Kas yra astronomija?

Home / Astronomija / Kas yra astronomija?

Kas yra astronomija

Ką tiria astronomija. Astronomijos ryšys su kitais mokslais, jos reikšmė. Astronomija(sudurtinis žodis , kilęs iš graikų kalbos žodžių astron-šviesulys ir nomos-dėsnis)-mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandara, kilmę bei raidą.Jos sukauptos žinios taikomos praktiniams žmonijos poreikiams tenkinti.

Astronomija-vienas seniausių mokslų. Jo pradmenys jau prieš kelis tūkstančius metų buvo žinomi babiloniečiams, egiptiečiams ir kinams, kurie taikė juos, matuodami laiką ir orientuodamiesi pasaulio šalių atžvilgiu.

Mūsų laikais astronomija taip pat padeda nustatyti tikslų laiką ir geografines kkoordinates, pažinti kosminę erdvę, plėtoti kosmonautiką, tirti mūsų planetą iš kosmuso. Bet tai dar toli gražu ne visi astronomijos sprendžiami uždaviniai.

Mūsų Žemė yra visatos dalis. Mėnulis ir Saulė sukelia joje potvynius ir atoslūgius. Saulės spinduliai ir jų kitimas turi įtakos Žemės atmosferos procesams ir organizmų gyvybinei veiklai. Įvairių kosminių kūnų poveikį Žemei taip pat tiria astronomija.

Astronomija tiria kosmose medžiagą tokios būsenos ir tokių matmenų, kurių neįmanoma gauti labaratorijose. Taip ji plečia fizikitį pasaulio vaizdą, mūsų žinias apie materiją. VVisa tai svarbu dialektiniam materialistiniam gamtos pažinimui.

Galėdama iš anksto apskaičiuoti, kada prasidės Saulės ir Mėnulio užtemimai, pasirodys kometos, gamtamoksliškai aiškindama Žemės ir kitų dangaus kūnų kilmę bei evoliuciją, astronomija teigia, kad nėra ribų žmogaus pažinimui.

Praėjusiame amžiuje vienas filosofas iidealistas teigė, jog žmogaus pažinimas yra ribotas. Jis tvirtino, kad, nors žmonės ir išmatavo atstumą iki kai kurių šviesulių, jie niekuomet negalės nustatyti žvaigždžių cheminės sudėties. Tačiau netrukus atsirado spektrinė analizė. Astronomai na tik ištyrė žvaigždžių atmosferų cheminę sudetį, bet ir nustatė jų temperatūrą.

Įsiskverbti į Visatos gelmes, ištirti dangaus kūnų fizikinę prigimtį padeda teleskopai ir kiti prietaisai, kuriuos šiuolaikinei astronomijai tkeiia įvairių mokslo bei technikos sričių laimėjimai.

Astronominiai stebėjimai ir teleskopai

Pagrindinis astronomijos prietaisas yra teleskopas. Teleskopo paskirtis-surinkti kuo daugiau dangaus šaltinių šviesos, o jei stebima vizualiai-dar ir didinti kampą, kuriuo matomas stebimaso bjektas.Teleskopo pagrindinė optinė dalis yra objektyvas, kuris surenka šviesą ir sukuria šaltinio atvaizdą.

Teleskopas, kurio objektyvą sudaro lęšis arba jų sistema, vadinamas refraktoriumi, o teleskopas, kurio oobjektyvą sudaro įgaubtas veidrodis –reflektoriumi.Į teleskopą patenkančios stebimo objekto šviesos energija proporcinga objektyvo plotui.Juo jis didesnis, juo silpniau spindinčius objektus galima pamatyti pro teleskopą.

Refraktoriuje šviesos spinduliai, perėję pro objektyvą, lųžta ir židinio plokštumoje sudaro objekto atvaizdą. Reflektoriuje spinduliai atsispindi nuo įgaubto veidrodžio ir susirenka židinio plokštumoje. Dangaus objekto atvaizdas fotografuojamas arba stebimas pro lęšį, vadinamą okuliaru.

Gaminant teleskopo objektyvą, stengiamasi, kad būtu kuo mažiau iškreipiami atvaizdai. Paprastas lęšis labai iškreipia atvaizdą ir nuspalvina jo kraštus. Norint sumažinti šiuos trūkumus, oobjektyvas gaminamas iš kelių skirtingo stiklo bei paviršiaus kreivumo lešių. Įgaubto stiklinio veidrodžuio paviršius daromas ne sferinis o paraboloidinis.

Retai kada stebima pro teleskopą, didinantį daugiau kaip 500 kartų. Priežastis-oro srovės, sukeliančios atvaizdo iškraipymus.Juo daugiau kartų didina teleskopas, juo labiau iškreipiamas atvaizdas.

Teleskopu gaunamas apverstas atvaizdas, tačiau, stebint kosminius objektus, tai nesvarbu. Į okuliarą įdėjus papildomus lęšius, teleskopą galima paversti žiūronu.Toks teleskopas sukuria tiesioginį atvaizdą, bet dėl to prarandama dalis šviesos.

Didžiausio pasaulyje refraktoriaus objektyvo skersmuo-apie 1m, didžiausio reflektoriaus įgaubtojo veidrodžio skersmuo- apie 6m. Šis teleskopas pagamintas Tarybų Sąjungoje ir įrengtas Kaukazo kalnuose. Juo galima nufotografuoti žvaigždes, 107 kartų silpnesnes už matomas plika akimi.

Kitos žvaigždžių sistemos-galaktikos

18a. V. Heršelis atrado ir įrašė į katalogus tūkstančius danguje matomų ūko pavidalo dėmių. Vėliau paaiškėjo, kad daugelio jų struktūra yra spiralinė.Amerikiečių astronomas E. Hablis 20a. nufotografavo Andromedos žvaigždyne matomą ūką. Pasirodė, kad jis sudarytas iš daugybės žvaigždžių. Šiame ūke Hablis aptiko novų žybsnių, padrikų ir kamuolinių spiečių bei cefeidžių.Nustatęs tų cefeidžių kitimo periodus ir regimuosius ryškius, mokslininkas įsitiko, kad jos labai toli už mūsų Galaktikos ribų. Žinant atstumą iki šio ūko ir jo kampinį skersmenį, nesunku apskaičiuoti jo dydį linijiniais vienetais.

Paaiškėjo, kad spiralinis ūkas Andromedos žvaigždyne yra maždaug tokio pat dydžio, kkaip ir mūsų Galaktika, milžiniška žvaigždžių sistema. Dabar žinoma, kad atstumas iki jos-2milijonai šviesmečių. Joje, kaip ir mūsų Galaktikoje, yra dujų ir dulkių ūkų. Galaktika Andromados žvaigždyne mes matome pasvirusią dideliu kampu į regėjimo spindulį. Dėl to ji atrodo pailga.Astronomai už mūsų Galaktikos ribų rado labai daug milžiniškų žvaigždžių sistemų ir pavadino jas galaktikomis. Jos rašomos mažąja raide, kad skirtusi nuo mūsų Galaktikos. Dažnai pasitaiko elipsinių galaktikų, kurios iš pirmo žvilgsnio panašios į kamuolinius spiečius, bet už juos yra daug didesni. Šios galaktikos sukasi labai lėtai, todėl, kitaip susiplojusios. Elipsinėse galaktikose nėra nei žvaigždžių supermilžinių, nei difuzinių ūkų.

Šaltinis B.Voroncovas-Veljaminovas Astronomija

Related Posts