PIRKIMO -PARDAVIMO SUTARTIES SUDARYMAS

Home / Teisė / PIRKIMO -PARDAVIMO SUTARTIES SUDARYMAS

TURINYS

Turinys…………………………1

Įvadas…………………………2

1. Pirkimo – pardavimo sutarties turinys, forma…………….3

2. pirkimo – pardavimo sutarties dalykas…………………3

3. Bendrosios pirkėjo pareigos ir teisės…………………3-4

4. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės………………4- 5

5. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumai…………..6

5.1 Pardavėjo pareigos parduodant daiktus vartotojui…………..6ĮVADAS

Pirkimo- pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise priklausančias sutarties punkte numatytas prekes pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pradėjau rašyti apie pirkimo pardavimo- pardavimo sutartį, nes atlikdama praktiką UAB „Telšių agrochemiją“ labai daug aptikau šių sutarčių. Be šių ssutarčių įmonė negauna iš tiekėjų prekių ir be šių sutarčių netiekia gautų prekių.

Įmonė prekiauja trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis. Prekes perka iš Lietuvos ir užsienio ūkio subjektų . Sudaromos sutartys su bendros ir Lietuvos užsienio kapitalo įmonėmis, tai UAB „Kemira GrowHow“ ir UAB „ Kesko Agro Lietuva“ bei Lietuvos įmonės AB „Achema“, UAB „ARVI“ ir ko, UAB „Agrokoncerno“ grupė.

Prekes realizuoja fiziniams asmenims, žemės ūkio kooperatyvams, ūkininkams. Užsiima tiek didmenine tiek mažmenine prekyba. Atsiskaitoma su tiekėjais per 30 dienų po vagonų ggavimo. Jei geresnės sąlygos- daromas išankstinis apmokėjimas. Metinė apyvartą (trąšos, augalų apsauga, paslaugos) vienas milijonas du tūkstančiai litų.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų žinoti, kokias jis turi teises, pirkdamas daiktus savo asmeniniams, šeimos , namų ūkio poreikiams ar savo verslui. Tuomet ggalima efektyviau apginti savo, kaip vartotojo teises. Civiliniame kodekse vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi, jam suteikiamos papildomos teisės, o pardavėjui nustatomos papildomos pareigos.

Šio darbo ir praktikos tikslas buvo daugiau sužinoti apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, jos dalyką, turinį, apie pirkėjo ir pardavėjo teises bei pareigas.1. PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES TURINYS, FORMA

Pirkimo – pardavimo sutartis- tai kai viena šalis(pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą ar prekę kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoją priimti daiktą ar prekę ir sumokėti už jį nustatytą piniginę sumą. Pirkimo – pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo – pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles.

Parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekybė, techninės charakteristikos ir kokybė nurodytos sutarties priede, kur jie yyra neatskiriama sutarties dalis .2. PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES DALYKAS

Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai. Dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį. Jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto ar prekės pavadinimą ir kiekį, pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga ddėl sutarties dalyko laikoma suderinta.

3. BENDROSIOS PIRKĖJO PAREIGOS IR TEISĖS

Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytuose vietoje. Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Pirkėjas privalo sumokėti kitas sutartyje ar įstatymuose numatytas pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo išlaidas. Pirkimo – pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir įregistruoti viešąjame registre, jei nustato tai įstatymas. Pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre. Tik išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Jei pirkėjas turi pakankamą pagrindą manyti, kad dėl pardavėjo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų ar prekių išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo, jis gali sustabdyti kainos mokėjimą. Išskirtinis atvejas, kai pardavėjas užtikrina galimų pirkėjo nuostolių atlyginimą.

Pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinės pasekmės:

1. jei kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o kaina nesumokėta. Pardavėjas atsisako sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauja daiktus iš pirkėjo.

2. jei nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėta daikto kainos dalį, kai daiktas- dalusis.

3. pirkėjas tampa nemokus, pardavėjas negali išreikalauti daiktų, už kuriuos nesumokėta.

Pirkėjo pareiga yyra priimti daiktą. Išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį. Jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, tai pirkėjas imasi priemonių atlikti veiksmus, kurie pagal įprastai reiškiamus reikalavimus būtini, kad daiktai būtų tinkamai perduoti ir priimti. Pirkėjas pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus. Pirkėjas įsipareigoja :

1. priimti nupirktus prekes:

2. sumokėti už jas nustatytą kainą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pirkėjas turi teisę:

1. reikalauti perduoti jam prekes;

2. reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu;

3. atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui prekių.

4. BENDROSIOS PARDAVĖJO PAREIGOS IR TEISĖS

Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus arba prekes pirkėjui. Jei sutartyje nenumatyta ko kito, pardavėjas privalo perduoti daiktus, prekes kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu. Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus, prekes pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus, prekes valdyti.

Pardavėjas kartu su daiktais, prekėmis privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į juos, kai to reikalauja sutartis ir civilinis kodeksas. Jei pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų, prekių konkrečioje vietoje, tai daiktų, prekių perdavimų pagal civilį kodeksą laikoma:

1. jei pirkimo-pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą,- daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis jjuos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita;

2. kai daiktus reikia paimti iš tam tikrų atsargų arba pagaminti ir šalys sutarties sudarymo .metu apie tai žinojo,- daiktų pateikimas pirkėjui ar jo nurodytam asmeniui disponuoti daiktų atsargų buvimo arba gaminimo vietoje;

Daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui.

Daikto, prekių duodami vaisiai ir pajamos priklauso pirkėjui nuo jų perdavimo. Pardavėjas privalo laiku pristatyti daiktą ar prekę kaip tai numatyta sutartyje. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai, prekės turi būti perduotos per protingą terminą po sutarties sudarymo. Šiam atvejui taikomas civilinio kodekso 6. 53 straipsnis.

Pardavėjo pareiga yra patvirtinti daiktų, prekių nuosavybės teisę. Jis privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Panaikinti – perduodamų daiktų įkeitimą nepaisydamas to, ar įkeitimas buvo įregistruotas ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinką pirkti. Pardavėjas privalo patvirtinti, kad daiktai, prekės neareštuoti.

Pardavėjo įsipareigoja:

1. perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

2. saugoti prekes ir neleisti joms pablogėti iki prekių perdavimo pirkėjui;

Pardavėjas turi teisę:

1. reikalauti, kad pirkėjas priimtų prekes ir sumokėtų šioje sutartyje nustatytą kainą;

2. reikalauti, kad pirkėjas atlygintų nuostolius, padarytus prekių priėmimo uždelsimu;

3. atsisakyti nuo sutarties ir

pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti prekes arba sumokėti už jas nustatytą kainą.

5.VARTOJIMO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARČIŲ YPATUMAI

Kai pirkėjas išsirenka perkamą kilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams (ne komerciniams ar darbo) ar kitaip išreiškia savo valią pirkti, laikoma, kad nuo susitarimo momento yra sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Jei įstatymai ar sutaris nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkėjas išsirenka perkamą daiktą arba kitokiu būdu pareiškia ssavo valią.

5.1 PARDAVĖJO PAREIGOS PARDUODANT DAIKTUS VARTOTOJUI

Sudarant vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjui draudžiama nustatyti, kad sutartis

bus sudaryta tik tuo atveju, kai tam tikromis sąlygomis vartotojas nupirks atitinkamą daiktų kiekį; duoti pirkėjui dovanų ar priedą prie daikto, išskyrus reklaminius priedus ir nusipirkto daikto priklausinius; įkyriai siūlyti pirkėjui daiktus ar paslaugas, nurodant vitrinose ar kitur tariamą kainų sumažinimą.

Kai pardavėjas pažeidžia šiuos reikalavimus, pirkėjas dėl jo teisių pažeidimo gali kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ar teismą.

Kartu reiktų žinoti, kkad pardavėjas privalo informuoti pirkėją apie parduodamų daiktų kokybę, jų kainą (įskaitant visus mokesčius), vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą; pardavėjas turi užtikrinti, kad kaina pardavimo ir standartinio vieneto kaina būtų gerai matoma, lengvai įskaitoma ir ssuprantama. Pardavėjas taip pat privalo suteikti galimybę pirkėjui prieš perkant daiktus juos apžiūrėti, pardavėjas turi parodyti pirkėjui, kaip daiktas veikia, arba pademonstruoti, kaip jį naudoti.

Jeigu pirkėjas sugadino daiktą, nes negavo informacijos kaip juo naudotis, pardavėjas privalo atsakyti už daiktų trūkumus, atsiradusius po daikto perdavimo pirkėjui.

5.2 VARTOTOJO TEISĖS, KAI JIS ĮSIGIJO NETINKAMOS KOKYBĖS DAIKTĄ

Civilinis kodeksas nustato, kad gali būti parduodami tik tinkamos kokybės daiktai. Jeigu pirkėjas įsigijo netinkamos kokybės daiktą, jis turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: pirma, pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, antra, sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus. Jeigu pardavėjas per protingą termin.ą trūkumų nepašalino, pirkėjas gali pats juos pašalinti ir pareikalauti iš pardavėjo atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. VVartotojas taip pat gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai pastaruoju būdu atsisakoma netinkamos kokybės daikto, pardavėjas turi savo sąskaita atsiimti grąžinamą daiktą, grąžinti pirkėjui už daiktą sumokėtą sumą ir negali reikalauti iš pirkėjo tos sumos, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo.

Jeigu nenustatytas kokybės garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas, vartotojas gali pareikšti savo reikalavimus dėl daiktų trūkumų ne vėliau kaip per dvejus mmetus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai bei sutartis nenumato ilgesnio termino.

Jeigu garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas nustatytas, tačiau daikto trūkumus, kurie jau buvo iki daikto perdavimo Jums, pastebėjote tik pasibaigus šiam terminui, taip pat turite teisę pareikšti reikalavimus pardavėjui nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, nežiūrint į tai, kad garantijos terminas jau pasibaigęs.

Visus minėtus vartotojo reikalavimus, įsigijus netinkamos kokybės prekių, pardavėjas privalo vykdyti. Jeigu pardavėjas šių reikalavimų nevykdo, pirkėjas gali pateikti savo reikalavimus pardavėjui raštu, o šis, gavęs raštišką pirkėjo kreipimąsi, privalo per 3 dienas kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie ūkio ministerijos (dėl ne maisto prekių) arba į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (dėl maisto prekių) dėl prekės kokybės įvertinimo ir, gavęs išvadas, nedelsiant informuoti pirkėją. Pirkėjas taip pat gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Civilinis kodeksas gina vartotoją net ir tuo atveju, kai jis nusiperka tinkamos kokybės daiktą, bet vėliau pastebi, kad jam netinka daikto spalva, forma ar kt. (pvz.: nusipirkus netinkamos spalvos kilimą). Tokiu atveju pirkėjas gali per 14 dienų nuo daiktų perdavimo jam, pareikalauti pakeisti nusipirktus daiktus analogiškais kitos spalvos, formos, matmenų, modelio ar komplektiškumo daiktais, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojimo savybės, ddaiktas nepraradęs prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, kad daiktą pirko iš to pardavėjo.

Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodyta, kokių daiktų, kai jie yra tinkamos kokybės, pirkėjas negali reikalauti pakeisti: kosmetikos preparatų, laikrodžių, spausdintų knygų, audinių, kojinių, apatinių drabužių, tauriųjų metalų dirbinių, išskyrus dirbtinę bižuteriją, šviestuvų, žaislų ir kt.

Vartotojai dažnai nežino, kokias jie turi teises, kai jų namuose, gatvėje, darbe ar kitose patalpose, kurios nėra skirtos prekybai, prekybos agentai siūlo pirkti įvairias prekes, todėl įsigiję nekokybišką prekę, neišvengiamai patiria nuostolių.

Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose, privalo įteikti pirkėjui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta dokumento įteikimo vartotojui data, daikto pavadinimas, daikto kaina, įskaitant visus mokesčius, pardavėjo pavadinimas ir adresas, asmens vardas ir pavardė, kuriam vartotojas gali adresuoti sutarties atsisakymą ir kt. Vartotojai turėtų reikalauti iš pardavėjų tokio dokumento, nes šis dokumentas suteikia visą reikalingą informaciją apie pardavėją ir galimybę efektyviai ginti savo pažeistas teises (pvz. kai nusipirksite nekokybišką daiktą).

Jeigu ne prekybai skirtose patalpose įsigijote netinkamos kokybės daiktą, turite teisę atsisakyti sutarties (ją sudarėte nupirkdami daiktą ar kitaip išreikšdami valią pirkti) per 7 dienas nuo minėto dokumento gavimo dienos pranešdami apie tai pardavėjui. Daiktą grąžinti pardavėjui galite, jeigu jo nesugadinote ir daikto išvaizda iš esmės nnepasikeitė. Daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimai norint apžiūrėti daiktą nelaikomi esminiais daikto išvaizdos pakeitimais.

Pardavėjas,. gavęs pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti iš pirkėjo grąžinamą daiktą ir grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Pardavėjas neturi teisės išskaičiuoti sumos, kuria sumažėjo daikto vertė dėl daikto ar jo pakuotės išvaizdos pakeitimų.

Jeigu nutiko taip, kad pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose, nedavė Jums jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta informacija apie daiktą ir apie pardavėją, vis tiek galite grąžinti įsigytą prastos kokybės daiktą: atsisakyti sutarties galite per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai įsigijote daiktą (sudarėte sutartį) ir informuoti apie tai pardavėją.

Jeigu pardavėjas nevykdo Jūsų reikalavimų, turite teisę kreiptis į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos dėl pirkėjų (vartotojų) pažeistų teisių gynimo ir į teismą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo.

IŠVADOS

1. Įmonėje trąšų ir augalų apsaugos priemonių įsigijimas ir realizavimas vykdomas tik pagal pirkimo – pardavimo sutartis.

2. Teisines pasekmes pirkimo – paradavimo sutartyje sukelia tik tuo atveju jei jų turinys ir forma atitinka įstatyme nustatytus turinio ir formos reikalavimus.

3. Pirkimo – paradavimo sutarties būtinasis elementas yra sutarties dalykas, tai yra, dėl ko šalys susitaria.

4. Pirkimo – paradavimo sutartyje šalys savo ketinimus sekmingai įgyvendinti gali bei pažeistas

teises apginti sugebės tuo atveju, jeigu sutartyje bus konkrečiai apybrėžtos pardavėjo ir pirkėjo teisės ir pareigos.

5. Pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus apsprendžia pirkimo- pardavimo objekto specifika.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas,( Žin.,7 2000 07 18 Nr. VIII-18

Related Posts