Skandinavijos šalių etiketo ypatumai

Home / Etika / Skandinavijos šalių etiketo ypatumai

ŠVEDIJA

Švedija, kuri užima Skandinavijos pusiasalio rytų pusę, yra ketvirtoji pagal dydį Europos šalis. Valdžios forma – konstitucinė monarchija. Didžioji gyventojų dalis kalba švediškai, kiti – suomiškai. Apie 12% žmonių – yra užsieniečiai. Pastaruoju metu dėl imigracijos iš Rytų Europos ir Rytų Azijos bei Afrikos padidėjo ne vietinių gyventojų skaičius. Šiandien Stokholmas yra nuostabus mišinys įvairių tautų, žmonių, krintančių į akis tarp tradiciškai šviesiaplaukių, mėlynakių skandinavų.

Švedai myli gamtą, ir daugelis turi kaimą ar vasarnamį kaime. Švedai labai vertina gyvenimo kokybę. <

Pagrindinės kultūros kryptys

Individai yra skatinami vykdyti geriausiai juos atitinkančią veiklą ir patiems priimti sprendimus. Švedijoje asmens valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės asmeninius savo sprendimus mielai keičia pagal didesnės grupės poreikius.

Valdžia paprastai nesipuikuojama. Statusas ir rangai ne itin pabrėžiami. Šeimoje vaikai nuo mažens auklėjami savarankiškai mąstyti.

Švedijoje taisyklės ir tvarka be galo svarbu.

Požiūris į laiką

Švedų kultūra iš esmės yra vienmatė: punktualumas svarbus tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Atidžiai planuoti yra svarbu, nes švedai kaip ir daugelis skandinavų nnėra labai atviri naujoms it kitoniškoms idėjoms: būtina neskubi, kruopšti analizė, kad visas galimybes įvertintų kiekvienas dalyvis. Bendraujant žodžiai yra veiksmingas įrankis, o emocijos parenkamos atidžiai ir taupiai. Švedams tikriausiai sunku pasakyti “ne”, ir jie išplėtojo daug mandagių būdų neigiamam aatsakymui išreikšti.

Švediška kultūra iš kitų skandinaviškų kultūrų turbūt išsiskiria formalumu, tačiau formalumai yra atrankiniai ir pritaikyti konkrečiai situacijai.

Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris

Žodis herr ir fru greta pavardės yra būtini, kai esate supažindinamas su suaugusiaisiais. Nėra reikalo nurodyti šeiminio statuso. Kartais šie kreipiniai pridedami greta profesijos, vietoj pavardės, bet niekada vietoj profesijos, pvz., “Inžinieriau Eriksonai”.

Jei bent kiek mokate švediškai, būtinai kalbėkite, jūsų pastangos bus įvertintos ir daugelis švedų nustebs.

Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos

Tinkamos: dabarties įvykiai, politika, poilsis ir atostogos, filosofija. Švedai atidžiai klausosi kiekvieno kalbančiojo ir suteikia progą visiems išsisakyti.

Netinkamos: plepalai nėra būdingi prie derybų stalo. Net per draugiškus susiėjimus kalbama nelabai gyvai, o gal net nedaug. Švedai mėgsta būti gerų draugų, šeimos ratelyje. Nedera kalbėtis apie asmeninius ffinansinius dalykus, Olafo Palmės nužudymą, šeimyninius reikalus. Būtinai pasirodykite žinąs grynai švediškus reiškinius.

Tonas, kalbėsena

Nepažįstamų žmonių pašnekesys iš pradžių būna mandagiai santūrus, tonas gali būti šiek tiek prislopintas.

Švedai tylėdami apgalvoja, kas buvo pasakyta.

Švedai paprastai kam nors moja smakru: taip kviečiama prieiti. Švedų veido išraiška neiškalbi, o kūno kalba santūri. Kuo mažiau gestikuliuokite.

Fizinis artumas

Švedai vienas nuo kito linkę stovėti tolėliau. Nesiramstykite sienų ar daiktų.

Žmogui turite žiūrėti tiesiai į akis. Jeigu jas nukreipsite, jūsų kolega švedas pamanys, kad jums neįdomu, arba eesate nemandagus.

Elgesys viešoje vietoje

Tvarkos ir organizuotumo reikšmė akivaizdi net gatvėse.

Jeigu maisto parduotuvėje palietėte produktą, turite jį pirkti: gerose parduotuvėse sunku grąžinti pirkinį.

Neikite per gatvę degant raudonai šviesai, kantriai laukite žalios. Išgėrusiems vairuotojams įstatymai griežti.

Apranga

Kad ir kokia proga – per verslo ar draugiškus susitikimus, darbe, restorane ar gatvėje – tiek vyrų, tiek moterų drabužiai oficialūs. Tai reiškia, kad bent įstaigose vyrai dėvi tamsų kostiumą, ryši kaklaraištį, o moterys vilki griežtą kostiumėlį. Gatvėje neoficialūs drabužiai gali būti džinsai ir sportbačiai.Švedai nepaprastai seka madas ir gražaus fasono bei gero pasiuvimo drabužiai mėgstami netgi mažesniuose miesteliuose.

Darbe ryškios spalvos ir ryški raštai nėra įprasti nei vyrams nei moterims.

Valgiai ir gėrimai

Švedų maistas įvairus, bet svarbiausia – jis skirtas ištverti ilgą, šaltą žiemą. Gausu įvairiausių rūšių dešrelių, sūrio, duonos ir mėsos, taip pat virtų daržovių ir bulvių. Džiovinta, šviežia, rūkyta, marinuota ir sūdyta žuvis yra pagrindinis maisto produktas.

Smorgasbord (švediškas stalas) yra sena švedų tradicija.

Prieš pietus kokteiliai negeriami, tačiau prieš valgį jums gali pasiūlyti aperityvo patiekiamo svetainėje. Nelieskite savo gėrimo kol šeimininkas nepasakė skoal. Nepradėkite valgyti kol šeimininkas neparagino.

Nustebsite, kad Švedijoje, kitaip nei kitose šalyse, taip greit esate kviečiamas pietų į namus. Atėjus į namus jums bus pasakyta kur sėstis.

Sąskaitos apmokėjimas

Paprastai sąskaitą apmoka kviečiantysis, nors svečiui dera parodyti norą sumokėti. Kai jau laikas išeiti, atsistokite ir būtinai kiekvienam paduokite ranką.

DOVANOS

Dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas. Šventinės atvirutės labai dera. Jei eidamas pietų perkate gėles, prieš įeidamas vidun būtinai jas išvyniokite. Niekada nepasiųskite chrizantemų ar baltųjų lelijų, be to, venkite raudonųjų rožių ar orchidėjų (jos reiškia romantiškus ketinimus). Šeimininkui nedovanokite to,kas lengvai gaunama Švedijoje.

NORVEGIJA

Norvegija yra Skandinavijos pusiasalio vakarų pusėje. 70% Norvegijos ploto yra netinkamas gyvenimui, kadangi ten yra kalnai, ledynai, upės ir durpynai. Pakrantės miestuose gyvena ne tiek daug žmonių, kaip atrodo, be abejo todėl, kad norvegams artimas tradicinis kaimo gyvenimas.

Norvegija yra konstitucinė monarchija su vienu rūmų parlamentu.

Norvegijoje evangelikų liuteronų tikėjimas yra valstybinė religija ir šiai Bažnyčiai priklauso dauguma gyventojų, bet atstovaujama ir katalikų, žydų, bei kitoms religijoms.

Norvegams patinka, kai pripažįstate juos esant kitokius nei skandinaviškieji jų giminaičiai. Danų, švedų, norvegų ir suomių vienų su kitais nepainiokite: tame regione skirtybės itin ryškios.

Kaip ir kiti skandinavai norvegai tvirtai tiki socialinės apsaugos sistema, bet ir kiekvieno žmogaus atsakomybę už save ir kitus (ypač už tuos kuriems blogai sekasi).

Norvegai linkę save suvokti kaip regiono atšiaurius individualistus, atsigręžusius ne į Baltijos valstybes ir Vokietiją ar Rusiją, kaip į savo veiklos sferą, oo į Šiaurės jūrą ir Angliją.

Pagrindinės kultūros kryptys

Norvegijoje, palyginti su Švedija, platesnėje socialinėje sistemoje šiek tiek labiau pabrėžiamas individo vaidmuo. Be to, Norvegijoje tvirta tradicija padėti kitiems ir remti nelaimėlius. Visi turi būti lygūs. Kasdieniame norvegų gyvenime ypač svarbi yra šeima: nepastoviame pasaulyje šeima yra patvarus, patikimumo šaltinis.

Norvegams iš esmės būdingas vienmatis požiūris į laiką, tik gal ne tiek kiek švedams, ir jie laiko klausimais lankstesni, ypač per neoficialius susibūrimus. Jie gana greitai ima vadinti vienas kitą vardais ir tiek darbe, tiek per pobūvius būna labiau atsipalaidavę. Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir taip nesibaimina konfliktų, kaip jų kaimynai švedai. Jiems labai rūpi aplinkosaugos, gamtos, teisingumo klausimai.

Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris

Su pavarde vartokite herr (ponas), fru (ponia); nėra reikalo nurodyti moterų šeimyninės padėties. Galbūt kolegos norvegai gana greitai jus paskatins vadintis vardais, bet iš pradžių visuomet pagarbiu kreipiniu ir pavarde. Vyrai ir moterys tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje vieni kitus vadina pavarde, nepridėję kreipinio.

Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos

Kalbėkite apie norvegų žiemos olimpiadą – taip parodysite susidomėjimą norvegiškais ypatumais. Norvegų namuose (ypač senesniuose) langai ir durys gali būti uždengti portjeromis ar tapetais; kai prireiks nesivaržykite klausti, kur durys ar langas. Venkite ginčytinų temų, pavyzdžiui, kaip banginių medžioklė ar šalies

priklausomybė nuo naftos pramonės. Be to, niekad nesiteiraukite apie sutuoktinius ir nepradėkite šnekos vedybiniais klausimais, nes daug porų Norvegijoje gyvena nesusituokę.

Fiziniai gestai ir veido išraiška

Apskritimas iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantis “gerai”) Norvegijoje nėra gerai: toks ženklas laikomas nepadoriu, vulgariu ir vengtinu. Kai kuriuose kaimo rajonuose žmogui nusisukus išeiti jis apspjaunamas “dėl sėkmės” – neįsižeiskite, jei būsite “apspjautas” atsisveikinant.

Mostai ir skaičiavimas

Pirštais rodyti raidę “V”, reiškiančią pergalę, kaip visose angliškai kalbančiose šalyse, išskyrus JAV, visuomet reikia atsukus delną; šis ženklas atsuktu įį save delnu – gali būti suprastas kaip labai nepadorus ir vulgarus.

Elgesys viešose vietose

Šiuo metu Norvegijoje telefonams automatams dar mažai kur tinka telekortelės; signalą išgirsite įmetę penkių kronų monetą. Mandagu telefonu atsakyti hallo ir savo pavardę.

Arbatpinigiai

Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Ne taip kaip Švedijoje, čia nebūtina palikti papildomų arbatpinigių, tačiau atsidėkodami už puikų aptarnavimą galite pridėti 5 ar 10 procentų.

Apranga

Rengimosi stilius nėra toks oficialus, kaip Švedijoje, bet drabužiai švarūs ir tvarkingi. Darbe vyrams galima vilkėti sportinį švarką ir kelnes, ssiūtinius marškinius ir ryšėti kaklaraištį; kostiumas neprivalu. Moterys darbe dažnai mūvi kelnes. Kai kurias šventes ir iškilmes norvegai švenčia pasipuošę nacionaliniais drabužiais.

Valgiai ir gėrimai

Pusryčiai paprastai valgomi 7-9 val. ryto (vasarą kaime vėliau), tai dažniausiai sūriai, jogurtas, javainiai, bandelės, šalta mėsa, žžuvis ir kiaušiniai.

Priešpiečiai valomi 12-13 valandą. Priešpiečių valgiai panašūs kaip per vakarienę norvegų namuose arba tai būna vienpusis sumuštinis.

Pietūs norvegų namuose paprastai būna 17-18.30 val., o savaitgalio pietums svečius įprasta kviesti 17 valandai. Vakare valgoma įvairios mėsos, žuvis, daržovės bei desertas. Prie pietų dažniausiai patiekiamas vietinis alus ar vynas. Prie sriubos ir užkandžių geriamas baltas vynas, prie mėsos patiekalo – raudonasis vynas ir prie deserto –saldus vynas. Po pietų geriama kava. Per vakarienę dažnai valgoma namie kepta duona ar duonos paplotėliai. Vasarą pietų vaišės gali užsitęsti iki 23 val., žiemą paprastai jos baigiasi 22 valandą.Tad jei pietūs baigėsi ankščiau, dar tikėkitės kavos ar likerio.

Regioniniai skirtumai

Kaip ir visoje Skandinavijoje, Norvegijoje mėgstamas švediškas stalas. Čia svarbiausia parodyti, kad nešvaistai mmaisto; įsidėkite tik tiek kiek suvalgysite. Norvegų nacionaliniai valgiai – tai banginių mėsa, elniena, norvegiška lašiša ir gjetust – saldus sūris iš ožkų pieno.

Gėrimai ir tostai

Prieš pietus Norvegijoje patiekiamas šaltas kaip ledas aperityvas; jis išlenkiamas iškart ir užgeriamas alumi. Labiausiai įprastas tostas yra skoal , nors galima paraginti išgerti tik žvelgiant į akis ir nieko nesakant.

Pasibaigus pietums, paprastai garbingas svečias, tarsi visų svečių atstovas, padėkoja šeimininkui ar šeimininkei.

Per draugišką susibūrimą norvegų namuose nusiauti batų paprastai nereikia.

DOVANOS

Norvegų papročiai teikti dovanas ppanašūs kaip švedų, tik jei dovanojate gėles, venkite baltųjų gėlių ir gvazdikų, nes Norvegijoje – tai laidotuvių gėlės.

DANIJA

Danija yra mažiausia Skandinavijos šalių, turi kelias salas Baltijos jūroje. Danija taip pat yra konstitucinė monarchija su vienų rūmų parlamentu.

Daugelį šimtmečių Skandinavijos regione danai, ko gero, buvo didžiausia jėga; kovodami su Švedija dėl įtakos, Danija buvo sudariusi sąjungą su galingomis Hanzos, Vokietijos, Balkanų, lenkų, rusų ir net anglų valdžiomis. Todėl, danai nors vertina skandinaviškąsias savo šaknis, save laiko didesniais europiečiais už skandinaviškuosius giminaičius. Danai pasižymi tam tikra elegancija ir subtilumu. Be to, Danija palanki Jungtinėms Valstijoms ir visam tam, kas amerikietiška: danai netgi švenčia liepos 4 – amerikiečių Nepriklausomybės dieną.

Iš visų skandinavų danai, ko gero, mažiausiai oficialūs ir jų humoro jausmas labai panašus į kitų europiečių. Jie negarsėja tyliu mąslumu, santūria kūno, emocine ir žodine išraiška, paprastai siejama su kitomis Šiaurės kultūromis.

Pagrindinės kultūros kryptys

Danų kultūroje gal labiau nei kitur Skandinavijoje pabrėžiamas pavienio žmogaus vaidmuo platesnėje socialinėje sistemoje. Visi turi būti lygūs. Danų požiūris į laiką yra grynai vienmatis, turbūt labiau nei kitų skandinavų dėl Šiaurės Vokietijos artumo. Jų santykiai su kitais palyginti neoficialūs. Net svarstant dalykinius klausimus danai būna paprastai, maloniai ir neskubiai nusiteikę. Gana greit jie gali jus imti vadinti vvardu, labiau linkę leistis į atviras diskusijas, nesibaido konfliktų kaip švedai ir į nepriimtiną reaguoja mandagiai.

Daugelis danų gerai moka angliškai; ypač jaunesnioji karta.

Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris

Prie pavardės visuomet pridėkite herr, fru ar froken. Vyrai ir moterys kartais vieni į kitus kreipiasi vien pavarde, ir jūs galėtumėte taip daryti nuo pat pažinties pradžios.

Bendravimo būdai

Tinkamos ir netinkamos temos

Visuomet neabejotina tema yra tradicinė danų kultūra: labai vertinamas domėjimasis tuo, kas daniška – nuo lego kaladėlių, H.K.Anderseno iki danų baldų dizaino. Kaip kalbėta ankščiau, geriau vengti ginčytinų temų ir asmeninių, finansinių ar šeimos klausimų.

Fiziniai gestai ir veido išraiška

Danijoje negražu rodyti apskritimą iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantį “gerai”): jis laikomas nepadoriu. Tas pats ir apie pirštais rodomą “V” raidę, sutampa su norvegišku požiūriu.

Arbatpinigiai

Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Skirtingai nei Švedijoje, Danijoje nėra papročio papildomai palikti arbatpinigių.

Apranga

Rengimosi stilius ne toks oficialus kaip Švedijoje, tačiau drabužiai turi būti švarūs ir tvarkingi. Darbe vyrai ir moterys rengiasi panašiai kaip norvegai. Jei esate pakviestas į draugišką pobūvį danų namuose, puikiausiai tiks švarūs, išlyginti džinsai.

Danai pagal seną tradiciją mėgsta visuomenines pirtis, kurios sietinos su suomių saunomis.

Valgiai ir gėrimai

Pusryčiai valgomi apie 8 val. ryto ir per juos patiekiama sūrių, jogurto, dribsnių, bandelių, šaltos mėsos, uogienės ir kkiaušinių.

Tradicinės danų pietų vaišės pradedamos sriuba, po to užkandama jūros gėrybių, paskui valgomas mėsos patiekalas su daržovėmis ir galiausiai –desertas.

Nacionaliniai danų patiekalai yra nevirta malta jautiena, paprastai tiekiama su žaliu kiaušiniu, mėsos kukuliai ir silkė.

Prieš pietus išgerti Danijoje nėra įprasta, kaip kitur Skandinavijoje. Čia gėrimus įprasta patiekti po pietų ir jų gali būti nuo akvavito iki viskio ir stipresnių gėrimų. Paprastai kviečiama išgerti tiesiog pakėlus savo taurę, pasižiūrėjus į žmogų, kurį raginate išgerti.

DOVANOS

Jei šeimininkei atnešate gėlių, prieš įteikdamas jas neišvyniokite. Geriausia dovanoti įvairių lauko gėlių puokštes. Dovanas tinka įvynioti į raudoną popierių.

SUOMIJA

Suomija nėra Skandinavijos dalis, o tik platesnės Šiaurės kultūros dalis. Danijos, Švedijos ir Norvegijos kalbos giminingos ir gimininga vikingų kultūra. Tačiau suomių kalba priklauso ugro-finų kalbų grupei. Skandinavijos gyventojai kilo iš Šiaurės Europos, o Suomijos – emigravo iš Baltijos regiono Estijos. Mūsų laikų suomiai, nors etniniu požiūriu skiriasi nuo savo kaimynų skandinavų, turi daug panašių skandinavų kultūros bruožų.

Kitaip nei kitose Skandinavijos valstybėse, Suomijoje nėra monarchijos. Valdžia yra parlamentinė su ministru pirmininku ir prezidentu.

Moterys šalyje sudaro svarią jėgą ir su vyrais dalijasi visuomeninėmis pareigomis. Kaip visi šiauriečiai suomiai nepaprastai brangina gyvenimo kokybę.

Suomijoje švedai sudaro nemažą gyventojų dalį, ir žmonės su kuriais jums teks susitikti, gal iš

tiesų bus švedai. Be to, Suomijoje gyvena Šiaurės šalių klajoklių tauta, vadinama laplanderiais. Kai juos pavadina samais, šis žodis įgauna neigiamą prasmę rasiniu atžvilgiu.

Pagrindinės kultūros kryptys

Suomija, savo nuostatomis panaši į kitas Šiaurės kultūros šalis, tvirtai tiki socialinės apsaugos sistema. Bet asmenybės samprata panaši į asmenybės samprata Jungtinėse valstijose. Suomijoje pavienį žmogų turi skatinti interesas pasiekti tai, kas gera visiems, ir jis turi veikti ribose, nustatytose didesnės grupės. Suomių individo tikslas – kad kiti jį laikytų patikimu žmogumi, kuriuo galima pasikliauti; ttaip suomiai tampa priklausomi nuo grupės ir jos varžomi, o ne laisvi nuo jos.

Požiūris į laiką

Kaip ir kitose Šiaurės kultūrose, Suomijoje labai svarbu punktualumas ir organizuotumas. Suomiai, palyginti su jų kaimynais yra vengiantys rizikuoti: suomius neiškart įtikinsite ką nors daryti pagal jus.

Nė viena Šiaurės kultūros tauta nėra laikoma tokia uždara, mąsli ir nejausminga, kaip suomiai. Jie ramūs susimastę, niūroki, o kai kam atrodo užsispyrę ir nedraugiški. Jie kalba tik tada kai turi ką nors svarbaus pasakyti.

Angliškai supranta ddauguma suomių verslininkų.

Pagarbūs kreipiniai į vyrus, moteris

Daugiausia vartokite herra (ponas) ir rouva (ponia); kai kurias netekėjusias jaunas merginas galima vadinti neiti (panelė).

Supažindinimas

Visuomet laukite, kada būsite supažindintas, pats neprisistatykite. Suomiams smagiausia, kai juos supažindina trečias asmuo. Pasirūpinkite tuo iš anksto. Per ooficialų susitikimą nepulkite sėstis: laukite kol pakvies. Būryje supažindinamas ar atsisveikindamas kiekvienam paspauskite ranką: pamojuoti visiems amerikiečių papročiu netinka. Vos susipažinęs su suomiais, venkite asmeninių pokalbių. Sveikinantis niekad nesibučiuoja, net geri pažįstami. Labai įprasta įteikti savo vizitinę kortelę.

Fizinis sveikinimosi stilius

Paduoti ranką įprasta. Du vyrai vienas kitam ranką spaudžia trumpai ir stipriai, bet vyras moteriai ar moterys viena kitai spaudžia ne taip smarkiai. Spaudžiant ranką žmonėms, kuriuos matote pirmą kartą, nebūtina šypsotis. Jei būryje yra moteris, ji supažindinama pirmoji. Susipažįstant draugiški gestai nedera, tad netapšnokite per nugarą ir venkite kitų prisilietimo formų. Susipažįstant žiūrima tiesiai į akis ir žvilgsnis nenuleidžiamas tol, kol žmogus kalba.

Bendravimo būdas

Tinkamos ir netinkamos temos:

Tinkamos: dienos įvykiai, politika (tik jei išmanote ką kalbate), menas, sportas (ypač futbolas), muzika, ffilosofija, iškylavimas ir gamta. Nors dauguma šiauriečių labai nekritiški, suomiai gali įsikibę laikytis savo nuomonės.

Netinkamos: svarbu atminti kad suomiams nėra būdingas lengvas pokalbis ar plepalai nei aptariant reikalus, nei draugiškoje aplinkoje – netgi saunoje. Per draugišką pokalbį neklauskite žmogaus kuo jis užsiima. Nedera domėtis šeimyniniais reikalais, išsilavinimu ir pan. Nelyginkite socialinės apsaugos sistemų, nesiskųskite brangiu pragyvenimu Suomijoje: visiems šiauriečiams tai jau įgrisę girgėti iš užsieniečių.

Tonas, garsumas, kalbėsena

Nepažįstamų žmonių pokalbis paprastai prasideda mandagiai ir santūriai; viešoje vietoje pokalbio tonas gali bbūti kiek prislopęs ir dalykiškas. Niekad kitų nepertraukite. Ypač viešose vietose nekelkite balso, nešaukite net gatvėje.

Suomių kalboje būna ilgi tylos intarpai, per kuriuos jie apgalvoja, kas buvo pasakyta, ir svarsto.

Fiziniai gestai ir veido išraiška

Suomių įpročiai panašūs kaip kitose Šiaurės šalyse, tik vienas įdomus skirtumas: ant krutinės sukryžiuotos rankos Skandinavijoje neturi neigiamos prasmės, o Suomijoje tai laikoma įžūlu.

Niekad nekalbėkite susikišę rankų į kišenes: stovėdamas jas laikykite priglaustas prie šonų. Nekramtykite gumos.

Nenuleiskite akių jei į jus žiūrima.

Kuo mažiau rodykite emocijų: ten vertinamas šaltakraujiškumas, ramumas. Suomiai atsiskleidžia per šventes, per žiemos ir vasaros sportą.

Žinokite, kad jei esate pakviestas į sauną, tai jums garbė ir malonumas. Dauguma suomių saunoje maudosi nuogi, bet jus kuo puikiausiai supras, jei norėsite ryšėti rankšluostį.

Arbatpinigiai

Per šventes ar ypatingomis progomis į sąskaitą kartais savaime įtraukiami šiek tiek didesni arbatpinigiai – apie 20%. Jei aptarnavimas buvo itin puikus galite palikti dar.

Punktualumas

Jei tik galite, niekad ir jokiomis aplinkybėmis nevėluokite. Jeigu tenka vėluoti, būtinai iš anksto paskambinkite ir apie tai praneškite.

Apranga

Suomiai rengiasi panašiai kaip ir kiti Šiaurės kultūrų žmonės, tik nepaprastai seka madas. Beje, vyrai po darbo nepersirenginėja ir vakare į pobūvį restorane ateina tuo pačiu kostiumu.

Valgiai ir gėrimai

Pusryčiai tokie pat kaip ir Danijoje.

Tradiciniai ssuomių pietūs susideda iš keturių patiekalų: žuvies, mėsos, mišrainės ir deserto. Prie pietų įprasta gerti pieno.

Regioniniai skirtumai

Žinoma, be žuvies niekur neapsieinama, bet ten yra ir gausybė mėsos patiekalų – tai stipri Rusijos įtaka. Avienos, jautienos gabalai ar kepsniai yra įprastas maistas. Labai mėgstami vėžiai.

Gėrimai ir tostas

Suomijoje įprasta prieš pietus maišyti viskį, degtinę ir kitus stiprius gėrimus. Pradėjus valgyti, dažniausiai patiekiamas alus arba vynas.

Neimkite į rankas savo gėrimo kol šeimininkas nepasiūlė tosto. Pavalgius reikia tuoj pat padėkoti.

Susodinimas

Suomių paprotys susėsti prie stalo skiriasi nuo kitų Šiaurės šalių papročio tuo, kad vyrai susėda vienoje stalo pusėje, moterys – kitoje, o šeimininkas ir šeimininkė – galustalėse.

Paprastame restorane jums gali tekti prie staliuko sėdėti su kitais lankytojais: tokiu atveju nesistenkite užmegzti pokalbio, o elkitės taip, lyg sėdėtumėte prie atskiro staliuko. Padavėją galima pasikviesti žvilgsniu, moti ranka ar šaukti labai nemandagu.

DOVANOS

Priešingai nei kitose Šiaurės šalyse, gėlės labai tinka dovanoti einant į svečius. Tik žiūrėkite kad nenuneštumėte didelės puokštės – ji turi būti nedidelė, gal net lauko gėlių. Kadangi alkoholis toks brangus ir kadangi vynas čia yra negaminamas, butelis gero vyno labai vertinamas. Raudono vyniojamojo popieriaus geriau vengti.

Related Posts