GAMYBINIŲ ĮMONIŲ SPECIALIEJI ELEKTROS ĮRENGINIAI

Home / Elektromechanika / GAMYBINIŲ ĮMONIŲ SPECIALIEJI ELEKTROS ĮRENGINIAI

GAMYBINIŲ ĮMONIŲ SPECIALIEJI ELEKTROS ĮRENGINIAI

KURSINIS PROJEKTAS

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

DARBO ANOTACIJA…………………………4

1. Darbo objekto aprašymas…………………………5

2. Informacijos šaltinių apžvalga………………………6

3. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS……………………8

3.1 Bendroji dalis…………………………8

3.1.1 Elektrinių apkrovų ir technologinio proceso charakteristika………..8

3.1.2 Objekto patalpų klasifikavimas gaisro, sprogimo ir aspsaugos nuo elektros pavojų atžvilgiu…………………………9

3.2 Techninė dalis…………………………10

3.2.1 Elektros kategorijos tiekimo nustatymas ir tiekimo schemos sudarymas…..10

3.2.2 Skaičiuojamosios galios, kompensavimo įrenginių skaičiavimas………11

3.2.3 Objekto pastotės transformatorių galios ir skirstyklų schemos parinkimas….14

3.2.4 Elektros tiekimo schemos elementų parinkimas……………..15

3.2.5 Trumpojo jungimo srovių skaičiavimas ir elektros tiekimo elementų patikrinimas pagal atsparumą trumpo jungimo srovei……………..17

3.2.6 Įtampos nuostolių vvidaus tinkle nustatymas……………….20

3.2.7Apskaita…………………………21

4. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS……………….22

4.1.1 Įrengimų ir pagrindinių medžiagų specifikacijų bei elektros montavimo darbų žiniaraščių sudarymas…………………………22

4.1.2 Projekto gautų rezultatų analizė ir pagrindiniai techniniai ekonominiai rodikliai…………………………255. IŠVADOS IRREKOMENDACIJOS…………………….27

6. DARBE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS………28

7. DARBO PRIEDAI…………………………29

ĮVADAS

Bet kurios pramonės įmonės, nepaisant jos dydžio, gaminamos produkcijos, technologijos ypatumų, elektros ūkis- tai elektros energijos priėmimo iš elektros energijos tiekimo sistemos, jos transformavimo, paskirstymo įrenginiai ir tinklai, elektros energijos imtuvai, kuriems patikimai ir saugiai turi būti tiekiama kokybiška, reikiamų parametrų energija.

Elektros nnergijos tiekimo ir vidaus tinklams įrengti sunaudojami dideli kiekiai laidų, kabelių, gaminamų iš spalvotųjų metalų (vario arba aliuminio), komutacinės aparatūros, paskirstymo ir kt. įrenginių. todėl racionali elektros energijos tiekimo schema, optimalūs laidininkų skersjūviai turi didelę įtaką ekonominiams rodikliams – sistemos įįrengimo kainai, energijos nuostoliams, taigi ir eksploatacinėms išlaidoms ir produkcijos savikainai.

Šiame kursiniame darbe „Korpuso detalių apdirbimo cecho vidaus tinklai ir elektros įranga“ parodoma elektros energijos kiekis sunaudojamas gamybos procese, nagrinėjama elektros šaltinio (žeminančioji pastotė) pastatymo vieta, taip pat nagrinėjama elektros instaliacijos ypatumai. Šiandieniniame gyvenime ši tema yra labai aktuali, nes nutrūkus elektros energijos tiekimui, pramonės įmonių produkcijos gamyba automatiškai stabdoma, susidaro gamybos produkcijos nuostoliai. Kad taip neatsitiktų reikia imtis visų įmanomų priemonių.

Kursinio darbo tikslas – suprojektuoti korpuso detalių apdirbimo cecho vidaus tinklą.

Pagrindiniai uždaviniai:

• Nustatyti elektros tiekimo kategoriją ir sudaryti elektros tiekimo schemą;

• Susumuoti skaičiuojamąsias galias, paskaičiuoti kompensavimo įrenginius ir parinkti galios transformatorių;

• Parinkti elektros energijos tiekimo elementus (apsaugos aparatai, skirstomieji įrenginiai, linijų laidininkų skerspjūviai);

• Apskaičiuoti trumpo jungimo sroves ir ppatikrinti ar elektros tiekimo elementai atsparūs trumpo jungimo srovei;

• Nustatyti įtampos nuostolius KDAC vidaus tinkle.

Ekonominis tikslas- pasiekti, kad tinklas po praplėtimo turėtų aukštus techninius ir ekonominius rodiklius, tuo metu kai jis bus pastatytas.

DARBO ANOTACIJA

Korpuso detalių apdirbimo cechas – tai objektas, kuriame bus vykdomas įvairių detalių korpusų apdirbimas. Cechas dirbs viena pamaina. Didelis dėmesys skiriamas elektrines dalies vidaus tinklo projektavimui, nes šiandieniniame gyvenime ši tema yra labai svarbi, kadangi sutrikus elektros energijos tiekimui automatiškai stabdomas cecho darbas.

Sprendžiant pagrindinę problemą, buvo pasitelkta įvairių iinformacijos šaltinių pagalba (techninė literatūra, katalogai, bukletai ir t.t.). Projektuojant vidaus elektros tinklą taip pat buvo vadovaujamasi teisiniais reglamentais ir standartais.

Suprojektavus vidaus tinklą, buvo pasiekta ekonominis tikslas – pasiekti aukšti techniniai ir ekonominiai rodikliai., taip pat ir kiti pagrindiniai tikslai.

1. DABO OBJEKTO APRAŠYMAS

Korpuso detalių apdirbimo ceche (toliau KDAC) vykdomas mechaninis ir antikorozinis gaminių apdirbimas. Ceche yra numatytas staklių skyrius, galvaninis ir suvirinimo barai (šiuose baruose stovi nemažos galios įvairūs įrengianiai reikalingi gamybos procesui.) , pagalbinės, tarnybinės ir buitinės patalpos. KDAC maitinimo šaltinis – gamyklos pagrindinė žeminančioji pastotė. Cecho pastotės aukštosios įtampos pusėje naudojama 10kV įtampa.

KDAC dirba dviem pamainomis. KDAC elektros imtuvai priklauso II ir III patikimumo kategorijai. Cecho matmenys AxBxH = 48x30x8, gruntas-priemolis. Cecho kolonų statybinis žingsnis 12×6 m, visos patalpos, išskyrus staklių barą dviejų aukštų, 3,6m aukščio.

II kategorija – elektros imtuvai, dėl kurių nutrūkus elektros perdavimui sutrinka technologinis procesas, patiriama produkcijos gamybos nuostolių, susidaro masinės darbuotojų, mechanizmų ir pramoninio transporto prastovos, neišvengiamai sutrinka įprasta daugelio gyventojų veikla. II kategorijos elektros energijos imtuvus aprūpinti elektra rekomenduojama iš dviejų nepriklausomų maitinimo šaltinių. Nutrūkus elektros perdavimui iš vieno šaltinio, galimas elektros tiekimo pertrūkis, kol budintis personalas įjungs rezervinį maitinimą, tačiau ne ilgesniam kaip 2,5 valandos laikotarpiui.

III kkategorija – visi elektros imtuvai, kuriems netaikomi pirmosios ir antrosios kategorijos imtuvų apibrėžimai. III kategorijos elektros energijos imtuvai gali būti maitinami iš vieno šaltinio. Elektros perdavimo pertrūkis gedimui pašalinti arba remontui atlikti neturi viršyti 24 valandų.

2. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Atliekant įvairius sudėtingus skaičiavimus be techninės literatūros apsieiti beveik neįmanoma. Projektuojant galios ir apšvietimo tinklą reikia tam tikros metodikos, daugybės formulių, įvairių kreivių, koeficientų.

Renkant naujus įrengimus neįmanoma apsieiti be įvairių katalogų bei žinynų, kuriuose pateikiama visapusiška informacija apie įrenginį. Šiame skyriuje apžvelgsime literatūrą, kuri naudojama inžineriniams skaičiavimams atlikti. Atliekant skaičiavimus reikia literatūros apie šiuolaikinius elektros įrenginius ir jų techninius parametrus. Lietuvoje dar ganėtinai nedaug yra tokios literatūros, todėl vadovautis tenka ir senais žinynais. Vienas iš pagrindinių techninių žinynų, renkant elektros įrengimus, yra firmų katalogai, bukletai, kuriuose būna aprašytas vienas arba kitas įrengimas ir techniniai parametrai.

Renkant įrengimus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vakarietiškų elektros įrangos įtampos standartai skiriasi nuo esančių Lietuvoje.

Atliekant kursinį darbą buvo vadovaujamasi elektros įrenginių įrengimo taisyklių galiojančiais reikalavimais. Tai :

1. Elektros įrenginių įžeminimas ;

2. Elektros tiekimas ir elektros tinklai;

3. Laidininkų parinkimas;

4. Elektros instaliacija;

5. Elektros kabelių linijos;

6. Iki 1000V įtampos elektros įrenginių apsauga.

Apšvietimo normos parinktos iš 2001m. Lietuvos higienos normos „Natūralus ir dirbtinas patalpų apšvietimas“. Vidaus patalpų apšvietimą šiuo metu galima projektuoti įvairiomis apšvietimo kompiuterinėmis pprogramomis, „RELUX“, „KARBONI“, „OPTIVIN“ ir kitomis.

Elektros apkrovų, laidų ir kabelių skaičiavimus, apsaugų skaičiavimus, trumpųjų jungimų skaičiavimus, reaktyviosios galios kompensavimą atlikome naudodami vadovėlius: „Elektros energijos tiekimas pramonės įmonėms ir įrenginiamas‘ (1989), L.Konovalova, „parmonės įmonių elektros įrenginių konstravimas“ (1984), I. Lgerman, „Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija“ (2001), E. Musial, „įmonių elektros įrenginiai ir tinklai „ (2003) J. Šatas „Elektros energijos tiekimo projektavimas“ (1990). Darbų organizavimo skyrius sudarytas remiantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis“ (2000), „elektrinių ir elektros tinklų eksloatavimo taisyklės“ (2002), „Elektros įrengnių bandymo normos ir apimtis“ (2001). „Aukštosios įtampos įrenginiai (žinynas“. Žmonių saugos ir aplinkosaugos skyrius parašytas, atsižvelgiant į „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisykles“. Atliakant grafinę kursinio darbo dalį, buvo naudojama, pastato brėžiniai.

Labai svarbią naudojamosios literatūros dalį sudarė įvairių firmų katalogai, reklaminiai bukletai, informaciniai leidiniai, ir daug kitos elektrotechninės literatūros.

3. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS

3.1 Bendroji dalis

3.1.1 Elektrinių apkrovų ir technologinio proceso charakteristika

Projektuojant įmonės elektros energijos tiekimo ir paskirstymo sistemą, labai svarbu teisingai ir tiksliai nustatyti elektros apkrovas. Nuo to, kaip tiksliai jos bus nustatytos, priklauso visų sistemos elementų parinkimas ir techniniai-ekonominiai rodikliai: sistemos įrengimo kaina, spalvotųjų metalų (vario, aliuminio) kiekis, elektros energijos nuostoliai, eksploatacinės išlaidos. Nuo elektros apkrovų priklauso, kiek bus sunaudota atskirų imtuvų, imtuvų grupių, cecho

ir visos įmonės elektros energijos.

Projektuojant ir eksploatuojant elektros energijos tiekimo ir paskirstymo sistemas, pagrindiniai yra šie apkrovų rodikliai:

• aktyvioji galia P;

• reaktyvioji galia Q;

• srovė I.

Įmonių elektros energijos tiekimo sistemų skaičiavimams naudojamos tokios elektrinių apkrovų vertės:

• vidutinės apkrovos per labiausiai apkrautą pamainą – skaičiuojamajai apkrovai ir sunaudojamai elektros energijai nustatyti;

• aktyviųjų ir reaktyviųjų galių arba srovių pusės valandos trukmės maksimumas – energijos tiekimo sistemos elementams pagal įšilimą, įtampos kritimą ir nuostolius parinkti;

• srovės smūgiai – įtampos svyravimams nustatyti ir apsaugos aparatams parinkti.

Trumpas technologinio pproceso aprašymas:

Detalės apdirbimui paimamos iš sandėlio. Konsolinių kranų pagalba jos perduodamos šaltkalviams, kurie jas apdirba frezavimo ir šlifavimo staklėmis, jeigu reikalinga jos apdirbamos radialiojo gręžimo ir almazinėmis ištekinimo staklėmis. . Apšlifuotos detalės keliauja i galvanines vonias.

3.1.2 Objekto patalpų klasifikavimas gaisro, sprogimo ir aspsaugos nuo elektros pavojų atžvilgiu

Patalpų klasifikavimas pagal pavojų sprogimui, gaisrui ir apsaugos nuo elektros srovės poveikiui pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė

Patalpos pavadinimas Patalpos kategorija Pastabos

Pagal pavojų sprogimui Pagal atsparumą ugniai Elektrosaugos požymiai

Transformatorių pastotė S-IIa I Labai pavojinga

Elektros skydinė S-IIa I L. pavojinga

Suvirimo baras S-IIa I L. pavojinga

Buitinės patalpos S-Ia IV Nepavojinga

Cecho viršininko kkabinetas S-Ia IV Nepavojinga

Atsarginių dalių sandėlis S-Ia I Nepavojinga

Galvaninis baras S-IIa I L. pavojinga

Ventiliacijos kamera S-Ia I Nepavojinga

Staklių baras S-IIa I L. pavojinga

S-Ia kategorijai priskiriamas patalpos, kuriose normaliomis sąlygomis sprogimo atžvilgiu pavojingų mišinių nesusidaro, bet gali susidaryti tik dėl avarinių sutrikimų.

S-IIa kategorijai priklauso patalpos, kuriose S-II nurodyta pavojinga būklė, esant normaliai eksploatacijai, nesusidaro, bet ggali susidaryti tik dėl avarinių sutrikimų.

I kategorijai gaisro atžvilgiu priskiriama pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš natūralių arba dirbtinių akmens medžiagų, betono arba gelžbetonio, panaudojant nedegių medžiagų lakštus ir plokštes.

IV kategorijai gaisro stžvilgiu priskiriama pastatai su laikančiomis ir atitvarinėmis konstrukcijomis iš vientisos bei klijuotos medienos ir kitų degių , sunkiai degių medžiagų, apsaugotų nuo ugnies ar aukštos temperatūros poveikio tinku, lakštais, plokštėmis. Denginių elementams netaikomi atsparumo ugniai ir ugnies plitimo ribų reikalavimai. Pastogės medinės konstrukcijos apdorojamos ugniai atspariomis medžiagomis.

3.2 Techninė dalis

3.2.1 Elektros kategorijos tiekimo nustatymas ir tiekimo schemos sudarymas

Įmonių elektros energijos tiekimo schemos priklauso nuo atskirų imtuvų galis bei išdėstymo įmonės teritorijoje ir kitų veiksnių. Energijos tiekimo schemų reikalavimai:

• elektros energijos tiekimo patikimumas, atsižvelgiant į imtuvų kategoriją;

• optimalūs ekonominiai rodikliai, aatsižvelgiant į įrenginio kainą, sunaudotų spalvotųjų metalų kiekį, eksploatavimo išlaidas ir energijos nuostolius;

• aptarnavimo patogumas.

Jau objekto elektrs tiekimo sistemos projektavimo stadijoje labia svarbu teisingai nustatyti elektros apkrovų dydžius , nes nuo jų priklauso visų sitemos emlementų parinkimas ir techniniai –ekonominiai rodikliai.

Elektros tinklais vadinama tarpusavyje sujungtų vienodos vardinės įtampos linijų visuma, skirta elektros energijai perduoti iš šaltinio prie linijos prijungtiems imtuvams. Į tinklų sudėtį įeina linijų atsišakojimo ir skirstomieji įrenginiai. Vardine tinklo įtampa laikoma vardinė įrenginio įtampa.

Pramonės elektros ttinklai sudaryti iš :

• įmonės skirstomūjų tinklų, maitinančių įmonės transformatorines, kurių aukštoji įtampa yra 6-10kV;

• įmonės vidaus arba cechų tinklų (jeigu cechuose yra savos transformatorinės), maitinančių galios, apšvietimo ir kt. imtuvus.

Vidaus tinklų schemos gali būti radialinės, magistralinės ir mišrios.

Radialinės maitinimo schemos naudojamos nedidelėms imtuvų grupėms arba atskiriems galingiems imtuvams., esantiems įvairiose cecho vietose, maitinti nuo nuo pastotės maitinimo skydo. Radialiniams tinklams įrengti dažniausiai naudojami laidai ir kabeliai.

Magistralinės maitinimo schemos yra labiausiai paplitusios ir dažniau negu radialinės naudojamos naujose stambiose pramonės įmonėse, kuriose sukoncentruota daug technologinių įrenginių, metalo apdirbimo staklių ir pan.

3.2.2 Skaičiuojamosios galios, kompensavimo įrenginių skaičiavimas

Skaičiuojamosios apkrovos nustatomos pradedant nuo žemiausių schemos grandžių tokia seka:

1. Atskirų imtuvų iki 1000V įtampos skaičiujamųjų apkrovų nustatymas. Tos skaičiuojamosios apkrovos būtinos renkant laidų arba kabelių, kuriais maitinami atskiri imtuvai, skerspjūvį ir komutacinę, bei apsaugos aparatūrą.

2. Grupės imtuvų arba atskirų galingų imtuvų, jungiamų tiesiai prie skirstomojo punkto šynų arba maitinančios magistralės, iki 1000v įtampos skaičiuojamųjų apkrovų nustatymas. Skaičiuojamosios apkrovos būtinos laidų ir kabelių , radialinės linijos ar skirstomosios magistralės skerspjūviui skaičiuoti ir aparatūrai, kuria imtuvų grupė arba atskiri imtuvai jungiami prie skirstomojo punkto šynų arba maitinančiosios magistralės., parinkti.

3. Transformatorinės pastotės (TP) žemos įtampos (0,4kV) šynų bendros skaičiuojamosios skaičiuojamosios apkrovos, kurią sudaro atskiri imtuvai arba skirstomieji punktai, nnustatymas. Skaičiuojamosios apkrovos būtinos norint parinkti transformatorių skaičių ir galią, šynų ar pagrindinės magistralės skerspjūvį bei TP žemos įtampos apparatus.

4. Aukštos įtampos (6-20kV) centrinio skirstomojo punkto (CPS) skaičiuojamosios apkrovos, kurią sudaro atskiri akštos įtampos imtuvai arba transformatoriai , nustatymas. Apkrovos būtinos norint parinkti transformatorines pastotes ar aukštos įtampos imtuvus maitinančius kabelius ir aparatūrą.

5. CPS aukštos įtampos šynų bendra skaičiuojamoji apkrova būtina atskirų CPS sekcijų šynų skerspjūviui nustatyti ir aukštos įtampos aparatūrai parinkti.

Įmonių elektros energijos sistemoms projektuoti taikomi tokie pagrindiniai skaičiuojamųjų apkrovų nustatymo metodai:

• pagal instaliuotą galią Pn ir paklausos koeficientą Kp;

• pagal vidutinę galią Pvid. ir grafiko formos koeficientą Kf;

• pagal vidutinę galią Pvid. ir maksimumo koeficientą Km.

Siekiant apytiksliai nustatyti skaičiuojamasias apkrovas gali būti pritaikyti pagalbiniai metodai:

• pagal lyginamajį elektros energijos sunaudojimą produkcijos vienetui;

• pagal lyginamąją apkrovą gamybinio ploto vienetui.

Vienu svarbiausių uždavinių projektuojant ir eksploatuojant įmonių elektros energijos tiekimo sistemas yra reaktyviosios galios kompensavimas, reaktyviosios galios šaltinių parinkimas, jų galios skaičiavimas ir reguliavimas, bei išdėstymas elektros energijos tiekimo sistemoje.

Šiuo metu pramonės įmonėse reaktyviosios galios poreikis auga greičiau negu aktyviosios galios, o reaktyviosios galios perdavimas dideliais atstumais nuo generavimo iki naudojimo vietos gerokai pablogina elektros energijos tiekimo sistemos techninius ir ekonominius rodiklius. Vis didesnę bendrūjų apkrovų dalį sudaro staigiai kintančios ir netiesinės apkrovos, naudojančios daug reaktyviosios ggalios, pavyzdžiui, nuolatinės ir kintamos srovės pavarų maitinimo, elektroterminių, elektrolizės įrenginių ir kt. ventiliniai keitikliai.

Įmonių elektros įrenginių reaktyviajai galiai kompensuoti gali būti naudojami esantys sinchroniniai varikliai, papildomai įrengti sinchroniniai kompensatoriai, kondensatoriai specialūs statiniai reaktyviosios galios šaltiniai.

Renkant kompensavimo įrenginius reikia atsižvelgti į jų ekonomiškumą,t.y. iš galimų variantų asirinkti tą, kuris užtikrintų mažiausias įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas.

Korpuso detalių apdirbimo cecho elektros tinklui kompensuoti bus naudojamos kondensatorių baterijos:

Kondensatorių skaičius vienai fazei:

Kondensatorių skaičius trims fazėms:

Parenkamos kondensatorių paterijos parametrai:

Markė Qgener.,

kvar Inom.,

A Talpa,

µF Matmenys,

mm Svoris

kg

MKK-400- -D-25-0.1 25 36 3×166 142×200 2,2

Kondensatorių baterijų jungimo schema:

3.2.3 Objekto pastotės transformatorių galios ir skirstyklų schemos parinkimas

Parenkama schema:

Žeminančiojoje pusėje, skydinėje, bus įrengiama saugiklis kirtiklis, kištukinis lizdas ir elektros lempa operatyviniam personalui, taip pat bus sumontuotas voltmetras įtampai matuoti.

3.2.4 Elektros tiekimo schemos elementų parinkimas

Parenkant elektros tiekimo schemos elementus, buvo svarbu žinoti įrenginio darbo srove Id. Pagal šią srovę buvo parenkami magistraliniai kabeliai, kabeliai į pačius įrenginius, apsaugos aparatai (automatiniai jungikliai)., bei kita aparatūra. Ypatingas dėmesys buvo skirtas apsaugos aparatų parinkimui, nes jie turi pilnai užtikrinti apsaugą nuo perkrovos ir trumpo jungimo srovių. Elektros tiekimo schemos elementai pavaizduoti brėžinyje nr. 2

AUTOMATINIŲ JUNGIKLIŲ PARINKIMAS

Automatiniai jungikliai yra tobulesni negu lydieji saugikliai, todėl jie naudotini svarbesniems objektams – ten, kur būtinas nenutrūkstamas maitinimas. Parenkami automatiniai jungikliai turi tenkinti 2 reikalavimus:

• automatinis jungiklis neturi atjungti grandinės nuo leistinosios ilgalaikės apkrovos srovės;

• automatinis jungiklis neturi atjungti grandinės nuo paleidimo ar kitų smūginių srovių.

Automatinių jungiklių parinkimo sąlygos:

GALIOS TRANSFORMATORIAUS PARINKIMAS

Transformatorių skaičiaus ir jų galios parinkimas turi būti pagrįstas techniškai ir ekonomiškai, nes tai turi didelę reikšmę sudarant racionalias elektros energijos tiekimo schemas. Parenkant galios transformatorius reikia atsižvelgti į tai, kad jie būtų kiek įmanoma vienodos galios. Taip geriau išnaudojamas centralizuotas rezervas.

Papraščiausios ir pigiausios yra transformatorinės su vienu transformatoriumi. Jeigu įmonėje yra rrezervinių transformatorių arba yra ryšiai antrinės įtampos pusėje, transformatorinės su vienu transformatoriumi gali pakankamai patikimai maitinti visus trečiosios ir iš dalies antrosios kategorijos imtuvus.

Jeigu pagrindinę įmonės apkrovos dalį sudaro pirmosios kategorijos imtuvai, kuriems elektros energijos tiekimas negali būti nutrauktas, būtina naudoti transformatorines su dviem transformatoriais. Transformatorių galia turi būti tokia, kad būtų užtikrintas visų įmonės ar cecho imtuvų maitinimas esant normaliam darbo režimui. Atjungus vieną transformatorių dėl avarijos arba remonto, likęs tri užtikrinti visų pirmos kategorijos imtuvų ir dalies ssvarbiausių antros kategorijos imtuvų darbą.

Korpuso detalių apdirbimo ceche parinktas vienas galios transformatorius

Projektuojamame ceche parinktas vienas galios transformatorius : TM-630/10.

Leistinoji transformatoriaus perkrova:

Ši apkrova priklauso nuo užpildymo koeficiento:

3.2.5 Trumpojo jungimo srovių skaičiavimas ir elektros tiekimo elementų patikrinimas pagal atsparumą ttrumpo jungimo srovei

Trumpiesiems jungimams apskaičiuoti parenkamas metodas, kai ekvivalentinė elektrovara skaičiuojama kilovoltais, o ekvivalentinė varža apskaičiuojama omais.

Trumpojo jungimo schema:

Atstojamoji trumpojo jungimo schema:

Apskaičiuojamos trumpojo jungimo varžos:

Apskaičiuojamas trumpasis jungimas taške K1.

Apskaičiuojamas trumpasis jungimas taške K2:

Apskaičiuojamas trumpasis jungimas taške K3:

Apskaičiuojamas trumpasis jungimas taške K4:

Apskaičiuojamas trumpasis jungimas taške K5:

Apskaičiuojamas trumpasis jungimas taške K6:

Trumpojo jungimo taškas Trifazio trumpojo jungimo srovės Vienfazio trumpojo jungimo srovės Pastabos

XK, mΩ RK

mΩ ZK, mΩ I(3)K

kA XK, mΩ RK, mΩ ZK, mΩ I(1)K,

kA

K1 0,219 0,35 129,4 1,784 – – – –

K2 0,43 0,059 133,1 1,73 – – – –

K3 2,187 13,54 129,4 1,784 – – – –

K4 1,08 18,4 142,7 1,618 – – – –

K5 0,7 13,24 161,1 1,43 – – – –

K6 – – – – – 70,84 200 0,9

3.2.6 Įtampos nuostolių vidaus tinkle nustatymas

Apskaičiuojami įtampos nuostoliai kabelių linijose:

3.2.7 Apskaita

Korpuso detalių apdirbimo ceche sumontuotos 2 apskaitos spintos. Skaitiklio markė : EPQM 331.01 . Cechas dirbs vienkainiu tarifu.

Schema:

Apskaičiuojama nominalios pirminės transformatoriaus apvijos srovė:

Antrinės apvijos:

Parenkami srovės transformatoriai : TAL 0,72 N3-1 800/5

4. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4.1.1 Įrengimų ir pagrindinių medžiagų sspecifikacijų bei elektros montavimo darbų žiniaraščių sudarymas

Eil.Nr. DOKUMENTO NR.

ŽYMUO DOKUMENTO PAVADINIMAS PASTABOS

1. EĮEST-2004 Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės „Bendrosios nuostatos“.

2. EĮEST-2004 Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės 2004“.

3. EĮEST-2004 Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės „specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės 2004“.

4. EĮEST-2004 Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės 2004“.

5. EĮEST-2004 Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės „Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės 2004“.

Techninės specifikacijos

Bendri techniniai reikalavimai

Visi kursiniame darbe nurodyti įrengimai, gaminiai, medžiagos, jų montavimas, išbandymas ir eksploatacija atitinka sekančius normatyvinius ir teisinius dokumentus.

1. LST EN 660079-10:2001;

2. HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“.

3. RSN 133-91 Priešgaisrinė apsauga. Pagrindiniai reikalavimai;

4. Elektros tinklų apsaugos taisyklės;

5. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės;

6. RSN 139-92;

7. HN70-1997 Gamybinės buities patalpos;

8. Elektros įrenginių įrengimo saugos taisyklės.

Jėgos spintoms

Paskirtis – elektros energijos paskirstymui kintamos 380/220 V įtampos, 50Hz dažnio tinkluose su įžeminta neutrale, bei nueinančių linijų apsaugai nuo perkrovimų ir trumpojo jungimo srovių. Jėgos pintose būna sumontuota įvadinė, paskirstymo ir valdymo aparatūra. Montuojamos ant kolonų (pakabinamos).

Įvadiniai aparatai montuojami spintos viršutinėje dalyje, nueinančios linijos – į apačią ir į viršų.

Jėgos spintų aptarnavimas vienpusis iš priekio. Apsaugos laipsnis IP54.

Automatiniams jungikliams

Paskirtis- elektros imtuvų paleidimui ir atjungimui bei apsaugai.

Pagrindiniai reikalavimai:

o Jėgos grandinių įtampa kintama 380 V, 50 Hz;

o Jėgos grandinių polių skaičius – 3;

o Su maksimalios srovės atkabikliais apsaugai nuo perkrovų bei trumpojo jungimo srovių;

o Vidinių laidų sujungimas atliekamas užpakalinėje dalyje;

o Be pavaros;

o Stacionaraus išpildymo;

o Apsaugos laipsnis IP00 – statomam spintoje, IP54 statomam patalpoje ant sienos;

o Pritaikytas dirbti temperatūrų diapazone nuo +5˚C iki +40˚C, esant santykinei drėgmei 80%;

o Darbo režimas – ilgalaikis.

Apšvietimo skydui

Paskirtis – elektros energijos paskirstymui kintamos 380/220 V įtampos, 50Hz dažnio tinkluose su įžeminta neutrale bei nueinančių linijų apsaugai nuo perkrovimų ir trumpojo jungimo srovių.

Sumontuojama įvadinė, paskirstymo ir valdymo aparatūra.

Montuojamas ant sienos (pakabinamas). Įvadiniai aparatai montuojami spintos viršutinėje dalyje. Apsaugos llaipsnis IP45.

Šviestuvams

Šviestuvai skirti darbui kintamosios srovės tinkle su nominaline įtampa 220V, dažnis 50 Hz. Šviestuvai turi ne tik paskirstyti šviesos srautą erdvėje, bet ir užtikrinti elektrinį lempų prijungimą bei stabilų jų darbą, fiziškai apsaugoti lempas ir jų paleidimo reguliavimo aparatus nuo aplinkos poveikio bei mechaninio pažeidimo, normaliomis darbo sąlygomis turi patvarūs ir ilgaamžiški, turi būti ekonomiški.

Šviestuvų konstrukcija ir išpildymas turi atitikti nominalinei tinklo įtampai ir aplinkos sąlygoms.

4.1.2 Projekto gautų rezultatų analizė ir pagrindiniai techniniai ekonominiai rodikliai

Rodiklio pavadinimas Suprojektuoto objekto rodiklio vertė Pastabos

1. 30 min. objekto maksimalioji apkrova, kW 347

2. metinės elektros energijos sąnaudos, MWh 3406946

3. Maksimalioji reaktyvioji apkrova, MWAr 0,00042486

4. Technologinės apkrovos galia, kW 370

5. Apšvietimo apkrovos galia, kW 17,6

6. objekto plotas, m2 1440

7. Galios transformatorių skaičius ir galia 1, 630

8. Bendras galios kabelio ilgis, km 0,15

9. Skirstomųjų spintų skaičius, vnt 1

10. Skirstomūjų skydų skaičius, vnt 5

11. Elektros įrenginių instaliuotos galios trukmė , Tmax.val 12929,586

12. Instaliuota galia, kW 263,5

13. Mokesčiai už perkamą elektros energiją. 1025490746

Medžiagos pavadinimas Mato vnt. Sunaudojimo norma Vieneto kaina (Lt) Medž. Vertė (Lt) Bendra suma (Lt)

Kabeliai:

Cu 4×185 m 16 29 464 464

Cu 4×150 m 30 24 720 720

Cu 4×50 m 35 15 525 525

Cu 4×16 m 46 10 460 460

Cu 4×10 m 10 7 70 70

Cu 4×6 m 53 3 159 159

Cu 4×35 m 20 12 240 240

Cu 4×2.5 m 60 2.5 150 150

Cu 4×1.5 m 20 2.2 44 44

Cu 4×1 m 65 2 130 130

Cu 4×4 m 30 2.7 81 81

Cu 3×1 m 336 1.8 604.8 604.8

Cu m

Įvadinė apskaitos spinta komp. 1 120 120 120

Skirstomoji spinta komp. 1 150 150 150

Skirstomasis skydas komp. 5 150 750 750

Apšvietimo skydas komp. 1 48 48 48

Automatiniai jungikliai:

H653 vnt. 2 70 140 140

H652 vnt. 1 68 68 68

HN355 vnt. 1 55 55 55

HN305 vnt. 1 55 55 55

NB363 vnt. 6 50 300 300

NB163 vnt. 1 35 35 35

HN306 vnt. 4 53 212 212

HE305 vnt. 2 52 104 104

NB325 vnt. 2 40 80 80

NB320 vnt. 2 35 70 70

NB310 vnt. 5 15 75 75

NB350 vnt. 3 65 195 195

NB332 vnt. 3 35 105 105

NB313 vnt. 4 9 36 36

NB316 vnt. 2 12 24 24

NB106 vnt. 7 10 70 70

DPX 1250 vnt. 1 200 200 200

Vienpolis jungiklis vnt. 4 5 20 20

Dvipolis jungiklis vnt. 5 6 30 30

Trifazis kištukinis lizdas vnt. 5 5 25 25

Vienfazis kištukinis lizdas vnt. 6 4 24 24

Kompiuterinis kištukinis lizdas vnt. 3 3.5 10.5 10.5

Paskirstymo dėžutė vnt. 8 0.7 5.6 5.6

Šviestuvai 0 0

EVOLIUZIONE 2620 vnt. 231 70 16170 16170

GKASA 232/240 vnt. 5 15 75 75

Lauko šviestuvas vnt. 2 24 48 48

Evakuacinis šviestuvas vnt. 2 25 50 50

Lempos 0 0

T8 40W vnt. 462 5 2310 2310

T5 35 W HE vnt. 5 17.5 87.5 87.5

T5 25 W HE vnt. 2 14 28 28

Halogeninės 8W vnt. 2 11.8 23.6 23.6

Pagalbines

Medsraigčiai (įvairūs) kg 15 8.5 127.5 127.5

Sraigtai metalui kg 4 5.51 22.04 22.04

Medsraigčiai su pplastm.Įdeklais vnt 10 0.39 3.9 3.9

Izoliacine juosta kg 0.5 77 38.5 38.5

Trumpikliai automatams m 3.3 4.5 14.85 14.85

Dirzeliai laidams vnt 700 0.16 112 112

Plastmasiniai kaisciai tvirtinimui vnt 120 0.24 28.8 28.8

Smeiges ir medsraigciai kg 1 8.5 8.5 8.5

Viso: 25803.09

Atlikus medžiagų sąnaudų skaičiavimą buvo gauta suma litais: 25803,09 . Iš gautos sumos galime sakyti, kad buvo pasiekti aušti ekonominiai rodikliai.

5. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Atlikus š kursinį projektą buvo išpildyti pagrindiniai uždaviniai:

• Nustatyta elektros tiekimo kategorija;

• Apskaičiuotos apkrovos ir kompensavimo įrenginiai;

• Parinktas galios transformatorius ir elektros energijos tiekimo elementai;

• Apskaičiuotos trumpo jungimo srovės;

• Nustatyti trumpojo jungimo nuostoliai vidaus tinkle.

Taip pat suprojektavus „Korpuso detalių apdirbimo cecho „ vidaus tinklą, buvo pasiekti aukšti techniniai ir ekonominiai rodikliai.

Projektuojant vidaus tinklą įgijau daug žinių, pvz: skaičiuojamųjų apkrovų nustatymas, skirstomųjų įrenginių parinkimas, trumpojo jungimo skaičiavimas ir daug kitų.

Įmonė turėtų išanalizuoti veiklos sąnaudas ir stengtis jas kuo mažiau sumažinti.

6. DARBE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. E. Musial „Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija“;

2. J. Šatas „Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai“ Klaipėda, 2003;

3. „Elektros įrenginių eksploatavinmo saugos taisyklės” 2004m.;

4. „Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės“ 2004m.;

5. „Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės“ 2004m.;

6. „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės“ 2004m.‘

7. Laidų ir kabelių parinkimo katalogai;

8. K. Konovalova „Elektros energijos tiekimas pramonės įmonėms ir įrenginiams“ 1989m.;

9. I. Ligerman „Pramonės įmonių elektros įrenginių konstravimas“ 1984m.;

10.

Related Posts