo aukštesnę kvalifikaciją .

      Dar vienas UAB „JT“ tikslas – kuo informatyvesnis tinklapis.

Siekiame, kad naudingos informacijos tinklapyje rastų ne tik pradedantys

investuotojai, tačiau ir rinkos profesionalai. Siekiame, kad tinklapis

išlaikytų informatyviausio finansinio tinklapio Lietuvoje pozicijas ir

manome, kad taip prisideda prie investuotojų būrio gausinimo bei Lietuvos

kapitalo rinkos plėtros.

2. Finansinė – ūkinė veikla

Praėję metai finansų maklerio įmonei „Jūsų tarpininkas“ buvo

tarsi lūžio metai – 2004 metais bendrovės nuoseklus tarpininkavimo

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje plėtojimas leido pastarajai pirmą

kartą baigti metus su grynuoju pelnu. Kaip ir užpraeitais metais, klientų

skaičiaus augimas bei paslaugų kokybės gerinimas lėmė, jog išaugo

praktiškai visos pajamų rūšys.

1. Lentelė

|Paslaugos |2003 m. |2004 m. |Pokytis % |

|pavadinimas | | | |

|Emitentų vertybinių|41794.2 |53229.47 |27.36 |

|popierių apskaitos | | | |

|tvarkymas | | | |

|Tarpininkavimas |98479.1 |202057 |105.18 |

|NVPB | | | |

|Konsultavimas |5902.12 |33767.46 |472.12 |

|VP depozitoriumo |4547.63 |15644.89 |244.02 |

|paslaugos | | | |

|VP portfelių |8405.13 |26867.86 |219.66 |

|valdymas | | | |

|Pajamos iš |160889 |331567 |106.08 |

|pagrindinės veiklos| | | |

|Pajamos už VP |135383 |0 |-100.00 |

|pardavimą | | | |

|Kitos pajamos |35627 |22392 |-37.15 |

|VISO: |331899 |353959 |6.65 |

1 lentelėje matyti, kad pajamos iš pagrindinės veiklos 2004 metais

išaugo net 106,08 proc. iki 331,6 tūkst. litų, o viena iš pagrindinių tokio

augimo priežasčių buvo padidėjusios pajamos už tarpininkavimą perkant-

parduodant vertybinius popierius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje

(NVPB). Šios pajamos pernai išaugo 59,55 proc. iki 157,1tūkst. litų.

Tarpininkavimo NVPB pajamos išaugo didėjant JT klientų skaičiui bei

užimamai rinkos daliai. Per metus klientų skaičius išaugo 131 proc. iki

1259, o elektroninės prekybos vertybiniais popieriais internetu sistemos JT

on-line vartotojų skaičius padidėjo 61,3 proc. iki 342.

2.paveikslas. UAB „JT“ klientų augimo skaičius

[pic]

Iš 2 paveikslo galime teigti, kad augant JT klientų skaičiui, išaugo ir

įmonės užimama rinkos dalis. 2003 metais JT rinkos dalis sudarė 2,61 proc.,

o 2004 m. ji išaugo 2,4 karto iki ir 6,2 proc. Pagal šį rodiklį bendrovė

įsitvirtino centrinės akcijų rinkos ketvirtoje vietoje.

3. paveikslas. Klientų apyvartos augimas

| | | |

|2000 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta | | |

|teikti naują paslaugą – klientų vertybinių| | |

|popierių portfelio valdymas 2002 metais | | |

|sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios | | |

|veiklos gavo 26,867 tūkst. litų pajamų | | |

|arba 219 proc. daugiau nei pernai. | | |

| | | |

| | | |

| | | |

Kaip matome 3 paveiksle 2002 metų paskutinįjį ketvirtį pradėta teikti

naują paslaugą – klientų vertybinių popierių portfelio valdymas 2004 metais

sparčiai išpopuliarėjo. Įmonė iš šios veiklos gavo 26,867 tūkst. litų

pajamų arba 219 proc. daugiau nei pernai.

2004 metais „Jūsų tarpininko“ makleriai valdė 20 vertybinių popierių

portfelių. Tikimasi, jog valdomų vertybinių popierių portfelių skaičius

augs ir 2005 metais.

2. Lentelė

|Pagrindinės veiklos|2003 m. |2004 m. |Pokytis % |

|sąnaudų pvadinimas | | | |

|Atlyginimai |58917.7 |55511.32 |-6 |

|Socialinio draudimo|18250.1 |17208.53 |-6 |

|įmokos 31% | | | |

|Turto nusidėvėjimas|19989,4 |19533,24 |-2 |

|Biržos nario |16000 |16000 |0 |

|mokestis | | | |

|Neatskaitomas PVM |16230,6 |16569,09 |2 |

|Reklama |- |4131,4 |100 |

|Patalpų nuoma ir |35052,2 |33155,9 |-5 |

|telekomunikacija | | | |

|Užsisakyta |23819,6 |25445,9 |7 |

|leidiniai bei | | | |

|duomenų bazės | | | |

|Nacionalinės |3000 |3000 |0 |

|finansų maklerių | | | |

|asociacijos nario | | | |

|mokestis | | | |

|Biržos komisinių |12261,2 |25735,74 |110 |

|įmoka | | | |

|Nuostolis iš VP |97057,3 |2337,12 |-98 |

|pardavimo | | | |

|Kitos išlaidos |112941 |110504 |-2 |

|VISO: |413519 |329131,9 |-20 |

2 lentelėje JT taip pat pavyko sumažinti savo pagrindines išlaidas,

kurios 2004 metais siekė 329,1 tūkst. litų ir buvo 20 proc.

mažesnės nei

2003 metais. Labiausiai sąnaudos augo Biržai sumokėtais komisiniais, kurie

išaugo net 109 proc. Tokį augimą lėmė padidėjusios klientų apyvartos

prekiaujant per JT biržoje. Smarkiai sumažėjo nuostolis iš VP pardavimo,

šioje srityje JT aktyviai nedalyvauja, nes tam nėra palankios sąlygos dėl

turimos B kategorijos licenzijos. Reklamos išlaidos išaugo 100 proc., nes

„Jūsų tarpininkas“ pradėjo aktyviau reklamuotis šalies dienraščiuose ir

kituose periodiniuose leidiniuose.

3. Balanso analizė

Kaip matyti iš 1 priedo 2004 m. įmonėje įsigyta ilgalaikio turto –

464300 Lt., o tai reiškia 147% daugiau nei pernai (217769 Lt.). Iš jų

nematerialus turtas – 232 Lt., materialus turtas – 88785 Lt., finansinis

turtas – 375283 Lt. 2004.12.31., ateinančių laikotarpių sąnaudos sudaro

2873 Lt., tai yra 2435 Lt. daugiau nei 2003 m. Bankuose ir kasoje grynųjų

pinigų likutis 2004.12.31. – 1939022 Lt. Per vienerius metus gautinų sumų

straipsnyje metų pabaigai buvo apskaitoma skolų įmonei – 146071 Lt., iš jų

pirkėjų skolos – 55031 Lt., suteiktų paskolų – 91040 Lt. Įmonės

kreditorinis įsiskolinimas – 1701682 Lt., tai reiškia kad 1468521 Lt.,

daugiau nei pernai. Iš jų atlyginimams, socialiniam draudimui bei

mokesčiams – 7245 Lt., tiekėjams – 13560 Lt., gautų paskolų – 9022 Lt.,

klientams – 1671855 Lt., Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių

įsipareigojimų straipsnyje buvo apskaitoma bendrovės kreditorinis

įsiskolinimas – 305663 Lt. (gauta paskola). Taigi matome, kad UAB „JT“

turtas, oo kartu ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai 2003 – 2004m.,

padidėjo 3,3 karto. Rezervai sudarė 2%, o įsiskolinimai per metus – 67%

bendros nuosavybės. Tačiau nuolatinis jų augimas galėtų sumažinti

įsiskolinimus. Be to paskola buvo imama kadangi teko įmonei įsigyti

daugiau transporto priemonių, bei kitų įrenginių (ilgalaikio turto).

4. Pelno (nuostolio) analizė

Iš pelno (nuostolio) analizės kuris yra atliktas 2 priede galime teigti

kad UAB „JT“ pardavimai 2003 – 2004 m. laikotarpiu padidėjo apie 2 kartus.

Tai sąlygoja ne tik pardavimų apimtis, bet ir prekių paslaugų kaina. Iš to

ir matome kad pardavimai ir paslaugos padidėjo 170678 Lt. (106%). Kaip jau

minėjome iš 1 lentelės, tai įtakoja tarpininkavimas perkant – parduodant

VP. O sąnaudos sumažėjo 20% . Daug padėjo reklama, nes per ją galima sakyti

padidėjo klientų skaičius.

IŠVADOS

Atlikus tyrimą ggalima padaryti išvadą dėl įmonės efektyvumo ir jos

plėtojimo. Įmonė per metus sparčiai išsiplėtojo ką rodo 2 kartus išaugusi

pardavimo apimtis, savikainų nuosavybė ir išaugęs grynas pelnas. Įmonė

įsitvirtino rinkoje, kurioje ji vertinama kaip aukštos kokybės klientų

aptarnavimo VP.

UAB „JT“ siekia, kad prekyba vertybiniais popieriais internetu būtų ne

tik patogesnė, tačiau ir pigesnė. Bendradarbiaujant su Nacionaline

vertybinių popierių birža bus siekiama sukurti sistemą, kad klientų

pavedimai į biržą patektų be maklerio įsikišimo, vien tik „bendraujant“

kompiuteriams. Tai leis sumažinti pavedimų pateikimo kaštus, o kartu ir

sumažinti sandorių įkainius. TTaip pat artimiausiu metu bus pradėta taikyti

lankstesnė įkainių sistema, kas turėtų UAB „JT“ paslaugas padaryti

patrauklesnėmis stambesniems investuotojams.

„JT“ ir toliau orientuojasi į smulkius ir vidutinių akcijų rinkos

dalyvius, suteikdama jiems galimybę Interneto pagalba prekiauti iš bet

kurio pasaulio kampelio, bet kurio metu. Tolimesniuose planuose yra

numatomi nauji sprendimai padėsiantys investuotojams patogiau stebėti

Lietuvos akcijų rinką.

Apžvelgiant praėjusius metus galima tvirtai teigti, kad „JT“ toliau

stiprina savo pozicijas centrinėje rinkoje, o investicijos į JT on-line

klientų zoną pradeda teikti rezultatus. Smarkiai augęs klientų skaičius

didino jų prekybos apyvartas ir padėjo UAB „JT“ padidinti pajamas iš

pagrindinės veiklos.

L i t e r a t ū r a:

1. L.Juozaitienė „Įmonių finansinė analizė“;

3. Tarptautiniai apskaitos standartai;

4. www.tax.lt;

5. www.finansai.lt.

[pic][pic]

———————–

INVESTICIJOS

Trumpalaikės

Ilgalaikės

Investicinis turtas

Investicijų apskaitos metodai

Savikaina

Rinkos vertė

Perkainota vertė

Žemesnioji – savikaina, arba rinkos vertė

Related Posts