Elektronine bankininkyste

Home / Ekonomika / Elektronine bankininkyste

Turinys

Įvadas……………………

…………….3

Eros pradžia……………………….4

Pirmieji elektroniniai bankai ir atsiskaitimai juose …………4

Dėmesio centre – aptarnavimo

kultūra…………………..4

Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank

…………4

Elektroninės bankininkystės

paslaugos………………….5

Vilniaus bankas sparčiai plečia el.

Paslaugas……………….7

“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegė

neseniai…………….7

Naujausia “Snoro” el. paslauga “Bankas

Internetu+”…………..7

Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams……… 7

Lietuvoje tobulėja mobilioji

bankininkystė……………….. .8

Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija ir

perspektyvos…………. .9

Mokėjimų kortelių technologijos

tobulėja………………. 10

Kaip vyksta mokėjimas

kortele…………………..

… 12

Naujoji kompanija “Jupiter” ir jų

duomenys………………. 14

Pasitikėjimą lemia prekės

ženklas…………………..

. .14

Tradiciniai bankai lengvai

nepasiduos…………………..

14

El. bankininkystės mados

Lietuvoje…………………..

..14

Elektroninė bankininkystė – būtinybė ar

mada……………….15

Kas yra

“Telehansa”…………………..

………..15

Bankai elektroninėje

erdvėje…………………..

….17

Išvados…………………..

…………….19

Literatūra………………….

……………20

Įvadas

Elektroninė (internetinė) bankininkystė – tai nauja sąvoka, ji dar neturi

vieningo, nusistovėjusio aapibrėžimo. Aiškinant buitine kalba – tai reiškia,

kad internetu vartotojas gali atlikti visas funkcijas susijusias su banku,

t.y. tą patį ką ir nuėjęs banką.

Elektroninė bankininkystė – tai didelė pažanga bankininkystės sistemoje.

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas

prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Tokios

prieigos prie sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste.

Bendrai interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų,

kurias bankas teikia savo klientui, spektru.

Pirmasis tik internete veikiantis D. Britanijos bankas „Egg“ pristatė

novatorišką atsiskaitymo internetu sistemą „Egg Pay“. IInterneto bankininkai

tikisi, kad taip pavyks įveikti klientų nuogąstavimus dėl internetinio

pinigų pervedimo saugumo.

Elektroninio verslo plėtra pasaulyje pasižymi itin didele sparta. Bankai

teikia elektronines, kurios klientams leidžia tvarkyti bankinius reikalus

internetu arba telefonu.

Naujausiais kompanijos „Jupiter“ duomenimis, jau dabar Europoje daugiau nei

50 mln. žmonių naudojasi iinterneto bankininkystės paslaugomis. Tai reiškia,

kad senajame Žemyne gyvena daugiau kaip pusė visų pasaulio el.

bankininkystės paslaugų vartotojų.

Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžioje

Lietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –

tik 62.000). Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės

paslaugų vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Jeigu klientas neina į banką, bankas pats „ateina“ pas klientą

Eros pradžia

Ne tik Europoje, bet Amerikoje ir kitur apžvalgininkų tarpe vis labiau

įsivyrauja nuomonė, kad interneto bankininkystės paslaugos “subrendo” vis

labiau platesnei rinkai. Tas pats “Jupiter” skelbia, kad Amerikoje yra jau

25 mln. elektronine bankininkyste besinaudojančių namų ūkių – dvigubai

daugiau nei 2000 m. pabaigoje. Analitikai mano, kad vartotojai tiesiog

susipažino ir “apsiprato” su šia paslauga, tam reikėjo kelių metrų laiko.

Pastebima, kad rinkos naujokai jau nesunkiai įsisavina, kaip internete

apmokėti ssąskaitas ir patikrinti likutį, tuo tarpu daugiau nei 5 m.

internetu besinaudojantys klientai aktyviau tyrinėja sudėtingesnes kreditų,

pensijinių fondų bei panašias operacijas.

Bankų analitikai pastebėjo, kad el. bankininkystės klientai yra labiau

linkę rinkti informaciją apie paslaugas bei paprastai laiko didesnius

indėlius, nei “įprasti” klientai, kas didina bankų pelną. Pabrėžiama, kad

el. bakininkystės klientams būdingas ir didesnis “lojalumas” bankui.

PIRMIEJI ELEKTRONINIAI BANKAI IR ATSISKAITYMAI JUOSE

Banko užsakytas kompanijos MORI tyrimas šių metų pradžioje nustatė, kad net

trečdalis britų suinteresuoti atsiskaitymo internete paslaugomis, tačiau

dauguma baiminasi dėl operacijų saugumo. Ši tendencija bbūdinga daugeliui

Europos valstybių.

„Egg“ teigia suradę „išeitį iš padėties“, panaudojant daugeliui vartotojų

suprantamą ir kasdienį el. paštą.

Norėdami pasinaudoti „Egg Pay“ paslauga, vartotojai turi išsiųsti el. pašto

žinutę, kurioje nurodo sąskaitos numerį bei du klausimus, į kuriuos

atsakymus žino tik klientas. Bankas el. paštu Clearing Services).

Dėmesio centre – aptarnavimo kultūra

„Egg“ klientams „primiršus“ interneto svetaines, didesnis dėmesys bus

skiriamas efektyviai veikiančioms IT sistemoms tradicinių bankų viduje,

taip pat naujiems skambučių aptarnavimo centrams.

Pabrėžiama, kad daugelis tradicinių bankų iki šiol nesuderino skirtinguose

padaliniuose veikiančių kompiuterių sistemų.

Abiem atvejais bankams dabar svarbiausia nustatyti, ko iš jų nori klientai,

ypač stambiausiems. Tokiu būdu, „Egg“ gali nesunkiai perimti nedidelį,

tačiau ekonomiškai aktyvų internetinės bankininkystės vartotojų segmentą.

Analitikai sutaria, kad aptarnavimo kultūra tampa svarbiausiu dalyku,

siekiant įtvirtinti el. bankininkystę besikeičiančių vertybių pasaulyje.

Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank

Pirmasis virtualusis bankas – Security First NetworkBank – buvo įkurtas JAV

1995 metų spalio 18 dieną. Per pusantrų egzistavimo metų vidutinis banko

kapitalo prieaugis sudarė 20% per mėnesį, buvo atidaryta daugiau, negu

10000 sąskaitų. Europoje pirmasis virtualusis bankas atsirado 1996 metais.

Juo tapo Advance Bank, dukterinis Drezdeno (Vokietija) bankų grupės

padalinys.

Kita finansų sektoriaus permainų banga siejama su mobiliąja komercija, t.y.

kai paslaugos teikiamos per mobiliojo ryšio priemones. Mobiliosios

bankininkystės paslaugomis Europoje naudojasi apytikriai 14% finansinių

interneto paslaugų klientų. Kol kas daugiausia jų trijuose regionuose –

Skandinavijoje (48%), Didžiojoje Britanijoje ((22%) ir Vokietijoje (13%).

Vieni iš didžiausių bankų, teikiančių mobiliosios bankininkystės paslaugas

yra: „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „Dresdner Bank“ и „Merita

Nord banken“.

Šiuo metu jau aišku, kad bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas,

o ne prieiga prie sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji

bankai nutraukė savo veiklą. Tačiau daugumą jų įsigijo tradiciniai bankai

ir naudojasi jais kaip dar vienu kanalu savo paslaugoms teikti.

Elektroninės bankininkystės paslaugos

Jos yra skirstomos į kelis lygius:

Pirmo lygio sistema. Tarp banko ir klientų keičiamasi nejautria pažeidimams

informacija. Teikiama tokia informacija, kuri buvo viešai skelbiama

spausdintuose ir kituose leidiniuose;

Antro lygio sistema. Teikiamos pagrindinės paslaugos: konfidencialios

informacijos apie sąskaitas pateikimas, naudojamos įvairios elektroninio

pašto sistemos. Šioje srityje bankai nedaug kuo skiriasi. Naudojama sistema

užtikrina duomenų saugumą, perduodamų duomenų ir informacijos vientisumą,

informacijos ir duomenų siuntėjų nustatymą. Tam tikslui duomenys

šifruojami, taikomas elektroninis paštas ir individualus kodas, duomenų

pasikeitimo patvirtinimas. Šio lygio teikiamos tradicinės paslaugos:

priimti komunalinius ir kitus mokesčius, atlikti periodinius mokėjimus

litais ir kita valiuta, gauti informaciją ir ataskaitas apie savo sąskaitos

likutį ir operacijas, konvertuoti valiutą, priimti mokėjimus už prekes,

įsigytas el-parduotuvėse, priimti klientų pranešimus ir paklausimus, teikti

klientams informaciją apie finansinės rinkos pokyčius ir kitas naujienas;

Trečio lygio arba atsiskaitymo sistema. Elektroninio ryšio priemonėmis

atliekama:

Pinigų pervedimas tarp sąskaitų bei vietiniai ir tarptautiniai pavedimai,

valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos, lėšų pervedimas iš vienos

sąskaitos į kitą, atidaromi aakredityvai, gaunamos garantijos ir paskolos.

Galima išskirti ir ketvirto lygio paslaugas, kurios yra labai sudėtingos ir

individualizuotos pagal atskirų klientų poreikiu bei turi gerokai didesnį

leistinų veiksmų pasirinkimą:

Elektroninės bankininkystės ir įmonės sistemos pritaikymas savo reikmėms;

Sistemos personalizaciją: kliento asmens duomenų bazės kūrimą;

Nuolatinių mokėjimų sistemos kūrimą;

Vertybinių popierių paketo formavimą ir valdymą;

Terminuoto indėlio sutarties sudarymo;

Taupymo plano modeliavimo;

Investicinių projektų rengimą;

Paskolų išdavimą ir valdymą, ir pan.

Apibendrinant bankas, pasitelkdamas nuotolinio ryšio priemones, gali teikti

šias paslaugas:

Atsiskaitymą negrynaisiais,

Bendravimą; bankas – klientas,

Bankų bendravimą,

Tarptautinį ir vidaus šalies klientų bendravimą pasitelkiant įvairias

nuotolinio ryšio priemones bei sistemas.

Užsienyje yra pavyzdžių, kai el-bankai (Londone veikiantis bankas‘‘EGG‘‘)

tampa el-parduotuvėmis, daugiau parduoda materialių prekių ir investicinių

projektų. Taip pat reikia pabrėžti, kad el-bankai, kaip ir el-parduotuvės,

patiria nemažai nuostolių, pvz., vokiečių ‘‘Consorts Discount‘‘, italų

‘‘Bipop‘‘.

Lietuvos gyventojai praktiškai jau gali pasirinkti bet kurį Lietuvos banką

ir naudotis jo paslaugomis per internetą. Tačiau apklausos rodo, kad

dauguma Lietuvos bankų kol kas negali pasiūlyti klientui sistemos

personalizacijos ir integravimo galimybių.

Daugelis Lietuvos bankų teikia savo paslaugas telefonu, faksu, el-paštu,

per internetą be apribojimų ištisą parą visomis savaitės dienomis. Daugelis

operacijų per internetą vykdomos akimirksniu arba iki 45 min., atsiskaitymų

operacijos atliekamos greičiau nei įprastu būdu, kai atėjęs į banką arr jo

filialą klientas perduoda konstrukcijas. Šiandien Lietuvoje intensyviai

plėtojama viena iš el-komercijos sričių – elektroniniai(internetiniai)

bankai (Nord LB/Lietuva el-linija ir i-linija, Hansa.net, ‘‘Parex‘‘ banko i-

bank, ‘‘Snoro‘‘

online, VB internetas ir kiti). Vienas iš pagrindinių el-

banko privalumų yra santykinai maža tokio banko parengimo savikaina ir

galimybė aprėpti visus interneto vartotojus (potencialiu klientu gali tapti

praktiškai bet kuris interneto vartotojas).

Kai kurie užsienio bankai už el-bankininkystės paslaugas ima papildomą

abonentinį mokestį. Dažniausiai Lietuvos bankai nereikalauja papildomų

mokesčių už prisijungimą prie sistemų ir kitas papildomas el-paslaugas,

išskyrus mokesčius už kortelių išdavimą, slaptažodžių generavimą, vietinius

ir tarptautinius pinigų pervedimus bei panašias kitas operacijas, kurios

klientų apmokamos ir įprastoje bankininkystėje.

Labai svarbi Lietuvos bankų teikiama paslauga yra galimybė pasirinkti

vartotojo kalbą, kkuri yra naudinga užsieniečiams bei kitataučiams klientams

arba dirbant kompiuterio terpėje, kurioje negalimi lietuviški rašmenys.

Visų bankų sistemise galima pasirinkti, su kokia aplinka norima dirbti: su

lietuviška arr angliška. Bankas ‘‘Snoras‘‘ taip pat siūlo ir rusų kalbą.

Šiuo metu ‘‘Hansa-LTB‘‘, bankas ‘‘Snoras‘‘, Ūkio bankas bei Vilniaus bankas

atrodo pranašesni už kitus lyginant informacinių bankų sistemų galimybes ir

patogumą, tačiau tikimasi, kad ateityje ir kiti bankai padidins paslaugų

įvairovę bei gerins jų kokybę.

Vilniaus bankas sparčiai plečia el. paslaugas

Pradėsime nuo vieno didžiausių šalyje Vilniaus banko. 2001 m. spalį jis

pristatė ppaslaugą “VB Linija 1528”, kuri leidžia mobiliuosius telefonus

turinties vartotojams sužinoti savo sąskaitų likučius, paskutines tris

nuskaitytas ar įskaitytas sumas, banke turimų sąskaitų sąrašus ir kt. 2001

m. lapkritį “VB Internete” atsirado galimybė mokėti pagal žmonių pateiktas

sąskaitas. Pirmieji tai galėjo išbandyti AB “Lietuvos ttelekomas” klientai.

Gegužės mėnesį bankas pristatė sistemą “Partner Proxy”, kuri ateityje

padidins “VB Internetas” teikiamų paslaugų skaičių. Naujoji sistema

užtikrina saugią prieigą prie verslo partnerių elektroninio verslo

paslaugų. “Didelis sistemų privalumas tas, kad tik autorizuoti “VB

Internetas” vartoojai gali naudotis verslo partnerių internetu teikiamomis

paslaugomis. Partneris gali būti garantuotas, kad sistemos vartotojas bus

teisingai atpažintas, ir galės jam leisti naudotis šiomis paslaugomis”.

Pirmasis verslo partneris, pasinaudojęs naująja VB sistema – “VB Gyvybės

draudimas”. Šios įmonės klientai gali matyti, kaip kasdien kinta jų gyvybės

draudimo sutarties vertė, teikti prašymus, keisti investavimo kryptis.

Bankas planuoja “VB Interneto” vartotojams siųsti elektronines sąskaitas,

įdiegti galimybę internete atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pardavinėti

“Extra” ir “Labas” kodus bankomatuose, įdiegti naujas paslaugas “VB

Mobilinija” (žinučių sistema mobiliems VB klientams) ir “VB Makleris”

(galimybė investuoti internetu).

“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegė neseniai

AB “Parex” bbankas internetinės bankininkystės modulį įdiegė 2001 metų

lapkritį. Nuo to laiko galima naudotis terminuotų indėlių, mokėjimo už

komunalines ir mobiliojo ryšio paslaugas internetu, valiutos keitimo

funkcijomis. Banko paslauga “iBank” integruota su kodų generatoriumi

DIGIPASS – tai leidžia tvirtinti pavedimus ir “iBank” aplinkoje, ir

siunčiant juos faksu ar el. paštu.

Ateityje “Parex” bankas planuoja plėsti įmokų mokėjimo funkciją, integruoti

paslaugų mobiliuoju telefonu valdymą, įdiegti mokėjimo kortelių

informacijos prieigą per “iBank”.

Naujausia “Snoro” el. paslauga “Bankas Internetu+”

AB “Snoras” 2002 metų vasarį pradėjo teikti patobulintą “GSM-Bankas”

paslaugą. Klientai informaciją apie ssąskaitas gali ggauti ne tik mobiliuoju

telefonu, bet ir el. paštu. Naudojantis šia paslauga informacija gaunamea

iš karto atsiuntus užklausą, kasdien kliento nurodytu laiku arba kaskart

pasikeitus sąskaitos likučiui.

Rugpjūčio mėnesį bankas pradėjo teikti paslaugą “Bankas Internetu+”.

Pagrindinės jo funkcijos ir galimybės: informacija apie sąskaitas,

informacija apie “Snoro” užsienio valiutų pirkimo bei pardavimo kursus,

sąskaitų atidarymas kita valiuta, vietiniai ir tarptautiniai pervedimai.

Greitai “Snoras” šią paslaugą papildys – įdiegs galimybę prisijungti prie

sistemos įvedus vienkartinį unikalų vartotojo slaptažodį, gautą trumpąja

žinute, ir galimybę pasirašyti operacijas įvedus vienkartinį unikalų kodą,

irgi gautą SMS.

“Snoro” el. bankininkystės paslaugomis šiuo metu naudojasi: “Bankas

Internetu” ir “Bankas Internetu+” – 3479, “GSM-Banku” – 477, BIS (bankinė

ir informacinė sistemos) – 917 klientų.

Elektroninės bankininkystės formos:

Atsiskaitymai internetu;

Atsiskaitymai per banko naudojamas specialiąsias programas, kurios yra

įdiegiamos verslo įmonėje;

Atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais.

Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams

Didėjančią interneto įtaką finansų pasauliui lydi globalizacija, ištrinamos

ribos tarp skirtingų

Finansinių paslaugų – bankų, brokerių, draudimo. Pirmieji savo paslaugas

pristatė bankai.

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas

prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio taško. Tokios prieigos prie

sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste. Bendrai

interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų, kurias

bankas teikia savo klientui, spektru.

Šiuo atveju, dėl telekomunikacijos priemonių galimybių, šalys susitinka

neakivaizdžiai. Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniu

būdu gauti sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame

banke, sumokėti kkomunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t.

Per internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondų

biržose. Daug bankų per internetą per internetą teikia ir kredito bei

depozitų draudimo paslaugas.

Tarkime, Vilniaus banko internetu vartotojas gali:

Sužinoti sąskaitų likučius;

Gauti sąskaitų likučius;

Sužinoti paskutinių trijų mėnesių VB internetu atliktų operacijų sąrašą;

Pervesti pinigus pagal vietinius mokėjimo pavedimus;

Pervesti pinigus pagal tarptautinius mokėjimo pavedimus*;

Periodiškai pervesti pinigus;

Pirkti ir/ar parduoti valiutą;

Sumokėti įmokas už būstą (elektros energiją, dujas, vandenį, šilumą

tiekiančioms ir buto ūkio paslaugas teikiančioms įmonėms);

Sumokėti įmokas už telekomunikacijų, kabelinės televizijos, draudimo,

švietimo ir kitas paslaugas (AB Lietuvos telekomas, Bitė GSM, Omnitel ir

kt.);

Pasitikrinti ir apmokėti iš pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautas

elektronines sąskaitas, pasirinkti automatinį elektroninių sąskaitų

apmokėjimo būdą;

Kitos paslaugos

*Jei vartotojas naudojasi slaptažodžių generatoriumi.

Lietuvoje tobulėja mobilioji bankininkystė

Šalyje jau keleri metai egzistuoja mobiliosios bankų paslaugos,

leidžiančios klientui kontroliuoti savo sąskaitą per mobiliojo ryšio

priemones. Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios

bankininkystės link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas, 2000

m. balandį pasiūlęs klientams galimybę SMS žinutėmis sužinoti savo

sąskaitos būklę, paskutines operacijas bei valiutos kursus.

“Snoro” bankas pasiūlė ir WAP sprendimą. Naudojantis galima gauti

informaciją apie sąskaitos likutį bei valiutos kursus. 2000 m. lapkritį

analogišką sprendimą pasiūlė ir “Ūkio bankas”. Jis taip pat įdiegė ir WAP

sprendimą. Čia pateikiama bendra informacija apie banką, dukterines įmones,

o “eta banko” vartotojai gali sužinoti sąskaitos likutį.

WAP ppaslaugų kūrimas nuo nulio – labai brangus, tačiau galintis padėti

bankui išlaikyti klientą. 2001 m. mob. Bankus pasiūlė Lietuvos žemės ūkio

bei Vilniaus bankai. 2002 metų balandžio 29 dieną savo produktą “Mobilus

bankas” pristatė ir “Hansa-LTB”. Diegdami mobilaus banko sprendimus bankai

naudą skaičiuoja netiesiogiai – įvertindami laiką, kuris būtų sugaištas,

jei klientas skambintų į banką ar turėtų atvykti į banko padalinį.

Atsiskaitymai – per mobilųjį įrenginį

Mobiliosios bankininkystės sąvoka yra susijusi su numatoma finansine

revoliucija ir gali būti apibūdinta kaip mobiliosios telefonijos

infrastruktūros naudojimas tarp banko ir klientų, gaunant arba pateikiant

duomenis apie sandorį. Ji apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius

nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per

internetą mobiliuoju telefonu. KPMG prognozuoja, kad iki 2003 m. pabaigos

mobilioji komercijos rinka Europoje išaugs iki 23 milijardų, palyginti su

323 milijonais 1999 metais.

Mobiliojo banko technologija

Naudojimasis mobiliuoju banku vyksta tokiu būdu: vartotojas per mobilųjį

įrenginį (mobilųjį telefoną ar mobilųjį delninį kompiuterį), kuris

registruojamas ir veikia GSM tinkle, kreipiasi banko nurodytu numeriu per

savo mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą. Operatorius kliento

kreipimąsi koduoja ir persiunčia į banke esantį modemą arba SMS vartus.

Programinė įranga, esanti SMS vartuose arba kompiuteryje, kuriame yra

modemas, analizuoja vartotojo užklausą ir pateikia ją banko duomenų bazių

valdymo sistemai. Ši iš SMS vartų ar modemo priima užklausas ir formuoja

bei pateikia atsakymus, šie vėl yra koduojami ir per

mobiliojo ryšio

operatoriaus SMS centrą siunčiami klientui.

Vilniaus bankas ir “Hansa-LTB”, norėdami išplėtoti klientų bazes bei

skatinti mobiliosios bankininkystės plėtrą, yra nustatę žemus barjerus,

t.y. jie netaiko vienkartinio registravimo mokesčio. “Snoro”, Lietuvos

žemės ūkio ir Ūkio bankai sutarties sudarymo išlaidas perduoda

savo klientams. Nė vienas bankas netaiko mėnesinio palaikymo mokesčio, tik

apmokėstina klientams išsiunčiamas trumpąsias žinutes. Vienintelis Vilniaus

bankas netaiko jokio mokesčio, tačiau klientas vis dėlto moka savo

mobiliojo ryšio operatoriui už į mobilaus banko numerį išsiųstas trumpąsias

žinutes pagal nustatytą mokėjimo planą.

Taigi galima daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos mmobiliosios

bankininkystės rinkoje klientams yra susiklosčiusi labai palanki situacija

pradėti naudotis šiomis paslaugomis.

Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis Lietuvoje vis labiau populiarėja.

Daugiausia mokėjimo kortelių Lietuvoje yra išplatinęs “Vilniaus bankas”.

Mokėjimo kortelės atneša daug naudos ir bankams, ir jų klientams.

Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines

charakteristikas, paskirtį, funkcijas. Pagal teikiamas paslaugas kortelės

gali būti skirstomos taip:

Banko kredito kortelės. Jos naudojamos įvairioms prekėms ir paslaugoms

apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita.

mažmeninės prekybos kredito kortelės. Jos naudojamos tam tikroms prekėms ir

paslaugoms apmokėti paskolos, kurią suteikia ttas paslaugas teikianti

mažmeninė įmonė, sąskaita.

banko debeto kortelės. Jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti,

gryniesiems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšas

nurašant nuo sąskaitos.

Greitą kortelių paplitimą, virtimą masiniu finansų įrankiu lėmė jų teikiama

nauda. Pagrindiniai kortelių sistemos dalyviai – kortelės turėtojai,

komercinės įmonės (pardavėjai), bbankai – gauna naudą, bet ji skirtinga:

Kortelės turėtojams kredito kortelė teikia tokius privalumus: patogu

naudotis, gali automatiškai gauti paskolą, gali gali pratęsti paskolą, gali

nuolat gauti išsamios informacijos apie įvykdytas operacijas.

Komercinėms įmonėms (pardavėjams) kredito kortelės naudingos, nes jos

didina pardavimų apimtį, pritraukia naujų klientų, suteikia galimybę

parduoti kreditan nepritraukiant savų lėšų.

Bankai, išleisdami korteles, tikisi: vartotojų paskolų dalies padidėjimo,

banko įtakos padidėjimo (ypač geografine prasme), papildomo kitų banko

paslaugų ir produktų pardavimo.

Mokėjimo kortelių istorijos Lietuvoje pradžia galime laikyti 1994 metus.

Pirmoji pradėta platinti lietuviška kortelė – “Vilniaus banko” kortelė. Ji

buvo pradėta platinti 1994 m. rugpjūtį. 1996 metų gegužę pradėta platinti

“IMPAR CARD” kortelė. Ją platina bankas “Snoras”. Jos ypatumas-

mikroprocesinė technologija (kitos kortelės Lietuvoje – mokėjimo kortelių

autorizacijos centras, per kurį tvarkomi atsiskaitymai Lietuvos bankų

platinamomis mokėjimo kortelėmis: tikrinama, ar sąskaitoje yra ppinigų, ar

kortelė neblokuota, suteikiamas leidimas mokėti. Panašūs centrai yra tik

“Vilniaus banke” ir “Snore”. “Mokėjimo kortelių sistema” šiuo metu

aptarnauja apie trečdalį Lietuvoje išplatintų mokėjimo kortelių.

Šiuo metu dauguma bankų platina “Visa” korteles, taip pat populiarios

“Globus” ir “Maestro”. Neretai vartotojams siūlomi mokėjimo kortelių

deriniai. Pavyzdžiui, “Vilniaus bankas” siūlo tokius kortelių derinius:

“Visa” ir “Eurocard/Mastercard”; “Visa Electron”/Statoil Extra” ir

“Maestro”.

Mokėjimų kortelių technologijos tobulėja

Lietuvoje šiuo metu jau parduota apie milijonas mokėjimo kortelių – ši

moderni atsiskaitymo technologija dėl savo patogumo baigia užkariauti tiek

pasaulį, tiek Lietuvą.

Mokėjimo kortelė – pasaulyje labai ppopuliari atsiskaitymo priemonė, galinti

pakeisti grynuosius pinigus ir leidžianti patogiai valdyti lėšas banko

sąskaitoje. Pirmoji “Diners Club” kreditinė kortelė buvo išleista dar 1950

metais JAV, kai bankai pradėjo kurti patogius lėšų skolinimo būdus

klientams. Pirmosios kortelės buvo skirtos tam, kad brangiuose ir

išskirtiniuose klubuose klientai nedelsdami galėtų gauti puikų aptarnavimą,

už kurį susimokėtų vėliau. Laikui bėgant mokėjimo kortelių rūšys ir

atsiskaitymo būdai buvo plėtojami siekiant pritraukti vis daugiau paprastų

klientų.

Pagrindinės mokėjimo kortelių kategorijos yra trys:

Išankstinio mokėjimo principo;

Tiesioginio mokėjimo;

Vėlesnio mokėjimo.

Išankstinio mokėjimo kortelė leidžia įsigyti prekių ir paslaugų už tokią

sumą, kuri iš anksto buvo sumokėta banke. Pavyzdžiui, dovanos kortelė,

kurią klientas gali padavonoti kitam žmogui. Tiesioginio mokėjimo kortelė –

gerai žinoma “Visa Electron”, “Maestro” – tai priemonė valdyti savo lėšas

sąskaitoje: kiekvieną kartą ją naudojant gaunamas patvirtinimas, ar

pakankamai yra pinigų sąskaitoje. Turint vėlesnio mokėjimo kortelę,

pavyzdžiui, “Visa” ar “Eurocard/Mastercard”, įprastai mokama kreditan.

Pagal technologiją kortelės gali būti kelių rūšių: kortelės su magnetine

juostele, kortelės su mikroprocesoriumi bei mišrios kortelės.

Lietuvoje 2002 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bankai buvo pardavę daugiau

kaip 900 000 mokėjimo kortelių, tad tikėtina, kad dabar jų yra daugiau kaip

milijonas. Dauguma šių kortelių – tiesioginio mokėjimo arba debetinės.

Mokėjimo kortelių aptarnavimo vietų prekybos ir paslaugų įmonėse buvo apie

8,8 tūkstančio, o bankomatų skaičius viršijo 700.

Pasaulyje mokėjimo kortelių rinka susiformavo jau seniai, tačiau ir ji

keičiasi, tobulėja.

Pagrindinės kryptys, kurios lems mmokėjimo kortelių ateitį, susijusios su

naujų technologijų – mikroprocesorių kortelių, interneto ir kortelių –

banknotų – diegimu ir naudojimu. Pagrindinės mokėjimo kortelių raidos

pasaulyje tendencijos:

Įsivyraus mikroprocesorinės kortelės.

Kortelės pagal informacijos saugojimo būdą skirstomos į korteles su

magnetine juostele, mikroprocesorines ir optines. Šiuo metu pasaulyje

daugiausia kortelių su magnetine juostele. Jos pradėtos naudoti

šešiasdešimtųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo sukurti grynųjų pinigų

automatai (bankomatai). Tam, kad juose būtų galima naudoti korteles, kitoje

kortelės pusėje klijuodavo magnetinę juostelę. JAV pirmasis bankomatas,

dirbantis su kortelėmis, turinčiomis magnetinę juostelę, buvo įrengtas 1969

metais. 1974 metais Prancūzijoje užpatentuojama kortelė su mikroschema

(mikroprocesorinė kortelė). Mikroprocesorinės kortelės informacinės

galimybės kur kas didesnės nei kortelės su magnetine juostele.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios ši pranašesnė technologija nepaplito –

jos brangumas.

Populiarės pinigų kortelė.

Tai naujo tipo kortelių teikiama paslauga. Jos atsiradimo prielaida –

mikroprocesorinių kortelių naudojimas. Šių kortelių pavyzdys – Danijoje

paplitusi smulkių pinigų kortelė “Danmont”. Šios kortelės įvestos 1994

metais. “Danmont” – bendra “Tele Danmerk” ir Banko atsiskaitymų tarnybos

(Bank Paying Service-PBC) nuosavybė. Sėkmę lemia tai, kad Danijos bankai

per PBC palaiko “Danmont” sistemos diegimą. Apsaugos sistema taip pat

unikali. “Danmont” kortelėmis gali būti atsiskaitoma atvirose sistemose,

pavyzdžiui, galima sumokėti už pokalbius telefonu, kopijavimo paslaugas,

atsiskaityti automobilių stovėjimo aikštelėse ir taip toliau. Be to,

kortelėmis atsiskaitoma ir uždarose sistemose, pavyzdžiui, nedidelėse

parduotuvėse, skalbyklose. “Danmont” kortelės parduodamos bankuose,

kioskuose, degalinėse, pašto skyriuose.

“Visa Cash” tipo kortelių plitimas.

“Visa Cash” –– nauja mokėjimo priemonė kasdienėms išlaidoms apmokėti, tai

yra, smulkiems pirkiniams ir paslaugoms (kavos puodelis, laikraštis,

telefonas, miesto visuomeninis transportas ir taip toliau).kortelės atrodo

įvairiai, bet galima išskirti du tipus: vienkartinio naudojimo su nustatyta

verte ir partotinai “pakraunama” su nustatyta maksimalia verte. Pinigų

kortelė funkcionuoja analogiškai mikroprocesorinei kortelei.

Mikroprocesorius atsimena tam tikrą pinigų sumą. Norint panaudoti “Visa

Cash” reikia ją įkišti į pardavėjo “Visa Cash” skaitytuvą. Kortelėje esanti

pinigų suma pasirodys monitoriuje, informuodama klientą, už kiek jis dar

gali pirkti. Naudojantis šia kortele nereikia jokios autorizacijos

asmeniniu kodu ar parašu. Tačiau ją pametus prarandama visa pinigų suma,

esanti joje.

Gali būti, kad per ateinančius porą dešimtmečių tokios kortelės pakeis

monetas ir smulkius banknotus tokiose šalyse kaip JAV ir Vokietija.

Mokėjimo kortelių ir interneto derinimas.

Interneto tinklo paplitimas pasaulyje pasiūlė visiškai naują bendravimo ir

pardavimo būdą – prekybą internetu. Vienas šio būdo privalumų – prekyba

visą parą. Ilgai šiai prekybai kliudė saugumo saugumo problema.

Dabar jau yra saugių būdų atsiskaityti internete. 1996 m. vasario 1 dieną

“Visa International” ir “Mastercard” paskelbė, kad bendradarbiaujant su

kitomis kompanijomis sukurtas paprastas ir saugus techninis standartas

apmokėti už pirkinius internete. Šis standartas pavadintas SET (secure

Electronic Transaction). Standartas leidžia pardavėjui patikrinti, ar

tikrasis kortelės savininkas moka ja. Pirmąjį 2002 m. ketvirtį Lietuvos

mokėjimo kortelių rinka išaugo 8,4 procento. 2002 m. balandžio 1 d. šalyje

buvo 969,9 tūkstančių įvairių mokėjimo kortelių.

Visų bankų parduotų

kortelių 1,494 milijardo litų (34,5% didesnė nei 2001 m. pabaigoje). 2002

m. balandžio 1 d. šalyje buvo 710 bankomatų ir apie 8,8 tūkstančio

atsiskaitymo kortelėmis vietų. Rinkos lyderiais 2002 metais išliko

“Vilniaus” ir “Hanza-LTB” bankai -. 2002 m. balandžio 1 d. jie buvo pardavę

atitinkamai 478,8 tūkstančio ir 245 tūkstančius kortelių. “Snoras” 2002 m.

balandžio pradžioje buvo pardavęs 154,6 tūkstančio kortelių. “Vilniaus

bankas” dabar užima 49,4 procentų rinkos, “Hansa-LTB” – 25,3 procento

rinkos, “Snoras” – 15,9 procentų rinkos.

Bankininkai nurodo daug tokio spartaus mokėjimo kortelių rinkos aaugimo

priežasčių. Tą lemia ir besiplečianti pati šalies rinka bei konkurencija,

ir palankesnės kortelių įsigijimo, aptarnavimo sąlygos bei nauji

produktai. Bankai, norėdami pritraukti daugiau klientų, vykdo įvairias

akcijas: mažina mokesčius už kortelės aptarnavimą arba tam tikrą laikotarpį

korteles išduoda nemokamai.

Kaip vyksta mokėjimas kortele

Klientui mokant kortele už prekes ar paslaugas, bankas, kuris toje vietoje

prižiūri kortelių skaitytuvą (POS terminalą), ir bankas, kurio kortele

naudojasi klientas (jeigu tai nėra tas pats bankas), turi apsikeisti

informacija. Kortelių skaitytuvui nuskaičius kortelės informaciją, ryšio

kanalais siunčiamas signalas į banko mokėjimo kortelių aptarnavimo centrą,

šis užklausą ppersiunčia į kortelę išdavusį banką. Jeigu atsakymas

teigiamas, kliento sąskaitoje yra pinigų, įvyksta mokėjimas. Prekybos ir

paslaugų įmonėse mokėjimo kortelės duomenų patikrinimas vyksta įprastine

telefono linija arba naudojant įmonės vidinius tinklus, tad užtrunka 6-40

sekundžių. Vėliau bankas kortelės išleidėjas ir bankas kortelės

aptarnautojas pasikeičia informacija aapie įvykusią finansinę operaciją.

Panašiai informacija keičiamasi ir klientui naudojantis kito banko

bankomatu.

Taigi informacijos judėjimo rate yra daug dalyvių – tarptautinės mokėjimo

sistemos organizacijos, tokios, kaip „Visa International“ ar „MasterCard

International“, bankai, bankų pasirinkti aptarnavimo centrai, prekybos

paslaugų įmonės ir, be abejo, kortelės turėtojai. Bankai yra tarptautinių

mokėjimo sistemų nariai. Pavyzdžiui, „MasterCard International“ ir „VISA

International“ turi daugiau kaip po 22 000 narių. Todėl šių sistemų

nustatyti standartai leidžia klientui mokėjimo kortelę naudoti bet kuriame

pasaulio krašte.

Bankas, prekybos ar paslaugų įmonė bei aptarnavimo centras bendradarbiavimą

grindžia mokesčių sistema ir tokiu būdu suteikia galimybę kortelės

turėtojui išvengti papildomų išlaidų atsiskaitant mokėjimo kortele.

Grynųjų pinigų paėmimas kortelės turėtojui paprastai kainuoja. Šie

mokesčiai pagrįsti tuo, kad išsiimant grynuosius pinigus bankas, kurio

klientas naudojasi.

kortele, moka nustatytus mokesčius bankui, kurio bankomate ar skyriuje

klientas išsiėmė pinigus. Todėl kortelės turėtojui naudingiau kkortele

mokėti už prekes ar paslaugas nei imti grynuosius pinigus.

Aptarnavimo centrai yra tarpininkai, teikiantys daug su mokėjimo kortelėmis

susijusių paslaugų. Jie gali rūpintis mokėjimo kortelių skaitytuvais ir

bankomatais, parengti informaciją, reikalingą mokėjimo kortelių

personalizavimui, teikti įvairiausius technologinius pasiūlymus ar tiesiog

konsultuoti bankus. Bet svarbiausia jų funkcija – operacijų apdorojimas.

Kiekvienas bankas gali pasirinkti, kokias funkcijas atliks pats, o kokias

paves atlikti aptarnavimo centrui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kai

kurie bankai turi savo aptarnavimo centrus, kiti bendradarbiauja su

atskiromis bendrovėmis, kurios teikia minėtas paslaugas.

Lietuvoje kortelių aptarnavimo centro paslaugas teikia bbendrovės „ASHBURN

International“ bei „Mokėjimo kortelių sistemos“.

Elektroniniai čekiai

Elektroninis čekis – tai dokumentas, kuriame mokėtojas nurodo savo bankui

apie pinigų pervedimą. El-atsiskaitymo čekis turi tas pačias savybes kaip

ir paprastas popierinis atsiskaitymo čekis: jų struktūra ir naudojimo

ypatumai tokie pat, mokėtojas parengia čekį ir apsaugo el-parašu, pateikia

čekį el-paštu pardavėjui, kuris yra piniginio mokėjimo gavėjas. Pardavėjas,

savo ruožtu, gavęs čekį, jį pasirašo ir persiunčia savo bankui ir pagal jį

gauna pinigus. Po to čekis grįžta pirkėjui ir yra apmokėjimo įrodymas.

Pardavėjas pristato prekė pirkėjui į namus.

El-čekiai įprastai išduodami iš tos pačios kaip ir popieriniai čekiai

čekinės sąskaitos. El-atsiskaitymo čekis pranašesnis už popierinį, nes

mokėtojas gali užkoduoti savo sąskaitos numerį, tokiu būdu paslėpdamas jį

nuo pardavėjo (pinigų gavėjo). Papildomai, be kitos informacijos,

stengiantis užtikrinti el-čekių saugumą ir patikimumą, gali būti

reikalaujama:

Mokėtojo duomenų,

Čekio gavėjo duomenų,

Vykdomo sandorio duomenų taškas.

El-čekiai ir pinigai gali būti pristatyti el-paštu arba tiesiog per

interneto tinklą. Bet kuriuo atveju už prekes arr paslaugas bus

atsiskaityta per veikiančius bankų kanalus arba tinklus.

Elektroniniai pinigai

Elektroniniai pinigai – tai piniginių lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į

kitą, procentų apskaičiavimas nuo įnašų ir kiti elektroninių signalų

perdavimui be popierinių nešiotojų dalyvavimo. El- pinigais naudojasi

bankai ir stambios įmonės, kurios turi galimybę gauti leidimą pervesti

mokėtojo pinigines lėšas susitarti dėl apmokėjimo sąlygų su pinigų gavėju.

Pinigų pervedimas tarp bankų atliekamas naudojant paprastus bankų tinklus.

Skaitmeniniai pinigai

Skaitmeniniai pinigai – popierinių grynųjų pinigų analogas. Jie turi

piniginių ženklų pavidalą. Skaitmeniniai pinigai – tai yra kuponų

komplektas. Kuponai – tai sakičių grandinės, vaizduojančios atitinkamą

pinigų kiekį. Bankas, kuris išleido šiuos pinigus kiekvieną kuponą

patvirtina skaitmeniniu parašu.

Prieš perduodant kuponą į pinigų gavėjo kompiuterį, bankas patvirtina jį

savo skaitmeniniu antspaudu. Tuo atveju, kai prekės norės išleisti

parduotuvėje tam tikrą skaitmeninių pinigų kiekį, jis tik perduoda

pardavėjui reikiamą kuponų kiekį. Pardavėjas perduoda šiuos kuponus bankui

patikrinti.

Skaitmeninių pinigų technologija labiausiai tinka nedidelių sumų mokėjimams

realaus laiko rėžimu per internetą.

Naujoji kompanija “Jupiter” ir jų duomenys

„Jupiter“ apskaičiavo, kad šių metų pabaigoje interneto bankininkyste

naudosis 39 proc. Europos interneto vartotojų. Kontinente yra didžiuliai

geografiniai el. bankininkystės populiarumo skirtumai – šia paslauga

naudojasi 54 proc. švedų ir vos 13 proc. graikų.

Analitikai prognozuoja, kad el. bankininkystės klientų skaičiaus augimas

Europoje artimiausiu laiku bus labai dinamiškas – 2005 m. internete

bankininkystės paslaugomis naudosis 48 proc. žemyno interneto vartotojų.

Vėliau paslaugų populiarumo augimas sulėtės, ir 2007 m. rodiklis sudarys

tik 51%.

Pasitikėjimą lemia prekės ženklas

Analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos jau populiarėja Amerikoje, tačiau

Europoje atsiskaitymo panaudojant el. paštą paslaugų teikėjai dar

neišsikovojo visuomenės pasitikėjimo.

Tokiu atveju svarbu, kad paslaugų teikėjas turėtų stiprų teigiamą įvaizdį

visuomenėje. „Egg“ neseniai paskelbė apie šių metų pirmojo ketvirčio pelną

(4,1 mln. GBP), išaugusią apyvartą (73,7 mln. GBP, 102% daugiau nei per tą

patį 2001 m. llaikotarpį) bei pradėjo naują reklamos ir įvaizdžio kampaniją.

Tradiciniai bankai lengvai nepasiduos

Tačiau apžvalgininkai mano, kad kiti D. Britanijos bankai, kuriems panašios

operacijos atneša daug pajamų artimiausiu metu neperims „Egg“ praktikos ir

netgi sieks ją nukonkuruoti.

Rinkos apklausos rodo, kad tradiciniai bankai Vakarų Europoje dar kelis

metus sieks įgyti naujų „neinternetinių“ klientų bei susigrąžinti

senuosius, o ne investuos į naujas elektroninio aptarnavimo sistemas.

El. bankininkystės mados Lietuvoje

Elektroninė komercija – verslo sritis, į kurią Lietuvoje žiūrima

skeptiškai. Nepasitikėjimą daugiausia lemia maža interneto skverbtis ir

motyvacijos pirkti internete nebuvimas. Pastaroji problema daug kuo

priklauso nuo šalies bankų, jų siūlomų elektroninės bankininkystės

paslaugų. Kaip keitėsi Lietuvos bankų siūlomos el. bankininkystės paslaugos

nuo 2001 metų parodos “InfoBalt” iki to paties šių metų laikotarpio?

Elektroninė bankininkystė – būtinybė ar mada

Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinai

tvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis. Elektroninė

bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų, patikimą, greitą ir

efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu įmonėms, jų vadovams,

kuriems laikas – pinigai. Klientų aptarnavimo internetu paslauga ir skirta

tiems, kurie taupo. Daugelis įmonių jau seniai įvertino elektroninės

bankininkystės pranašumus, tačiau nemažai firmų vis dar naudojasi

tradiciniais klientų aptarnavimo būdais: finansines operacijas atlieka

bankų poskyriuose. Žinoma, kiekviena naujovė sutinkama su tam tikru

nepasitikėjimu, sunku keisti įpročius.

AB bankas “Hansa-LTB” įmonėms ir privatiems asmenims siūlo modernų, patogų

ir paprastą būdą atlikti finansines operacijas – paslaugas

“Telehansa” ir

“Hanza.net”.

Kas yra “Telehansa”

“Telehansa” – tai programa, kuri įdiegiama kliento kompiuteryje arba įmonės

kompiuterių tinkle. Ji skirta įmonės sąskaitoms banke tvarkyti – visos

finansinės operacijos atliekamos neišeinant iš biuro. Jei užsisakysite

“Telehansa”, galėsite ne tik atlikti vietinius ir tarptautinius pervedimus,

gauti bet kurio pageidaujamo laikotarpio sąskaitos išrašus, konvertuoti

valiutą, bet ir matyti, kokie pervedimai iš užsienio netrukus pasieks jūsų

sąskaitą.

Kodėl tai patogu?

“Telehansa” taupo laiką. Įmonės buhalteriui nereikės kasdien vykti į banką

– visas finansines operacijas bus galima atlikti darbe paspaudus kelis

kompiuterio klavišus.

Kodėl tai saugu?

Tai vienas ssaugiausių operacijų atlikimo būdų, nes naudojantis “Telehansa”

informacijos saugumas užtikrinamas keliais lygiais. Kiekvieno paslaugos

“Telehansa” vartotojo teisės (atliekant mokėjimus, juos tvirtinant ir t.t.)

gali būti nustatomos individualiai. Visi vartotojai, kurie yra įgalioti

atlikti banko operacijas, registruojami “Telehansa” duomenų bazėje.

Kiekvienam vartotojui suteikiamas individualus slaptažodis.

Ką daryti, jei esame maži?

Smulkioms įmonėms “Hansa-LTB” siūlo banką internete “Hanza.net”. Tai

analogiškas produktas, kaip ir “Telehansa”, tik pritaikytas fiziniams

asmenims ir smulkioms įmonėms. Su “Hanza.net” taip pat galima atlikti

mokėjimo pervedimus, konvertuoti valiutą, gauti pageidaujamo laikotarpio

sąskaitos išrašus ir kt. Čia irgi pervesti lėšas kainuoja mmažiau nei banko

skyriuje, o tai reiškia, kad juo naudojantis galima sutaupyti, tačiau yra

ir esminių šių programų skirtumų.

Programoje “Telehansa” interneto ryšys reikalingas tik apsikeisti

duomenimis, naudojantis “Hanza.net” reikalingas muolatinis interneto ryšys,

kol atliekate kokias nors operacijas.

“Hanza.net” neįmanoma sujungti su įmonės buhalterine programa. Naudojant

“Telehansa” ggalima atlikti duomenų importą ir eksportą tiesiogiai iš ar į

buhalterinę programą.

Trečias skirtumas – programą “Telehansa” būtina instaliuoti į kompiuterį, o

norint naudotis “Hanza.net” to daryti nereikia. Pakanka žinoti savo

naudotojo ID, pastovų slaptažodį ir turėti kodų kortelę, kurie suteikiami

pasirašant sutartį, ir savo sąskaitas galima pasiekti bet kurioje pasaulio

vietoje, kur yra interneto ryšys.

“Telehansa” yra patogesnė įmonėms, kurios turi partnerių užsienyje, nes jos

gali matyti gaunamus tarptautinius pervedimus. Naudojantis “Hanza.net”, to

matyti negalima.

“Hanza.net” turi pranašumų: galima sudaryti indėlio sutartis, sumokėti už

prekes, pirktas internetu, pasirašyti periodinio mokejimo sutartis.

“Hanza.net” yra realizuotas vartotojų teisių atskyrimas, bet jis ne toks

pat kaip “Telehansa”. Naudojantis “Telehansa” atsakomybę galima padalyti

taip, kad vienas asmuo suvedinėtų pavedimus, o kitas juos pasirašytų.

“Hanza.net” to padaryti negalima, tačiau galima suteikti teisę atlikti tam

tikras operacijas arba tik galimybę matyti ssąskaitos likutį ir gauti

išrašą, pavyzdžiui, direktorius gali visiškai disponuoti įmonės

sąskaitomis, buhalteris gali atlikti visus pinigų pervedimus iki 10 000

Lt., buhalterio padėjėjas gali tik peržiūrėti išrašus.

Užsienio bankų skyriai ieško nišų rinkoje

Užsienio bankų skyriai ir padaliniai priversti rinkai siūlyti netradicinius

produktus, kurie padidintų vartotojų susidomėjimą. Laukdami didesnio pelno,

užsienio bankai vis didesnes viltis deda į elektroninę bankininkystę.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 užsienio bankų skyriai bei 2 bankų padaliniai

(neskaitant užsienio bankų, kurie į Lietuvą koją įkėlė įsigydami kurį nors

iš jau veikiančių šalies bankų).

Ir Suomijos ““Nordea” Lietuvos skyrius, ir “Sampo” padalinys Lietuvoje tiki,

kad nemažą rinkos dalį atsikovos sparčiai plėtodami elektroninę

bankininkystę. Jų tikėjimą stiprina tendencijos Suomijoje, kur įsikūrusios

šių bankų būstinės. Pastaraisiais metais šioje Skandinavijos šalyje

klientų, atliekančių bankų operacijas internetu, daugėja itin sparčiai.

Prieš porą metų Suomijoje el. banko paslaugomis naudojosi kas trečdalis

klientų, šiuo metu šis skaičius išaugęs dvigubai – 65 proc.

Lietuvos bankų duomenimis, 2002 metų pirmą pusmetį bendras užsienio bankų

skyrių nuostolis sieke 1,5 mln. litų. Tiesa, kai kurie skyriai gali girtis

pelnu. Daugiausia pelno pirmąjį 2002-ųjų pusmetį uždirbo “Kredyt bank S.A.”

Vilniaus skyrius – 0,5 mln. litų. Antroje vietoje pagal skyrių pelningumą –

“Nord/LB”. Nuostolingiausiai dirbo “Nordea bank Finland” Lietuvos skyrius –

1,6 mln. litų nuostolio, kiek mažiau nuostolingas buvo “Vereins und

Westbank AG”, kurio pusmečio nuostoliai siekė apie 0,8 mln. litų.

Užsienio banko padalinių nuostoliai siekė 1 mln. litų, mat “Parex” bankas

2002 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,1 mln. litų pelno, tuo tarpu “Sampo”

banko nuostoliai siekė apie 2,1 mln. litų.

“Sampo” bankas pelningai turėtų pradėti dirbti maždaug 2004-2005 metais.

Kol kas didžioji dalis lėšų investuojama į plėtrą, o tai neleidžia pasiekti

aukštų pelno rodiklių.

“Parex” banko pelną daugiausia lėmė tinkamai pasirinkta strategija –

subalansuotos išlaidos bei pajamos, orientacija į vidutinį bei smulkųjį

klientą.

Vis dėl to žengdami į šalies rinką užsienio bankų skyriai ir padaliniai

priversti taikytis prie rinkos ir pirmiausia ssiūlyti tradicines paslaugas –

priimti gyventojų indėlius bei išduoti paskolas. Anot užsienio bankų

atstovų, šios paslaugos nėra prioritetinės veiklos sritys Vakarų Europos

bei Skandinavijos šalyse. Ten šis etapas jau praeitas. Skandinavijos,

Europos bankai vis daugiau dėmesio skiria ilgalaikio taupymo produktams –

investavimui į fondus, investiciniam gyvybės draudimui ir pan.

Prieš dešimt metų bankų ir jų skyrių darbuotojai su klientais bendravo

tiesiogiai, tik 10 % bankinių operacijų buvo atliekamos elektroniniu paštu.

Šiuo metu jų skaičius išaugo iki 40 %. Taip pat mažėja ir banko filialų –

iš 400 AB banko „Hansabankas“ skyrių šiuo metu veikia tik 150, nors klientų

skaičius nesumažėjo, o priešingai – išaugo. Tradicinį požiūrį keičia

netradicinis.

Pagal statistiką, Europos valstybėse bankinės operacijos atliekamos per

bankomatus (39 %), elektroniniu paštu (24 %), taip pat per informacinius

kioskus (12 %). Į bankų skyrius kreipiasi tik 17 % gyventojų, bankines

operacijas internetu atlieka 5 %. Remiantis atliktais tyrimais, šiuo metu

bankai aktyviai investuoja į internetą – banką, nors žymiai palankiau

plėtoti informacinių kioskų infrastruktūrą.

Kodėl bankomatai yra vertingesni? Bankomatas – tai nedidelis banko skyrius,

kuriuo galima atlikti beveik visas bankines operacijas, išskyrus

konsultavimą ir sudėtingus pardavimus. Tačiau čia galima atlikti operacijas

su grynaisiais pinigais, mokėjimais, ataskaitomis, pateikti bankui

informacijos užklausimus (apie naujų mokėjimo kortelių išdavimą ir t.t).

Vieno kliento aptarnavimas banko skyriuje kainuoja 4 JAV dolerius, per

bankomatą – 0,50.

Taigi imta kurti nauja banko skyriaus kkoncepcija: klientui skiriamas

didžiausias dėmesys, jis pats nusprendžia, kada nori ateiti (klientai

aptarnaujami 24 val. per parą). Tokiu būdu banko skyrius tarsi pats

„ateina“ pas klientą (bankomatai įrengiami viešose vietose – prekybos

centruose ir t.t). Bankomato ekrane pateikiama reklama ir informacija,

veikia klientų apsaugos sistema.

Banko savitarnos skyriuje pasiturintiems klientams pateikiama tikslinė

reklama. Be to, jiems siūlomos ilgalaikės nuomos paslaugos ir t.t. Tokie

bankų savitarnos skyriai diegiami Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje,

Olandijoje. Savitarnos skyriuose svarbias operacijas atlieka klientas.

Tačiau didelė įranga neretai gąsdina žmones, todėl bankų darbuotojai

sutinka ir palydi klientus prie bankomatų, taip pat klientams pritraukti

naudojamas tam tikras apšvietimas ir užrašai.

Netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti savitarnos skyriai, kuriuose

kiekvienas klientas bet kuriuo metu galės atlikti bet kokias bankines

operacijas. Jeigu jūs neinate į banką, bankas pas „ateina“ pats jus.

Bankai elektroninėje erdvėje

Viena iš aktyviausiai plėtojamų elektroninio verslo krypčių – elektroninė

bankininkystė, suteikianti saugias ir ypač patogias verslo partnerių

tarpusavio atsiskaitymų galimybes. Akivaizdus ir Lietuvos bankų aktyvumas

perkeliant vis didesnę savo veiklos dalį į elektroninę, internetinę erdvę –

2002 m. pradžioje elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojosi per 200

tūkstančių asmenų. Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės.

Nustatyta, kad bankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais,

geriausiai vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo

reikalavimus (1 pav.).

[pic]

1 pav.

Bankų interneto puslapių tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias išvadas:

1. Sparčiai daugėja Lietuvos bankų siūlomų savo klientams elektroninių

paslaugų.

2. Bankų

teikiamos naujos paslaugos yra paruoštos kokybiškai – svetainėse

pateikiamas išsamus ir aiškus teikiamų paslaugų aprašymas.

3. Bankų renkama informacija apie asmenį yra saugoma patikimai, tokią

informaciją perimti primityviais ir paprastais būdais neįmanoma.

Sąskaitos internete – taip, kreditai – ne

Analitikų teigimu, šiuo metu 11 proc. Europos internautų internete apmoka

sąskaitas (priminsime, el. banko sąskaitas turi 39 proc. iš jų). „Jupiter“

prognozuoja, kad sąskaitas tinkle apmokančių proporcija nuolatos augs, ir

2002 m. pasieks 22 proc. Europos internautų.

Tačiau tie, kurie galės pervesti pinigus už paslaugas tiesioginio nurašymo

būdu, į interneto bbanką specialiai to daryti neis, primena analitikai.

Tuo tarpu kreditų internete šiandien prašo vos 0,3 proc. Europos

internautų.

Analitikai mano, kad jų proporcija augs labai lėta ir po penkių metų vos 1

proc. įtinklintų Europiečių interneto bankuose prašys kreditų. Ši finansinė

operacija laikoma „per jautria“ internetui.

„Jupiter“ taip pat mano, kad atsigaunant pasaulinei rinkai ir augant

pasitikėjimui internetu kaip saugiu informacijos perdavimo kanalu, didės

akcijų pirkimo paslaugų populiarumas. Manoma, kad po 5 metų dešimtadalis

Europos internautų naudosis el. maklerių ir panašių firmų paslaugomis.

Išvados

Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 mm. pradžioje

Lietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –

tik 62.000).

Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės paslaugų

vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios bankininkystės

link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas.

Šiuo metu bbankai suteikia klientams galimybę elektroniniu būdu gauti

sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame banke,

sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t. Per

internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondų

biržose. Daug bankų per internetą teikia ir kredito bei depozitų draudimo

paslaugas.

Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinai

tvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis.

Elektroninė bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų,

patikimą, greitą ir efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu

įmonėms, jų vadovams, kuriems laikas – pinigai.

Tačiau e-bankininkystė turi ir neigiamų bruožų. Šiuo metu jau aišku, kad

bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas, o ne prieiga prie

sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji bankai nutraukė savo

veiklą.

Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės. Nustatyta, kad

bankai, palyginti su kitais eelektroninių paslaugų teikėjais, geriausiai

vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus.

Literatūra:

Lina Sodžiutė, Vytautas Sūdžius ‘‘Elektroninė omercija: prielaidos,

struktūra ir procesas‘‘

„NK Verslas“ (2002 10, p.51)

„Respublika“ (2002 09, p.6)

„Personalo vadyba“ (2002 03, p.68-69)

www.5CI Penki kontinentai (2003 11 03)

www.AMBASADA.lt (2003 11 03)

www.ebiz.lt (2003 11 03)

www.vb.lt (2003 11 03)

www.std.lt (2003 11 03)

Related Posts