Valiutos kursai.Rūšys

Home / Ekonomika / Valiutos kursai.Rūšys

Pas mus taip pat pratybų atsakymai.

TURINYS

Įvadas 3

1. Valiutos kurso sąvoka 4

1.1. Valiutos kurso nustatymo būdai 4

1.2. Valiutos pirkimo ir pardavimo kursai 5

2. Valiutos kurso sistemos 7

3. Realusis ir nominalusis valiutos kursas 10

4. Reguliuojami ir laisvai plaukiojantys valiutų kursai 11

5. Skirtingų valiutoskursų sistemų palyginimas 12

6. Šiuolaikinių valiutos kursų rūšys 13

Literatūra 15Įvadas

Kiekvienos valstybės ūkis, nesvarbu ar ji būtų didelis, ar mažas, sudaro pasaulinio ūkio dalį. O pasaulinis ūkis susiformavo tarptautinės prekybos dėka. Šiuo metu be tarptautinių prekių ir paslaugų mainų, ko gero, negali apsieiti nė viena valstybė. Daugelis šalių gamina tik tas prekes ir paslaugas, kurias jų sąlygomis naudinga gaminti, todėl šiuo metu, turbūt, nė vviena valstybė negali visiškai apsirūpinti visomis reikmėmis. Tuomet, kai šalys specializuojasi vienų ar kitų prekių ar paslaugų gamyboje, jos priverstos keistis arba pirkti vienos kitų prekes bei paslaugas.

Pirmoji prekyba vyko mainant vieną prekę į kitą, t.y. natūriniu (barteriniu) būdu. Vėliau “.pinigų funkcijas atlikinėjo akmenys, įvairios kriauklės, žvėrių kailiai, sidabras, auksas ir kitos vertybės, kurios buvo visuotinai pripažįstamos mainų priemone” . Pinigai buvo visuotinai pripažintas ekvivalentas, tačiau visuomet kildavo problemų, kai reikėdavo dalomo ekvivalento. Tarptautiniuose prekių ir paslaugų mainuose reikėjo ir ttarptautinių atsiskaitymų, tačiau esant skirtingoms valstybių valiutoms sudėtinga buvo nustatyti jų kursus, t.y. vienos šalies piniginio vieneto keitimo koeficientą į kitos šalies pinigus. Ilgainiui įsikūrė įvairių tarptautinių organizacijų, reguliuojančių pasaulinę finansų rinką, kurios sudėtinė dalis yra ir tarptautinė valiutų rinka.

Šio ddarbo pagrindinis tikslas – paaiškinti, kas tai yra valiutų kursai ir kokie jie gali būti. Valiutų kursai gali būti lankstūs ir fiksuoti, realieji ir nominalieji, reguliuojami ir laisvai plaukiojantys. Be šių visų kursų rūšių bus aprašyti ir šiuolaikinėje pasaulio rinkoje pripažįstami valiutų kursai.1. Valiutos kurso sąvoka

Valiutos keitimo kursas – tai vienos šalies valiutos vienetų kiekis, reikalingas kitos šalies valiutos vienetui įsigyti. Taigi valiutos kursas parodo vienos šalies valiutos kainą, išreikštą kitos šalies valiuta. Keitimo kursas susieja įvairių šalių valiutas ir įgalina kainas ir sąnaudas palyginti tarptautiniu mastu.

Valiutos kursas yra svarbus tarptautinės valiutų sistemos elementas, kurioje tarptautinių mokėjimų sąlygos bei būdai remiasi juridinėmis nuostatomis ir papročių normomis. Valiutos kursas – “.tai vienos šalies piniginio vieneto išraiška kitos šalies piniginiais vienetais, t.y. vvienos valiutos perskaičiavimo į kitą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu rinkoje.” Iš esmės – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, kuris nustatomas iš tų valiutų perkamosios galios ir iš jų santykio su kitais tarptautiniais piniginiais apskaitos vienetais.

Šiuo metu valiutos kursas remiasi valiutiniu paritetu, t.y. valiutų santykiu, kuris nustatytas įstatymų tvarka ir svyruoja apie jį.1.1. Valiutos kurso nustatymo būdai

Valiutos kurso nustatymas yra vadinamas kotiravimu. Valiutos kursas nustatomas dviem būdais:

Tiesioginė kotiruotė – kai kursas nustatomas kaip vidaus valiutos kkiekis už valiutos vienetą. Pvz., 4 litai mokami už 1 JAV dolerį. Tiesioginė kotiruotė parodo užsienio valiutos vieneto kainą, išreikštą mūsų šalies valiuta. Kartais tiesioginė gali būti pateikiama už 100, 1000 ar 10 000 užsienio valiutos vienetų.

Tiesioginės kotiruotės pavyzdžiai Lietuvoje 1 lentelė.

1 lentelė

Užsienio valiuta Lietuvos banko nustatyti lito ir užsienio valiutų santykiai, litais

1997.08.29 1998.09.07 1999.09.07 2000.09.07. 2001.09.07

1 EUR 4,2423 3,5283 3,5344

1RUR 0,68591 0,2247 0,1543 0,1437 0,1358

100 JPY 3,3795 2,9553 3,6492 3,7827 3,2990

1000 BYR 0,1458 0,16632 1,26984 3,9139 2,7174

100000TRL 0,14503 0,8939 0,6079 2,8249

Pasaulio bankas yra sudaręs valiutų identifikavimo kodų sistemą, vadinamąją BIC –„International Bank Indentifier Code“. BIC sistemoje kiekvieną valiutą žymi trys raidės, pvz., USD (JAV doleris), EUR (euras), CHF (Šveicarijos frankas), JPY (Japonijos jena), PLZ (Lenkijos zlotas) ir kt. Lito kodas triženklis –LTL.

Netiesioginė kotiruotė – kai kursas nustatomas kaip užsienio valiutos kiekis, reikalingas vidaus valiutos vienetui nupirkti. (pvz., 0,25 USD/LTL).

Tarp tiesioginės ir netiesioginės valiutos kurso kotiruotės egzistuoja atvirkštinis ryšys:

WTK =1/ WNK, kur WTK – tiesioginė valiutos kurso kotiruotė;

WNK- netiesioginė valiutos kurso kotiruotė.

Paprastai biržoje, bankuose ir spaudoje skelbiamos tiesioginės kotiruotės, išskyrus Didžiąją Britaniją (Londono valiutų birža), kur naudojama netiesioginė valiutos kotiruotė. Įvedus eurą, šios valiutos kursas irgi paprastai nurodomas, naudojant netiesioginę kotiruotę, t.y. kiek užsienio valiutos mokama už vieną eurą.1.2. Valiutos pirkimo ir pardavimo kursai

Praktiškai svarbios kitos dvi valiutos kursą apibūdinančios sąvokos – tai valiutos pirkimo ir valiutos pardavimo kursai. Šiuos kursus skelbia prekiautojas valiuta (pvz., kkomerciniai bankai). Nei valiutą perkantis, nei parduodantis ekonomikos subjektas kurso nenustato.

Pirkimo kursas – tai tas kursas, už kurį valiuta perkama, o pardavimo kursas – tas kursas, už kurį valiuta parduodama (bankų požiūriu)

Bankai visada užsienio valiutą perka pigiau, o parduoda brangiau. Skirtumas, arba spredas, tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kursų valiutos rinkoje sudaro prekiautojo valiuta pelną arba maržą, gaunamą už šių operacijų atlikimą.

Jeigu naudojama tiesioginė kotiruotė, tai užsienio valiutos pirkimo kursas yra žemesnis nei pardavimo kursas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje skelbiamas lito kursas dolerio atžvilgiu:

3,9700 – 4,0200

(LTL už 1 USD)

Bankas perka dolerį už 3,9700 LTL, o parduoda dolerį už 4,0200 LTL. Skirtumas (0,05LTL) sudaro maržą. Keisdami litus į dolerius ar atvirkščiai, Lietuvos komerciniai bankai ėmė ne didesnį nei LB nustatytą atlyginimą už keitimo operacijas – ne daugiau kaip 2 proc.nuo nustatyto oficialaus keitimo kurso. Kitas valiutas bankai perka ir parduoda pačių bankų nustatytomis kainomis.

Jeigu naudojama netiesioginė kotiruotė, tai užsienio valiutos pirkimo kursas yra aukštesnis nei pardavimo kursas.

Pavyzdžiui, Londono valiutų biržoje skelbiamas svaro sterlingų kursas dolerio atžvilgiu:

1,5680-1,5850

(USD už 1GBP)

Informacinėse priemonėse paprastai pateikiamas tik vienas keitimo kursas, taigi neišskiriami valiutos pirkimo ir pardavimo kursai. Šiuo atveju kalbama apie oficialųjį vidutinį kursą. Anksčiau minėti LB skelbiami lito ir užsienio valiutų santykiai yra pateikiami kaip oficialusis vvidutinis kursas.

Euro oficialusis vidutinis kursas nustatomas Frankfurto prie Maino valiutų biržoje. Kiekvieną darbo dieną, pasibaigus biržų darbui, Europos centrinis bankas praneša naują euro oficialųjį kursą. Žinant tokiu būdu nustatytą vidutinį kursą, pirkimo ir pardavimo kursai nustatomi, taikant nuolaidas ir priedus.

Oficialusis kursas galioja tam tikriems valiutos sandoriams. Pvz., jei klientas, pirkdamas ar parduodamas užsienio valiutą, neduoda bankui jokio kito nurodymo, tai jo užsakymas įvykdomas oficialiuoju kursu. Vidutinis kursas naudojamas ir įvertinant prekių srautus mokėjimų balanse. Kai perkama su kredito kortele, dažnai irgi taikomas vidutinis kursas, prie kurio pridedamas 1 proc. komisinis atlyginimas.

Tačiau užbiržinėje prekyboje (prekyba telefonu, per kompiuterinius tinklus) prekiaujama laisvai, kursai svyruoja priklausomai nuo rinkos. Didžioji prekybos devizomis dalis vyksta už biržos ir dažniausiai telefonu, faksu ar kompiuteriu.2. Valiutos kurso sistemos

Išskiriamos dvi pagrindinės valiutos kurso sistemos- lankstaus ir fiksuoto keitimo kurso sistema.

Lankstus ar slankus valiutos kursas

Esant lankstiems keitimo kursams, paklausos ar pasiūlos pasikeitimai veikia valiutos kursą.

Lankstaus kurso sistemos esama keletas atmainų:

Lankstaus kurso sistema, kai kursas tikrai laisvai formuojasi rinkoje.

Lankstaus kurso sistema, kai kursas iš dalies yra veikiamas įvairių CB intervencijų. Tokiu atveju dar kalbama apie valdomą slankumą, arba apie „nešvarų slankumą“, siekiant pabrėžti, kad į rinkos jėgų veikimą kišamasi.

Lanksčių kursų sistemai artima vadinamoji „šliaužiančio kablio“ sistema. Šios sistemos

pagrindinė ypatybė ta, kad vidutiniu ar ilgu laikotarpiu yra garantuotas pariteto keitimas, t.y. valiutos institucijos garantuoja iš anksto nustatytą palaipsnį pariteto keitimą trumpais laikotarpiais, neperžengiant tam tikro periodo ribų. Keitimo kursas priderinamas automatiškai; tai gali sąlygoti:

Tiksliai nustatytų indikatorių pasikeitimas (pvz., esant tam tikrą laiką perteklinei užsienio valiutos pasiūlai, bus atlikta atitinkama vidaus valiutos revalvacija)

Arba jis vykdomas valiutos investicijų ritmiškai tam tikru laikotarpiu (pvz., esant šuoliuojančiai infliacijai, kas savaitę vidaus valiuta devalvuojama)

Ne visos valstybės priima lanksčius valiutų kursus, kai kurios laikosi ffiksuoto valiutų kurso. Taip yra, matyt, todėl, kad dar nėra sugalvota idealaus valiutų kurso, juk ir fiksuoti, ir lankstūs valiutų kursai turi savų pranašumų ir savų trūkumų.

Štai lankstus valiutos kursas yra kritikuojamas daugelių aspektų:

Net ekonomikos teorijoje teigiama,jog lanksčių valiutų kursų svyravimai gali sugriauti tarptautinės prekybos ir investicijų sistemą, tačiau jau kai kurie ekonomistai diskutuoja “.ar šis griovimas, esant svyruojantiems valiutų kursams, yra stipresnis, negu Tarptautiniam Valiutos Fondui vykdant nors ir nedažnus, bet staigius valiutų santykio pasikeitimus”. Šis klausimas yra llikęs dar neišspręstas.

Lankstaus valiutos kurso šalininkai tokius svyravimus supranta kaip teigiamą dalyką, kuris suteikia daugiau laisvės monetarinei ir fiskalinei politikai stabilizuojant vidaus ekonomiką, o ne vien tik patį valiutos kursą, o štai šio kurso priešininkai pasisako prieš tokią laivę, teigdami, jjog labiau tikėtina, kad silpnos vyriausybės vadovausis infliacine politika.

Lankstaus valiutos kurso svyravimai gali sukelti didelių vidinių ekonominių problemų, t.y. jei kristų nacionalinės valiutos vertė, tuomet užsienietiškos prekės brangtų ir žmonės jų pirktų mažiau, taigi – importinių prekių kainų didėjimas vėlgi sąlygotų vidaus infliacijos atsiradimą. Atsiranda vadinamasis “klaidingas ciklas”. Tačiau taip gali atsitikti tik su tokia valstybe, kurios tarptautinių mokėjimų būklė silpna, o štai jei lankstaus kurso šalis vadovautųsi stabilia vidaus politika, tuomet jos vidaus rinkos neveiktų užsienyje atsirandantys infliaciniai reiškiniai, o šis ciklas netgi taptų palankus valstybei (Pvz. jei šalis vadovausis stabilia kainų politika, jos prekės taps patrauklesnės užsienio vartotojui ir jis kels šalies tiekėjos valiutos kainą, t.y. nuvertins savo valiutos kainą. Todėl importas stabilios kainų politikos viduje išliks ppigus, nepaisant užsienio infliacijos).

Daugelis lankstaus valiutos kurso priešininkų kritikuoja šį kursą dėl 1973 metais ir vėliau kilusių didelių valiutų kursų svyravimų, kurie gali būti labai pragaištingi šalių vidaus pramonei.

Šio valiutos kurso šalininkai kaip vieną įtikinamiausių lankstaus valiutos kurso privalumų pateikia tokį argumentą – jog jau aštuntojo dešimtmečio pradžioje žlugusi fiksuotų valiutos kursų sistema įrodo ją esant prastesne už šiuo metu daugelyje šalių esančią lankstaus valiutos kurso sistemą. “Kai valiutų kursui leidžiama svyruoti, šalims nereikia ginti esamo valiutos kurso, taikant vidaus ppaklausą ribojančią ekonominę politiką” ), ir vyriausybės daugiau dėmesio gali skirti įgyvendinant visuminės paklausos politiką, siekdama šalyje pakelti užim.tumo lygį, išlaikyti stabilias kainas, o ne ginti fiksuotą valiutos kursą.

Fiksuotas keitimo kursas

Esmė fiksuoto keitimo kurso ta, kad nustatytas fiksuotas keitimo kursas pasirinktos užsienio valiutos ir lito atžvilgiu, t.y. nustatytas šių šalių paritetas, arba pagrindinis kursas, kuris turi galioti. Lietuvoje nuo 1994 m kovo 30d bazine valiuta buvo paskelbtas JAV doleris ir nustatytas fiksuotas lito kursas dolerio atžvilgiu – 0,25 JAV dolerio už 1 litą. 2002m vasario 1d bazine valiuta buvo nustatytas euras ir paskelbtas fiksuotas euro ir lito kursas – 3,4528 lito už vieną eurą. Tačiau realiai kursas formuojasi rinkoje, kur neįmanoma įsivaizduoti, kad paklausa ir pasiūla visą laiką išliktų nepasikeitę. Todėl šalies CB, siekdamas palaikyti fiksuotą valiutos kursą, vykdo intervencijas valiutos rinkoje, t.y. perka ir parduoda valiutą.

Yra įvairių būdų, kaip vyriausybės gali bandyti išlaikyti fiksuotą savo valiutos kursą:

Jos gali panaudoti užsienio valiutų rezervus, kad paveikti užsienio valiutų rinką. Tokiam atvejui įvairių šalių vyriausybės ir centriniai bankai laiko užsienio valiutų rezervus. Tačiau tai yra dirbtinas valiutos kurso palaikymas.

Ko gero, kur kas veiksmingesnis būdas fiksuotam valiutos kursui išlaikyti būtų vyriausybės griežtos prekybos politikos vykdymas. Tokiu tikslu ji (vyriausybė) gali:

riboti pprekių importą iš atininkamos šalies ar bendrai iš užsienio,

gali skatinti eksportą į kitas šalis arba į konkrečią valstybę,

padidinus importo muitus, sumažinti prekių importą,

apmokestinus dividendus ir gaunamus procentus už investuotą kapitalą šalyje, sumažinti vietinės valiutos paklausą dėl sumažėjusių investicijų iš užsienio,

taip pat siekdama padidinti savo valiutos pasiūlą, ji gali suteikti subsidijas tam tikroms eksporto šakoms.

Kartais, vyriausybė siekdama palaikyti stabilų fiksuotos valiutos kursą, gali taikyti valiutos keitimo kontrolę arba normavimą. Tokia politika, kaip ir griežtos prekybos taikymo politika susilaukia daug kritikos. Visų pirma, tokie veiksmai, kaip kvotų taikymas, tarifai, eksporto subsidijos, valiutos keitimo normavimas, panaikina laisvos užsienio prekybos privalumus, ir taip atsiranda diskriminacija tarp importuotojų ir tarp eksportuotojų. Tokią politiką kritikai vadina prievartine, kuri skatina atsirasti “juodajai rinkai”, kur galėtų vykti nelegalūs pirkimo ir pardavimo sandėriai.

Dar viena vyriausybės veikla gali palaikyti nepakitusį savo valiutos kursą – tai griežtos fiskalinės ir monetarinės politikos vykdymas, kas sukeltų kainų lygių kritimą lyginant su importuojamomis prekėmis, todėl labiau būtų perkamos vietinės gamybos prekės, taip pat padidėtų valiutos palūkanų normos, dėl ko vietiniai gyventojai bei firmos daugiau lėšų investuotų savo šalyje, taipogi pigesnės prekės ir didesnės palūkanų normos skatintų užsienio šalis importuoti daugiau prekių ir investuoti daugiau kapitalo šioje valstybėje. Visa tai iš dalies sumažintų ppradinį šalies mokėjimų balanso deficitą.

Iš apsvarstytų priemonių, kaip palaikyti pastovų fiksuotos valiutos kursą, matyti, kad šie būdai turi nemažai trūkumų: tai ir didėjantis nedarbas, ir žemas kainų lygis, mažėjantis gaminamos produkcijos kiekis. “Mokėjimų balanso sureguliavimas ir krašto ekonominis stabilumas yra kiekvienai šaliai svarbiausi ekonominiai tikslai, tačiau įgyvendinti šiuos tikslus yra labai sudėtinga

Fiksuoto kurso tam tikra atmaina – tai tokia valiutos kurso sistema, kai nustatomas pagrindinis kursas ir leidžiama kursui svyruoti iki tam tikros ribos.3. Realusis ir nominalusis valiutos kursas

Nominalusis valiutos kursas – tai viena valiuta išreikšta kitos valiutos atžvilgiu (pvz. 1 $ – 4 litai). Nominalusis kursas laikui einant gali pasikeisti. Tai gali atspindėti vienos ar kitos valiutos vidaus kainų pokyčius, susidariusius dėl infliacijos.

“Realusis valiutos kursas – tai nominalusis valiutos kursas, įvertinantis šalių infliacijos skirtumus”, t.y. realusis valiutos kursas išlieka nepakitęs, kai tuo tarpu nominalusis valiutos kursas kinta dėl infliacijos. Sakoma, kad nominalusis kursas kompensuoja vidaus infliacijos skirtumus. Tačiau ši teorija neatitinka JAV dolerio kurso svyravimų paskutiniais dviem dešimtmečiais, kas visai nebuvo infliacijos skirtumų atspindys, o “.realusis valiutos kursas taip pat smarkiai svyravo, sukeldamas JAV prekių konkurencinio pajėgumo pasaulinėse rinkose didesnius pokyčius”.4. Reguliuojami ir laisvai plaukiojantys valiutų kursai

Kai valstybėje yra nustatytas fiksuotas valiutų kursas, ilgainiui kylant šalies prekių kainoms dėl

vidaus infliacijos pasaulinėje rinkoje, susidaro šalies mokėjimų ir prekybos balanso deficitas. Tačiau jeigu valstybėje nustatytas plaukiojantis valiutos kursas, ir šalies viduje vyrauja aukšti infliacijos tempai, tai net sumažėjus valiutos kursui, perkamosios galios paritetas ir prekybos konkurencingumas tarptautinėje rinkoje išliks nepakitęs. “Tarptautinis konkurencingumas nustatomas, lyginant įvairių šalių prekių santykines kainas, įvertintas vienoda valiuta”, t.y. pastovus tarptautinis konkurencingumo lygis išlaikomas, įvertinant plaukiojančių kursų šalių valiutas pagal jų nominalų valiutos kursą. Taip vertinant, bus pastebėta, jog šalių, kurių vidaus rinkoje vyrauja aukšti infliacijos ttempai, nominalusis valiutos kursas sumažės, ir atvirkščiai – nominalusis valiutos kursas padidės toje plaukiojančių valiutų kursų valstybėje, kurioje vyraus neaukšti lyginant su kitomis šalimis infliacijos tempai. Vadinasi, ilguoju periodu plaukiojančių valiutos kursų režimas “.gali sureguliuoti didžiulius tarptautinius vidaus infliacijos vystymosi ir pinigų masės augimo tempų skirtumus”. Tačiau, kaip žinia, plaukiojančių valiutų kursai parodo kasdieninės valiutos pasiūlos ir paklausos valiutų rinkoje pasikeitimus, kurie priklauso nuo mokėjimo balanso kapitalo sąskaitoje, taip pat nuo palūkanų normos. Iš viso to matyti, kad plaukiojančių valiutų kkursai neišlaiko perkamosios galios pariteto trumpuoju periodu.

Faktiškai nuo 1973 metų pakeitus fiksuotų valiutos kursų sistemą laisvai plaukiojančiais valiutų kursais, valstybių centriniai bankai neleisdavo laisvai svyruoti valiutų kursams, o reguliuodavo juos, kišdamiesi į užsienio valiutų rinką, kurioje iš turimų užsienio valiutų rrezervų prekiaudavo dempingo pagrindais, taip keisdami valiutos kurso pusiausvyrą. Valiutų kursų reguliavimas suteikė jiems (valiutų kursams) lankstumo rinkoje ir tuo pačiu užtikrino finansams jų skatinimą ir palaikymą, taip pat palaikė tarptautinės prekybos augimą. Šio valiutos kurso šalininkai teigia, kad tokia sistema padeda įveikti tokius nuolat ekonomiką lydinčius sukrėtimus, kaip pavyzdžiui staigus naftos kainų kilimas 1973-1974m., 1979-1980m. Tačiau šios sistemos kritikai teigia, jog reguliuojamiems valiutos kursams nepavyko išsilaikyti pastoviems, net tokiu atveju, kai valstybės vidaus ir išorės ekonominės ir finansinės sąlygos buvo stabilios.

5. Skirtingų valiutos kursų sistemų palyginimas

Lygindami įvairias valiutos keitimo kursų sistemas, aptarsime pagrindinius fiksuoto ir lankstaus valiutos kurso sistemų privalumus ir trūkumus.

Fiksuoto kurso privalumai ir trūkumai:

Privalumas pagrindinis tas, kas nėra kurso pasikeitimo rizikos, t.y. tarptautinėje prekyboje dalyvaujančios firmos ttiksliai žino, kiek jos turi sumokėti už pirktas prekes, ar kiek jos gaus, prekes pardavusios.

Trūkumas svarbiausias tas, kad, siekdamas palaikyti fiksuotą keitimo kursą , CB, gresiant devalvacijai, eikvoja užsienio valiutos rezervus, ir netgi jei jų nepakanka, didės šalies tarptautinis įsiskolinimas; jei gresia valiutos revalvacija, tai užsienio valiuta bus superkama, o tai sąlygos infliacinį pinigų kiekio šalyje padidėjimą.

Lankstaus keitimo kurso privalumai ir trūkumai:

Privalumas pagrindinis tas, kad šis kursas automatiškai reaguoja į rinkos pasikeitimus, t.y. nėra galimų neteisingų įvertinimų. Keitimo kursų prisitaikymai, jjei yra nustatytas fiksuotas keitimo kursas,- taip pat ir EVS viduje – vykdavo „per vėlai“ ir „per silpnai“

Kitas privalumas yra tas, kad mokėjimo balanso pažeidimai, kuriuose gali sąlygoti tarptautinių kainų, kaštų ar palūkanų skirtumai, savaime pašalinami, kai yra lankstus keitimo kursas.tai reiškia , kad šalyje galima vykdyti ekonominę politiką, kuriai negresia išorės jėgų poveikiai.

Trūkumas pagrindinis tas, kad didėja rizika tarptautinėje prekyboje , nes neįmanoma nuspėti galimo kurso pasikeitimo. Valiutos keitimo kursų svyra.vimų galimybė apibūdinama nepastovumo sąvoka.6. Šiuolaikinių valiutos kursų rūšys

Valstybės TVF narės šiuo metu gali laisvai pasirinkti vieną iš penkių dabar esančių valiutos kursų, kurie gali būti fiksuoti, lankstūs arba jų abiejų mišinys. Pagal pavadinimus dabar išskiriami tokie valiutų kursai:

Nepriklausomai plaukiojantys,

Bendri plaukiojantys,

Netiesiogiai susijusieji valiutos kursai,

Krepšiu susijusieji valiutos kursai,

Valiutos kursas pagal “čiuožiančio pariteto” sistemą.

Pirmajai valiutos kurso sistemai priskiriami tokie valiutos kursai, kurie susidaro priklausomai nuo devizų pasiūlos ir paklausos rinkoje, taip pat šiuos kursus gali reguliuoti šalių centriniai bankai, stengdamiesi išlaikyti stabilius valiutos kursus arba valdydavo trumpalaikius jo (kurso) pasikeitimus. Todėl šis valiutos kursas dar vadinamas “valdomu”. Šią sistemą taiko tokios išsivysčiusios šalys kaip JAV, Didžioji Britanija, “.kai kurios OPEK šalys – Kataras, Saudo Arabija, Indija” .

Bendrus plaukiojančius valiutos kursus taiko Europos valiutinės sistemos šalys, kurios tarpusavio atsiskaitymams naudoja fiksuotus valiutos kkursus su tam tikra leidžiama kursų svyravimų riba, o atsiskaitydamos su kitomis valstybėmis Europos valiutinės sistemos šalys taiko kaip ir pirmos grupės sistemoje – nepriklausomai plaukiojančius valiutos kursus.

Netiesiogiai susijusieji valiutos kursai pasižymi tuo, kad yra griežtai nustatytas dydis vienos iš vadovaujančių šalies valiutos atžvilgiu. Tai daugiausiai TVF valstybių narių naudojamas valiutos kursas (beveik 50 % TVF narių jį naudoja), kuris yra laikomas vienu labiausiai priklausomu valiutos kursu. Pavyzdžiui “prie JAV dolerio pririštos Egipto,Pietų Korėjos,.., prie franko – šalys įeinančios į Vakarų Afrikos ekonominę bendriją ir Centrinę Afrikos sąjungą” ir kt.

Krepšiu susijusiais valiutos kursais vadinami tokie valiutų kursai, kurie būna nustatomi pagal SDR arba kokią kitą dirbtinai kontroliuojamą valiutinio krepšio fiksuotą valiutos kursą. Pavyzdžiui prie įvairių valiutinių krepšių yra prisirišusios Gvinėja, Zairas, Austrija, Suomija, Norvegija, Singapūras ir kt.

Valiutos kursas pagal “čiuožiančio pariteto” sistemą pasižymi tuo, kad šalyse, kuriose jis naudojamas, vietinės valiutos kursas tvirtai nustatomas su atskiromis valiutomis, “.tačiau ryšys tarp valiutų dinamikos ne automatiškas, o apskaičiuojamas pagal ypatingas koreguojančias formules” . Tokio valiutos kurso sistema naudojama Portugalijoje, Peru, Brazilijoje ir kt. Literatūra

1. Stratienė G.Tarptautinės prekybos finansavimas,- K.Technologija, 2002

2. Vaškelaitis v., „Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika“.- V.:Eugrimas, 2001

3. Grižas R.A. Tarptautiniai ekonominiai santykiai.-V.2003

4. Mcgrath P.T. Tarptautinės ekonomikos pagrindai – V.1999

5. Martinkus ., Žilinskas V., Ekonomikos pagrindai ––K,Technologija,2001

6. Grižas R.A. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai, V.1997

7. Jakutis A., Petraškevičius V., ir kt.Ekonomikos teorijos pagrindai.-Kaunas.:Smaltija, 1999.

8. www.lbank.lt/exchange/ default.asp

9. http://www.vb.lt/inside.phtml?lst=izdas&sb=currency&sb_i=rates

10. http://www.nordlb.lt/lt/all-rates

11. http://www.kredytbank.lt/main.php/lt/privatiems/kursai/

12. http://www.parex.lt/valiutu.kursai.phtml

13. http://www.nordea.lt/pc.kursai.phtml

14. http://www.sb.lt/article/valiutukursai/

Related Posts