žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos

Home / Teisė / žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS NARIŲ IR PAJININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

VERSLO TEISĖS REFERATAS

ATLIKO: AD ½ GRUPĖS STUDENTĖ

LAURA MAČIULYTĖ

Šiauliai

2003

Turinys

Įvadas

……………………..

……3

1. ŽŪB samprata ir

steigimas…………………4

2. Statusas, veikla ir

valdymas………………….6

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai

įnašai………………8

4. Pelnas ir

dividendai………………….

…9

5. Bendrovės nariai ir

pajininkai………………..10

6. Narystės bendrovėje

pabaiga………………..12

7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas……12

Išvados…………………..

……..15

Naudota

literatūra………………….

…..16

Įvadas

Komercinės teisės subjektais vadinami fiziniai ar juridiniai asmenys,

kurie įstatymų numatyta tvarka gali ir turi teisę verstis komercine – ūkine

veikla bei dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Jie savo

asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais,

pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Komercinės teisės subjektai

sudaro komercinius sandorius ir uzsiima komercine veikla turėdami viena

pagrindinį tikslą – pelno siekimą.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai yra pagrindiniai bendrovės

subjektai, turintys didelę reikšmę bendrovėje.

Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo,

bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės

įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo

balso teisę.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio

dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis

sprendžiamojo balso teisės.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokias teises bei pareigas įgyja

subjektai, tapdami žemės ūkio bendrovės nariais bei pajininkais, kokia

reikšmę jie turi bendrovėje, kokia jų atsakomybė ir pan.

ŽŪB kūrimosi bumas šiuo metu Lietuvoje jau pasibaigęs, tačiau nėra

visiškai sustojęs – neretai bendrovės yra reorganizuojamos, leidžiami nauji

įstatymai, kurie lemia pokyčius. Šie pokyčiai neretai yra nežinomi

bendrovių nariams ir kitiems susijusiems asmenims. Todėl šio darbo tema yra

aktuali ir svarbi šiandienai.

1. ŽŪB samprata ir steigimas

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 str. Išvardytos ir apibūdintos

šios įmonių rūšys:

1) individuali (personalinė) įmonė;

2) tikroji ūkinė bendrija;

3) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

4) akcinė bendrovė;

5) uždaroji akcinė bendrovė;

6) investicinė bendrovė;

7) kooperatyvinė bendrovė (kooperatyvas);

8) žemės ūkio bendrovė;

9) valstybinė įmonė;

10) vietos savivaldybės įmonė.

Visų šių rūšių įmonių steigimo, veiklos,valdymo tvarką, kompetenciją ir

kitką nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai,

įmonių įstatai ir kiti teisės aktai.

Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir

Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas

verslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir

protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam

pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,

taip pat papildomos finansavimo galimybės.

Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei

nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys

asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos

SAPARD programos.

Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.

sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota Žemės ūkio 2.360, iš jų veikia 632

(27 proc.)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (priimtas 1991 m.

balandžio 16 d.) apibūdina žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) kaip fizinių asmenų

įsteigtą įmonę žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų

turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovės įsipareigojimai visiškai priklauso

nuo kompanijos kapitalo. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪB pajamų turi sudaryti

pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas. Žemės

ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir

pajininkai. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie

neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime.

Įmonių ir jų atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei

juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei

atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymas.

ŽŪB gali būti steigiama įkuriant naują ūkinį vienetą arba pertvarkant

esamą juridinį asmenį. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos

ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai

yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos,

steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai. Steigimo sutartyje

įvardijami steigėjai, nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka (vieta,

laikas) ir už jų priėmimą atsakingi asmenys.

Narių sąraše išvardijami asmenys, pageidaujantys stoti į ŽŪB, nurodomi

iš jų priimtų pradinių įrašų dydžiai, tai patvirtinama parašais.

Steigėjų pareiškime dėl veikos taip pat įvardijami steigėjai (jų vardai

ir pavardės), nurodomas bendrovės pavadinimas ir veikos tikslai, pradinių

įnašų dydis, nnarių turto priėmimo ir įvertinimo tvarka, steigimo išlaidos.

Parengus šiuos dokumentus ar jų projektus, šaukiamas steigiamasis

susirinkimas, kuris priima nutarimą dėl bendrovės įsteigimo, patvirtina

steigėjų pranešimą, priima įstatus, išrenka bendrovės valdybą, revizijos

komisiją ar revizorių, patvirtina šių organų darbuotojų atlyginimus.

Steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau

kaip 2/3 pageidaujančių įstoti į ŽŪB asmenų.

Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas.

2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė;

3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka;

nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka;

4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų

pasikeitimo,pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams

bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir

parduoti organizavimo tvarka;

5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir

pareigos;

6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo

tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;

7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno

paskirstymo taisyklės;

8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų

sudarymo ir naudojimo tvarka;

9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir

turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka;

10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų

teisės, atsakomybė bei pareigos;

11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo

santykiai;

12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais

sąlygos,tvarka ir terminai.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo dienos steigėjai

turi įteikti vietos savivaldybei paraišką įregistruoti bendrovę Įmonių

rejestre. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai.

2. Statusas, veikla ir valdymas

ŽŪB – ribotos turtinės atsakomybės įmonė,jos turtas neatskirtas

nuo narių turto. Bendrovė neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su

jos veikla, kaip ir jos nariai neatsako už bendrovės prievoles.

ŽŪB turi savo pavadinimą (įmonės vardą), kuriame turi būti įrašytas

rajono pavadinimas ir žodžiai „žemės ūkio bendrovė“ arba jų santrumpa ŽŪB.

Pagrindinės ŽŪB teisės ir pareigos išvardytos žemės ūkio bendrovių

įstatymo 4str. Bendrovė turi teisę:

1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos

Respublikoje bei užsienyje;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių

bankuose, taip pat antspaudą;

3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir

užsienyje;

4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais

įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo

disponuoti;

5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir

kitą turtą;

6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas,

įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės

reguliuojamas kainas;

8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą;

9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir

likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta.

Bendrovės veiklą kontroliuoja revizijos komisija

(revizorius). Revizijos komisija (revizorius) renkama bendrovės narių

susirinkime ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos

(revizoriaus) darbo tvarką

nustato jos (jo) darbo reglamentas.

Reglamentą tvirtina bendrovės narių susirinkimas. Revizijos komisijos

nariais (revizorium) negali būti bendrovės valdybos nariai ir asmenys,

kuriuos su valdybos nariais sieja santuokos, artimos giminystės ar

svainystės ryšiai. Revizijos komisijos nariams (revizoriui),

pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė.

Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovės

apskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinę

veiklą. Tikrinimai įforminami aktais. Radus pažeidimų, aktai

perduodami svarstyti valdybos posėdyje, o kai yra didelių pažeidimų

arba kai pažeidimų padaro pati valdyba (administracija),

aktai perduodami svarstyti bendrovės narių susirinkimui. Bendrovės

valdyba (administracija), revizijos komisijos (revizoriaus) aktą privalo

per 15 dienų nuo jo gavimo apsvarstyti valdybos posėdyje arba

artimiausiame narių susirinkime ir imtis konkrečių priemonių iškeltiems

trūkumams pašalinti. Revizijos komisija (revizorius) privalo siekti,

kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, o kalti asmenys, padarę

nuostolių bendrovei, būtų patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus ūkiniams metams, likus dviem

savaitėms iki bendrovės narių susirinkimo, valdyba (administracija)

turi pranešti revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinė

apyskaita ir balansas yra parengti ir dokumentus ji galinti tikrinti.

Revizijos komisija (revizorius) pranešime narių susirinkimui pateikia

išvadą apie bendrovės metinę atskaitomybę ir jos finansinę būklę.

Bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti

valstybės institucijos. Nepriklausomi ekspertai bendrovės veiklos revizijai

atlikti kviečiami revizijos komisijos (revizoriaus) iniciatyva arba

bendrovės narių, turinčių ne mažiau kaip 1/4 visų balsų,

reikalavimu.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba

(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.

Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir

administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės

veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų

nustatyta tvarka. Kiekvienas

bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl

savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Bendrovės valdybos

nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų

neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar

Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius

atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius

nutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienas

įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario,

administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų

neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis

sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka iir atšaukia valdybą, jos

pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės

narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės

reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto

pelną,nustato dividendų dydį.

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai įnašai

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas

kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, kurio tam

tikros dalys skiriamos pagrindiniam ir rezerviniam fondui suformuoti.

Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atsiskaitymų

iš pelno, kitų pajamų ir skiriamas einamajai bendrovės veiklai finansuoti.

Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi metiniai atsiskaitymai (ne

mažiau kaip 5 proc. Balansinio pelno dalies), ir jis naudojamas

nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas:

1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu;

2) įskaitant balansinio pelno dalį;

3) iš papildomų pajinių įnašų;

4) neatlygintinai gavus turto;

5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo).

Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas:

1) neatlygintinai perdavus turtą;

2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius,kurių

nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas;

3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms;

4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo).

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įrašas,

suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos

pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ar kitomis

vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais, kurie pereina bendrovės

nuosavybėn. Minimalus bendrovės nario pajinis įnašas turi būti 1000 Lt

vertės. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą,

pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas nariams

proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti pardavinėjami ar perkami per

biržos įstaigas,viešuose aukcionuose.

Asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų

raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo

sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas

privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines

teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas

perima nuo pajaus įįregistravimo bendrovės dokumentuose momento.

4. Pelnas ir dividendai

Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius

pasibaigus ūkiniams metams. Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne

vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Metiniai atskaitymai

į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2

procentus grynojo pelno dalies. Bendrovės narių susirinkimo nutarime

dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) balansinis pelnas;

2) privalomosios įmokos iš pelno;

3) atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą;

4) pelno dalis darbuotojų premijoms;

5) atskaitymai pagrindiniam kapitalui padidinti;

6) dividendai;

7) rezervas.

Metiniai atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne

mažiau kaip 2 procentus grynojo pelno dalies. Dividendai yra

bendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus

vertei. Bendrovės narių susirinkimo paskelbti dividendai yra

bendrovės įsipareigojimai bendrovės nariams ir pajininkams. Nariai

ir pajininkai turi teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės taip

kaip kreditorius. Dividendus bendrovė nariams ir pajininkams išmoka

pinigais. Susirinkimui nutarus ir jeigu nariai bei pajininkai pageidauja,

už dividendus gali būti atlyginama materialinėmis vertybėmis arba

paslaugomis. Bendrovė iš nario ar pajininko negali išieškoti išmokėtų

dividendų, išskyrus tuos atvejus, kai narys ar pajininkas žinojo ar

turėjo žinoti, kad dividendai yra paskelbti ir išmokėti.

5. Bendrovės nariai ir pajininkai

Bendrovės nariai turi turtines ir neturtines teises bei pareigas,

numatytas ŽŪB Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose,

bendrovės įstatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse. Bendrovės narys turi

teisę:

1) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais perleisti savo pajų

bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam

asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Šiuos

sandorius teisiškai įregistruoja savivaldybės seniūnijos seniūnas.

Rinkliava už tokių sandorių registravimą – 0,1 procento perleidžiamo

pajaus vertės;

2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus;

3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos,

administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės

buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės

sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą

raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už

komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų

nustatyta tvarka;

4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos

išrinktas;

5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatyta

tvarka;

6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus);

7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose.

Bendrovės narys privalo:

1) laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti

narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos)

nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje;

2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu;

3) atlyginti bendrovei padarytą žalą;

4) dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, atvirai reikšti savo

nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklai

gerinti.

Kiekvienas bendrovės narys susirinkime priimant nutarimus turi tiek

balsų, kiek susidarytų padalijus jo turimo pajaus dydį iš bendrovės

įstatuose nustatyto minimalaus pajinio įnašo. Bendrovės narys neturi

teisės balsuoti, kai priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo iš bendrovės.

Turtiniai

ginčai tarp bendrovės, jos narių ir pajininkų sprendžiami

teisme. Asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo

bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa

tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio

dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis

sprendžiamojo balso teisės.

Pajininkas turi teisę:

1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja,dalyvauti

bendrovės narių susirinkimuose;

2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali

perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam

fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta

tvarka.

6. Narystės bendrovėje pabaiga

Narystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys:

1) miršta;

2) išstoja iš bendrovės;

3) pašalinamas iš bendrovės;

4) parduoda, dovanoja arba kitaip perleidžia savo pajų

bendrovei, kitam asmeniui;

5) pajaus nepapildo, kai jis tampa mažesnis už minimalų pajinį įnašą

šiais atvejais: perkainojant turtą, kai jis sumažėja; atimant iš

pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio)

kapitalo fondas; kai narių susirinkimas padidina minimalų pajinio įnašo

dydį.

Narys iš bendrovės išstoja pateikęs rašytinį pareiškimą.Išstojusiu

jis laikomas nuo nutarimo narių susirinkime priėmimo momento. Bendrovės

narys, dėl kurio veiksmų bendrovei padaryta turtinė žala, narių

susirinkimo nutarimu gali būti iš bendrovės pašalintas. Narys laikomas

pašalintu nuo to momento, kai narių susirinkimas priima nutarimą jį

pašalinti iš bendrovės. Pašalintas iš bendrovės narys netenka šiame

įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų bendrovės nario teisių.

Nutarimas dėl pašalinimo gali būti skundžiamas teismui.

7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais

būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės turi parengti savo įmonės

įstatus. Apie numatomą reorganizavimą bendrovės valdyba

(administracija) privalo viešai paskelbti bendrovės buveinėje ir spaudoje

bei raštu informuoti kiekvieną pajininką ir kreditorių ne vėliau kaip

prieš 15 dienų iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta

svarstyti bendrovės reorganizavimą. Kiekvienas pajininkas turi teisę

susipažinti su bendrovės reorganizavimo projektu ir kitais su

reorganizavimu susijusiais dokumentais, taip pat šiuos dokumentus

kopijuoti ir nusirašyti. Bendrovė gali būti restruktūrizuojama

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrovės

teisinė forma keičiama ją pertvarkant pagal Civilinio kodekso

reikalavimus.

ŽŪB veikla gali būti nutraukta:

1) pasibaigus veiklos terminui;

2) nnarių susirinkimo nutarimu;

3) bendrovei bankrutavus;

4) atšaukus bendrovės registravimą už teisės pažeidimus;

5) teismo sprendimu, kai bendrovė šiurkščiai pažeidžia Lietuvos

įstatymus;

6) kitais bendrovės įstatuose numatytais atvejais.

Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos

pirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama teismo arba kreditorių

susirinkimo nutarimu, tai likvidacinė komisija skiriama šių

institucijų sprendimu. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam

bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai

likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba

(administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinkti

iš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius.

Narių susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti bendrovę, tvirtina

bendrovės nuosavybės paskirstymo, bendrovės turto pardavimo tvarką

bei sąlygas, nustato bendrovės likvidavimo terminus ir įpareigoja

vieną iš likvidacinės komisijos narių organizuoti ir kontroliuoti

pajamų bei sąnaudų apskaitą arba pasamdyti tam tikslui kvalifikuotą

asmenį ar tokių paslaugų įmonę.

Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia įstatuose

nurodytoje periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui bei

pajininkui raštu, o bendrovės kreditoriui – pasirašytinai ar

registruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir

privalo būti patenkinti per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo

dienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami,

kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo pareiškimo pretenzijoms

tenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėl

jų reikalavimų patenkinimo teismo tvarka. Šiems terminams pasibaigus,

savo pretenzijų nepareiškę arba nustatyta teismo tvarka nenorintys jų

išieškoti kreditoriai praranda teisę reikalauti, kad būtų pakeistas

priimtas bendrovės nuosavybės paskirstymo planas ir tenkinami jų

reikalavimai.

Bendrovės nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turto

dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas

padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio

pajaus vertei. Paskirsčius nariams ir pajininkams likusį turtą, apie

kiekvienam iš jų tekusį turtą pranešama registruotu laišku arba pranešimu

pasirašytinai įteikimo lape. Likviduojamos bendrovės turto perdavimas

kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos

protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu.

Kilus bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio arba narių ir pajininkų

bei likvidacinės komisijos gginčui dėl likusio turto ar turto dalies,

likvidacinė komisija sustabdo turto, dėl kurio ginčijamasi, dalijimą.

Šie tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismo

tvarka. Turtinių ginčų nagrinėjimas teisme nėra pagrindas bendrovės

likvidavimui sustabdyti.

Bendrovės nariams ir pajininkams, per vieną mėnesį po registruoto

pranešimo išsiuntimo ar įteikimo nepareiškusiems apsisprendimo dėl

jiems tenkančio turto atsiėmimo, turto dalis, priklausanti pinigais,

pervedama į asmeninę sąskaitą banke, o natūrinis turtas išdalijamas

proporcingai pagal pajus kitiems pajininkams

Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas. Jeigu

bendrovės narys ar pajininkas atsisako atsiimti likvidacinės

komisijos jam paskirtą turtą ir per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo

dienos nepasirašo turto grąžinimo dokumentuose, surašomas

protokolas, kuriame nurodoma, dėl kokių priežasčių jis atsisako

paskirto turto, ir įteikiamas arba pasiunčiamas registruotu laišku

bendrovės nariui ar pajininkui. Šis per 15 dienų nuo protokolo įteikimo ar

išsiuntimo turi teisę likvidacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui.

To nepadaręs, jis praranda teisę į jam skirtą turtą. Šis turtas

paskirstomas kitiems bendrovės nariams ir pajininkams proporcingai jų

pajams.

Išvados

Žemė ūkio bendrovės nariai ir pajininkai – bendrovės subjektai,

turintys didžiausią reikšmę bendrovėje. Jie turi turtines ir neturtines

teises bei pareigas, kuriose nurodyti dalyvavimo bendrovėje ypatumai.

Bendrovės nario teisės: perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės

nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui; siūlyti pakeisti

ar papildyti bendrovės įstatus; su bendrovės narių susirinkimų,

valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, rinkti

bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti įį juos išrinktas; gauti dalį

bendrovės pelno skolinti bendrovei lėšų ir pan. Bendrovės nario pareigos:

laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių

susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus,

dalyvauti bendrovės veikloje; tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu

dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose atlyginti bendrovei padarytą žalą

ir t. t.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai dalyvauja visoje bendrovės

veikloje: steigime, veikloje,valdyme, reorganizavime, likvidavime,

skirstant dividendus ir pan., todėl referate yra apibūdinami bendrovės

veiklos etapai, kuriuose dalyvauja šie nagrinėjami subjektai.

Rašant referatą, daugiausia buvo naudotas Žemės Ūkio Bendrovių

Įstatymas, įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

Naudota literatūra

J.Datas „Komercinės teisės subjektai“ , KTU, 1998

Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Bendrovių Įstatymas, „Valstybės žinios“1991

Nr.13-328

Lietuvos Respublikos Įmonių Įstatymas, „Valstybės žinios“1990 Nr.14-395

Interntiniai puslapiai:

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=2872

http://www.klaipeda.lt/senas/imoniuskyr.htm

http://comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/a0f45ec5d3e1386ac2256d480047a4d0?OpenDocum

ent

http://www1.vks.lt/publikacijos/straipsniai/VBstraipsniai/vb15.htm

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211227&Condition2=

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=216119&Condition2=

Related Posts