Statistinė analizė

Home / Apskaita / Statistinė analizė

TURINYS

ĮVADAS…………………………5

1. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ APSKAITA……………………….6

1.1 Statistiniai šaltiniai………………………… 6

1.2 Statistinių duomenų apie lauko daržovių augimą analizės būdai ………..7

2. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ ANALIZĖ………………………. 13

2.1 Lauko daržovių plotų statistinė analizė …………………..13

2.1.1 Lauko daržovių plotai Vilniaus apskrityje ……………..13

2.1.2 Lauko daržovių plotų dinamika…………………. 15

2.2 Lauko daržovių derliaus statistinė analizė …………………..20

2.2.1 Lauko daržovių derliaus dinamika ………………….20

2.2.2 Derlių įtakojantys veiksniai ……………………22

2.3 Lauko daržovių derlingumo statistinė analizė …………………23

2.3.1 Lauko daržovių derlingumo dinamika……………….. 223

2.3.2 Lauko daržovių derlingumą lemiantys veiksniai……………24

3. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO PERSPEKTYVOS …………………………25

IŠVADOS IR PASIŪLIMAI………………………… 27

LITERATŪRA………………………… 29

PRIEDAI………………………… 30ĮVADAS

Augalininkystė yra viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų. Ji tiesiogiai tenkina vartotojų poreikius (aprūpina gyventojus maisto produktais). Augalininkystė skirstoma į smulkesnes šakas: pievininkystė, daržininkystė ir sodininkystė.

Daržininkystė – augalininkystės šaka ir mokslo disciplina. Daržovėmis vadinamos maistui vartojamų žolinių augalų sultingosios dalys: šaknys, šakniastiebiai, šakniavaisiai, ūgliai, lapkočiai, lapai, pumpurai, žiedynai, žiedai bei vaisiai.

Kada pradėtos auginti daržovės Lietuvoje, tikslių duomenį nėra, ttačiau archeologiniai tyrimai rodo, jog žemdirbyste pradėta verstis dar prieš mūsų erą. Iš tautosakos duomenų galime daryti prielaidą, kad šalia kitų kultūrų buvo auginamos daržovės – ropės, burokai, kopūstai, morkos ir kita. Yra žinoma, kad XIVa. pabaigoje Vytautas Didysis iš KKrymo perkėlė ir apgyvendino rytų bei vidurio Lietuvoje nemažai totorių karaimų, kurie savo krašte vertėsi daržininkyste. Į Lietuvą totoriai atvežė įvairių rūšių daržovių sėklų.

Šiuo metu lauko daržovių plotai Lietuvoje kasmet mažėja.

Šiame kursiniame darbe bus nagrinėjamas Vilniaus apskrities (Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų) 1998-2002 m. ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių pasėlių plotų kitimas, jų įtaka lauko daržovių derliui ir derlingumui.

Darbo tikslas – išanalizuoti Vilniaus apskrities esančių lauko daržovių plotus, derlių ir derlingumą, bei perspektyvas.

Užduotis:

• išanalizuoti Vilniaus apskrities lauko daržovių plotus

• išanalizuoti lauko daržovių derlių ir derlingumą

• nustatyti šios kultūros ploto, derliaus ir derlingumo perspektyvas.

Tyrimo objektas – ūkininkų ir šeimos ūkiai.

Lauko daržovių plotams, derliui ir derlingumui analizuoti naudosiu struktūros santykinius dydžius, grafinį metodą, koreliacinę aanalizę, indeksus, dinamikos eilučių analitinius rodiklius ir kitus metodus.

Skaičiavimams duomenys paimti iš 1999m. 1999m. 2000m. 2001m. ir 2003m. Statistikos departamento išleistų „Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas“ leidinių. Analizei naudosiu: Genienė M., Čiulevičienė V. „Bendroji ir žemės ūkio statistika“ ir kitų autorių leidinius.1. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ APSKAITA

1.1 Statistiniai duomenų šaltiniai

Apskaitant žemės ūkio kultūrų pasėlių plotus, derlių ir derlingumą žemės ūkio bendrovės ir įmonės, ūkininkai ir kiti gyventojai naudoja atitinkamas Statistikos departamento ppatvirtintas ataskaitų formas, kurias užpildę pateikia rajonų statistikos skyriams.

Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai surašomi atrankos būdu.

Respondentinių ūkininkų ūkiai, kurie atrenkami atsižvelgiant į dydį, gamybos specializavimą ir kitus požymius, kiekvienais metais du kartus pildo statistinę formą ŽŪŪ-01 „ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ IR DERLIAUS ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIUOSE 200.ATASKAITA. Pirmą kartą į atranką patekę respondentinių ūkių ūkininkai įrašo pavasarinius sėjos rezultatus ir iki birželio 30d. ataskaitą perduoda rajono statistiniams skyriams. Statistišką informaciją nuskaito ir kortelę vėl grąžina ūkininkui. Nuėmę žemės ūkio augalų derlių, jie toje pačioje ataskaitoje įrašo duomenis apie nuimtus plotus ir iki lapkričio 15d. pateikia rajono statistiko skyriams.Šios ataskaitos turinys toks pats kaip ir ŽŪB – 29.

Oficialioji statistika duomenis apie išaugintą derlių renka specialiose ataskaitose. Ūkininkų ir šeimos ūkių derlius nustatomas statistinių imčių metodu.

Ūkininkų ir šeimos ūkiai pildo tik vieną ataskaitą. Dalis informacijos surenkama vykdant UADT tyrimus.

Nei vienoje ataskaitoje nėra duomenų apie žemės ūkio derlingumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas derlių po valymo ir džiovinimo dalijant iš nuimto ploto. Daržovių derlingumas apskaičiuojamas iš visų apyvartų gautą daržovių derlių padalijus iš ploto.

Teritorinės statistinės įstaigos, duomenims patikslinti, rengia ūkininkų ir kitų gyventojų apklausas. Teritorinės statistinės įstaigos, surinkę ataskaitas iš bendrovių ir ūkininkų atlieka duomenų patikrą, parengia suvestinę teritorinio darinio mastu. Suvestinės ppristatomos į Statistikos Departamentą, kur duomenys yra apibendrinami, grupuojami pagal įvairius požymius, žemės ūkio subjektus, teritorijas. Duomenys teikiami valstybės valdžios ir valdymo insitucijoms, tarptautinėms organizacijoms bei įvairiomis formomis skelbiami visuomenei. Išsamiausi duomenys iš visų žemės ūkio subjektų gaunami visuotinių žemės ūkio surašymų metu.

1.2 Statistiniai duomenų apie lauko daržovių

auginimą analizės būdai

Tiriamų reiškinių apimtis, lygis, sudėtis ir struktūra nuolat kinta laiko atžvilgiu. Todėl reiškinių kitimą laike galima išaiškinti ir išmatuoti analizuojant dinamikos eilutes. Šiame darbe bus taikomi šie dinamikos eilutės analitiniai rodikliai: absoliutinis pokytis, kitimo tempas, pokyčio tempas bei jų vidurkiai. Norėdami nustatyti ar pasirinktos matematinės funkcijos rodikliai atitinka faktinius duomenis, bus skaičiuojama aproksimacijos paklaida.

Dinamikos santykinius dydžius, kurie parodo reiškinių kitimą laike. Jie gaunami vėlesnių laikotarpių duomenis lyginant su prieš tai buvusių laikotarpių duomenimis. Dinamikos santykiniai dydžiai priklausomai nuo bazės gali būti baziniai ir grandininiai.

Baziniai dinamikos santykiniai dydžiai gaunami vėlesnio laikotarpio duomenis lyginant su vieno priimto už bazę laikotarpio duomenimis:

(1)

čia: BSD – bazinis dinamikos santykinis dydis,

xn – vėlesnių laikotarpių duomenys,

x0 – bazinio laikotarpio duomenys.

Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami lyginant gretutinių laikotarpių santykinius dydžius . Juose bazė nuolat kinta:

(2)

čia: GSD – grandininis santykinis dydis,

xn – vėlesnių laikotarpių duomenys,

x0 – bazinio laikotarpio duomenys

Dinamikos santykiniai dydžiai gali būti išreikiami koeficientais ir procentais. <

Absoliutinis pokytis – tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Jis rodo, keliais vienetais absoliučia išraiška padidėjo ar sumažėjo dinamikos eilutės vėlesnio laikotarpio lygis, lyginant jį su ankstesnio laikotarpio lygiu. Teigiamas skirtumas rodo reiškinio padidėjimą, o neigiamas – sumažėjimą. Turint 3 metų duomenis, galima apskaičiuoti bazinius ir grandininius absoliutinius pokyčius.

bazinis: . grandininis:

Δy=yn-y1; Δy=yn-yn-1; (3)

Kur: Δy- absoliutinis pokytis;

yn- vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

yn-1- dinamikos eilutės lygis, tiesiogiai esantis prieš lygį yn;

y1- bazinis dinamikos eilutės lygis;

Absoliutinių pokyčių vidurkis parodo, kiek vidutiniškai kiekvienais metais analizuojamu laikotarpiu padidėdavo ar sumažėdavo nagrinėjamas reiškinys. Šis vidurkis gali būti apskaičiuotas taikant šią formulę:

(4)

Kur: – absoliutinio pokyčio vidurkis;

yn- vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

y1- bazinis dinamikos eilutės lygis;

n- absoliutinių pokyčių skaičius;

Kitimo tempas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis, išreikštas koeficientais arba procentais. Kitimo tempo procentas rodo – kokią ankstesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygio dalį sudaro vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis. Kitimo tempas apskaičiuojamas pagal formulę:

1) bazinis , (5)

2) grandininis (6)

Kur: y1, yn- dinamikos eilutės lygiai;

yn-1- dinamikos eilutės lygis, tiesiogiai esantis prieš lygį yn;

Kitimo tempo vidurkis, parodantis nagrinėjamo reiškinio didėjimą ar mažėjimą analizuojamu laikotarpiu gali būti apskaičiuotas pagal tokią formulę:

(7)

Kur: yn- vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

y1- bazinis dinamikos eilutės lygis;

n- absoliutinių pokyčių skaičius;

Pokyčio tempas – tai absoliutinio pakitimo ir dinamikos eilutės

lygio, priimto baze, santykis. Jis rodo, kiek procentų padidėjo ar sumažėjo tiriamojo reiškinio apimtis vėlesniu laikotarpiu, palyginus su baziniu. Jis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Pt=Kt(%)-100; (8)

Pokyčio tempo vidurkis parodo kiek vidutiniškai pakisdavo nagrinėjamas reiškinys analizuojamu laikotarpiu ir apskaičiuojamas:

; (9)

Statistinis indeksas – santykinis vidurkinis dydis, rodantis socialinių-ekonominių reiškinių pakitimus laiko arba teritorijos atžvilgiu.

Skaičiuojant indeksus, tarpusavyje palyginami du tos pačios teritorijos, tačiau skirtingų laikotarpių arba skirtingų teritorijų, bet to paties laikotarpio dydžiai.

Šiame kursiniame darbe rezultatų analizei nebus naudojami bendro derliaus, dderlingumo, pasėlių plotų dydžio ir struktūros indeksai, bet jie gali būti skaičiuojami.

Bendrojo derliaus indeksas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(10)

Kur: – einamųjų metų bendrasis derlius;

– bazinių metų bendrasis derlius;

Skirtumas tarp indekso skaitiklio ir vardiklio rodo bendrojo derliaus kitimą.

Bendrojo derliaus santykinį kitimą parodo bendrojo derliaus indeksas. Aiškinant šio kitimo priežastis apskaičiuojami du fiksuotos sudėties indeksai:

1) derlingumo. Apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(11)

Jis rodo bendrojo derliaus kitimą dėl derlingumo padidėjimo, sumažėjimo ar nepakitimo, kai plotai abiem laikotarpiais buvo vienodi.

2) pasėlių ploto dydžio

(12)

Šis indeksas rrodo kokią įtaką daro bendrajam derliui pasėlių ploto kitimas, kai derlingumas abiem laikotarpiais buvo vienodas. Skirtumas tarp skaitiklio ir vardiklio rodo bendrojo derliaus kitimą absoliutiniais dydžiais ataskaitinius metus lyginant su baziniais.

pasėlių plotų struktūros:

(13)

Agregatinio indekso skaitiklio ir vardiklio skirtumas rodo aabsoliutinę nagrinėjamo objekto pokyčio sumą, susidariusią dėl indeksuojamo dydžio pokyčio. Remiantis 10, 11 ir 12 formulėmis absoliutiniai dydžiai bus apskaičiuojami tokiomis formulėmis:

(14)

(15)

(16)

Kur: – bendrojo derliaus pakitimas dėl ploto;

– bendrojo derliaus pakitimas dėl derlingumo;

– bendrojo derliaus pakitimas dėl abiejų kartu rodiklių kitimo;

d0,d1- bazinių ir ataskaitinių metų derlingumas;

l0,l1- bazinių ir ataskaitinių metų plotas;

Koreliacijos metodu galima nustatyti dviejų reiškinių požymių arba jų grupės ryšius. Dviejų požymių ryšys nustatomas dvinare (porine) koreliacine analize. Socialinių-ekonominių reiškinių r.yšiams aprašyti dažniausiai naudojama tiesės lygtis;

(17)

y – rezultatinis požymis,

x – veiksnys,

a, b – nežinomi parametrai.

Ji naudojama kai veiksniui kintant vienodais intervalais, rezultatinis požymis irgi kinta proporcingai. Pagal mažiausių kvadratų metodą, esant tiesinei priklausomybei, nežinomi parametrai randami sprendžiant tokią normalinių lygčių sistemą:

(18)

n &– stebėjimų (koreliuojamų atvejų) skaičius.

Nežinomus parametrus radau taikant Microsoft Exsel statistines funkcijas TREND ir LINEST.

Rezultatinio rodiklio priklausomybę nuo veiksnio parodo parametro b reikšmė. Jeigu parametras b gaunamas teigiamas, tai rodo, kad pakitus veiksniui per 1 vienetą rezultatinis rodiklis vidutiniškai padidėja šiuo dydžiu, esant kitiems veiksniams nekintamiems. Jeigu parametras b – neigiamas, tai rodo, kad rezultatinis reiškinys šiuo dydžiu vidutiniškai sumažėja pakitus veiksniui per 1 vienetą, kai kiti veiksniai nekinta. Parametras a rodo, kokia rezultatinio rodiklio dalis yra sąlygojama kitų į kkoreliacinę analizę neįtrauktų veiksnių.

Dviejų nagrinėjamų reiškinių (y ir x) ryšio laipsnis (stiprumas) nustatomas apskaičiuojant koreliacijos koeficientą ( ), kuris yra paskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(19)

Koreliacijos koeficientas kinta nuo -1 iki +1. Jo ženklas sutampa su tiesės lygties regresijos koeficiento b ženklu ir rodo ryšio kryptį. Jeigu koreliacijos koeficientas teigiamas, tai ryšiai tarp nagrinėjamų reiškinių yra tiesioginiai, o jeigu neigiamas – atvirkštiniai. Kuo koreliacijos koeficientas artimesnis 1, tuo ryšiai glaudesni, ir kuo labiau koreliacijos koeficientas artėja prie 0, tuo ryšiai silpnesni.

Determinacijos koeficientas:

(20)

Determinacijos koeficientas parodo kokia procentinė dalis tiriamojo rodiklio variacijoje tenka konkrečiam veiksniui.

Apskaičiuojant būsimųjų laikotarpių rodiklius taikoma perspektyvinė ekstrapoliacija.

Visa tai apskaičiavau taikant Mcrosoft Exsel statistines funkcijas TREND ir LINEST.

Prognozavimui galima taikyti Trendo lygtį (tiesės, hiperbolės, parabolės ir kt.). Prieš pasirenkant matematinę funkciją, būtina gili tiriamojo reiškinio kiekybinė analizė. Tiesės lygtis taikoma jei tiriamojo reiškinio grandininiai absoliutiniai pokyčiai per visą laikotarpį lieka beveik pastovūs ir ji išreiškiama taip:

(21)

Nežinomi parametrai gali būti skaičiuojami ir rankų būdu. Pasirinktų funkcijų parametrai (a,b) atitinkantys faktinių dinamikos eilutės lygių nuokrypius nuo apskaičiuotų (teorinių) kvadratų sumos minimumą, apskaičiuojami sprendžiant sudarytas nominalių lygčių sistemas:

(22)

Iš čia:

ir (23)

Įstačius gautus parametrus į tiesės lygtį ir įstačius laiko eilės numerius, randami išlyginti dinamikos eilutės lygiai.

(24)

Apskaičiuojant aproksimacijos ppaklaidą, įvertinama, ar pagal lygtį apskaičiuoti dinamikos eilučių lygiai atitinka faktinius lygius. Aproksimacijos paklaida yra apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(25)

Kur: n- dinamikos elutės lygių skaičius;

y- faktiniai lygiai;

– apskaičiuoti lygiai;

Pasirinkta matematinė funkcija pakankamai tiksliai išreiškia apskaičiuotą lygių priartėjimą prie faktinių, kai yra mažiau už 10%.2.ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ ANALIZĖ

2.1 Lauko daržovių plotų statistinė analizė

2.1.1.Lauko darko daržovių plotai Vilniaus apskrityje

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių žemės ūkio augalų bendrąjį derlių, yra pasėlių plotas. Pasėlių plotas apibūdinamas, kaip ariamos žemės sklypai, apsėti ar apsodinti vienu ar keliais žemės ūkio augalais.

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių plotas iki 2002 metų mažėjo. Ploto kitimas pavaizduotas grafiškai.

Vilniaus apskričiai priklauso 7 savivaldybės, kurių lauko daržovių plotai lemi bendrą šios apskrities lauko daržovių plotų dalį.

Didžiausia dalis Vilniaus apskrities lauko daržovių plotų priklauso Vilniaus savivaldybei, 2001m. – 28,2 proc., 2002m. – 39,8 ., 2003 m. – 43,3 proc. nuo visos apskrities lauko daržovių pasėlių ploto.

Mažiausią dalį Vilniaus apskrityje užima Švenčionių savivaldybė ūkininkų ir šeimos ūkių lauko daržovių plotai.Švenčionių savivaldybė 2001m. – 5,8 proc.; 2002m. 7,6 proc., o Elektrėnų 2003 m.- 5,2 proc. nuo visų lauko daržovių plotų Vilniaus apskrityje.

Vilniaus apskrities atskirų savivaldybių stuktūra 2000m.,2001m.,2002m. grafiškai aatrodytų taip.

Toliau išaiškinsiu, kokią dalį kopūstai ir morkos užima visuose pasėliuose. Skaičiavimai pateikti 4 priede.

Taigi, Vilniaus apskrityje 2000m. ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių auginamų kopūstų dalis visuose lauko daržovių plotuose didžiausia buvo Švenčionių savivaldybėje 60 proc., o didžiausia morkų dalis Šalčininkų savivaldybėje 37,4 proc.

Mažiausia kopūstų dalis buvo Elektrėnų savivaldybės ūkiuose 22 proc., o morkų (8 proc.) Švenčionių savivaldybės auginamuose ūkiuose.

2001m. kopūstų dalis, visuose ūkiuose, Švenčionių savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose padidėjo iki 62,5 proc. Šios savivaldybės ūkiai išliko kaip didžiausią kopūstų dalį nuo viso pasėlio ploto auginantys ūkiai.Elektrėnų savivaldybėje kopūstų dalis padidėjo iki 27 proc. Mažiausia kopūstų dalis 2001m. buvo Šalčininkų savivaldybės ūkiuose (19,5 proc.)Didžiausia morkų dalis visuose ūkiuose 2001m. buvo Šalčininkų savivaldybėje 28,4 proc., o mažiausia dalis Švenčionių savivaldybėje 8,3 proc.

2002m. kaip ir 2001m. ir 2002m. didžiausią kopūstų dalį augino Švenčionių savivaldybės ūkiai. Tai sudarė 59,5 proc. Mažiausia kopūstų dalį augino Trakų ir Elektrėnų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai (25 proc.).Morkos didžiausią dalį užėmė Širvintų (26 proc.), o mažiausią Švenčionių (7,9 proc.)savivaldybių ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose.

Galima teigti, kad didžiausia kopūstų dalis visuose lauko daržovių pasėliuose, analizuojamais metais buvo Švenčionių savivaldybėje, o mažiausia Elektrėnų savivaldybės ūkiuose išskyrus 2001m. Didžiausia morkų dalis visuose pasėliuose 2000-2002m.

buvo Šalčininkų savivaldybėje išskyrus 2002m., o mažiausia Švenčionių savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose.2.1.2 Lauko daržovių plotų dinamika

Analizuojant Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių plotų kitimą laike apskaičiuoti rodikliai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 2130 – – 100 100 – – –

2001 2057 -73 -73 96,6 96,6 3,4 21,4 21,4

2002 1654 -476 -403 77,7 80,4 -22,3 -19,6 20,6

vidutiniškai -238 -88,1 -11,9 x

Galima atlikti Vilniaus apskrities lauko daržovių plotų analizę.

Absoliutinis pokytis rodo, kad Vilniaus apskrities ūkininkų iir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių plotas per analizuojamą laikotarpį 2000 -2002 sumažėjo. 2002m. lyginant su 2000m. lauko daržovių plotas sumažėjo 476 ha arba 22,3 proc.Lyginant 2001m. su 200m. pasėlių plotas sumažėjo 73 ha arba 3,4 proc.Kiekvienais metais vidutiniškai lauko daržovių plotas Vilniaus apskrityje sumažėdavo 238 ha, 11,9 proc.

2002m. lauko daržovių plotas sudarė 77,7 proc. 200m. buvusio ploto ir 80,4 proc. 200m. buvusio pasėlių ploto.

Pokyčio tempo 1 proc. reikšmė rodo, kiek vienas procentas talpina savyje analizuojamo reiškinio išreikšta absoliutiniais ddydžiais.

2001m. šis rodiklis buvo 21,4 proc., o 2002m. 20,6 proc.

Visi šie skaičiavimai atlikti taikant 4 – 14 formules.

Kaip kito lauko daržovių plotai atskiruose Vilniaus apskrities savivaldybių ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose matome iš 3 lentelės duomenų.

3 lentelė

Elektrėnų savivaldybės ūkininkų ir kkitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 127 – – 100 100 – – –

2001 152 25 25 119,7 119,7 19,7 19,7 1,27

2002 120 -7 -32 94,5 78,9 -5,5 -21,1 1,51

vidutiniškai -3,5 97,2 -2,8 x

Lentelėje gauti duomenys rodo, kaip kito lauko daržovių plotai Elektrėnų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose .

2002m. lyginant su 2000m. plotas sumažėjo 7 ha ( 5,5 proc.), o 2001m. lyginant su 200m. pasėlių plotas padidėjo 25 ha ( 19,7 proc.)

Kasmet vidutiniškai lauko daržovių plotas sumažėdavo 3,5 ha arba 2,8 proc.

2002m. lauko daržovių plotas Elektrėnų savivaldybėje ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose sudarė 94,5 proc. 2000m. buvusio ploto ir 78,9 proc. 2001m. buvusio lauko daržovių ploto.

Kaip kito lauko daržovių plotai Šalčininkų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose parodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Šalčininkų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas hha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 463 – – 100,0 100,0 – – –

2001 430 -33 -33 92,9 92,9 -7,1 -7,1 4,64

2002 45 -418 -385 9,7 10,5 -90,3 -89,5 4,3

vidutiniškai -209 31,2 -68,8 x

Šalčininkų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose lauko daržovių plotai pakito labiausiai.

2002m. lyginant su 2000m. pasėlių plotai sumažėjo 418 ha arba 90,3 proc., o 2001m. lyginant su 200m. sumažėjo 33 ha arba 7,1 proc.

Kasmet vidutiniškai lauko daržovių plotas sumažėdavo 209 ha ( 68,8 proc.)

2002m. lauko daržovių plotas Šalčininkų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose sudarė 9,7 proc. 2000m. buvusio ploto ir 10,5 2001m. buvusio ploto.

4 lentelėje pateikiama kaip kito llauko daržovių plotai Širvintų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose.

4 lentelė

Širvintų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 370 – – 100,0 100,0 – – –

20.01 347 -23 -23 93,8 93,8 -6,2 -6,2 3,7

2002 304 -66 -43 82,2 87,6 -17,8 -12,4 3,5

vidutiniškai -33 90,6 9,4 x

2002m. lyginant su 2000m.plotas sumažėjo 66 ha ( 17,8 proc.), o 2001m. lyginant su 2000m. sumažėjo 23 ha ( 6,2 proc. ).

Kasmet vidutiniškai lauko daržovių plotai sumažėdavo 33 ha arba 9,4 proc.

2002m. lauko daržovių plotas Širvintų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose sudarė 82,2 proc. 2000m. buvusio ploto ir 87,6 proc. 2001m. buvusio lauko daržovių ploto.

Švenčionių savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai pateikiami 5 lentelėje

5 lentelė

Švenčionių savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 125 – – 100,0 100,0 – – –

2001 120126 -5 -5 96,0 96,0 -4 -4 1,25

2002 1 6 100,8 105,0 0,8 5 1,2

vidutiniškai 0,5 100,4 0,4 x

Iš lentelėje apskaičiuotų duomenų matome, kad 2002m. lyginant su 2000m. pasėlių plotas padidėjo 1 ha arba 0,8 proc. 2001m. lyginant su 2000m. sumažėjo 5 ha arba 4 proc.

Kasmet vidutiniškai lauko daržovių plotas padidėdavo 0,5 ha arba 0,4 proc.

2002m. lauko daržovių plotas Švenčionių savivaldybėje sudarė 100,8 proc. 2000m. buvusio ploto ir 105 proc. 2001m. buvusio ploto.

Kaip kito lauko daržovių plotai Trakų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose parodyta 6 lentelėje.

6 lentelė

Trakų savivaldybės ūkininkų ir kitų ggyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 214 – – 100,0 100,0 – – –

2001 250 36 36 116,8 116,8 16,8 16,8 2,14

2002 260 46 10 121,5 104,0 21,5 4,0 2,5

vidutiniškai 23 110,2 10,2 x

Trakų savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių plotai padidėjo 2002m. ir 2001m. Lyginant 2001m. su 2000m. plotas padidėjo 36 ha arba 16,8 proc. ir 2002m. lyginant su 2000m. plotas padidėjo 46 ha arba 21,5 proc.

Kasmet vidutiniškai padidėdavo 23 ha arba 10,2 proc.

2002m. lauko daržovių plotas sudarė 121,5 proc. 2000m. buvusio ploto ir 104,0 proc. 2001m. buvusio ploto.

Ukmergės savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai pateikiami 7 lentelėje.

7 lentelė

Ukmergės savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 174 – – 100,0 100,0 – – –

2001 176 2 2 101,1 101,1 1,1 1,1 1,8

2002 141 -33 -35 81,0 80,1 -19 -19,9 1,8

vidutiniškai -16,5 81,0 -19,0 x

Absoliutinis pokytis rodo, kad Ukmergės savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių plotas sumažėjo 33 ha arba 19 proc. ( kai 2002m. lyginami su 2000m.). O 2001m. lyginant su 2000m. padidėjo 2 ha arba 1,1 proc.

Kiekvienais metais vidutiniškai lauko daržovių plotas vidutiniškai sumažėdavo 16,5 ha arba 19,0 proc.

2002 m. lauko daržovių plotas sudarė 81,0 proc. 2000m. buvusio ploto ir 80,1 proc. 2001m. buvusio ploto.

8 lentelėje pateikiama kaip kito lauko daržovių plotai Vilniaus savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose.

8 lentelė

Vilniaus savivaldybės ūkininkų ir kkitų gyventojų lauko daržovių ploto dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Plotas ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 657 – – 100,0 100,0 – – –

2001 582 -75 -75 88,6 88,6 -11,4 -11,4 6,6

2002 658 1 76 100,2 113,1 0,2 13,1 5,8

vidutiniškai 0,5 100,1 0,1 x

Vilniaus savivaldybės ūkiuose lauk.o daržovių plotas sumažėjo 75 ha arba 11,4 proc., kai 2001m. lyginame su 2000m. 2002m. lyginame su 2000m. pasėlių plotas padidėjo 1 ha arba 0,2 proc. O kai 2002m. lyginame su 2001m. lauko daržovių plotas padidėjo net 76 ha arba 13,1 proc.

Kasmet vidutiniškai lauko daržovių plotas padidėdavo 0,5 ha arba 0,1 proc.

2002m. lauko daržovių plotas sudarė 100,2 proc. 2000m. buvusio ploto ir 113,1 proc. 2001m. buvusio ploto.

Apibendrintai galima teigti, kad Vilniaus apskrityje lauko daržovių plotai mažėja. Pasėlių plotų padidėjimas pastebimas tik Švenčionių, Trakų ir Vilniaus savivaldybių ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Labiausiai išsiskiria Trakų savivaldybė, nes joje kasmet vidutiniškai padidėdavo 23 ha pasėlių ploto ( 10,2 proc. ) Mažiausiai lauko daržovių plotai pakito Vilniaus ir Švenčionių savivaldybės ūkiuose. Kasmet vidutiniškai padidėdavo vos 0,5 ha arba Vilniaus savivaldybės ūkiuose 0,1 proc., o Švenčionių 0,4 proc. Daugiausia kasmet lauko daržovių plotas sumažėdavo Šalčininkų savivaldybės priklausančiuose ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Vidutiniškai sumažėdavo net 209 ha ( 68,8 proc. ).

Galima teikti prielaida, kad kasmet lauko daržovių plotas Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose mažėja.

2,2 Lauko daržovių derliaus statistinė analizė

2.2.1.Lauko

daržovių derliaus dinamika

Derlius – tai tam tikro žemės ūkio augalo ar jų grupės bendros produkcijos kiekis, gautas iš jų pasėlių ploto ūkyje, rajone (apskrityje) ar respublikoje.

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių derlius tai padidėja tai vėl sumažėja. Derliaus kitimas pavaizduotas grafiškai.

Detalesnis Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių lauko daržovių derliaus kitimas pateiktas 9 lentelėje.

9 lentelė

Vilniaus savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių derliaus dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Derlius t Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. rreikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 23762 – – 100,0 100,0 – – –

2001 34431 10669 10669 144,9 144,9 44,9 44,9 237,6

2002 20824 -2938 -13607 87,6 60,5 -12,4 -39,5 344,5

vidutiniškai -1469 93,6 6,4 x

Iš lentelės duomenų matome, kad lyginant 2001m. su 2000m. derlius Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose padidėjo 10669 t arba 44,9 proc., o 2002m. lyginant su 2001m. derlius sumažėjo 13607 t (39,5 proc.)

Kasmet vidutiniškai lauko daržovių derlius sumažėdavo 1469 t arba 6,4 proc.

2002m. lauko daržovių derlius sudarė 87,6 proc. 2000m. gauto derliaus ir 60,5 proc. 2001m. derliaus.

Didžiausias lauko daržovių derlius 2000-2002m. buvo gaunamas Vilniaus savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose. Mažiausias derlius 2000-2002m. buvo gaunamas Švenčionių savivaldybės ūkininkų iir kitų gyventojų ūkiuose.

10 lentelė

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių lauko daržovių derliaus struktūra pagal savivaldybes 2000-2002m.

Savivaldybės Derlius t Struktūra proc. Derlius t Struktūra proc. Derlius t Struktūra proc.

2000m. 2001m. 2002m.

Elektrėnų 1413 5,9 2057 6 784 3,8

Šalčininkų 2578 10,9 3243 9,4 544 2,6

Širvintų 5885 24,8 6031 17,5 5813 27,9

Švenčionių 995 4,2 1211 3,5 1225 5,9

Trakų 2158 9,1 2648 7,7 1708 8,2

Ukmergės 2535 10,6 2515 7,3 1692 8,1

Vilniaus 8198 34,5 16726 48,6 9058 43,5

Iš viso 23762 100 34431 100 20824 100

Didžiausią dalį lauko daržovių derliaus 2000-2001m. Vilniaus apskrityje sudarė Vilniaus savivaldybėje esančių ūkininkų ir kkitų gyventojų gautas derlius 2000m. sudarė 34,5 proc. 2001m 48,6 proc.ir 2002m. 43,5 proc. bendrojo šios apskrities derliaus.

Mažiausią dalį bendrojo šios apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių lauko daržovių derliaus sudarė užaugintas Švenčionių savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose 2000m.-4,2 proc., 2001m. – 3,5 ir 2002m. – 5,9 proc.

Galima teigti, kad 2002m. visose savivaldybės ūkiuose (išskyrus Švenčionių) derlius buvo užaug.intas daug mažesnis negu 2000m. ir 2001m. Nors Švenčionių savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose gautas derlius sudarė mažiausią dalį bendrojo Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose, tačiau kasmet (2000m., 2001m. ir 2002m.)derlius buvo gaunamas vis didesnis 2000m. – 995 t, 2001m. – 1211 t, ir 2002m. – 1225m.

Derliaus sumažėjimą Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose galėjo lemti kkasmet sumažėję plotai.

2.2.2. Derlių įtakojantys veiksniai

Indeksų metodu skaičiuojamas lauko daržovių bendro derliaus pakitimas ir jo priežastys.

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose lauko daržovių bendro derliaus kitimas pateiktas 11 lentelėje. Skaičiavimai atlikti 4 priede naudojant 10-16 formules.

11 lentelė

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių lauko daržovių derliaus kitimas dėl lemiančių veiksnių įtakos

INDEKSAI, %

Metai Baziniai (bazė 2000m.) Grandininiai

IPd

(derliaus) IP

(ploto) Id

(derlingumo) IPd

(derliaus) IP

(ploto) Id

(derlingumo)

2001

2002 148,0

96,4 96,4

86,0 153,7

101,5 148,0

59,0 96,4

94,1 153,7

63,0

Derliaus absoliutinis pokytis, t

Metai Bazinis Grandininis

ΔLd Iš jo dėl ΔLd Iš jo dėl

ΔL Dd ΔL Dd

2001

2002 108285,8

-28595,3 -8166,8

-31536,1 1164552,6

2940,8 108285,8

-136881,1 -8166,8

-19734,2 1164552,6

-117146,9

2001m. Vilniaus apskrities lauko daržovių derlius lyginant su 2000m. padidėjo 48 proc. arba 108285,8 t. Apskaičiuotas derlingumo indeksas rrodo, kad (2001m. lyginant su 2000m.)lauko daržovių derlingumas vidutiniškai padidėjo 53,7 proc., o tai padidino lauko daržovių derlių 1164552,6 t. Ploto indeksas rodo, kad per metus ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose lauko daržovių plotai sumažėjo 3,6 proc. ir tai lauko daržovių derlių sumažino 8166,8 t. Apskaičiuotas pasėlių plotų indeksas rodo, kad lauko daržovių plotai sumažėjo 3,4 proc. arba 73 ha. Pasėlių plotį struktūra 2001m. palyginus su 2000m. pablogėjo 0,2 proc.

2002m. lyginant su 2000m. bendras lauko daržovių derlius sumažėjo 3,6 proc. arba 28595,3 t. Per metus derlingumas padidėjo 1,5 proc. ir tai lauko daržovių derlių padidino 2940,8 t. Derlius Dėl plotų dydžio ir struktūros sumažėjo 14 proc. ir tai derlių padidino 31536,1 t. Pasėlių ploto indeksas rodo, kad lauko daržovių plotai sumažėjo 22,3 proc. arba 476 ha. O pasėlių plotų struktūra 2002m. palyginus su 2000m. pagerėjo 10,7 proc.

2002m. lyginant su 2001 m. lauko daržovių derlius sumažėjo net 41 proc. arba 136881,1 t. derlingumas sumažėjo 37 proc. ir tai kultūrų derlių sumažino 117146,9 t. Per metus plotai taip pat sumažėjo – 5,9 proc. ir bendrą derlių sumažino 19734,2 t. Pasėlių plotų indeksas rodo, kad kultūros plotai sumažėjo 19,6 proc. arba 403 ha. Pasėlių plotų struktūra 2002m lyginant su 2001m. pagerėjo 117 proc.

Derliaus mažėjimo priežastimi galėjo būti netinkama apsauga nuo ligų ir kenkėjų, taip pat blogai organizuotas derliaus nuėmimas.2.3 Lauko daržovių derlingumo statistinė analizė

2.3.1. Lauko daržovių derlingumo dinamika

Derlingumas – tai vidutinis žemės ūkio augalų produkcijos kiekis, gautas iš ploto vieneto – hektaro. Derlingumas rodo žemės ūkio augalo ar jų grupės produktyvumą, konkrečiomis augimo sąlygomis. Iš šio rodiklio galima spręsti apie žemdirbystės kultūrą, panaudotas agrotechnikos priemones, žemės ūkio gamybos mašinų naudojimo laipsnį. Derlingumas matuojamas t/ha. Jis apskaičiuojamas bendrą derlių dalijant iš pasėlio ploto.

Lauko daržovių derlingumas Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose pavaizduotas grafiškai.

Lauko daržovių derlingumo kitimo rodikliai Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė

Vilniaus savivaldybės ūkininkų ir kitų gyventojų lauko daržovių derlingumo dinamikos analitiniai rodikliai

Metai Derlingumas

100 kg/ha Absoliutinis pokytis ha Kitimo tempas proc. Pokyčio tempas proc. 1 proc. reikšmė

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis

2000 10,5 – – 100,0 100,0 – – –

2001 162,0 56,3 56,3 153,3 153,3 53,0 53,0 1,1

2002 118,8 13,1 -43,2 112,4 73,3 12,4 -26,7 1,6

vidutiniškai 6,6 106,0 6,0 x

Iš lentelės duomenų matome, kad lauko daržovių derlingumas 2002m. lyginant su 200m. padidėjo 13,1 100 kg/ha arba 12,4 proc. 2001m. lyginant su 200m. derlingumas padidėjo 56,3 100 kg/ha arba 53 proc., o 2002m. lyginant su 2001m. jis sumažėjo 43,2 100 kg/ha arba 26,7 proc.Kasmet vidutiniškai lauko daržovių derlingumas Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose padidėdavo 6,6 100 kg/ha arba 6 proc.

2002m. lauko daržovių derlingumas sudarė 112,4 proc. 2000m. buvusio dderlingumo ir 73,3 proc. 2000m. buvusio derlingumo.2.3.2 Lauko daržovių derlingumą lemiantys veiksniai

Koreliaciniu metodu nustatysiu lauko daržovių derlingumo (y) priklausomybę nuo našumo balo (x).

Esant tiesioginiams ryšiams priklausomybė išreiškiama tiesės lygtimi. yx = a + bx

Pirmiausiai aptarsiu 2000m.

Nežinomų parametrų apskaičiavimas pateiktas 5 priede.

Pagal gautus duomenis lygtis įgauna pavidalą:

Tai rodo, kad padidėjus našumui 1 vnt. lauko daržovių derlingumas ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose vidutiniškai sumažėdavo 0,28 100 kg/ha.

Nustačius lauko daržovių derlingumo priklausomybę nuo našumo balo, turi būti įvertintas ryšių glaudumas. Kadangi ryšiai yra tiesiniai todėl ryšio glaudumą parodo koreliacijos koeficientas. Šis koeficientas yra lygus 0,11. Ir tai rodo, kad ryšiai tarp lauko daržovių derlingumo ir našumo balo atvirkštiniai ir silpni. Determinacijos koeficientas = 0,012 rodo, kad pasirinktas veiksnys (našumo balas) rezultatinio rodiklio (lauko daržovių derlingumo) lygį apsprendė 12 proc., kitiems veiksniams neįtrauktiems į lygtį, esant vidutiniame lygyje.

Remiantis 2001m. duomenimis gauta lygtis (žr 5 priedą):

Lygtis rodo, kad padidėjus našumo balui 1 vnt. lauko daržovių derlingumas ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose vidutiniškai padidėdavo 0,099 100 kg/ha.

Koreliacijos koeficientas yra lygus 0,017 Tai reiškia, kad ryšiai tarp lauko daržovių derlingumo ir našumo balo yra tiesioginiai ir silpni. Determinacijos koeficientas lygus 0,0003. rodo, kad žemės naudmenų našumo balas derlingumą apsprendė 0,03 proc.

3.ŪKININKŲ IR

KITŲ GYVENTOJŲ ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTO, DERLIAUS IR DERLINGUMO PERSPEKTYVOS

Nagrinėjant Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių lauko daržovių plotus, derlių ir derlingumą būtina nustatyti jų perspektyvas.

Remdamiesi 6 priedo 8 lentelės duomenimis galime užrašyti lauko daržovių ploto ir laiko t tiesinę priklausomybę.

= -352,1t + 3389,1

Iš tiesės lygties matome, kad koeficientas b yra neigiamas (-352,1). Tada galima spręsti, kad lauko daržovių plotas kasmet vidutiniškai sumažėdavo 352,1ha 6 priede 8 lentelėje apskaičiuota aproksimacijos paklaida parodo, ar pasirinkta matematinė funkcija gerai iišlygina faktinius duomenis. Aproksimacijos paklaida yra lygi 3,6 proc. Kadangi ši paklaida neviršija 10 proc., tai rodo, kad pasirinkta matematinė funkcija tiksliai numato kitimo tendenciją. T.y tiesės lygtis tiksliai išlygina turimus faktinius duomenis.

Prognozuojant derliaus pokyčius, reikalingi skaičiavimai dinamikos eilutės išlyginimui pateikti .6 priedo 9 lentelėje.

Galima užrašyti tokią tiesės lygtį:

t = -891,2t + 29292,8

Išlyginę lauko daržovių derliaus 1998 – 2002m. dinamikos eilutę pagal tiesės lygtį matome, kad prie t koeficiento esantis skaičius yra neigiamas (-891,2). Tai rodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu tt.y 1998 -2002m. lauko daržovių derlius vidutiniškai kasmet sumažėdavo 12,36 t. Aproksimacijos paklaida 17,1 proc. (didesnė nei 10 proc.). Tai reiškia, kad pasirinkta matematinė funkcija blogai išlygina faktinius duomenis.

Grafikui panaudojau tieses lygtį, tačiau faktiniai duomenys nėra gerai išlyginami.

Apskaičiuotos pperspektyvos rodo, kad lauko daržovių derlius ateinančiais metais vis mažės.Prognozuojant derlingumo pokyčius, gauname tiesės lygtį:

Skaičiavimai pateikti 6 priede 10 lentelėje

Iš lygties matome, kad koeficientas prie t yra teigiamas 12,36, tai rodo, kad vidutiniškai nagrinėjamu laikotarpiu kasmet lauko daržovių derlingumas padidėdavo 12,36 100kg/ha aproksimacijos paklaida 16,1 proc. Gauti duomenys rodo, kad pasirinkta matematinė funkcija blogai išlygina faktinius duomenis.

Grafikui naudosiu liesės lygtį tačiau faktiniai duomenys nėra gerai išlyginami.

Perspektyvos rodo, kad lauko daržovių derlingumas Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose didės.

Apibendrinant perspektyvas galima teigti, kad lauko daržovių plotai ir derlius Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose žymiai mažės. O tuo tarpu prognozuojama, kad derlingumas didės. Derlingumo didėjimą lems tinkama apsauga nuo k.enkėjų, geros technologijos panaudojimas ir tinkamų sąlygų suteikimas llauko daržovių augimui.IŠVADOS IR PASIŪLIMAI

Išnagrinėjus lauko daržovių auginimą Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose galime daryti tokias išvadas.

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkuose auginamų lauko daržovių plotai kasmet vis mažėjo. Vidutiniškai lauko daržovių plotai Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose sumažėdavo 238 ha, 119proc. Lauko daržovių plotai kasmet padidėdavo Švenčionių, Trakų ir Vilniaus savivaldybės ūkiuose. Didžiausias pasėlių plotų padidėjimas buvo pastebimas Trakų savivaldybės ūkiuose. Kasmet vidutiniškai padidėdavo 23 ha. (10,2proc.). Daugiausiai pasėlių plotas sumažėdavo Šalčininkų savivaldybės ūkiuose. TTai vidutiniškai sumažėdavo net 209 ha. (68,8proc.).

Prognozuojama, kad 2003-2004m. lauko daržovių plotai mažės.

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių derlius tai padidėdavo tai sumažėdavo. Didžiausiais lauko daržovių derlius 2000-2002m. buvo gaunamas Vilniaus savivaldybėje, o mažiausias Švenčionių savivaldybėje. Kasmet vidutiniškai nagrinėjamos kultūros derlius sumažėdavo 1469 t. arba 6,4 proc.

Prognozuojama, kad lauko daržovių derlius ateinančiais metais taip pat mažės.

Lauko daržovių derlingumas Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose kasmet vidutiniškai padidėdavo 6,6 100 kg/ha arba 6proc.

Prognozuojama, kad lauko daržovių derlingumas didės.

Tinkama ir laiku atliekama lauko daržovių priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų dideliam derliui gauti. Tai dirvos purenimas, laistymas, retinimas, kaupimas, piktžolių naikinimas, kova su ligomis ir kenkėjais.

Siekiant aprūpinti gyventojus lauko daržovėmis, reikia, neplečiant jų plotų, didinti derlingumą ir mažinti savikainą labiau mechanizuojant darbus.

Sprendžiant šiuos uždavinius, reikia:

• labiau specializuoti daržininkystę;

• daržovių auginimą koncentruoti gerai sukultūrintose lietinamose dirvose;

• sukurti tvirtą techninę bazę daržovėms auginti lauke;

• paruošti ir sparčiai diegti į gamybą daržovių auginimo technologiją be rankų darbo arba su jo minimumu;

• tyrimo įstaigoms išvesti derlingas daržovių veisles, tinkamas mechanizuotai auginti ir derliui nuimti;

• aprūpinti ūkius kondicinėmis rajonuotų veislių sėklomis;

• laikantis gamtosaugos reikalavimų, daržovių pasėliuose racionaliai naudoti pesticidus nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų;

• mažinti daržovių derliaus nuostolius auginant, imant derlių, transportuojant bei laikant.

Svarbiausias daržininkystės uuždavinys yra pateikti gyventojams pakankamai daržovių per ištisus metus. Nors pastaruoju metu Lietuvoje lauko daržovių derlius nuimamas vis mažesnis.

Daržininkystė yra sudėtinga žemės ūkio šaka, nes įvairioms lauko daržovių rūšims ir veislėms reikia skirtingos agrotechnikos. Todėl lauko daržovių augintojai turi gerai žinoti daržovių biologines savybes, jį agrotechniką ir mokėti sudaryti palankias sąlygas dideliam ir geros kokybės derliui gauti.

2003 12 12 Vainora KlanaitėLITERATŪRA

1. Genienė M., Čiulevičienė V. Bendroji ir žemės ūkio statistika. – Vilnius; Margi raštai, 1998. – 265p.

2. Ignotas V. Statistiniai duomenų apie žemę bei jos naudojimą šaltiniai // Žemės naudmenų ir jų naudojimo statistika – Akademija: LŽŪU Leidybinis centras, 2001. –33p.

3. Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas 1998/ LSD., V. 1997. – 158p.

4. Daržininkystė – Vilnius- Akademija, 1995 – 350p.

5. http://www.std.lt/

6. Jučienė E. Derliaus ir derlingumo statistika. – Kaunas – Akademija, 1993 -17p.

7. Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas 1999/ LSD., V. 1998. – 158p.

8. Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas 2000/ LSD., V. 1999. – 158p.

9. Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas 2001/ LSD., V. 2000. – 158p.

10. Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas 2002/ LSD., V. 2001 -158Pp.

1.PRIEDAS

1 lentelė

Vilniaus apskrities savivaldybių lauko daržovių plotai ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose

Metai Savivaldybės Lauko daržovės ha. iš jų įvairūs kopūstai iš jų morkos

1998 Elektrėnų . . .

Šalčininkų 723 142 99

Širvintų 412 97 120

Švenčionių 230 53 33

Trakų 500 135 56

Ukmergės 282 92 48

Vilniaus 916 292 82

VVilniaus apskrityje 3063 811 438

1999 Elektrėnų . . .

Šalčininkų 462 71 62

Širvintų 344 87 103

Švenčionių 225 52 32

Trakų 360 110 19

Ukmergės 332 84 52

Vilniaus 1037 239 147

Vilniaus apskrityje 2760 643 415

2000 Elektrėnų 127 28 27

Šalčininkų 463 132 173

Širvintų 370 87 129

Švenčionių 125 75 10

Trakų 214 50 35

Ukmergės 174 43 41

Vilniaus 657 173 126

Vilniaus apskrityje 2130 588 541

2001 Elektrėnų 152 41 25

Šalčininkų 430 84 122

Širvintų 347 113 63

Švenčionių 120 72 10

Trakų 250 50 50

Ukmergės 176 42 45

Vilniaus 582 211 122

Vilniaus apskrityje 2057 613 437

2002 Elektrėnų 120 30 15

Šalčininkų 45 12 8

Širvintų 304 104 79

Švenčionių 126 75 10

Trakų 260 65 50

Ukmergės 141 43 24

Vilniaus 658 239 138

Vilniaus apskrityje 1654 568 324

Šaltinis: Žemės ūkio pasėliai, derlius ir derlingumas 1998-2002m.

PASTABA: Iš lauko daržovių pasirinkau dvi kultūras: įvairius kopūstus ir morkas.

2.PRIEDAS

2 lentelė

Vilniaus apskrities savivaldybių lauko daržovių derlius ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose

Savivaldybės Metai

1998 1999 2000 2001 2002

Elektrėnų .. . 1413 2057 784

Šalčininkų 4642 2131 2578 3243 544

Širvintų 4365 4194 5885 6031 5813

Švenčionių 1787 1281 995 1211 1225

Trakų 5676 3609 2158 2648 1708

Ukmergės 3770 2688 2535 2515 1692

Vilniaus 10677 9254 8198 16726 9058

Vilniaus apskrityje 30917 23157 25762 36432 20824

3 lentelė

Vilniaus apskrities savivaldybių lauko daržovių derlingumas ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose

Savivaldybės Metai

1998 1999 2000 2001 2002

Elektrėnų .. . 111 135,1 64,8

Šalčininkų 61,8 42,1 51,9 70,7 75,1

Širvintų 102,7 117,1 155,4 170,2 186,6

Švenčionių 72,8 51,8 70 90,1 87,9

Trakų 113,1 99,9 100,5 105,6 65,2

Ukmergės 133,3 75 109,8 116,9 82,8

Vilniaus 111 86,3 121,9 284,5 135,1

Vilniaus apskrityje 97,8 80,4 105,7 162 118,8

3 PRIEDAS

4 lentelė

Vilniaus apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių kopūstų ir morkų plotų dalis visuose pasėliuose

Metai Rajonai Visi pasėliai ha Kopūstų plotų dalis Morkų ploto dalis

ha proc. ha proc.

2000 Elektrėnų 127 28 22 27 21,3

Šalčininkų 463 132 28,5 173 37,4

Širvintų 370 87 23,5 129 34,9

Švenčionių 125 75 60 10 8

Trakų 214 50 23,4 35 16,4

Ukmergės 174 43 24,7 41 23,6

Vilniaus 657 173 26,3 126 19,2

2001 Elektrėnų 152 41 27 25 16,4

Šalčininkų 430 84 19,5 122 28,4

Širvintų 347 113 32,6 63 18,2

Švenčionių 120 72 62,5 10 8,3

Trakų 250 50 20 50 20

Ukmergės 176 42 23,9 45 25,6

Vilniaus 582 211 36,3 122 21

2002 Elektrėnų 120 30 25 15 12,5

Šalčininkų 45 12 26,7 8 17,8

Širvintų 304 104 34,2 79 26

Švenčionių 126 75 59,5 10 7,9

Trakų 260 65 25 50 19,2

Ukmergės 141 43 30,5 24 17

Vilniaus 658 239 36,3 138 21

.4 PRIEDAS

Savivaldybės Plotas, ha Derlingumas, t/ha Derlius, t

L0 L1 L2 d0 d1 d2 L0d0 L1d1 L2d2 L1d0 L2d0 L2d1

Elektrėnų sav.

Šalčininkų sav.

Širvintų sav.

Švenčionių sav.

Trakų sav.

Ukmergės sav.

Vilniaus sav.

Vilniaus apskrityje 127

463

370

125

214

174

657

2130 152

430

347

120

250

176

582

2057 120

45

304

126

260

141

658

1654 111,0

51,9

155,4

70,00

100,5

109,8

121,9

105,7 135,1

70,7

170,2

90,1

105,6

116,9

284,5

162,0 64,8

75,1

186,6

87,9

65,2

82,8

135,1

118,8 14097

24029,7

57498

8750

21507

19105,2

800088,3

225075,2 20535,2

30401

59059,4

10812

26400

20574,4

165579

333361 7776

3379,5

56726,4

11075,4

16952

11674,8

88895,8

196479,9 16872

22317

53923,8

8400

25125

19324,8

70945,8

216908,4 13320

2335,5

47241,6

8820

26130

15481,8

80210,2

193539,1 16212

3181,5

51740,8

11352,6

27456

16482,9

187201

313626,8

5 lentelė

5 PRIEDAS

6 lentelė

2000m.

Savivaldybės Derlingumas Našumo balas TREND LINEST Aproksimacijos paklaida

Elektrėnų 111 0 111,2033 -0,28365869 111,2033 0,00182819

Šalčininkų 51,9 33,5 101,70073 1,15781975 36,553066 0,489679202

Širvintų 155,4 33,1 101,8142 0,011862 36,979869 0,52630972

Švenčionių 70 34,8 101,33198 0,06002198 5 0,309201288

Trakų 100,5 30,9 102,43825 82,0806953 6837,5536 0,018921127

Ukmergės 109,8 38 100,42427 1,345939527

Vilniaus 121,9 33,9 101,58727 19,22770753

Rodikliai Funkcijos Rodikliai Funkcijos

LINEST LINEST

Koeficientas b -0,283659 Konstanta a 111,2033

Koeficiento b standartinė paklaida 1,1578198 Konstantos a standartinė paklaida 36,55307

Determinacijos koeficientas 0,011862 Standartinė tikėtino y paklaida 36,97987

F kriterijaus faktiška reikšmė 0,060022 Laisvės laipsnių skaičius 5

Regresinė kvadratų suma 82,080695 Likutinė kvadratų suma 6837,554

6 lentelė

2001m.

Savivaldybės Derlingumas Našumo balas TREND LINEST Aproksimacijos paklaida

Elektėnų 135,1 0 136,13685 0,09863881 136,13685 0,007616239

Šalčininkų 70,7 33,5 139,44125 2,45770464 77,591213 0,492976436

Širvintų 170,2 33,1 139,4018 0,00032205 78,497189 0,220931191

Švenčionių 90,1 34,8 139,56948 0,00161078 5 0,354443399

Trakų 105,6 30,9 139,18479 9,92531868 30809,043 0,241296409

Ukmergės 116,9 38 139,88513 1,317263673

Vilniaus 284,5 33,9 139,48071 18,81805247

7 lentelė

2002m.

Savivaldybės Derlingumas Našumo balas TREND LINEST Aproksimacijos paklaida

Elektėnų 64,8 0 66,896491 1,12254929 66,896491 0,031339321

Šalčininkų 75,1 33,5 104,50189 1,46570777 46,273275 0,281352724

Širvintų 186,6 33,1 104,05287 0,10499563 46,813575 0,793319069

Švenčionių 87,9 34,8 105,96121 0,58656489 5 0,170451118

Trakų 65,2 30,9 101,58326 1285,46327 10957,554 0,358161989

Ukmergės 82,8 38 109,55336 1,634624221

Vilniaus 135,1 33,9 104,95091 23,35177459

6 PRIEDAS

8 lentelė

Metai Plotas ha Laiko linkmės TREND LINEST Aproksimacijos paklaida

1998 3063 1 3037 -352,1 3389,1 0,00856108

1999 2760 2 2684,9 42,391312 140,596076 0,027971247

2000 2130 3 2332,8 0,95832683 134,053099 0,086934156

2001 2057 4 1980,7 68,9887592 3 0,038521735

2002 1654 5 1628,6 1239744,1 53910,7 0,015596218

2003 6 1276,5 0,177584435

2004 7 924,4 3,551688707

9 lentelė

Metai Derlius t Laiko linkmės TREND LINEST Aproksimacijos paklaida

1998 30917 1 28400,6 -891,2 29291,8 0,088603762

1999 23157 2 27509,4 2043,589 6777,8182 0,15821501

2000 23762 3 26618,2 0,059614 6462,3961 0,107302522

2001 34431 4 25727 0,190179 3 0,338321608

2002 20824 5 24835,8 7942374 125287688 0,161532948

2003 6 23944,6 0,85397585

2004 7 23053,4 17,07951701

10 lentelė

Metai Derlingumas 100kg/ha Laiko linkmės TREND LINEST Aproksimacijos paklaida

1998 97,8 1 88,22 12,36 75,86 0,108592156

1999 80,4 2 100,58 8,667979 28,748435 0,200636309

2000 105,7 3 112,94 0,403969 27,410558 0,064104834

2001 162 4 125,3 2,033299 3 0,292897047

2002 118,8 5 137,66 1527,696 2254,01.6 0,137004213

2003 6 150,02 0,80323456

2004 7 162,38 16,0646912

Related Posts