Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla pasienio kontrolės punktuose

Home / Teisė / Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla pasienio kontrolės punktuose

Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla pasienio kontrolės punktuose

Planas

1. Įvadas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos statusas, struktūra.

2. Dėstomoji dalis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla pasienio kontrolės punktuose:

2.1. asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolė:

2.1.1. asmens tikrinimas;

2.1.2. transporto priemonės tikrinimas;

2.1.3. asmenų ir transporto priemonių radiacinė kontrolė;

2.1.4. pagal kompetenciją valstybės muitų režimo užtikrinimas.

2.2. valstybinės migracijos procesų kontrolė;

2.3. pasienio kontrolės punktų režimo užtikrinimas:

2.3.1. pasienio kontrolės punkto teritorijos schemos ir darbo nuostatų

2.3.2. leidimų teikti atitinkamas paslaugas pasienio kontrolės punkto teritorijoje ir leidimų patekti į ppasienio kontrolės punktą išdavimas;

2.3.3. viešosios tvarkos pasienio kontrolės punkte užtikrinimas;

2.4. pasienio teisinio režimo ir kitų įstatymu nustatytų teisėtvarkos funkcijų pasienio ruože užtikrinimas.

3. Pabaiga. Pagrindiniai Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždaviniai Lietuvos Respublikai įstojus į Europos sąjungą.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos statusas, struktūra

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę. Valstybės sienos apsaugos tarnyba saugo valstybės sieną ssausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse, koordinuoja valstybės institucijų veiklą užtikrinant valstybės sienos teisinį režimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovauja Vidaus reikalų ministras per Tarnybos vadą, kuris yra aukščiausias Tarnybos pareigūnas, vadovaujantis Tarnybai, ją kontroliuojantis ir atsakantis už bbendrą struktūrinių padalinių veiklą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos centrinis struktūrinis padalinys – tarnybos štabas. Jis padeda Tarnybos vadui užtikrinti vieningą vadovavimą Tarnybos teritoriniams struktūriniams padaliniams. Tarnybos rinktinė yra teritorinis struktūrinis Tarnybos padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis Tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse. Tarnybos rinktinę sudaro kelios tarnybos užkardos tai – rinktinės struktūriniai padaliniai, įgyvendinantys nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtose pasienio ruožo dalyse.

Po 2001 m. įvykusios reorganizacijos valstybės sienos apsaugą, vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę vykdo 7 Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės. Sieną su Baltarusijos Respublika saugo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rinktinės, su Lenkijos Respublika – Lazdijų, su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi – Pagėgių, Lazdijų ir PPakrančių apsaugos rinktinės, su Latvijos Respublika – Pakrančių apsaugos, Šiaulių ir Ignalinos rinktinės.

Lietuvos Respublikos jūros sieną ir teritorinius vandenis saugo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, kuriai priklauso Klaipėdoje dislokuotas Patrulinių laivų būrys.

Ypatingos paskirties objektą – Ignalinos atominę elektrinę – nuo 1996 m. balandžio mėnesio saugo specializuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinys – Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė, kuri užtikrina Ignalinos atominės elektrinės perimetro saugumą, kontroliuoja transporto priemonių ir žmonių judėjimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudėtyje yra VVisagino pasieniečių mokykla, Aviacijos eskadrilė ir Užsieniečių registracijos centras, tai vienintelis Lietuvoje centras, skirtas laikinai apgyvendinti neteisėtai esančius ir neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla pasienio kontrolės punktuose

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai didžiąją dalį atliekamų funkcijų vykdo pasienio kontrolės punktuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu pasienio kontrolės punktas tai ”tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu įsteigta vieta, kurioje patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos”. Pasienio kontrolės punktus valstybės sienos perėjimo punktuose vidaus reikalų ministro teikimu, suderintu su kitomis valstybės institucijomis, įgaliotomis atlikti patikrinimą, steigia Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įrengti 47 tarptautiniai pasienio kontrolės punktai – 16 kelių, 16 geležinkelių, 11 vandenų ir 4 oro uosto. Šalies viduje esantys Vilniaus geležinkelio, Vilniaus, Kauno, Palangos ir Zoknių pasienio kontrolės punktai nepriskiriami konkretiems valstybės sienos ruožams, nors jų veiklą užtikrina už atitinkamų sienos ruožų apsaugą atsakingos Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės. Per tarptautinius pasienio kontrolės punktus valstybės sieną į abi puses gali kirsti visų šalių piliečiai, pasienio kontrolei pateikę reikalingus dokumentus. Per dvišalius pasienio kontrolės punktus ggali vykti tik Lietuvos ir tos valstybės, kurios pasienyje yra punktas, piliečiai. Per supaprastintus pasienio kontrolės punktus prie sienos su Latvija gali vykti tik Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai.

2.1. asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolė

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo kontrolę. Tikrina asmenų ir transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas. Vadovaudamiesi 2004 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-143 “Dėl pasienio tikrinimo tvarkos” pakeitimo nuo šių metų gegužės 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nežymės vykstančių per Lietuvos sieną Lietuvos, Europos Sąjungos valstybių narių bei Andoros, Islandijos, Lichtenšteino, Monako, Norvegijos, San Marino ir Šveicarijos piliečių kelionės dokumentų. Šių valstybių piliečių kelionės dokumentai galės būti žymimi tik tais atvejais, kai patys keliaujantieji to pageidaus. Vadovaujantis minėtu įsakymu supaprastinta pasienio tikrinimo tvarka.

2.1.1. asmens tikrinimas

Asmens tikrinimas pagal kontrolės lygį gali būti minimalus ir išsamus. Minimalaus asmens tikrinimo metu nustatoma asmens tapatybė, remiantis pateiktais kelionės dokumentais, tikrinama, ar kelionės dokumentas suteikia teisę vykti per valstybės sieną, ar jis galioja (ar nėra pasibaigęs galiojimo laikas), ar nėra padirbtas ar suklastotas.

Išsamaus asmens tikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai atlieka minimalaus tikrinimo veiksmus ir papildomai išsiaiškina aar asmens pateiktas kelionės dokumentas yra pripažįstamas tinkamu atvykti į Lietuvos Respubliką, ar jis turi galiojančią vizą (jei jis ją privalo turėti), koks atvykstančių užsieniečių vykimo tikslas, kelionės pobūdis, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar nėra įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.

2.1.2. transporto priemonės tikrinimas

Kelių motorinės transporto priemonės tikrinimas pagal kontrolės lygį gali būti minimalus ir išsamus. Minimalaus tikrinimo metu pagal pateiktą kelių motorinės transporto priemonės registravimo dokumentą nustatoma, ar jos tipas, markė, modelis, spalva, valstybinio numerio ženklas atitinka nurodytus registravimo dokumente, ar registravimo dokumentas yra galiojantis, ar jis nėra suklastotas. Patikrinama ar kelių motorinė transporto priemonė, jos priekaba paženklinta tos valstybės, kurioje ji įregistruota, skiriamuoju ženklu (lipduku), ar joje nėra pasislėpusių asmenų. Atliekant minimalų kelių motorinės transporto priemonės tikrinimą, paprastai keleiviai iš jos neišlaipinami.

Išsamaus tikrinimo metu be visų paminėtų veiksmų yra nustatoma, ar transporto priemonė nėra ieškoma, gali būti išardomos jos atskiros dalys, nuimamos muitinės ar kitos plombos bei atidaromos plombuotos ertmės, konteineriai, iškraunamos prekes ar atplėšiamos prekių pakuotės. Paprastai tai taikoma, jei pagal turimą informaciją arba pagal minimalaus kelių motorinės transporto priemonės tikrinimo metu įvertintą riziką tikėtina, kad jos vykimas per valstybės sieną yra neteisėtas arba

joje įrengtose slėptuvėse ar plombuotose patalpose, ertmėse, konteineriuose yra slepiami asmenys.

Minimalus asmens ir minimalus kelių motorinės transporto priemonės tikrinimai taikomi Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos piliečiams. Tais atvejais, jei pagal turimą informaciją arba minimalaus tikrinimo metu įvertintą riziką tikėtina, kad Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų prieš tai minėtų valstybių piliečių vykimas per valstybės sieną yra neteisėtas, jiems taikomas išsamus asmens arba kelių motorinės transporto priemonės tikrinimas.

Plaukiojimo priemonės, orlaivio, traukinio pasienio tikrinimas pagal kontrolės lygį taip pat gali būti minimalus arba išsamus. Minimalaus plaukiojimo priemonės, orlaivio ar traukinio pasienio tikrinimo metu tikrinami dokumentai, patvirtinantys plaukiojimo priemonės, orlaivio ar traukinio vykimo per valstybės sieną teisėtumą, tikrinama ar juose nėra pasislėpusių asmenų. Atlikdami išsamų patikrinimą Valstybės sienos apsaugos pareigūnai tikrina dokumentus, patvirtinantčius plaukiojimo priemonės, orlaivio ar traukinio vykimo per valstybės sieną, teisėtumą, tikrinant ar nėra pasislėpusių asmenų išardomos atskiros transporto priemonės dalys, nuimamos muitinės ar kitos plombos bei atidaromos plombuotos patalpos, eertmės, konteineriai, iškraunamos prekės ar atplėšiamos prekių pakuotės.

Nustatyti, neteisėtai kertantys valstybės sieną asmenys ir transporto priemonės, o taip pat asmenys, be leidimo įvežantys ar išvežantys šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines, pavojingas ar kenksmingas medžiagas, yra sulaikomi iki bbus priimtas atitinkamas sprendimas.

2.1.3. asmenų ir transporto priemonių radiacinė kontrolė

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, ir gabenamų krovinių radiacinę kontrolę. Per valstybės sieną neįleidžiami asmenys, transporto priemonės, gyvūnai, prekės, skleidžiantys padidintą jonizuojančiąją spinduliuotę, jeigu nepateikiami gydymą jonizuojančiosiomis medžiagomis ar radioaktyviųjų medžiagų teisėtą gabenimą patvirtinantys dokumentai. Apie tokius atvejus Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo nedelsdama informuoti Radiacinės saugos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministeriją.

2.1.4. pagal kompetenciją valstybės muitų režimo užtikrinimas

Pasienio kontrolės punktuose, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai atlieka ir muitinės pareigūnų funkcijas. Jie užtikrina, kad per tokius kontrolės punktus vykstantys asmenys, gabendami daiktus, už kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, laikytųsi nustatytųjų šių daiktų įvežimo (išvežimo) normų. Pasienio kontrolę atliekantys pareigūnai sulaiko neteisėtai gabenamas prekes. Nustatę muitų taisyklių pažeidimą ar kontrabandos gabenimo faktą, pareigūnai sulaiko asmenis, transporto priemones ir per sieną gabenamus krovinius, kol bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas.

2.2. valstybinės migracijos procesų kontrolė

Įgyvendindama valstybinę migracijos procesų kontrolę Valstybės sienos apsaugos tarnyba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną.

Tarnybos pareigūnai nustato ir įstatymų nnustatytam terminui sulaiko užsieniečius, neteisėtai kirtusius valstybės sieną, išsiaiškina jų asmens tapatybę ir užtikrina jų apsaugą Užsieniečių registravimo centre, kol dėl jų bus priimtas atitinkamas įgaliotų institucijų sprendimas. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius jų šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, taip pat išaiškina prašymo padavimo motyvus.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai priima grąžinamus iš kitų valstybių ir perduoda išsiunčiamus iš Lietuvos Respublikos asmenis.

2.3. pasienio kontrolės punktų režimo užtikrinimas

Pasienio kontrolės punktų teritorijoje galioja pasienio kontrolės punktų režimas, kurio užtikrinimas yra viena iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijų.

Asmenų ir transporto priemonių įleidimas į pasienio kontrolės punktus ir išleidimas iš jų kontroliuojamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės (jūrų uoste – ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos) darbuotojų.

2.3.1. pasienio kontrolės punkto teritorijos schemos ir darbo nuostatų rengimas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės ir teritorinės muitinės, kurių padaliniai atlieka patikrinimą pasienio kontrolės punkte, vadovai nustato pasienio kontrolės punkto teritorijos ribas, rengia teritorijos schemą ir pasienio kontrolės punkto darbo nuostatus, kuriuos suderina su kitų patikrinimą atliekančių valstybės institucijų teritorinių padalinių vadovais, o pasienio kontrolės punkto, esančio tarptautiniame oro uoste, geležinkelio stotyje, atvirame tarptautinei laivybai jūrų ar vidaus vvandenų uoste ir su Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos ir ūkio subjekto, kurio teritorijoje įsteigtas pasienio kontrolės punktas, vadovais. Pasienio kontrolės punkto teritorijos schemą ir darbo nuostatus tvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento vadovai kartu su ūkio subjektu, kurio teritorijoje steigiamas pasienio kontrolės punktas.

2.3.2. leidimų teikti atitinkamas paslaugas pasienio kontrolės punkto teritorijoje ir leidimų patekti į pasienio kontrolės punktą išdavimas

Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir teritorinė muitinė bendru sprendimu nustato maksimalų teikiančių atitinkamas paslaugas pasienio kontrolės punkto teritorijoje ūkio subjektų skaičių, išduoda leidimus verstis komercine ar kitokia veikla. Paslaugas teikiantys pasienio kontrolės punkto teritorijoje ūkio subjektai atrenkami pagal konkursą atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka. Teikiančių atitinkamas paslaugas ūkio subjektų darbuotojai būna tik susijusioje su jų veikla teritorijoje, patekti į patikrinimo zoną jie gali tik suderinę tai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.

Į pasienio kontrolės punktą įleidžiami pasienio kontrolės punkto teritorijoje dirbantys valstybės institucijų ir ūkio subjektų darbuotojai, pateikę tarnybinius pažymėjimus arba leidimus. Leidimų išdavimo pasienio kontrolės punkte, esančiame prie automobilių kelio, tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės departamentas, o geležinkelio stotyje, tarptautiniame oro uoste, atvirame tarptautinei laivybai jūrų ar vidaus vandenų uoste – ūkio subjektas, kurio teritorijoje yra pasienio kontrolės punktas, suderinęs tai su Valstybės sienos apsaugos ttarnybos rinktine, teritorine muitine ir Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija.

2.3.3. viešosios tvarkos pasienio kontrolės punkte užtikrinimas

Pasienio kontrolės punktų režimą patikrinimo zonoje užtikrina ir kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir muitinė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai palaiko viešąją tvarką, užtikrina visuomenės rimtį, kertančių valstybės sieną asmenų ir pasienio kontrolės punkte dirbančių pareigūnų saugumą, tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį. Kontroliuoja asmenų, transporto priemonių judėjimą pasienio kontrolės punkto teritorijoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę taikyti administracinės atsakomybės priemones asmenims už pasienio teisinio režimo ir (ar) pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus. Pasienio kontrolės punktų režimo pažeidimais nelaikomi veiksmai, padaryti dėl nenumatytų aplinkybių: nelaimingo atsitikimo, avarijos, stichinės nelaimės, pavojaus laivo (orlaivio) saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba kitų priverstinių priežasčių.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimai ir nurodymai pasienio kontrolės punktų režimo užtikrinimo klausimais privalomi visiems patikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir vykdančių ūkinę veiklą pasienio kontrolės punktų teritorijoje ūkio subjektų darbuotojams, kertantiems ir nekertantiems valstybės sienos asmenims, turintiems teisę disponuoti prekėmis, kurios laikomos muitinės prižiūrimose vietose. Visi asmenys privalo turėti ir pareigūnų, kontroliuojančių pasienio kontrolės punktų režimą, reikalavimu pateikti dokumentus, įrodančius jų teisėtą

buvimą pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Visi neteisėtai patekę į pasienio kontrolės punktą asmenys sulaikomi.

2. 4. pasienio teisinio režimo ir kitų įstatymu nustatytų teisėtvarkos funkcijų pasienio ruože užtikrinimas

Be jau paminėtų funkcijų vykdomų pasienio kontrolės punktuose Valstybės sienos apsaugos tarnyba užtikrina pasienio teisinį rėžimą, išduoda laikinus ir nuolatinius leidimus būti ar patekti į valstybės sienos apsaugos zoną, leidimus vykdyti jos teritorijoje ūkinę ar komercinę veiklą, užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos apsaugos objektuose. Taip pat vykdo sienos demarkavimo darbus, įrengia ir prižiūri vvalstybinės sienos apsaugos ženklus bei kitus valstybės sienos apsaugos objektus ir įrenginius, užkardo ir tiria pasienio incidentus, dalyvauja bendroje pasirengimo krašto gynybai sistemoje, paieškos ir gelbėjimo veikloje bei katastrofų pasekmių jūroje likvidavimo darbuose.

3. Pagrindiniai Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždaviniai Lietuvos Respublikai įstojus į Europos sąjungą

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare pagrindinis strateginis sienos apsaugos tarnybos tikslas – pasiekti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį. Jau įdėta daug pastangų derinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklą su Europos sąjungos kkeliamais reikalavimais, įgyta nemažai patirties įsisavinant Europos sąjungos metodinę ir finansinę paramą, skirtą Lietuvos sienų apsaugai sustiprinti. Europos Sąjunga ir ateityje ketina skirti pakankamai lėšų Lietuvos valstybės sienų apsaugai. Šios investicijos bus skirtos ir techninei bazei išvystyti, ir pareigūnams apmokyti, kkovoti su nelegalia migracija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir narkotikais, kontrabanda.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis bei gretimų valstybių pasienio apsaugos tarnybomis ir siekia užtikrinti, kad asmenų judėjimas per sienas vyktų sklandžiai ir atitiktų tarptautinių sutarčių nustatytą tvarką. Lietuvos pasieniečiai tarptautiniu mastu dalyvauja daugiašalėse operacijose, keičiasi duomenimis pagal Baltijos Tarybos Darbo grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu Operatyvinio komiteto, Baltijos jūros regiono valstybių sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimo konferencijos, Tarptautinio migracijos politikos plėtros centro, kitų organizacijų veiklos planus.

Taigi šiuo metu svarbiausi Valstybės sienos apsaugos tarnyba veiklos uždaviniai – palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą, pasiekti narystės Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį ir sklandžiai įsilieti bendrą Europos Sąjungoje sienų apsaugos struktūrą, tapti Šengeno informacinės sistemos dalimi.

Naudotos literatūros iir teisės aktų sąrašas

1. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas // Žin. 2000 Nr. 42 –1192.

2. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas // Žin. 2000, Nr. 92 – 2848.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo” // Žin. 2001, Nr. 12 – 346.

4. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl pasienio tikrinimo tvarkos pakeitimo” // Žin. 2004, Nr. 69 – 2435.

5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vvado ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymas “Dėl patekimo į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, taisyklių patvirtinimo” // Žin. 2001, Nr. 78 – 2743.

6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymas Nr. 9 “Dėl nuostatų patvirtinimo” // Žin. 2001, Nr. 39 – 1387.

7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos interneto puslapis http://www.pasienis.lt/index.html

8. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. V., 2001

Related Posts