ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA LIETUVOJE

Home / Teisė / ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA LIETUVOJE

ĮVADAS

Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė. Rūpinimasis žmogaus teisėmis tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Lietuvos Respublikoje veikia labai daug valstybinių ir nevalstybinių institucijų, kurios savo veikla turi prisidėti prie Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių užtikrinimo. Vienos iš jų pagal savo atliekamas funkcijas prisideda prie daugumos konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, kitų veikla liečia tik tam tikrų teisių apsaugą. Turbūt svarbiausia vieta žmogaus teisių gynime tenka teismams, tačiau ne mažiau svarbios įvairios kontrolierių ir kitos institucijos.

DĖSTOMOJI DALIS

Nors ppastaruoju metu kuriamos vis naujos valstybinės ir nevalstybinės žmogaus teisių apsaugos institucijos, teismai visada buvo ir bus ta institucija, kurioje kiekvienas žmogus gali tikėtis apginti pažeistą savo teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta: ,,Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą’’.

Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikia bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti administraciniai teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gali būti traktuojamas ir kaip žmogaus teisių apsaugos institucija. NNors asmuo neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet bendrosios kompetencijos teismas, matydamas, kad teisės aktas, taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatyme teisė į tesminę gynybą apibūdinama taip:

,,Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi tteisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų garbę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Lietuvos Respublikos ir įstatymų jiems grantuojamas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos”.

1999m. gegužės 1d. buvo įkurti ir pradėjo veiklą administraciniai teismai, nagrinėjantys bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

Prie teisinių institucinių garantijų galima priskirti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos veiklą. Ši komisija įsteigta 1999m. Taip Lietuvoje buvo pirmą kartą įteisintas ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. Komisijos kompetencijai yra ppriskirta nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Svarbų vaidmenį, garantuojant žmogaus teises, vaidina ir Seimo kontrolierių institucijos. Seimo kontrolierių ir kitos žmogaus teisių kontrolierių institucijos – tai kitų valstybių patirties panaudojimas kuriant Lietuvoje veiksmingą žmogaus teisių apsaugos sistemą. Seimo kontrolierių veiklą reglamentuoja naujas 1998m. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas. Šių institucijų egzistavimą užtikrina ir Konstitucijos 73 straipsnis.

Seimo kontrolieriai tiria ppiliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių ir joms prilygintų institucijų (Krašto apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento ir jiems pavaldžių institucijų) pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Piktnaudžiavimas įstatyme apibrėžtas taip: tai tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t.t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų ir .t.t), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami įgaliojimai ar savavaliaujama.

Biurokratizmas – tokia pareigūno veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės nuolat laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t.t.), taip pat toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi teisės aktai.

Seimo kontrolieriai netiria Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, valstybės kontrolieriaus, teisėjų, vietos savivaldybių tarybų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Netiria ir skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Pateikti sskundą gali kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kontrolieriai gali (tačiau neprivalo) tirti ir užsienio valstybių piliečių bei apatridų pateiktus skundus.

Skundai paprastai paduodami raštu. Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymius iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių ar kitų šaltinių, jis gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Seimas skiria penkis Seimo kontrolierius 4 metų laikotarpiui nurodydamas kiekvieno iš jų veiklos sritį: 2 valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų institucijų pareigūnų ir 2 savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad seimo kontrolieriaus siūlymą panaikinti, pakeisti ar priimti sprendimą, pašalinti įstatymo pažeidimus, jų priežastis ir sąlygas, privalo nagrinėti institucija ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas adresuojamas. Tačiau pagal įstatymą tokie siūlymai nėra privalomi valstybės valdžios ir valdymo, savivaldybių institucijoms bei jų pareigūnams.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimas (1998m.) ir jo vykdymą kontroliuojančios tarnybos įkūrimas – svarbus teisinis žingsnis ne tik Europos link, bet ir stengiantis realiai užtikrinti vienos iš pagrindinių asmens teisių – nediskriminacijos dėl lyties – laikymąsi. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės ( 29str. – ,,Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės.), taip ppat užkirstas kelias diskriminacijai (t.y. moterų ir moterų lygių teisių pažeidimui) bei seksualiniam priekabiavimui. Diskriminacija suprantamas pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas, seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.

Skirtingai nuo Seimo kontrolierių, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir gali skirti administracines nuobaudas. Į šiuos kontrolierius gali kreiptis ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

Kontrolierių Seimo Pirmininko teikimu ketveriems metams skiria ir atleidžia Seimas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija pradėjo funkcionuoti tik 2000m. lapkričio mėnesį. Šis kontrolierius: tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių bei juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, kontroliuoja, kaip yra įgyvendinomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, Seimo ratifikuotų konvencijų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatos Lietuvoje; prižiūri ir kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, veiklą, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai; siūlo Seimui ir

Vyriausybei priemones, kaip pagerinti Lietuvos Respublikoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą; vadovauja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai; per visuomenės informavimo priemones teikia informaciją visuomenei apie vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierių 4 metų kadencijai skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) -tai 1989m. įkurta nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios veikla grindžiama Baigiamuoju Helsinkio Aktu, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais ttarptautiniais bei šalies žmogaus teisių dokumentais.

Asociacijos vadovaujanti institucija – komitetas, kurį sudaro 9 asmenys, organizacija vienija apie 110 narių, ją sudaro kelios darbinės komisijos: prekybos žmonėmis komisija, policijos veiklos priežiūros komisija, vaikų teisių komisija, darbo klausimų komisija, moterų teisių komisija. Organizacijos skyriai veikia Tauragėje, Šilalėje, Kėdainiuose, Jonavoje.

Asociacija kasmet rengia ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje Tarptautinės Helsinkio federacijos leidiniui Human Rights Develpments bei šios federacijos rengiamai ataskaitai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos apžvalginei konferencijai.

1997m. LŽTA tapo Tarptautinės žmogaus teisių federacijos llygos nariu korespondentu. Šios lygos nariai nuolat dirba Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos Taryboje, Europos Sąjungos Komisijoje. Tais pačiais metais Asociacija tapo Tarptautinės Helsinkio federacijos bendradarbiaujančiu komitetu, o 1999m. vykusioje Generalinėje Asamblėjoje Asociacija tapo šios Federacijos visateisiu nariu.

Asociacija dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose pprojektuose, kuriuose nagrinėjamos vaiko teisių, žmonių dingimo prevencijos, kovos prieš moterų įtraukimą į sekso verslą, kalėjimų reformos, mirties bausmės problemos. Taip pat Lietuvoje vykdo įvairius tyrimus ir projektus, teikia pastabas bei rekomendacijas.

Asociacija leidžia naujienų biuletenį ,,Pozicija” bei ketvirtinį žurnalą ,,Pozicija. Nuomonės”.

Dar viena nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija – tai Lietuvos gyventojų patarėjų sąjunga (LGPS), įkurta 1998m. Ši sąjunga vienija specialiai apmokytus asmenis (gyventojų patarėjus), kurie nemokamai teikia besikreipiantiems asmenims informaciją ir konsultuoja teisiniais, sveikatos, švietimo, darbo ir verslo, socialiniais bei kitais klausimais.

Svarbiausi LGPS tikslai: informuoti žmones apie jų galimybes (teises) gauti paramą iš valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei socialines paslaugas ir materialinę pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų; patarti žmonėms, kaip spręsti iškilusias būsto, šeimos, darbo, mokesčių, skolų, sveikatos, žalos atlyginimo iir kitas problemas; apibendrinti gaunamus žmonių pasiūlymus, pageidavimus, išsakomas problemas ir jų pagrindu teikti siūlymus atitinkamoms valstybinėms įstaigoms, kap šalinti esamus trūkumus, taip pat teikti pasiūlymus Vyriausybei ir savivaldybėms dėl socialinės politikos raidos bei dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

Numatoma, kad bus leidžiama literatūra, sukurta, nuolat atnaujinama informacinė sistema, kuri apims tokius informacinius blokus: socialinis saugumas (pensijos, pašalpos, kompensacijos, kreditai, mokesčiai ir kt.); sveikatos apsauga; darbas; aprūpinimas būstu; žmogaus teisės; teisinė pagalba; švietimas; verslas; muitai ir t.t.

Šios organizacijos vveikla labai svarbi, nes žmonės dažnai nesugeba pasinaudoti įstatymų garantuojamomis savo teisėmis, nukenčia nuo valstybinių institucijų abejingumo tisiog dėl to, kad nežino nei savo galimybių ir teisių, nei tvarkos, kaip tas galimybes ir teises įgyvendinti.

Lietuvos žmogaus teisių centras – tai visuomeninė organizacija, pradėjusi funkcionuoti 1995m.

Pagrindiniai organizacijos tikslai: skatinti visuomenę domėtis ir gerbti žmogaus teises, įgyvendinti švietimo programas, inicijuoti mokslinius žmogaus teisių srities tyrimus, tirti žmogaus teisių būklę Lietuvoje, kelti žmogaus teisių problemas ir teikti jų sprendimo būdus įstatymų leidėjui ir vyriausybei, plėtoti šviečiamąją veiklą žmogaus teisių srityje.

Centro veikla orientuota į opiausias žmogaus teisių problemas, mėginama užpildyti dideles visuomenės (ypač teisininkų, mokytojų) švietimo ir informacijos spragas apie žmogaus teises. Centras dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, organizuoja paskaitas, seminarus ir kitus renginius, kuria ir įgyvendina švietimo programas, kaupia informacinę medžiagą apie žmogaus teises, teikia metodinę, konsultacinę paramą, telkia mokslininkų, specialistų ir visuomenės jėgas žmogaus teisių srityje.

Organizacijos struktūra: visuotinis susirinkimas, centro taryba, administracija ir revizijos komitetas.

Vaikų teisių apsaugos srityje svarbi organizacija – ,,Gelbėkit vaikus”. Tai nevyriausybinė organizacija, siekianti gerinti vaikų padėtį ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.

Pagrindinės veiklos sritys: vaikai, priklausantys rizikos grupei; gatvės vaikai; Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvedinimas bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis.

Organizacijos tikslai: informuoti vvaikus ir kitus visuomenės narius apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją; rinkti informaciją apie dažniausiai pažeidžiamas vaikų teises, domėtis vaikų poreikiais; stebėti, analizuoti, įtakoti Vyriausybės institucijų darbą; vykdyti švietėjiškus ir praktinius projektus, kreiptis į kitas programas ir fondus dėl projektų finansavimo; teikti informaciją Jungtinių Tautų komitetui; bendradarbiauti su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurti bendrus projektus.

Organizacija remiasi savanorių darbu. Šiuo metu yra apie 1500 savanorių, dirbančių 30-tyje organizacijos skyrių. Aukščiausią sprendimo galią turi kasmet vykstantis suvažiavimas.

Valstybinė darbo inspekcija(VDI) yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įsteigta 1992m. Jos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe bei darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Šios inspekcijos specialistai tikrina, kaip įmonėse laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe, darbo santykius; šiais klausimais konsultuoja darbuotojus, profesines sąjungas, darbdavius, įmonių saugos darbe tarnybas; nustatyta tvarka tiria profesinių ligų atsiradimo, sunkių ir nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes bei priežastis; tiria pareiškimus ir skundus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais; teikia pastabas bei pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos darbe, darbo santykių klausimais rengiamų aktų projektų ir pan. Pastaruoju metu VDI buvo pavesta ir inicijuoti įmonių bankroto procedūras, kai darbuotojams ilgą laiką nemokamas darbo užmokestis. <

Dabar VDI dirba 149 darbo inspektoriai; tarp jų yra 30 juristų, 15 gydytojų higienistų. Šiuo metu vienas inspektorius vidutiniškai per metus inspektuodamas aplanko apie 110 įmonių.

VDI palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, profesinėmis sąjungomis, darbdavių organizacijomis, kitų šalių analogiškomis tarnybomis. Inspekcijos atstovai dalyvauja Respublikinės saugos darbe komisijos darbe. Nuo 1994 m. VDI yra Tarptautinės darbo inspekcijų asociacijos (IALI), o nuo 1995 m. Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių vyriausiųjų darbo inspektorių komiteto (SLIC) narė.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija buvo sudaryta 2000 m. Komisija yra sudaryta iš 9 Seimo narių, kurie atstovauja frakcijoms pagal proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principą.

Komisija inicijuoja bei dalyvauja rengiamų įstatymų, jų papildymų bei pakeitimų projektus vaiko teisių gynimui, lyčių lygybei, šeimos politikai teisiškai sureguliuoti. Rūpinasi šeimos valstybinės politikos koncepcijos tobulinimu ir įgyvendinimu. Formuoja demografinių problemų sprendimo strategiją. Siekia, kad būtų taikomi Jungtinių Tautų konvencijos “Dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo” reikalavimai. Rūpinasi, kad būtų įgyvendinami Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teises, jo interesų apsaugą, reikalavimai. Nagrinėja vaiko, šeimos ekonominę, socialinę padėtį,reikalui esant, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms. Informuoja visuomenę apie vaiko, šeimos, moterų teisių apsaugos problemų sprendimą,

priimtų įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą. Nagrinėja piliečių laiškus, prašymus, skundus, prireikus su rekomendacijomis perduoda juos valstybės institucijoms. Palaiko ryšius su Europos Tarybos, Europos Parlamento, Europos Komisijos, tikrųjų ir asocijuotųjų Europos Sąjungos šalių parlamentų atitinkamomis struktūromis.

1996m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigta visuomeniniais pagrindais dirbanti kolegiali patariamoji Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Prezidento, kurią sudaro valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacjų , susijusių su vaikų teisių apsauga ir nusikaltimų prevencija, atstovai, kiti šios srities specialistai.

Tarybos veiklos tikslas – siekti, kad bbūtų užtikrinta vaiko teisių apsaugos ir nusikaltimų prevencijos problemų sprendimo kokybė, prioritetiškumas ir veiksmingumas, padėti formuoti šios srities valstybės politiką, užtikrinti tarptautinį bendradarbaivimą, koordinuoti šios srities valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei rajonų (miestų) Vaikų teisių apsaugos tarnybos yra valstybinės įstaigos, įsteigtos LR Vyriausybės nutarimu ir finansuojamos iš valstybės biudžeto. Ši tarnyba tiesiogiai rūpinasi vaiko teisių apsauga, atsako už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo organizavimą, kkontrolę bei priežiūrą, įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas, gina vaiko teises, organizuoja ir koordinuoja rajonų (miestų) Vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą.

Svarbiausi tarnybos uždaviniai: ginti vaiko interesus įvairiose valstybės bei visuomeninėse institucijose; telkti valstybės ir kitas suinteresuotas institucijas normatyviniams dokumentams, ssusijusiems su vaikų teisėmis, rengti, rūpintis, kad jie būtų įgyvendinami; spręsti pagal savo kompetenciją įvaikinimo ir vaikų globos klausimus; rengti ir įgyvendinti vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos gerinimo priemones. Tarnyba rūpinasi, kad vaikas būtų ginamas nuo smurto, prievartos šeimoje bei visuomenėje; atstovauja vaiko interesams teismuose nagrinėjant bylas, susijusias su vaiko teisių apsauga.

Be šių, pagrindinių žmogaus teisių apsaugos institucijų, dar galima paminėti Valstybinę konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybą, Kalinių globos draugiją, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociaciją, Valstybinę kokybės inspekciją.

IŠVADOS

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu įtvirtinta žmogaus teisių ir laisvių sistema iš esmės atirinka Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų bei šiuolaikinei civilizuotai valstybei keliamus reikalavimus. Tačiau problema išlieka konstitucines teises ir laisves įgyvendinančių įstatymų trūkumas bei valstybės nepajėgumas ggarantuoti kai kurių teisių įgyvendinimo.

Institucijų gausa ir naujų įstaigų (administraciniai teismai, administracinės komisijos, įvairios kontrolierių tarnybos ir kt.) steigimas kol kas nerodo, kad įvairios žmogaus teisės (ypač socialinės-ekonominės) Lietuvoje būtų mažiau pažeidinėjamos, o jų gynimas būtų tapęs veiksmingesnis.

LITERATŪRA

Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė. Vilnius,2001

Konferencijos medžiaga. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius Lietuvoje. Vilnius,1999

Sakalauskas G. Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Vilnius,2000

Paksas A. Tarptautinės ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos priemonės ir institucijos. Vilnius, 2000.

Interneto svetainė – Lietuvos Respublikos Seimas ((www.lrs.lt)

Related Posts