užienyje gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas

Home / Elektronika / užienyje gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas

Užsienyje gautų pajamų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka.

KURSINIS DARBAS

įvertinta 9 balais

TURINYS

Įvadas…………………………3

Pinigai uždirbti nelietuvoje…………………………4

Lietuvos vienetų struktūrinių padalinių užsienyje gautų pajamų apmokestinimas…7

Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse atskaitymai……………9

Dividentai ir jų apmokestinimas……………………….11

Nuolatinių Lietuvos Gyventojų užsienyje gautų pajamų apmokestinimas……. 12

Už samdomą darbą gautų pajamų apmokestinimas……………….13

Individualios veiklos pajamų apmokestinimas………………….16

Užsienio valstybėse sumokėto mokesčio atskaitymas,deklaravimas, pajamų mokesčio

apskaičiavimas ir sumokėjimas…………………………17

Išvados pasiūlymai…………………………19

Literatūros sąrašas…………………………20

Priedai

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, įsigaliojusio 2002 m. sausio 1d., 55 straipsnyje nustatytas Lietuvos vieneto pajamų (pelno) juridinio tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo mechanizmas. LLietuvos vienetas iš apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio, sumokėtą užsienio valstybėje, Pelno mokesčio įstatymo nustatytą tvarka.

Ne tik Lietuvos Respublikos vienetams, bet ir Lietuvos Respublikos gyventojams yra taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Kai dvi valstybės apmokestina tas pačias pajamas, kurias tas pats mokėtojas gavo per tą patį mokestinį laikotarpį. Šiame darbe ir nagrinėsime smulkiau šio įstatymo privalimus ir trūkumus.

Tyrimo objektas. Užsienyje gautų pajamų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka.

Darbo tikslas. Išnagrinėti ir įvertinti Lietuvos vienetų ir LLietuvos rezidentų užsienyje gautų pajamų apskaičiavimą ir deklaravimą.

Darbo uždaviniai.

1. apžvelgti kaip Lietuvos vienetų srtuktūriniai padaliniai apmokestinami užsienyje;

2. nuolatinių lietuvos gyventojų gautų užsienio valstybėse pajamų apmokstinimas.

3. išvados ir pasiūlymai.

I. PINIGAI UŽDIRBTI NELIETUVOJE

Naujuose pelno moksčio įstatymuose įteisintas kontroliuojamojo užsienio vieneto ppajamų apmokestinimo principas, pagal kurį Lietuvoje reziduojantis mokesčio mokėtojas įsipareigojamas į savo mokesčio bazę įtraukti tam tikrų rūšių pajamas, uždirbtas per konrtoliuojamąjį užsienio vienetą. Lietuvos mokesčio įstatymuose tokios pajamos vadinamos pozityviosiomis pajamomis.

Į nuolatinio gyventojo arba kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas jos įtraukiamos paskutinę mokesčio laikotarpio dieną. Kadangi pajamos, kurių šaltinis yra užsienyje, paprastai apmokestinamas po to, kai jos pripažįstamos mokesčių mokėtojo pajamomis jo rezidavimo valstybėje. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymui (nuo 2002 m. sausio 1d.), kontroliuojantis Lietuvos apmokestinimasis vienetas taip pat turi prievolę į savo pajamas įtraukti kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviąsias pajamas. Nuo 2003 m. sausio 1d. analogiška prievolė nustatyta ir kontroliuojančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui. Tačiau ne visos pajamos įtraukiamos į pozityviąsaias pajamas ir jos apmokestinamos. Pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsaias ppajamas, rūšys, patvirtintos 2002 04 12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 517.

Pagal šias taisykles ne kiekvienas kontroliuojantis Lietuvos vienetas arba Lietuvos nuolatinis gyventojas turi apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pajamas, o tik tas, kurio kontroliuojamasis vienetas įregistruotas tam tikroje užsienio valstybėje ar zonoje. Finansų ministro įsakymas Nr.24 nustato „baltąjį“ valstybių sąrašą. Į šį sąrašą įtrauktos Europos Sąjungos valstybės ir beveik visos valstybės, su kuriomis parafuotas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

Apmokestinamasis vienetas yra kontroliuojamas kontroliuojančio Lietuvos vieneto arba nuolatinio Lietuvos ggyventojo, jeigu jis kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir atitinka bent vieną iš šių ktiterijų:

– jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daudiau kaip 50 proc. akcijų ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį;

– jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra nemažesnė kaip 10 proc. akcijų į paskirstytojo penlo dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Jeigu kontroliuojantis Lietuvos vienetas arba nuolatinis Lietuvos gyventojas kontroliuoja daugiau kaip vieną užsienio kontroliuojamąjį vienetą, kiekvieno iš jų pozityviosios pajamos apskaičiuojamos atskirai.

Taisyklių, pagal kurias pozityviosios pajamos apskaičiuojamos, įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto arba nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, tikslas – apmokestinti šias pajamas nelaukiant,kol jos grįš į Lietuvą. Jos įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo arba kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Tai kontroliuojančiam Lietuvos vienetui arba nuolatiniam Lietuvos gyventojui yra priskiriamas ir apmokestinamas dar nepaskirstytas kontroliuojamojo užsienio vieneto pelnas. Asižvelgant į tai, tam tikros kontroliuojančio Lietuvos vieneto arba Lietuvos gyventojo pajamas.

Mokesčio administravimo paprastumo tikslas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo taisyklės, kai kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro mažiau kaip 5 proc. kontroliuojančio Lietuvos vieneto arba nuolatinio gyventojo pajamų. Tai nuostata kai kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos neviršija tam tikro konkretaus teisės aktuose numatyto pajamų dydžio arba mmažiau nei tam tikrą procentą kontroliuojančio vieneto arba nuolatinio gyventojo pajamų, konroliuojantis vienetas arba asmuo atleidžamas nuo prievolės apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pajamas.

Pavyzdžiui: kontroliuojantis vienetas X, valdo 75 proc.užsienyje įregistruoto vieneto B akcijų, mokestinis laikotarpis sutampa su kalendorinias metais. Kontroliuojantis vienetas X, vykgydamas veiklą, mokestiniu laikotarpiu gauvo iš viso 1 mln. Lt. pajamų. tarkim ,kad kontroliuojamasis užsienio vienetas B tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu neturi pajamų iš aktyvios veiklos, o kontroliuojamojo vieneto B lizingo pajamos mokestiniu laikotarpiu yra 500 Lt. Šiuo atveju kontroliuojamojo vieneto B pasyviosios pajamos sudarė mažiau kaip 5 proc. kontroliuojančio vieneto X pajamų

(1 000000 Ltx 5 proc.= 50 000 Lt. Matome, kad pajamos 5000 Lt yra mažiau už 50 000)

Taigi kontroliujantis Lietuvos vienetas X neapskaičiuos pozityviųjų pajamų ir jų neįtrauks į savo pajamas.

Kitu atveju kontroliuojamojo užsienio vieneto B pajamos buvo 58 000Lt. Šiuo atveju kontroliuojamojo vieneto B pajamos sudaro daugiau kaip 5 proc. kontroliuojančio vieneto X pajamų (1 000 000 Lt.x 5proc.= 50 000Lt. ), matome, kad 58 000 Lt. yra daugiau už 50 000 Lt.). Taigi kontroliuojantis Lietuvos vienetas X turės apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pajams, proporcingų užsienio vienete B skaičiui.

Į pozityvąsias pajamas neįtraukiamos tos pajamos, kurios laikomos nneleidžiamais atskaitymai pagal Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1 dalį ir kurias kontroliuojamasis užsienyje vienetas yra gavęs iš kontroliujančio Lietuvos vieneto.

II. LIETUVOS VIENETŲ STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ UŽSIENYJE

APMOKESTINIMAS

Lietuvos vienetai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Kadangi Lietuvos mokesčių teisės aktuose įgyvendinti bendrieji apmokestinimo principai, Lietuvos mokesčių mokėtojams, vykdantiems veiklą ir užsienyje, neturėtų kilti neaiškumų tose valstybėse mokant pelno mokestį ar jį atitinkantį mokestį, Lietuvos vienetui yra svarbu pasitikrinti, ar su ta valstybe, kurioje jis planuoja vykdyti veiklą, yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Jei sutarties nėra, kurioje planuojma vykdyti veiklą, nesilaiko bedrųjų apmokestinimo principų, vienetų pajamos gali būti apmokestinamos. Dažniausiai tai gali būti pajamos iš paslaugų veiklos, pavyzdžiui, konsultavimas, rinkodara ir pan.

Kalbant apie Lietuvos vienetų nasavarankiškų struktūrinių padalinių pajamų apmokestinimą labai svarbu išnagrinėti, kas yra Lietuvos vieneto mokesčio bazė. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Jei Lietuvos vienetas vykdo veiklą, pavyzdžiui, valstybėje X, tai veiklos pajamos valstybėje X pagal tos valstybės teisės aktus apmokestinamos tik tuo atveju, jei veikla vykdoma per nuolatinę buveinę. Nuolatinė buveinė pagal Pelno mokesčio įšstatymo normas suprantama

kaip hipotetiškai atskiras vienetas.

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos „ Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo“:

– tam tikrais atvejais sutartyse nustatoma išimtis, kad valstybė pasilieka teisę pagal sutartį apmokestinti konsultavimo veiklos pajamas prie šaltinio. Be abejo, tokia pozicija nėra teisinga, ji daugiau budinga pokumunistinėms valstybėms, nes taip padidinami tos valstybės vienetų kaštai, o tai mažina valstybės konkurencingumą pasaulio šalyse.

Kita ypatybė:

– kai kuriose valstybėse yra nuolatinių buveinių mokestis. Jis taikomas Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, AAustralijoje, JAV, Puerto Rike ir kitose valstyėse. Iš esmės šis mokestis laikomas kaip „avansinis“ pelno mokestis.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas Lietuvos vienetas privalo įtraukti į pelno mokesčio bazę ir atinkamai apmokestinti visas pasaulines pajamas – iš Lietuvos ir užsienio šaltinių. Nesvarbu, ar jis užsienio valstybėje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę ar ne, jis apskaičiuoja apmokestinąmąjį pelną iš pasaulinių pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, įskaitant ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus ir neapmokestinamąsias pajamas, ir apmokestina apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo nustatytus ttarifus. Tačiau jei struktūrinis padalinys yra ne atstovybė, bet struktūrinis padalinys – nuolatinė buveinė, Lietuvos vienetas apskaičiuoja pelną (nuostolį), pagal tos šalies, kurioje vykdoma veikla per nuolatinę buveinę, teisės aktus, ir sumoka pelno mokestį toje šalyje,o vėliau perskaičiuoja nuolatinei buveinei priskiriamą pelną pagal Pelno mokesčio įstatymo normas.

Dažniausiai mokesčių mokėtojams kylantys klausimai dėl apmokestinamųjų pajamų, uždirbtų ir gautų vykdant veiklą per nuolatines buveines užsienyje, yra susiję su įvairiausių per nuolatines buveines patiriamų sąnaudų atskaitymo, t.y. jų pripažinimu leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį. Tai gali būti ir užsienio valstybėje sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, ir socialinio draudimo sąnaudos, ir užsienio vastybėse sumokėtas kelių mokestis, ir kitos sąnaudos. Be abejo, atskaitymas yra tik vienas – tokios sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei atitinka leidžiamiems atskaitymams Pelno mokesčio įstatymo keliamiems reikalvimus.

1I.1 PELNO MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAI

Įstatymo nuostatos leidžia Lietuvos vieneto užsienio valtybėje gaunamų pajamų tarptautinį dvigubą apmokestinimą, t.y. tokį apmokestinimą, kai Lietuvos vieneto per mokestinį laikotarpį gautos arba uždirbtos pajamos apmokestinamos ir Lietuvoje, ir toje uužsienio valstybėje, kurioje pajamos gaunamos arba uždirbamos. Lietuvos vieneto pajamų dvigubas apmokestinimas naikinamas taikant užsienio vastybėje sumokėto mokesčio sumos atskaitymo iš Lietuvoje mokėtino pelno mokesčio sumos metodą. Pagal nuostatas iš Lietuvoje mokėtino mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos atskaitoma atitinkamo pelno mokesčio arba jam

tapataus mokesčio suma, sumokėta atitinkamoje užsienio valstybėje nuo Lietuvos vieneto toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų visų pajamų.

Lietuvos vienetas gali atskaityti užsienio valstybėje sumokėtą mokestį, jeigu:

– pajamos, nuo kurių užsienio valstybėje buvo sumokėtas mokestis, yra gautas toje užsienio vvalstybėje;

– pajamos gautos užsienio valstybėje tą patį mokestinį laikotarpį, t.y. pajamos yra gautos užsienio valstybėje tą mokestinį laikotarpį, kurį jos įtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę;

– užsienio valstybėje sumokėtas mokestis yra pelno mokestis arba jam tapatus mokestis.Tokiu mokesčiu gali būti laikomas užsienio valstybėje nuo Lietuvos vieneto per nuolatinę buveinę uždirbtų pajamų mokamas pelno mokestis.

Lietuvos vienetas, mokestiniu laikotarpiu gavęs ar uždirbęs pajamų užsienio valstybėse ir sumokėjęs ten nuo jų mokesčius, į Lietuvos biudžetą mokėtino pelno mokesčio sumą apaskaičiuoja tokiu būdu:

– aspkaičiuja visas savo pajamas, nuo kurių pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas apmokestinamas pelnas.

– apskaičiuoja apmokestinamąjį pelną, iš taip nustatytų mokestinio laikotarpio pajamų atimdamas neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

– apskaičiuoja pelno mokesčio sumą, nustatytam apmokestinamajam pelnui pritaikęs mokesčio tarifą.

– iš nustatytos pelno mokesčio sumos pelno mokestį atskaito užsienio valstybėse sumokėtų mokesčių sumą, nustatytą su atitinkamomis užsienio valstybėmis sudarytų ir taikomų tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis.

– atskaitoma užsienio valstybėje sumokėto mokesčio suma turi būti nurodaoma litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal aficialų lito ir užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas nustatė.

Panagrinėkime įmonės UAB „XXXX“ pajamas, išlaidas ir mokestinį pelną.

Lietuvos įmonės UAB „XXXX“ mokestinio laikotarpio pajamos yra 100 tūkst. litų: 80 tūkst. litų uždirbo Lietuvoje ir 20 tūkst. llitų užsienio valstybėse. Tokioms pajamoms uždirbti UAB „XXXX“ patyrė 60 tūkst. sąnaudų, kurias galima atskaityti remiantis PMĮ nuostatomis: 50 tūkst. litų Lietuvoje uždirbtoms pajamoms ir 10 tūkst. litų užsienio gautoms pajamoms. Užsienio valstybėse sumokėto mokesčio suma yra 1 tūkst. litų. Apskaičiuojama pelno mokesčio suma, kurią UAB „XXXX“ turi sumokėti į Lietuvos biudžetą:

– visos pajamos yra 100 tūkst. litų (uždirbtos ir gautos Lietuvoje ir užsienio valstybėse)

– apmokestinamasis pelnas yra 100- 60 = 40 tūkst. litų

– pelno mokestis yra 40x 15 proc.= 6 tūkst. litų (pritaikomas pelno mokesčio tarifas);

– į Lietuvos biudžetą įmonė UAB „XXXX“ privalo sumokėti 6-1 = 5 tūkst. litų (atimamas užsienio valstybėse sumokėtas mokestis). (Žiūrėti priedus)

Jei Lietuvos vienetas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamas keliose užsienio valstybėse, tai nuo tų pajamų užsienio valstybėse sumokėtų mokesčių sumos , kurias galima atskaityti iš Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos, pagal kiekvieną valstybę nustatomos atskirai.

Deklaruojant mokėtiną pelno mokestį pildoma metinė pelno mokesčio deklaracija, forma FR0475 ir priedas FR 475C (užsienio valstybėse gautų pajamų atskaityto iš mokestinio laikotarpio pelno mokesčio dekalracija).

Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną, t.y. kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos.

1I.2 DIVIDENTAI IR JŲ APMOKESTINIMAS

Lietuvos vieneto ggaunami už turimas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividentai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividentus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, kurį dividentai buvo gauti, dešimtos dienos.

Pagal nustatytą 15 procentų dydžio pelno mokesčio tarifą Lietuvos vienetų nuo turimų užsienio vienetų akcijų, kapitalo dalies ar kitų teisių turėjimo dividentai apmokestinami mokestiniais laikotarpiais, prasidėjusiais 2003 ir vėlesniais metais. 2002 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu, Lietuvos vienetų iš užsienio gauti dividentai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.

Prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pelno mokestį iš užsienio vienetų gautų dividentų nustatyta Lietuvos vienetui, gaunančiam dividentus. Dividentus gaunantis vienetas pelno mokestį privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividentai buvo gauti, dešimtos dienos.

Jei tarp Lietuvos ir užsienio valstybės, iš kurios rezidento gaunami dividentai, yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai Lietuvos vienetas pelno mokesčio sumą, sumokėtiną iš užsienio valstybės rezidento gaunamos dividentų sumos gali sumažinti mokesčiu, kurį tas užsienio valstybės rezidentas, vadovaudamasis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatyta teise apmokestinti dividentus pagal vidaus įsatymus, bet taikydamas ne didesnį nei sutartyje nustatytą tarifą, išskaičiavo prie pajamų šaltinio, išmokėdamas Lietuvos vienetui

dividentus.

Norėdamas sumažinti mokestį nuo dividentų, Lietuvos vienetas privalo turėti užsienio mokesčių administratoriaus patvirtintą pažymą, kurioje būtų nurodyti tokie duomenys: kas, kada, ir kokią dividentų sumą išmokėjo Lietuvos rezidentui bei kokią mokesčio sumą išskaičiavo nuo išmokėtos dividentų sumos.

Užsienio vieneto nuo dividentų apskaičiuojamo mokesčio dydis priklauso nuo tos užsienio valstybės vidaus įstatymų nuostatų ir konkrečios tarptautinės dvigubo apmokestinimo sutarties nuostatų.

Jeigu pagal tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nuo dividentų mokesčio tarifas priklauso nuo Lietuvos vieneto turimo užsienio vieneto, mokančio dividentus, kapitalo ddydžio ir balsų skaičiaus, tai pažymoje, atsižvelgiant į konkrečius dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, turi būti nurodoma dividentų faktiškojo savininko turimo užsienio vieneto kapitalo dydžio ir balsų skaičiaus duomenys procentais.

III. NUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ UŽSIENYJE GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Ne vienam lietuvos piliečiui, išvykusiam dirbti į užsienį ar gaunančiam pajamų iš užsienio valstybių, kyla klausimas, kaip nuo gautų pajamų turi būti deklaruojami ir mokami mokesčiai.

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti koks gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas nuolatiniu Lietuvos gynentoju laikomas asmuo, aatitinkantis bent vieną iš šių kriterijų:

– asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje;

– asmuo, kurio Lietuvoje yra pastovus gyvenamasis būstas ar gyvena šeima;

– asmuo , kuris išbūna ištisai ar su pertraukomis 183 ar daugiau dienų per vieną mokestinį laikotarpį. Nuolatiniu Lietuvos ggyventoju laikomas ne mažiau kaip tris mokestinius laikotarpius iš eilės, galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis laikomas nuolatiniu iki išvykimo dienos;

– Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nors ir negali būti pripažįstamas nuolatiniu pagal išbuvimo Lietuvoje laikotarpį, tačiau jam mokamas atlyginimas ar jis išlaikomas iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra Lietuvoje ir užsienyje gautos pajamos.

Lietuvos gyventojo tose užsienio valstybėse, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys arba kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 24d. įsakymo Nr. 293 „Dėl užsienio valstybių, kuriose sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą galima atsakaityti iš Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įįstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.94-4052). Šį sąrašą sudaro šios valstybės: Airija, Armėnija, Baltarusija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Islandija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kazachstanas, Kinija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija. Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vokietija. Nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis dar su šiomis valstybėmis tai- Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Rusija ir Vengrija.

III.1 UŽ SAMDOMĄ DARBĄ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Užsienyje ddirbantys lietuviai daugiausiai yra samdomi įvairiems darbams atlikti: žemės ūkyje, statyboms, namų aplinkos tvarkymui, vaikų priežiūros ir t.t. Su darbo santykiais susijusios pajamos, nesvarbu, ar jos uždirbtos Lietuvoje ar užsienyje, apmokestinamos taikant 33 proc. tarifą. Už samdomą darbą gautoms pajamoms turi būti priskiriamos bet kokios darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu išmokamos sumos (darbo užmokestis, atlyginimas, alga ar pan.) o pagal susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų ( darbo apmokėjimo, funkcijų, darbo vietos ir t.t.)

Už užsienio valstybėse atliekamą darbą gautų pajamų apmokestinimas priklauso nuo to, ar su valstybe, kurioje atliekamas darbas, Lietuvai galioja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ar ne. Jei Lietuvoje taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinant atsižvelgiama į tokias sutarties nuostatas.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas už samdomą darbą gauna pajamų valstybėje, su kuria nėra taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tokios gyventojo pajamos apmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Lietuvos gyventojas nuo tokioje užsienio valstybėje gaunamų pajamų neturi mokėti mokesčio užsienio valstybėje.

Tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys yra parengtos pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos Pajamų ir kapitalo mokesčio konvenciją. Straipsnyje nagrinėjamos dvigubo apmokestinimo išvengimo suatrčių nuostatos. Apmokestinant pajamas reikia įvertinti konkrečios sutarties nuostatas, nes atskirose sutartyse gali būti numatytos kitokios apmokestinimo taisyklės.

Už užsienio valstybėje atliekamą darbą gaunamos ppajamos gali būti apmokestinamos toje valstybėje, jeigu numato jos vidaus mokesčių teisės aktai. Ta valstybė gali apmokestinti tik tą pajamų dalį, kuri gaunama už toje valstybėje atliekamą darbą. Tačiau nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos negali būti apmokestinamos užsienio valstybėje, o tik Lietuvoje, jei yra įvykdytos tokios trys sąlygos:

– Lietuvos gyventojas išbūna užsienyje ištisai arba su pertaukomis ne ilgiau kaip 183 dienas dvylikos mėnesių laikotarpiu;

– darbo užmokestį moka darbdavys, kuris nėra tos valstybės pilietis;

– susitariančiojoje valstybėje atliekamas samdomas darbas nėra susijęs su toje valstybėje esančios darbdavio nuolatinės buveinės pajamų uždirbimu.

Lietuvos nuolatinių gyventojų už atliekamą darbą apmokestinimas priklauso nuo kelių

kriterijų:

– kokios valstybės rezidentas yra darbdavys (ar tos valstybės, kurioje jis dirba ar ne);

– jei darbdavys nėra rezidentas tos valstbės, kuroije atliekamas darbas, yra svarbu nustatyti, kokį laikotarpį lietuvos gyventojas atlieka darbus toje valstybėje.

Jei darbo užmokestis gaunamas ne iš užsienio valstybės darbdavio, o iš Lietuvos rezidento arba iš trečios valstybės rezidento, pajamos apmokestinamos taip:

– jei Lietuvos gyventojas užsienio valstybėje X dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis išbūna daugiau kaip 183 dienas, tai darbo užmokestis gali būti apmokestinamas valstybėje X pagal vidaus teisės aktus, bet Lietuva taip pat turi teisę apmokestinti tokias pajamas, naikindama dvigubą apmokestinimą;

– jei nuolatinis Lietuvos gyventojas siunčiamas atlikti darbus užsienyje, tačiau Lietuvos įmonė neveikia užsienio vvalstybėje per nuolatinę buveinę, toks darbo užmokestis užsienio valstybėje neapmokestinamas. Jis apmokestinamas tik pagal Lietuvoje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

Pagal Gyventolų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tačiau nuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvoje tokias gautas pajamas turi deklaruoti ir nuo jų apskaičiuoti mokestį, tačiau apmokestinant naikinams dvigubas apmokestinimas.

Pagal šį straipsnį 15 proc. pajamų mokesčio tarifu dar apmokestinamos palūkanos už užsienio bankuose ar kredito įstaigose padėtus indėlius . Gautas palūkanas turi deklaruoti ir mokėti pajamų mokestį Lietuvoje. Tačiau jei palūkanos susidaro toje valstybėje, su kuria Lietuvai taikoma dvigubo apmokestnimo išvengimo sutartis, arba ši valstybė įtraukta į finansų ministerijos patvirtintą sąrašą, gyventojas deklaracijoje gali atskaitytiužsienio valstybėse nuo palūkanų sumokėtą mokestį.

Atsižvelgiant į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, užsienio bankų ar kredito įstaigų mokamos palūkanos gali apmokestinamos toje užsienio valstybėje, pagal tos valstybės įstatymus (išskyrus Estiją ir Latviją) , tačiau pajamų negali viršyti tarptautinėje sutartyje nustatyto dydžio.Visose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, išskyrus sutartis su Estija ir Latvija, numatyta, kad užsienio valstybėse prie šaltinio gali būti išskaičiuotas 10 proc. mokestis iš palūkanų sumos, jei gavėjas yra faktiškasis

palūkanų savininkas. Pagal sutartis su Estija ir Latvija palūkanos, išmokamos Lietuvos respublikos nuolatiniam gyventojui, iš viso negali būti apmokestinamos šiose šalyse, Lietuvos gyventojas gautas palūkanas turi deklaruoti Lietuvoje.

III.2 INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ APMOKESTINIMAS

Pajamos, kurias Lietuvos gyventojas gauna už profesines paslaugas ar kitą savarankiško pobūdžio veiklą, apmokestinamos tik Lietuvoje, jeigu neturi jo veiklai reikalingos nuolatinės veiklavietės kitoje valstybėje, jeigu jis turi tokią nuolatinę veiklavietę, pajamos gali būti apmokestinamos kitoje valstybėje, tačiau tik ta jų dalis, kuri tenka tai nuolatinei veiklavietei. Lietuvos rezidentas bbus laikomas turinčiu nuolatinę veiklavietę kitoje valstybėje, jeigu:

– užsienio valstybėje jis turi jo veiklai vykdyti reikalingą pastovią veiklos vietą, kuria jis gali naudotis užsiimdamas tokia veikla. Tai gali būti išnuomotas butas, viešbučio kambarys ar bet kuri kita vieta, jeigu ji naudojama veiklai vykdyti,

– arba užsiimdamas tokia veikla, dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis užsienio valstybėje atitinkamai išbūna ilgiau kaip 183 dienas.

Jeigu Lietuvos nuolatinis gyventojas verčiasi individualia veikla užsienio valstybėje ir toje valstybėje turi tokiai veiklai reikalingą nuolatinę veiklavietę, už šią veiklą jjo gaunamos pajamos gali būti apmokestinamos toje užsienio valstybėje pagal tos užsienio valstybės teisės aktus. Lietuvoje toks gyventojas taip pat turės deklaruoti ir apskaičiuoti pajamų mokestį, tačiau naikinamas dvigubo apmokestinimas remiantis tarptautinių sutarčių nuostatomis ir Gyventojų pajmų mokesčo įstatymu.

III.3. UŽSIENIO VVALSTYBĖSE SUMOKĖTO MOKESČIO ATSKAITYMAS, DEKLARAVIMAS, PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR SUMOKĖJIMAS

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnyje yra patvirtintas pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimas, taikant užsienio valstybėje sumokėto mokesčio atskaitymo metodą. Gyventojas, deklaracijoje apskaičiavęs pajamų mokesčio sumą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gali minusuoti pajamų mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje per tą patį mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Tokią teisę gyventojas turi, jei yra įvykdytas tokios sąlygos:

– jeigu su užsienio valstybe yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba užsienio alstybė įtraukta į finansų ministro tvirtinamą sąrašą;

– jeigu yra pateikti užsienio mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per moksetinį laikotarpį gauna pajamų keliose užsienio vvalstybėse, arskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.

Iš užsienio vieneto ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad mokestį nuo tokių pajamų mokesčių inspekcijoje turi deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti pats gyventojaas arba notarine tvarka įgaliotas asmuo. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamų, pajamų mokestį privalo deklaruoti ir sumokėti už visą mokestinį laiktarpį vieną kartą- pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dd. Deklaracijos pateikimo ir sumokėjimo terminas sutampa. Atskiro deklaravimo tik iš užsienio gautų pajamų nėra.

Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi deklaruoti ne tik užsienyje uždirbtas pajamas, bet visas praėjusio mokestinio laikotarpio pasaulines pajamas. Metinę deklaraciją jis privalo teikti neatsižvelgus į tai, ar tokios pajamos užsienyje buvo apmokestinamos ar ne. Deklaracijoje gyventojas turi parodyti visą iš užsienio gautų pajamų sumą, neatėmus užsienio valstybėje nuo tų pajamų sumokėto mokesčio. Deklaruojant pildomos šios formos: FR0462S33 – pagindinė; FR0462U – Lietuvoje atskaitytino užsienio valstybėje išskaičiuoto mokesčio apskaičiavimas; FR0462P33 – pajamos, apmokestinamos taikant 33 proc. tarifą.

Tarkime, kad Lietuvos pilietis 2003 m. Lietuvoje su darbo santykiais susijusių pajamų gavo – 50 000lt ir darbdavys gyventojų pajamų mokestį, pritaikydamas jam prikausantį NPD, išskaičiavo ir į biudžetą sumokėjo 1363 litus. Tačiau išvažiavo į Norvegiją ir ten su darbo santykiais susijusių pajamų gavo 35000 litų ir 10000 litų darbo santykių esmę atitinkančių pajamų. Nuo 45000 litų Norvegijoje sumokėta 12000 litų pajamų mokestis.

Kadangi su Norvegija yra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai deklaruodamas pajamas galės minusuoti ten sumokėtą pajamų mokestį. Pagal deklaracijos formą FR0462S33 matome, kad perskaičiavus pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą skirtumą 1989 litus turi sumokėti į biudžetą. Dekalracija ir sumokėtas mokestis turi būti iki ggegužės 1 dienos.

IV. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Lietuvos vienetų struktūrinių padalinių veikiančių užsienio valstybėse yra palankios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Kadangi užsienio valstybėse sumokėtą pelno arba kitą atitinkamą mokestį galima atskaityti apskaičiuojant mokėtiną pelną Lietuvoje, tai skatina Lietuvos įmones vykdyti veiklą užsienio valstybėse.

Sunkiu Lietuvoje laiku, kai vyrauja didelė bedarbystė, iš tikrųjų sunku pragyventi ir išlaikyti šeimą kai darbo užmokestis vos viršija minimalų darbo užmokestį. Lietuvoje vidutinio sluoksnio gyventojams, arba ką tik baigusiam studentui neįmanoma užsidirbti būstui ar tiesiog pagerinti savo materialų gyvenimą. Todėl didelė dalis, o ypatingai jaunimo išvažiuoja į užsienio šalis užsidirbti. Jie grįžta, kelia ekonomika, investuoja į Lietuvos ūkį. Nuolatinių Lietuvos gyventojų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys yra palankios gyventojams. Tačiau Lietuvos Respublikos vyriausybė nelabai palankiai žiūri į tokį Lietuvos piliečių darbštumą.

Grįžęs į Lietuvą turi deklaruoti tam, kad dalį sunkiai uždirbtų pinigų sumokėtum į biudžetą. Deklaruojamas visas darbo užmokestis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos neįvertinama nei kelionės, nei pragyvenimo lygio, nei sveikatos sąnaudų. Suprantama, kad pagal įstatymą tai privalome padaryti, tačiau galėtų būti pereinamasis laikotarpis, kol stabilizuosis ekonomika ir darbo užmokestis atitiks žmogaus poreikius.

Pereinamuoju laikotarpiu užtektų pažymos, kurią gauna VMI iš užsienio valstybės, kad legalizuotųsi pajamos ir matytųsi ten sumokėti mokesčiai. Deklaracijas supaprastinti, nes jos yra ttikrai sudėtingos ir paprastam žmogui jas užpildyti sunku.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Vidžiūnaitė, V. pajamos iš užsienio, mokesčiai lietuviški,

Apskaitos ir mokesčių apžvalga 2003, Nr. 11,12.

2. Misiūnaitė, A.pelno mokestis sumokėtas užsienio valstybėse,

Apskaitos ir mokesčių apžvalga 2002, Nr 11.

3. Pelno mokesčio įstatymo 55 staipsnio paaiškinimas,

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos 2004, Nr. 6

4. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos 2004, Nr.6, 7.

5. Iš užsienio gauta informacija apie nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėse gautas pajamas,

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos 2004, Nr.44.

6. Albaitytė, G.Lietuvos stukūriniai padaliniai užsienyje,

Apskaitos ir mokesčių apžvalga 2004, Nr 10.

7. Žvirblis,A Mokesčių žodynas. (1998) Vilnius, Viltis

8. VMI , Metodiniai nurodymai 2004.

9. Kontrimavičiūtė, J. (2003). apskaitos ir mokesčių apžvalga, Nr.3.6.

10. Černiuvienė, B. dėl gyventojų pajamų mokesčio; mokesčių žinios 2004,Nr.17.

11. Mokesčių žinios 2004. Nr.21

Related Posts