UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ PASLAUGŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Home / Verslo planai / UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ PASLAUGŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1. PASLAUGŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI 4

1.1. Paslaugos samprata 4

1.2. Paslaugų asortimentas 5

1.2.1. Asortimento formavimas 6

1.3. Prekių ženklai 7

1.4. Didmeninės ir mažmeninės prekybos rūšys 9

2. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ PASLAUGŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO ANALIZĖ 12

2.1. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ charakteristika 12

2.2. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ teikiamų paslaugų asortimentas 14

2.3. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ prekių ir įmonės ženklai 15

2.4. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ didmeninė ir mažmeninė prekyba 17

IŠVADOS 19ĮVADAS

Šiandien vartotojas susiduria su daugybe paslaugų ir prekių, gauna labai daug informacijos apie jas. Kiekviena bendrovė įvairiausiais būdais siekia atkreipti vartotojo dėmesį į savo prekę ar ppaslaugą norėdama anksčiau ar vėliau ją parduoti.

Šiandien rinkoje siūlomos prekės – paslaugos paketas – priartina paslaugą prie

fizinės prekės ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Pateikti paslaugos apibrėžimai yra bendri, abstraktūs, tačiau V. Kindurio 1998m., nuomone, paslauga yra atskirai pripažinta, iš esmės neapčiuopiama veikla, kuri tenkina poreikius ir nebūtinai susieta su prekių pardavimu ar kitomis paslaugomis. Gaminant paslaugą gali prireikti

ar net panaudoti materialius produktus.

J. Bagdanavičius 1999m., teigia, kad paslauga yra kokia nors ekonominė veikla kuri tiesiogiai arba netiesiogiai padeda tenkinti žmonių pporeikius.

Taigi žinant, kaip pirkėjas apsisprendžia pirkti vieną ar kitą prekę ar paslaugą, galima planuoti ir bendrovės veiksmus, siekiant, kad būtų nupirkta būtent jos prekė ar paslauga. Akivaizdu, kad vartotoją pasiekianti informacija pirmiausia turi motyvuoti vartotoją įsigyti tą prekę ar ppaslaugą. Turi būti išryškintos tokios jos savybės, kurios yra svarbios pirkėjui, kurios tenkina jo poreikius ir norus.

Pasirinkimo laisvės sąlygomis paslaugų įmonė turi tirti kliento elgseną, jų pageidavimus ir užgaidas, kartu taikyti specifiniu paslaugų pasiūlos ir paklausos suderinimo būdus ir poveikio vartotojams priemones. Iš tiesų teikiant paslaugą būtent veikla tampa vartotojo poreikių

patenkinimo priemone. Dėl to paslauga neturi materialios išraiškos, yra neapčiuopiama, nepasiduodanti daiktų pažinimo logikai. Ji neįvežama, nepervežama, nesandėliuojama ir pan.

Darbo tikslas: išanalizuoti UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ paslaugų veiklos organizavimą.

Darbo uždaviniai:

 Išanalizuoti paslaugų veiklos organizavimą teoriniu požiūriu;

 Pateikti UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ charakteristiką;

 Išanalizuoti UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ teikiamų paslaugų asortimentą;

 Įvertinti prekių ir įmonės ženklus;

 Išanalizuoti didmeninės ir mažmeninės prekybos rūšis.1. PASLAUGŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

1.1. Paslaugos samprata

Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nnuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudedamosios dalies. Paslaugų sritis – ekonomikos dalis, teikianti įvairias buitines ir ūkinės veiklos paslaugas (kirpyklos, turizmas, transportas, mažmeninė

prekyba, bankai, draudimas ir pan.). Paprastai akcentuojama viena ar kelios paslaugų savybės, kurias įvairūs mokslininkai laiko universaliomis. Dažniausiai akcentuojama, kad:

1. Paslauga – tai veikla arba veikimo procesas. Paslauga gali būti vartojama tik tiek, kiek vyksta šis procesas. Procesui nutrūkus, paslaugos neegzistuoja, t.y. faktiškai paslauga egzistuoja tik tiek, kiek trunka jos gamybos procesas. Fizinės prekės yra mmaterialios ir egzistuoja nutrūkus gamybos procesui. (V. Kindurys 1998)

2. Paslauga neapčiuopiama. Taigi paslauga “sukasi” aplink nematerialią esmę, kurią galima suvokti kaip abstrakčią idėją. (V. Kindurys 1998)

3. Paslauga – tai santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo, tam tikras jų tarpusavio kontaktas. Paslaugos visada susijusios su žmonėmis, klientais, kurie iš esmės ir sudaro įmonėms įvairių problemų. Klientai dažnai pažeidžia nustatytas jų aptarnavimo taisykles, ignoruoja siūlomas paslaugas, pervertina lūkesčius ir pan. Pavyzdžiui, traukinys „Vilnius – Kaunas” perveža keleivius, bet suteiktoji paslauga netampa kieno nors nuosavybe. O jei jūs nusipirkote bilietą ir neišvykote tą dieną, – paslauga nesuteikta, bet jos negalima atidėti kitai dienai ar sukaupti. (V. Kindurys 1998)

Daiktai, būdami tam tikros veiklos rezultatu, sugeba atitrūkti nuo pačios veiklos, tai to negalima pasakyti apie paslaugas. Paslaugos teikėjo ir vartotojo santykiai, jų sąveika tampa paslaugos atsiradimo, jos egzistavimo sąlyga. Ne visuomet ši sąveika akivaizdi. Pavyzdžiui, pirkinių apmokėjimas naudojant kreditinės kortelės pagalba. Tačiau tai tik paviršinis įspūdis. Santykiai užsimezga, kai vartotojas įsigyja kreditinę kortelę ir susitaria su banku dėl sąlygų. Kartais kontrolės terminai apima garantinį laiką, per kurį klientas gali pareikšti pretenzijas dėl paslaugų kokybės. Taigi kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo nėra ištisinis, o pasireiškia daugiausia užsakymo ir paslaugos kokybės kontrolės stadijose. Šie santykiai nnėra koks paslaugos priedas, o pati esmė. Jie kartais tampa lemiantys, priklausomai nuo to, ko klientas tikėjosi ir ką gavo iš paslaugos teikėjo. Gali būti ir taip, kad vartotojas gal ir nebus patenkintas darbu, bet įvertins aptarnaujančiojo personalo geranoriškumą, dėmesį, paslaugumą ir panašiai.

Paslaugos esmę atskleisti padeda suvokimas, kad paslauga yra tokia veikla, kurią atlikti gali tik kitas asmuo, o ne paslaugos vartotojas. Sau pačiam paslaugos neatliekamos. Ši aplinkybė išryškina takoskyrą tarp savitarnos ir paslaugos. Ji atriboja paslaugas nuo namų ūkio veiklos, nustato ribą tarp išorinės ir vidinės organizacijos veiklos, naudojant ir teikiant paslaugas. Teikėjo ir vartotojo atskirumas bei ekonominis savarankiškumas yra esminė prielaida paslaugai atsirasti.1.2. Paslaugų asortimentas

Taip pat yra išskiriama paslaugų asortimento sąvoka, kuri leidžia aiškiau suvokti asortimento reikšmę. Paslaugų asortimentas – tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu. Paslaugų asortimentas – tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą. Pagal A. Venckų 2000m., asortimentas rodo tam tikro gaminių ar prekių kiekio sudėtį, iškelian ir išryškinant tai, kas joje yra tipiško, būdingo ar esminio. Asortimentas gali būti skirstomas į: (A. VVenckus 2000m.)

 gamybinį (tai pramonės, žemės ūkio);

 prekybinį (egzistuojantį cirkuliacijos sferoje);

 vartojimo (vartojimo sferoje esantys produktai).

Kai kurie autoriai asortimentą suskirsto smulkiau: (A. Venckus 2000m.)

 prekybinis ir gamybinis;

 bazės ir mažmeninės prekybos;

 standartinis ir sezoninis;

 prekių atsargų bei daugelį kitų.

Pagal parduotuvių tipus mažmeninės prekybos asortimentas gali būti: (A. Venckus 2000m.)

 universalus;

 kompleksinis;

 specializuotas ir kt.

Parduotuvių asortimentą savo ruožtu galima skirstyti į: (A. Venckus 2000m.)

 pagrindinį (jį sudaro masinio vartojimo prekės ir įeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimentą);

 šalutinį (tai toks, kuris neįeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimento profilį).

Pagrindinį asortimentą sudaro: (A. Venckus 2000m.)

 privalomas, kuris apima tas prekes, kurios būtinos gyventojų aprūpinimui;

 papildomas, kuris papildo privalomąjį.

Taigi, šį skirstymą galima būtų suvesti į schemą, kuri pavaizduota 1 paveiksle.

1 Pav. Paslaugų asortimento schema

Tačiau yra autorių, kurie asortimentą skirsto į: (A. Bakanauskas,V. Darškuvienė 2000m.)

 pagrindinį;

 papildomą;

 pagalbinį.

Tas pats autorius siūlo pagrindinį asortimentą sutapatinti su privalomu, o išskirti papildomą ir pagalbinį. Jo nuomone, šalutiniam asortimentui yra skiriamas nepakankamas dėmesys, nes apsiribojama tik smulkmenų pardavinėjimu. Prekių asortimento skaidymas pagal paklausos požymius turi tam tikrų sąlygotumų, nes paklausa skirtingų tipų parduotuvėse yra nevienoda. Ne mažiau svarbus prekių grupavimas pagal kainą bei vartojamąsias savybes. Prekių asortimentas pagal kainų lygį ir savybes turi atitikti socialinį gyventojų pasiskirstymą. Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, kainos įtaka mažėja, poreikių – didėja. Gana didelė prekių asortimento dalis turi būti formuojama

atsižvelgiant ir į prekės prestižo ypatumus. (A. Bakanauskas,V. Darškuvienė 2000m.)1.2.1. Asortimento formavimas

Kiekvienos įmonės tikslas yra patenkinti vartotojo poreikius ir gauti iš to pelną. Į marketingo programą įeina asortimento formavimas, kainų nustatymas, pateikimo organizavimas, rėmimo organizavimas. Šiuos atskirus elementus reikia suderinti taip, kad būtų gautas maksimalus efektas. Kad kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai, būtina tinkamai suformuoti prekių asortimentą. Prekių asortimentą turi sudaryti prekės, kurios, be abejo tenkina vartotojų poreikius, ir taip pat prekės, reikalingos papildymui pirmųjų. Asortimento formavimo tikslas yra ggerinti įmonės veiklos rezultatus bei didinti apyvartą. Šiam tikslui pasiekti įmonė privalo savo asortimentą pritaikyti prie rinkos paklausos.

Sprendimams dėl asortimento turi įtakos daug veiksnių:

 įmonės priklausymas prekybos šakai;

 prekybos įmonės forma ir rūšis;

 prekybos įmonės dydis;

 kai kurie struktūriniai veiksniai.

Šiuos veiksnius galima suvesti paveiksle. (žr. 2 pav.)

_

2 Pav. Asortimento formavimą įtakojantys veiksniai1.3. Prekių ženklai

Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių prekės ženklo apibrėžimų. Bet iš visų apibriežimų, daugiausi yra aprašomos tokios prekės ženklo dedamosios, kaip sandara ir funkcijos. Sandara – tai prekės vvardas, simbolis, spalvos, šriftas, brėžinys ar jų kombinacija. O funkcijos – dažniausiai akcentuojama, kad prekės ženklu siekiama identifikuoti vieno gamintojo prekes ar paslaugas bei išskirti jas iš kitų. Kiekvienas prekės ženklo elementas vartotojo suvokimui yra savaip svarbus, nes juo gali bbūti išreiškiamas tam tikras prekės ženklo įvaizdis, komunikacija su išorine aplinka vyksta, naudojant prekės ženklo elementus. Taigi prekės ženklas turi būti suprantamas ne tik kaip prekės vardas, simbolis, terminas, dizainas ar ju kombinacija, kuri identifikuoja vieno gamintojo prekes bei išskiria jas iš konkurentų, bet ir kaip gamintojo siūloma idėja, pirkėjo galvoje sukurianti papildomą prekės vertę. (A. Pajuodis 1996m.)

Prekės ženklo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniam verslui apibūdina ją lėmę veiksniai: (A. Pajuodis 1998m.)

1. Siekimas išlaikyti vartotojus, sudėtngesnis prekės ženklo ir prekių linijos plėtimas, perpildytos rinkos, sudėtingesnė ir vis didėjanti konkurencija, rėmimo išlaidų didėjimas, sumažėjęs vartotojų lojalumas daugeliui prekų, prekybos apimčių didėjimas, specialistų požiūrio pokytis į prekės ženklo naudą, didėjančios išlaidos naujam produktui pateikti į rinką.

2. Masinės informacijos priemonių plėtra.

3. Prekės žženklas, kaip nematerialaus įmonės turto dalis, kurianti papildomą naudą.

Prekių ženklas – tai simbolis, kuris padeda atskirti vieno gamintojo ar įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų. (A. Pajuodis 1998m.)

Taigi, pagrindinė prekių ženklo funkcija – tai prekės šaltinio identifikavimas. Vaizdingiau būtų galima pasakyti, kad prekių ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su vartotojais. Kartais ženklai tampa taip gerai žinomais ir prie jų taip priprantama, kad mums net nereikia naudoti daikto pavadinimo, o tik ženklą, kuris jį žžymi. (A. Pajuodis 2000m.)

Labai dažnai prekių ženklas – tai anoniminis prekės šaltinio identifikatorius. Vartotojai net negali pasakyti, kaip vadinasi įmonė, kuriai priklauso ženklas. Egzistuoja nemažai atvejų, kai prekių ženklas turėdavo tokį pasisekimą, kad įmonė nuspręsdavo pakeisti savo pirminį pavadinimą į naująjį, t.y., prekių ženklas tapdavo naujuoju įmonės pavadinimu.

Antroji prekių ženklo funkcija – užtikrinti prekės ar paslaugos kokybę. Jei vartotojas yra patenkintas kokybe, jis greičiausiai ateityje vėl norės įsigyti tą pačią prekę, būdamas tikru, kad gaus tą pačią kokybę.

Trečioji funkcija, kuria ženklas atlieka po to, kai jau įgyja tam tikrą reputaciją tarp vartotojų – tai reklaminė priemonė, kuri užtikrina rinkos nišą naujai pasirodžiusiai prekei. Dažnai vartotoją su kai kuriais prekių ženklais sieja emocinis ryšys bei ypatingas pasitikėjimas.

Nors prekių ženklas, kaip ir kitokios formos intelektinė nuosavybė, nėra daiktas, jis turi savo vertę. Iš pradžių, ši vertė tolygi registravimo išlaidoms. Vėliau, kai ženklas įgyja reputaciją, jo vertė gali išaugti. Kai kuriais atvejais, prekių ženklo vertė yra didesnė už kitų įmonės aktyvų vertę. Patys brangiausi pasaulyje prekių ženklai įkainoti milijardais dolerių. (A. Pajuodis 2000m.)

Prekių ženklo savininkas įgyja teises į ženklą jį įregistruodamas. Registracija pirmiausia suteikią teisę naudoti ženklą. Neįregistruoto prekių ženklo naudojimas gali būti susijęs su didele rizika. KKita ne mažiau svarbi registracijos paskirtis – tai išimtinių teisių į prekių ženklą įgijimas, t.y., teisių uždrausti kitiems gamintojams be jūsų sutikimo įregistruoti bei naudoti komercinėje veikloje tapačius ar panašius ženklus tokioms pačioms ar panašioms prekėms bei paslaugoms.

Išimtinės teisės negalioja automatiškai. Tam, kad jas būtų galima realizuoti, ženklo savininkas turi aktyviai ir tinkamai naudotis šiomis teisėmis, būtent:

 užprotestuoti panašių prekių ženklų (ar dizaino) registr.acijas;

 teisių pažeidimo atveju kreiptis į teismą;

 organizuoti muitinės kontrolę ir t.t.

Teisės į prekių ženklą yra teritorinio pobūdžio, t.y., jos galioja tik tų šalių teritorijose, kuriose ženklas yra įregistruotas pagal nacionalinę, regioninę (Europos Bendrijoje – CTM) arba tarptautinę registracijos sistemą.

Išimtinės teisės galioja ne visoms bendrai, o tik toms prekėms ir (arba) paslaugoms, kurioms yra įregistruotas ženklas

Prekių ženklo registracijos galiojimo terminas yra neribotas su sąlyga, kad jis pratęsiamas kas 10 metų. Kai kurių įmonių ženklams jau daugiau nei 100 metų.

Prekės ženklo kūrimas – tai kūryba, pagrįsta galiu rinkos žinojimu. Šis procesas yra sudėtingas, todėl dažniausiai stambios įmonės pačios nekuria prekės ženklų, bet kreipiasi į šios srities agentūras. (V. Kindurys 2005m.)

Prekės ženklo kūrimas prasideda nuo jo pozicionavimo rinkoje. Prekės ženklo pozicija – tai vieta, kurią prekės ženklas užima tikslinio segmento suvokime, lyginant su konkurentais. (V. Kindurys 2005m.) Prieš kkuriant prekės ženklą reikia atsakyti į esminius klausimus, padedančius jį pozicionuoti. Kai atsakoma į šiuos klausimus, rengiama prekės ženklo stategija. Bet tikslių metodikų, kaip sukurti prekės ženklą nėra, nes kokios idėjos sukūrimas tai kūrybos, talento klausimas. Tačiau tam tikri klausimai gali palengvinti prekės ženklo kūrimą. Analizuojant vartotojus, reikėtų paieškoti atsakymų į klausimus: Kas naudoja? Kur naudoja? Kaip naudoja? Kodėl naudoja? Kur gaminama? Kas gaminama? Kaip gaminama? (V. Kindurys 2005m.)

Kertinis akmuo, kuriant prekės ženklą – tai prekės ženklo įvaizdis. Įvaizdis, momentinis įspūdis apie prekės ženklą gali tapti jo esme, individualumu. Prekės ženklo individualumas – tai ne tiek produkto charakteristikos, kiek su prekės ženklu susijusios asociacijos ir simboliai. Taigi, prekės ženklo kūrimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko.1.4. Didmeninės ir mažmeninės prekybos rūšys

Didmeninė prekyba – tai veikla, susijusi su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu gamybai ar prekybos tarpininkams. (A. Pajuodis 2007m.) Didmeninės prekybos įmonės parduoda savo prekes mažmeninei prekybai, gamintojams, komplektuotojams, eksporto, importo organizacijoms. Tai yra negalutiniams ir stambiems vartotojams: biudžetinės įstaigoms, paslaugų įmonėms ir panašiai.

Didmeniniai prekybai priklauso visos prekybos firmos, kurios parduoda prekes ne galutiniam vartotojui. Jų klientai gali būti kiti prekybininkai, gamybinės firmos bei įvairios organizacijos. Todėl beveik visuomet šioje grandyje prekės parduodamos ir perkamos urmu, gana didelėmis partijomis. Didžiausiomis

partijomis prekes parduoda gaminančios firmos, toliau kiekvienas didmenininkas skaido jas į smulkesnes, kol šios pasidaro tinkamos mažmenininkams ar kitiems klientams.

Dėl didmeninės prekybos formų įvairovės, jos ryšių su daugeliu ūkio šakų labai sudėtinga tipizuoti šia veikla užsiimančias įmones (objektus). Tačiau pagal įvairius požymius jas galima suskirstyti į tam tikras grupes. Pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos bandoma didmeninės prekybos objektus suskirstyti į tipus yra: (A. Pajuodis 2008m.)

 prekių asortimentas,

 pirkėjų aptarnavimo pobūdis,

 prekių tiekimo principai,

 veiklos rajonas,

 pirkėjų sudėtis ir kt

. Pirmiausia didmeninės prekybos įmones (objektus) ppagal prekių asortimentą tikslinga skirstyti į vartojimo prekių ir gamybinių prekių didmeninės prekybos įmones. Ši klasifikacija iš esmės atspindi ir didmeninės prekybos įmonių pasiskirstymą pagal pirkėjus. Vartojimo prekėmis prekiaujančių įmonių tikslas – prekėmis aprūpinti mažmeninės prekybos įmones. Atsižvelgiant į jose parduodamų prekių asortimentą išsiskiria didmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios plačiu, specializuotu ir siaurai specializuotu asortimentu. Plataus asortimento įmonėse parduodamas platus, tačiau negilus prekių asortimentas. Specializuotos ir ypač siaurai specializuotos įmonės pasižymi didele vienos kurios nors prekių grupės prekių įvairove. (A. Pajuodis 22008m.)

Vartojimo prekių didmeninėje prekyboje skiriamos įmonės pagal pirkėjų aptarnavimo pobūdį, jiems teikiamų paslaugų apimtį. Klasikinė didmeninės prekybos įmonė parduotas prekes pristato pirkėjui bei teikia daug kitų paslaugų (formuoja asortimentą, organizuoja reklamą, apmoko darbuotojus, teikia kreditus).

Mažmeninė prekyba. Prie mažmeninės prekybos objektų ppirmiausia priskiriamos labiausiai paplitusios ir svarbiausios mažmeninėje prekyboje prekių pardavimo / pirkimo vietos – parduotuvės. Svarbiausias parduotuvę nuo kitų stacionarių prekybos objektų skiriantis bruožas yra prekybos salė. Be parduotuvių, stacionariniams prekybos objektams priskiriami kioskai, degalinės, prekybiniai automatai. Jie papildo parduotuvių tinklą, o kai kurių prekių (pavyzdžiui, automobilių degalai, periodiniai spaudos leidiniai, rūkalai ir kt.) prekyboje funkcionuoja savarankiškai.

(A. Pajuodis 2008m.)

Labiausiai paplitusius parduotuvių tipus galima sujungti į tokias pagrindines grupes: (A. Pajuodis 2008m.)

 kasdieninės paklausos (mišrių) prekių parduotuvės;

 specializuotos parduotuvės;

 universalinės parduotuvės;

 supermarketai ir kitos savitarnos principu dirbančios didelės parduotuvės;

 pigesnių prekių parduotuvės.

Kilnojamoji prekyba apima prekybą per įvairias išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos priemones. Tai viena iš ankstyvų ir primityvių prekybos formų. Tačiau ir šiandien ši prekybos forma nepamiršta, gerokai modernizuota ir tapo nuolatiniu verslu, kkuriuo kai kuriose šalyse verčiasi daug gyventojų.

Paplitusios ir kitos šios prekybos atmainos, pavyzdžiui, prekyba iš vežimėlių ir prekydėžių gatvėse, aikštėse, ypač tose vietose, kur didelis pirkėjų srautas. Kita jos rūšis yra vadinamoji „skrajojanti prekyba“, kuri organizuojama laikinose paklausos susitelkimo vietose, pavyzdžiui ten, kur vyksta sporto renginiai, masinės šventės ir pan. Mažmeninė prekyba gali vykti tokiomis formomis: (A. Pajuodis. 2008m.)

 siunčiamosios prekybos;

 tiesioginio marketingo;

 elektroninės prekybos.

Funkcine prasme mažmeninė prekyba – tai prekių pardavimas galutiniams vartotojams jų asmeniniams ir namų ūkio (šeimos) poreikiams ttenkinti. Institucine prasme mažmeninė prekyba – tai įmonės, kurios išimtinai ar daugiausia užsiima prekių pardavimu galutiniams vartotojams. Jos kartu gali vykdyti ir kitokią ūkinę veiklą (gaminti prekes, teikti paslaugas, užsiimti didmenine prekyba), tačiau mažmeninei prekybai tenka svarbiausias vaidmuo.

Apibendrinant įvairių autorių pateiktuose apibrėžimuose neretai akcentuojamas klientų poreikių patenkinimas. Iš tiesų paslauga – tai veikla, susijusi su asmens prigimties būsenų, galimybių keitimu, jam pačiam to pageidaujant. Šis keitimas gali vykti tiesiogiai ar per asmenį, ar per jo valdomas gėrybes, asmenį suprantant įprasta ekonomine prasme, t.y. kaip fizinį ar juridinį asmenį.2. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ PASLAUGŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO ANALIZĖ

2.1. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ charakteristika

UAB „Senukų prekybos centras“ – didžiausias statybinių medžiagų ir namų apyvokos reikmenų tinklas Baltijos šalyse, didmenomis ir mažmenomis prekiaujantis statybos, remonto ir buities prekėmis, teikiantis įvairias paslaugas individualiems klientams bei įmonėms.

UAB „Senukų prekybos centrui“ prekes tiekia daugiau nei 900 užsienio ir 700 Lietuvos tiekėjų.

Verslo vizija: Būti pirmaujančia prekybos kompanija pasirinktose rinkose.

Misija: Patikima, geriausiai klientų poreikius tenkinanti statybinių medžiagų, ūkinių ir buities apyvokos reikmenų prekybos sistema, nuolat kylantis darbuotojų sąmoningumas ir didėjanti jų materialinė gerovė.

Tikslai: 1) prekybos sistemos VISKAS JŪSŲ NAMAMS sukūrimas; 2) patenkinti klientai; 3) kompetentingas personalas; 4) efektyvi ir lanksti valdymo sistema; 5) geri darbo rezultatai:

– pelno didėjimas; &– prekių atsargų apyvartumo augimas; – išlaidų mažėjimas.

Vertybės: 1) pagrindinė vertybė – klientų pasitenkinimas. Jį garantuoja kokybiškos prekės, dėmesingi ir kompetentingi darbuotojai: klientas turi būti aptarnaujamas taip, kad visuomet su malonumu naudotųsi firmos paslaugomis; 2) verslo dvasia – tai kiekvieno firmos darbuotojo pasitikėjimas verslininkyste, kaip varomąja jėga, skatinančia jo nuolatinį atsinaujinimą, asmenybės tobulėjimą, darbo kompetencijos augimą ir norą dirbti pelningai; 3) mokymasis ir tobulėjimas – tai nuolatinis žinių atnaujinimas, gilinimasis ir pažangiausių idėjų panaudojimas darbe; 4) pasitikėjimas ir atsakingumas – tai kiekvieno darbuotojo pastangos dirbti taip, kad vadovai galėtų nedvejodami prisiimti atsakomybę už klientui duotus įsipareigojimus; 5) pagarbus bendravimas – tai pagarba sau, kolegoms, klientams, partneriams ir konkurentams, sukurianti darbui palankią aplinką; 6) sugebėjimas dirbti komandoje – tai kiekvieno darbuotojo stengimasis panaudoti savo asmeninius privalumus bendram tikslui pasiekti.

UAB „Senukų prekybos centras“ ne tik importuoja, bet ir aktyviai eksportuoja prekes į Latviją, Estiją, Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, Islandiją, Norvegiją, Švediją, Olandiją, Daniją, JAV.

„SENUKŲ“ įmonių asociacija jungia 10 savarankiškų prekybos bendrovių. Didžiausios iš jų: UAB „Senukų prekybos centras“; UAB „Senukų“ mažmena; UAB „Statida“ ir UAB „Senukai“.

3. Pav. UAB „Senukų prekybos centras“ valdymo struktūra

UAB „Senukų prekybos centras“ Baltijos šalyse mažmenomis ir urmu parduoda statybos, remonto ir buities prekes, taip pat teikia įvairiausias paslaugas, ppvz.: stiklo, medienos drožlių ir plaušų plokščių pjaustymo, statybinio glaisto, raktų gamybos, įrankių nuomos, transportavimo ir kt. Ši bendrovė taip pat kuria specializuotų parduotuvių tinklus.

UAB „Senukų prekybos centras“ mažmena užsiima didmenine ir mažmenine prekyba „Senukų“ asortimento prekėmis bei teikia „Senukų“ prekybos centrams įprastas paslaugas Vilniuje.

UAB „Senukų“ veikla apima didmeninę ir mažmeninę prekybą statybos, apdailos, santechnikos, elektros, buities, sodo ir daržo, sporto ir laisvalaikio prekėmis, įrankiais, buitine, vaizdo ir garso technika.

1 lentelė

UAB „Senukų prekybos centro“ pelningumas

Suomijos koncernui „Kesko“ priklausanti didžiausia Lietuvoje statybos, ūkio ir buities reikmenų prekybos įmonių grupė „Senukų prekybos centras“ pernai (2009 m.) uždirbo 114,01 mln. litų grynojo pelno – 21,8 proc. mažiau negu 2007-aisiais, kai jis buvo 145,775 mln. litų.

Centro pardavimas pernai padidėjo 7,5 proc. iki 1,799 mlrd. litų, rašoma įmonės ataskaitoje, kurią BNS pateikė Registrų centras. 2007-aisiais grupės pardavimas siekė 1,674 mlrd. litų.

„Senukų prekybos centro“ pelnas prieš mokesčius pernai siekė 156,665 mln. litų ir buvo 17,9 proc. mažesnis nei 2007-aisiais.

„Senukų prekybos centro“ prezidentas Artūras Rakauskas ataskaitoje nurodė, kad grupė neplanuoja plėtros ir tęs veiklą dabartinėje rinkoje.

Pernai (2009 m.) grupėje dirbo vidutiniškai 5,66 tūkst. darbuotojų.

50 proc. plius vieną „Senukų prekybos centro“ akcija priklauso .„Kesko“ antrinei įmonei „Rautakesko“. Likusias „Senukų prekybos centro“ akcijas valdo Rakauskų

šeima. (http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/senukai-skaiciuoja-pelnus-194-48801)2.2. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ teikiamų paslaugų asortimentas

Dvejose erdviose, maloniai šviesiose prekybos salėse eksponuojamas platus prekių asortimentas, orientuotas į įvairiapusius Lietuvos vartotojų poreikius bei galimybes.Gausu prekių itin patraukliomis žemomis kainomis, tačiau akį vilioja ir išplėstas prabangos prekių asortimentas. Įkurti erdvūs, jaukūs plytelių, į baldus įmontuojamosios buitinės technikos prekių salonai, kuriuose numatyta plėtoti prekybą pagal užsakymus iš katalogų. Ypač patraukli vazonų ekspozija sodo ir daržo skyriuje, o čia esantis augalų centras – naujosios parduotuvės puošmena.

Pagal sutartis perkantys urmo klientai turi ggalimybę prekių įsigyti tiesiai iš naujojo prekybos centro salių, kur gali rinktis iš didelio asortimento ir būti greičiau aptarnaujami. Užsakant didesnį kiekį, prekės per 1 – 2 dienas atvežamos iš Kauno urmo prekybos terminalo ir pristatomos į naujosios parduotuvės urmo prekybos sandėlį arba į nurodytą vietą.

UAB “Senukų prekybos centrai” siūlo įsigyti asortimento:

 Lauko kanalizacijos, vandentekio drenažo gaminius;

 Plytas, betono gaminius;

 Biriąsias statybines medžiagas;

 Izoliacines medžiagas;

 Statybines plokštese;

 Metalo gaminius;

 Statybinę medieną;

 Plėveles;

 Stogo dangą.

UAB “Senukų prekybos centrai” teikia paslaugas:

informacija telefonu apie paslaugas ir medžiagas, sspecialistų konsultacijos; statybinių medžiagų užsakymas telefonu ir pristatymas tiesiai į objektą; prekių atvežimas; prekių komplektavimas; pardavimas išsimokėtinai; atsiskaitymas grynaisiais, banko kortele, čekiu, pervedimu; stogų, plytų ir kitų medžiagų pristatymas pagal specialius užsakymus; metalo pjovimas; medienos pjovimas; stogų matavimas; dizainerių paslaugos; iišskirtinio dizaino plytelės pagal specialiuosius užsakymus; dažų maišymas; pjaustymo paslaugos; siuvimo paslaugos; kiliminės dangos apsiuvimas; raktų gamyba; skaitmeninė fotostudija; transporto paslaugos; prekių užsakymas iš katalogų; grąžinimo garantija; garantinis remontas; krovininio transporto autoservisas; dovanų čekis; patalpų nuoma; prekyba išsimokėtinai; atsiskaitymas už prekes; nemokama Senukų klientų linija; daiktų saugykla; įrankių nuoma.2.3. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ prekių ir įmonės ženklai

Prekių ženklai:

4 Pav. Briko ženklas

BRIKO ženklas apima kokybiškų statybinių prekių grupę. Galima įsigyti BRIKO grunto ir glaisto, klijų ir valiklių, sandarinimo putų ir silikoninių hermetikų, sausųjų mišinių, pakavimo medžiagų. BRIKO – patikimas, stiprus, ilgam!

5 Pav. Futura ženklas

FUTURA prekės ženklas skirtas tiems, kurie vertina grožį, jaukumą ir seka mados tendencijas. Galima įsigyti šiuo ženklu pažymėtų apdailos prekių, šviestuvų, vasaros baldų, indų ir patalynės.

6 Pav. Vanger ssdh ženklas

VAGNER SDH ženklu žymimos kokybiškos, savo srities profesionalams skirtos prekės. VAGNER SDH apima sodo ir daržo prekes, mechaninius įrankius, santechnikos bei apšvietimo prekes, tvirtinimo detales.

7 Pav. Okko ženklas

„Senukuose“ galima įsigyti OKKO klijų, keraminių apdailos plytelių, tapetų, dailylenčių, laminuotų grindų, šviesos jungiklių, karnizų, patalynės užvalkalų, namų apyvokos reikmenų – vazonų ir jų laikiklių, įrankių dėžių, polietileno maišelių.

8 Pav. Dea ženklas

Galima įsigyti Dea dujinių viryklių, šaldymo įrangos, indaplovių, mikrobangų krosnelių, elektrinių virdulių ir krosnelių, mėsmalių, sulčiaspaudžių, plaukų džiovintuvų, ventiliatorių ir radiatorių.

Įmonės žženklai:

9 Pav. Statybų duona ženklas

UAB „Senukų prekybos centras“ specializuotas statybinių medžiagų prekybos tinklas „Statybų duona“ įkurtas 2001 metais, atsiliepiant į aktualius klientų poreikius sparčiai augant statybų mastui Lietuvoje. Tai patikimas, geriausiai klientų poreikius tenkinantis statybinių medžiagų prekybos tinklas, turintis lanksčią kainodarą, didžiausią medžiagų asortimentą, teikiantis plačiausio spektro paslaugas.

10 Pav. Urmo ženklas

Atvykę į urmo prekybos skyrių galima sudaryti ilgalaikes ir trumpalaikes bendradarbiavimo sutartis bet kurioms „Senukų“ asortimente esančioms prekėms pirkti.

11 Pav. Sodo centro ženklas

„Sodo centras“ – tai specializuoti sodui, daržui ir namų aplinkai skirtų prekių skyriai. Iš labai gausaus prekių asortimento išsirinks ne tik sodininkas mėgėjas ar šios srities specialistas, bet visi, tiesiog norintys susikurti gražią aplinką ir mylintys gamtą.

12 Pav. Namų technikos ženklas

„Namų technika“ – tai specializuotas buitinės technikos bei elektronikos salonų tinklas, prekiaujantis smulkiąja bei stambiąja buities technika. Pagrindinis jo tikslas – išsiskirti iš konkurentų, tapti paraukliu vartotojams, užtikrinant gerą kokybės ir kainos santykį.2.4. UAB „SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS“ didmeninė ir mažmeninė prekyba

UAB „Senukų prekybos centras“ siūlo didmeninės prekybos prekes vartotojams:

 Buitinės, vaizdo ir garso technikos prekių;

 Metalų, armavimo tinklų/tvorų;

 Medienos, statybinių ir baldų plokščių, spynų, lankstų, baldų furnitūros, tvirtinimo detalių;

 Įrankių, automobilių prekių, sodo ir daržo įrankių bei įrangos;

 Apdailos prekių;

 Santechnikos prekių, saunų, židinių;

 Statybos prekių;

 Laisvalaikio, sodo ir daržo, buities prekių;

 Apšvietimo, elektros prekių.

UAB „Senukų pprekybos centras“ siūlo mažmeninės prekybos prekes vartotojams:

 Dažomųjų tapetų ir tapetų flizelino pagrindu klijavimo priemones ;

 Stiklo blokelius;

 Kamštinę sienų ir grindų dangą;

 PCV grindų dangos klojimo priemones;

 Keraminių grindų, plytelių klojimas priemones;

 Keraminių sienų, plytelių klojimo priemones;

 Ekologiškų dailylenčių tvirtinimo priemones ;

 Laminuotų medienos plaušų grindų klojimo dailylentes;

 Medinių grindų lakus;

 Medinio fasado dažymo priemones;

 Kiliminę dangą;

 Grindų ir sienų apdailos profilius;

 Sienų ir lubų dažymo priemones,

 Kailių priežiūros priemones;

 Tinko priemones;

 Gipso kartono plokščių pertvarų priemones;

 Kiliminės dangos priežiūros priemones ir t.t.IŠVADOS

1. Išanalizavus paslaugos apibrėžimus galima teigti, kad paslauga yra santykiai tarp tiekėjo ir vartotojo, kad tai tam tikras jų tarpusavio kontaktas.

2. Paslaugų asortimentas yra tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą.

3. Išanalizavus UAB “SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS” paslaugų asortimentą galima, teigti, kad jų asortimentas yra gana didelis. Jie siūlo prekes ir paslaugas nuo statybinių medžiagų, apdailos, santechnikos, elektros, buities, sodo ir daržo, sporto ir laisvalaikio priemonių, buitinę, vaizdo ir garso techniką iki išnuomojanu patalpų bei transporto priemonių.

4. Įvertinus prekės ženklus, galima teigti, jog šis centras rūpinasi kokybiškomis prekėmis, kurias siūlo vartotojams už patrauklias kainas, prienančias visiems, kurie jas nori įsigyti iš karto arba lizingo būdu.

5. Įvertinus įmonės ženklus, galima teigti, kad šis centras neapsiriboja vienu, o net keliais centrais, kuriuose galima įsigyti visko ko reikia būstui ir lauko darbams ir ppan.

6. UAB “SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS” didmeninės prekybos įmonė parduoda savo prekes mažmeninei prekybai, gamintojams, komplektuotojams, eksporto, importo organizacijoms.

7. Funkcine prasme UAB “SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS” mažmeninė prekyba yra prekių pardavimas galutiniams vartotojams jų asmeniniams ir namų ūkio (šeimos) poreikiams tenkinti.

8. Institucine prasme UAB “SENUKŲ PREKYBOS CENTRAS” mažmeninė prekyba išimtinai ar daugiausia užsiima prekių pardavimu galutiniams vartotojams. Jos kartu gali vykdyti ir kitokią ūkinę veiklą (gaminti prekes, teikti paslaugas, užsiimti didmenine prekyba).

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Bakanauskas A., Darškuvienė V. Kainodara. Kaunas, 2000

2. Kindurys V., Prekyba. Vilnius, 1998

3. Pajuodis A., PREKYBOS MARKETINGAS. Vilnius, 2002

4. Pajuodis A., Mažmeninės prekybos marketingas. Vilnius, 1995

Prieiga per internetą:

5. www.senukai.lt (2010-10-10; 2010-10-15; 2010-10-19; 2010-10-26)

6. http://www.brainera.lt/content/zenklai/zenklosavok.lt.html(2010-10-15; 2010-10-19)

7. http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/senukai-skaiciuoja-pelnus-194-48801 (2010-10-26)

Related Posts