Netesybų referatas

Home / Teisė / Netesybų referatas

Turinys:

1. Įžanga…………………………1 psl.

2. Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas……………….2 psl.

2.1 Netesybų samprata…………………………2 psl.

2.2 Netesybų formos…………………………3 psl.

2.3 Netesybų bruožai…………………………4 psl.

2.4 Netesybų rūšys…………………………4 psl.

3. Netesybų formos…………………………5 psl.

3.1 Delspinigiai ir bauda…………………………6 psl.

4. Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma………………6 psl.

4.1 Teismų praktika…………………………8 psl.

5. Išvados…………………………10 psl.

6. Literatūros sąrašas…………………………11 psl.

Įžanga

Civilinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kilęs iš Romėnų teisės laikų, t.y. sutartys turi būti vykdomos. Iš to yra įtvirtinta nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ir sutarties nurodymus, o jeigu tokių nnurodymų nėra – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Kiekviena iš šalių turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrai šaliai atlikti savo pareigas.

Tačiau tenka pripažinti, jog rinkos ekonomikos sąlygomis visada yra tikimybė, kad skolininkas neįvykdys arba netinkamai įvykdys prievolę tiek dėl subjektyvių, tiek dėl objektyvių priežasčių.

Todėl prievolių įvykdymas turi būti saugomas ir realizuojamas teisinėmis priemonėmis, kurios turi prievartos pobūdį. Tokias priemones nustato įstatymai ir jos yra labai įvairios.

Savo darbe pasirinkau nagrinėti vieną iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų –– netesybas( delspinigiai, bauda).

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiausiai naudojamos prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų. Rečiau netesybos taikomos prievoliniuose santykiuose tarp fizinių ir juridinių asmenų, kaip antai: paskolos fiziniams asmenims suteikimo santykiuose, butų nuomos santykiuose.

Manau, kad ši ttema yra aktuali teisinei praktikai ir savo darbe stengsiuosi trumpai aptarti prievolės įvykdymą užtikrinant netesybomis (delspinigiais, bauda). Kuo plačiau mėginsiu aprašyt netesybų sampratą, paminėsiu jos bruožus, formas, rūšis.

Svarbu susipažinti ir su netesybų ieškinio senaties terminais, taip pat nuo šio darbo yra neatsiejama ir civilinė atsakomybė, kurios vieną iš formų ( netesybas ) taip pat aprašysiu. Žinoma, šiai temai svarbu ir teismų praktika, kuri atskleidžia praktinę netesybų pusę.

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas

Kaip jau buvo paminėta, prievoliniai santykiai yra viena iš teisinių santykių rūšių, todėl jų prievolių įvykdymas turi būti saugomas ir realizuojamas teisinėmis priemonėmis, kurios turi prievartos pobūdį. Tokias priemones nustato įstatymai ir jos yra labai įvairios.

Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų ( su kuriuo, beje, yra susiduriama dažniausiai ) –– netesybos. LR Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia taip – ,, Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiai pripažįstamas Europos kontinentinės teisės sistemoje. Šiose šalyse netesybos suprantamos kaip pinigų suma arba kitokia sutartyje numatyta turtinė vertybė, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę.

Anglų-amerikiečių teisėje ir Europos kontinentinėje teisėje netesybų samprata skiriasi. Anglų-amerikiečių teisėje nėra vvieningos netesybų sampratos, t. y. skiriamos dvi sąvokos: iš anksto apskaičiuoti nuostoliai ir bauda.

Anglų teisės sistemoje laikomasi principo: jeigu atitinkama sutarties sąlyga buvo teismo kvalifikuota kaip iš anksto apskaičiuoti nuostoliai, tai kreditorius tokią sumą ir gaus sutarties pažeidimo atveju, nors dėl tokio pažeidimo jis nepatyrė nuostolių. Anglų ir amerikiečių teismų praktikoje nusistovėjęs toks precedentas: jeigu teismas nustato, kad iš anksto apskaičiuota nuostolių suma sutartyje nustatyta aiškiai skolininko nenaudai, tai tokia sąlyga kvalifikuojama kaip bauda, ir skolininkas privalo įrodyti tikrųjų nuostolių dydį, jeigu nori, kad jie būtų atlyginti.

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiai taikomos vidaus ir tarptautinėje komercijoje. Jų taikymas skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, nes net ir sumokėjęs netesybas, jis vis vien neatleidžiamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, išskyrus įstatyme arba sutartyje numatytus atvejus. Skolininkas neatsako už prievolių neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu jis fiziškai negalėjo jų įvykdyti dėl stichinės nelaimės ar kitų forsmažorinių (force majore), t.y. nepriklausančių nuo jo valios, aplinkybių (pvz., karantino, sausros ir kt.).

LR Civilinio kodekso šeštos knygos komentare yra teigiama, jog netesybų teisinė prigimtis dvejopa:

• jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę;

• netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Kitaip tariant, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą, tačiau jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių ddydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti.

Netesybos yra kartu ir civilinės atsakomybės forma, tai jas galima taikyti tik jeigu skolininkui galima taikyti civilinę atsakomybę, o būtent yra civilinės atsakomybės sąlygos, kai galima skolininko civilinė atsakomybė netesybų forma (prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, o įstatymų numatytais atvejais – ir skolininko kaltė dėl prievolės neįvykdymo.)

LR Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje yra nurodyta, jog netesybas gali nustatyti:

• įstatymas (netesybos pagal įstatymą);

• šalių sutartis ( sutartinės netesybos);

• teismas.

( Pvz.: Civilinio kodekso 6.215 str. teismui yra suteikta teisė skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti prievolę natūra, nevykdymą.). Taip vadinamas netesybas pagal įstatymą, šalys gali sutartimi padidinti, bet neturi teisės jų mažinti ar apskritai jas panaikinti, jeigu įstatymas nenurodo ko kito.

Taip pat LR Civilinio kodekso 6.71 str. numato dvi netesybų formas:

1) bauda, kuri nustatoma konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Pavyzdžiui, tiekimo sutartyje numatoma, kad už prekės suženklinimo pažeidimą pirkėjas privalo sumokėti 50 lt baudą arba už netinkamos kokybės prekės patiekimą tiekėjas privalo sumokėti 20 % šios prekės vertės baudą.

2) delspinigiai – tai taip pat sutartyje ar įstatyme nustatoma pinigų suma, kuri skaičiuojama tam tikru procentiniu dydžiu (dažniausiai nuo 0,5 % iki l %) nuo laiku neįvykdytos pagrindinės prievolės sumos iir mokama už kiekvieną praleistą dieną ar kitokį laikotarpį (savaitę, dekadą, mėnesį).

Plačiau apie delspinigių ir baudos skirtumus pakalbėsiu kitame skyrelyje.

Taip pat reikia paminėti, jog ,, teorijoje netesybų sąvoka suprantama dvejopai: plačiąja ir siaurąja prasme.“

1) plačiąją prasme netesybų sąvoka suprantama kaip terminas, kuris apibūdina visas įstatymo arba sutarties nustatomas pinigų sumas, kurias skolininkas privalo mokėti kreditoriui, nepriklausomai nuo to, kaip tas mokamas sumas vadina. Tai gimininė sąvoka, kuri apima baudas, delspinigius ir netesybas siaurąją prasme.

2) netesybomis siaurąja prasme vadinama įstatyme ar sutartyje numatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta. Ji nustatoma taip pat kaip ir bauda.

Rusų teisėje taip pat yra naudojamas netesybų institutas, pastarieji savo teisinėje literatūroje išskiria pagrindinius netesybų bruožus:

• netesybų dydis jau žinomas šalims nuo pat įsipareigojimo atsiradimo;

• netesybos yra išieškomos už prievolės neįvykdymo faktą, nepriklausomai nuo to, ar kreditoriui yra padaryti nuostoliai;

• galimybė šalims pačioms nustatyti netesybų dydį, sąlygas ir išieškojimo tvarką;

• imperatyviai nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis;

• jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti;

• netesybos – tai civilinės atsakomybės forma.

Kalbant apie netesybų privalomą rašytinę formą, reikėtų paminėt, jog šalių susitarimas dėl netesybų visais atvejais turi būti sudarytas raštu, nesvarbu, kokia forma yra nustatyta pagrindinei prievolei, kurios įvykdymas

užtikrinamas netesybomis. Toks reikalavimas aiškinamas tuo, kad netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Tačiau šio reikalavimo pažeidimas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio. Taip pat jeigu pagrindinė prievolė patvirtinta notaro, susitarimui dėl netesybų pakanka paprastos rašytinės formos.

Nors rusų literatūroj ir nėra paminėta, tačiau galima išskirt dar vieną tarsi ir netesybų požymį, kuris yra numatytas LR Civilinio kodekso 6.74 straipsnyje: ,,jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis.“

Kadangi prievolė, ssusijusi su netesybų mokėjimu, yra papildoma, šalutinė, palyginti su pagrindine prievole, kurios įvykdymą užtikrina netesybos, netesybų likimas priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo. Negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir susitarimas dėl netesybų. Tačiau susitarimo dėl netesybų negaliojimas neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimui net ir tuo atveju, kai buvo įtrauktas į sutartį, iš kurios atsirado pagrindinė prievolė.

Valstybių teisės sistemose netesybos skirstomos į atskiras rūšis pagal jų santykį su kreditoriaus patirtais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo.

Pagal tai, kiek ir kaip netesybos (baudos, delspinigiai) padengia nnuostolius, atsiradusius dėl skolininko prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jos gali būti keturių rūšių: įskaitinės, išimtinės, baudinės ir alternatyvinės:

1) įskaitinės netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai nuostoliai kreditoriui atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos. Pvz., netesybų (baudos ar delspinigių) už pprievolės neįvykdymą išieškota 5 000 Lt, o nuostolių dėl pažeidimo susidarė 10 000 Lt. Skolininkas šiuo atveju privalo sumokėti kreditoriui dar 5 000 Lt;

2) išimtinės netesybos yra tokios, kai už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą galima išieškoti iš skolininko tik netesybas (baudą ar delspinigius), bet negalima išieškoti jokių kitokių lėšų nuostoliams atlyginti. Laikoma, kad netesybos yra iš anksto nustatyta galimų nuostolių maksimali suma;

3) baudinės netesybos yra tokios, kai iš skolininko galima išieškoti ne tik netesybas (baudą ar delspinigius), bet ir nuostolius, kurie susidarė kreditoriui dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Ši netesybų rūšis ypač nepalanki skolininkui ir dažniausiai taikoma užtikrinti prievolėms, kurios turi ypač svarbią reikšmę šalių interesams;

4) alternatyvinės netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali būti išieškomos arba netesybos (bauda ar delspinigiai), aarba nuostoliai. Šiuo atveju kreditoriui suteikiama pasirinkimo teisė įvertinti, kas jam naudingiau – išieškoti netesybas arba išreikalauti nuostolių atlyginimą.

Netesybų paskirtis – skatinti realų, tinkamą ir savalaikį prievolės įvykdymą. Todėl visų rūšių netesybos, išskyrus išimtines, turi kompensacijos ir baudos elementus. Visos jos nustatomos iš anksto ir gali būti išieškomos nepriklausomai nuo nuostolių dydžio, o kai kada – net jų nesant.

Netesybų formos: delspinigiai ir bauda

Civiliniuose įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose, sutarčių sudarymo praktikoje vartojamos sąvokos: „netesybos“, „bauda“, „delspinigiai“. Sąvokos „bauda“, „delspinigiai“ iš esmės yyra „netesybos“, tačiau kiekviena iš jų turi savo ypatumus, todėl galima kalbėti apie netesybų formas.

Viena iš sutartinės atsakomybės rūšių, plačiai naudojama prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų bei apsauganti kreditoriaus interesus, yra delspinigiai. Priešingai nei kita netesybų forma – bauda, delspinigiai ne tik skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet ir verčia ją įvykdyti kuo greičiau.

Dėl delspinigių sąvokos nei teorijoje, nei praktikoje audringų ginčų nekyla. Delspinigiai apibrėžiami:

• kaip įstatymu arba sutartimi nustatyta pinigų suma, nustatoma procentiniu dydžiu nuo laiku neįvykdytos arba neįvykdytos tinkamai prievolės sumos ir mokama už kiekvieną praleistą dieną ar kitą nustatytą laiko tarpą.

Bauda taip pat dažnai sutinkama teisinėje praktikoje kaip sutartinės atsakomybės rūšis. Pastarąją apibrėžiame taip:

• bauda – tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta tvirta pinigų suma arba procentinis dydis nuo pažeistos prievolės sumos, kurią skolininkas privalėjo sumokėti kreditoriui.

Iš duotos baudos sąvokos galima padaryti išvadą, kad bauda gali būti iš anksto nustatyta tvirta pinigų suma arba procentiniu dydžiu apskaičiuota nuo pažeistos prievolės sumos. Taigi nesvarbu, ar bauda nustatyta tvirta pinigų suma ar procentiniu dydžiu už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, ji visada bus išreiškiama tvirta pinigų suma.

Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma

Atsakomybė bendriausia prasme suprantama kaip dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių reikalavimų paisymas. Žmogus yra atsakingas už savo poelgius, kiekvieną jo ppoelgį galima vertinti pagal tam tikrų elgesio taisyklių atitinkamoje srityje reikalavimus. Priklausomai nuo to, kokioje srityje asmuo veikia, atitinkamoje srityje galiojančios elgesio taisyklės numato, kokiu būdu žmogus privalo elgtis.

Nagrinėdamas savo temą tikriausiai suklysčiau, jei neaptarčiau ir kitos netesybų pusės. Viename skyrelyje jau minėjau, kad netesybų teisinė prigimtis dvejopa:

• jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę;

• netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Netesybų teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 str., 6.258 str.). Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio.

Taigi, manau verta trumpai pakalbėti apie netesybas kaip civilinės atsakomybės formą.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja:

,,1. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

2. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). .“

Kaip kalbama 1 straipsnio dalyje, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Netinkamas prievolės įvykdymas gali pasireikšti įvairiais būdais – visišku prievolės neįvykdymu, įvykdymo kokybės pažeidimu, bendradarbiavimo stoka, imperatyvių teisės normų, papročių, tam tikrų profesinės veiklos taisyklių pažeidimu ar pan.

2 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė aatsakomybė gali pasireikšti dvejopai – atlyginant nuostolius arba sumokant netesybas (delspinigius, baudą).

Šioje vietoje manau reikėtų aptarti netesybų ir nuostolių skirtumus, bei jų santykį:

• netesybos yra iš anksto nustatytos, tiksliai fiksuojamos, o nuostoliai yra neapibrėžtas dydis, paaiškėja neįvykdžius prievolės ar netinkamai ją vykdant. Žalos padarymo atveju nuostoliai atsiranda dėl neigiamų tiesioginių pasekmių (žala), arba kreditorius yra priverstas daryti būtinas išlaidas, ar nuostoliai didėja skolininkui laiku nevykdant prievolės atlyginti žalą (negautos pajamos);

• netesyboms išieškoti nustatytas trumpas senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis – šeši mėnesiai), o žalos atlyginimo reikalavimui nustatytas nors ir sutrumpintas, bet daug ilgesnis terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis – treji metai);

• netesybos gali būti diferencijuojamos pagal teisės pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį (atitinkamai nustatoma didesnė ar mažesnė bauda, didesnis ar mažesnis delspinigių tarifas – 0,02 ar 0,05 procento), tuo tarpu žalos atlyginimas nuo to, kokių teisės normų pažeidimu padaryta žala ar nuostoliai, nepriklauso, nuostoliai yra objektyvus teisės pažeidimo rezultatas ir nediferencijuojamas pagal prievolių reikšmingumą;

• netesyboms išieškoti nereikia visų civilinės atsakomybės pagrindų, pavyzdžiui, nereikia, kad būtų nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp priešingų teisei veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Nuostoliams išieškoti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Kalbant toliau apie netesybas, kaip apie sutartinės atsakomybės formą, būtina pakomentuoti LR Civilinio kodekso

6.258 straipsnio 2 ir 3 dalis. Jose reglamentuota:

,,. 2. Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

3. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, ssumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. .“

6.258 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybų ir prievolės įvykdymo natūra santykis. Imperatyviai įstatymas nurodo, kad iš skolininko, sumokėjusio netesybas, negalima reikalauti įvykdyti prievolės natūra. Kreditorius privalo pasirinkti – netesybų ar realaus prievolės įvykdymo, nes taikyti abu gynybos būdus kartu negalima. Šalys susitarimu negali keisti šios sąlygos. Žinoma, kaip ir visos taisyklės, taip ir ši turi išimtį: ši norma netaikoma, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas. Taip pat su išimtimis susiduriame ir taikydami atskirų rūšių ssutarčių normas: pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.365 straipsnyje sakoma, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo ir sumokėti netesybas, ir įvykdyti prievolę natūra.

3 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant įį prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius. Literatūroje sutinkama nuomonė, kad teismas turi teisę netesybas (delspinigius, baudą) sumažinti, kartu atsižvelgdamas į tai:

• kiek skolininkas įvykdė prievolės;

• dalyvaujančių prievolėje fizinių asmenų turtinę padėtį;

• taip pat į bet kurį kitokį dėmesio vertą kreditoriaus interesą.

Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 str. 3 d.). Ši įstatymo norma reiškia, kad teismui suteikiama teisė tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, skolininko elgesį ir pan.

Nagrinėjant netesybas kaip sutartinės civilinė atsakomybės formą, nnegalima pamiršt ir teismų praktikos:

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. sprendimo dalis dėl 7880 Lt delspinigių ieškovui UAB “Tavilta” priteisimo pakeistina, nes apygardos teismo teisėjų kolegija pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas aiškindama ir taikydama, ir tai nulėmė iš dalies neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 346 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija nepagrįstai netaikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, jog teismas gali netesybas sumažinti, jeigu netesybos yyra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas L. Silius sutartinę prievolę iš dalies įvykdė, tai yra išsivežė iš ieškovo nupirktų statybinių medžiagų už 2205 Lt sumą. Be to, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl to, kad atsakovas sutarties tinkamai neįvykdė, sudaro iš viso 937,54 Lt, o netesybų dydis pagal 2001 m. liepos 25 d. sutarties 2.4 ir 2.5 punktus yra 9380 Lt (1500 Lt bauda ir 7880 Lt delspinigių). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog netesybos už sutarties neįvykdymą yra aiškiai per didelės, nes jos dešimt kartų viršija kreditoriaus patirtus nuostolius, be to, skolininkas sutartinę prievolę iš dalies įvykdė, – taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos ir apygardos teismo priteistų delspinigių dydis sumažintinas nuo 7880 Lt iki 4000 Lt.

Kita vertus, kasacinio skundo argumentas, jog apygardos teismo teisėjų kolegija, priteisdama iš atsakovo ir nuostolius, ir netesybas, pažeidė CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nepagrįstas. Atsakant į šį kasatoriaus argumentą, reikia sistemiškai aiškinti CK 6.73 str. 1 ir 2 dalių bei 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirma, CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bbei netesybas. Antra, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, jeigu pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir nuostolius, ir netesybas, kreditoriui nereikalaujant įvykdyti pagrindinę prievolę, o CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas netesybas gali sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Sistemiškai aiškinant šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, akivaizdu, jog netesybos siejamos su žalos atlyginimu, tačiau vis dėlto tai yra savarankiškas prievolių teisės institutas. Nuostolių atlyginimas nepanaikina prievolės sumokėti netesybas. Kita vertus, netesybos gali būti sumažinamos, bet tik tiek, kad netaptų mažesnės už nuostolius. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje kreditorius turi teisę reikalauti ir atlyginti nuostolius, ir sumokėti netesybas, tačiau tokiu atveju netesybos turi būti sumažinamos kreditoriaus turėtų nuostolių dydžio suma (CK 6.73 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje netesybos sumažinamos didesniu dydžiu, negu priteisti nuostoliai, dėl to, kad jos ir sumažintos pagal aukščiau minėtas nuostatas dar yra aiškiai per didelės, nes skolininkas savo prievolę buvo iš dalies įvykdęs (CK 6.73 str. 2 d.).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir remdamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3 dalimi (,, .3. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vvadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. .“) turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Ir remiantis bylomis matome, jog tai daro tiksliai ir atsakingai. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principą, taip pat siekiant pašalinti šalių interesų neatitikimą.

Išvados

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai istoriškai susiformavusių būdų bei priemonių taikymas, siekiant apsaugoti komercinių sandorių dalyvių interesus prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo atvejais.

Tarptautinėje ir vidaus komercijoje yra tam tikra tikimybė, kad skolininkas (kai kada ir kreditorius) gali neįvykdyti savo įsipareigojimų. Taip gali atsitikti ir dėl skolininko nesąžiningumo, ir dėl jo nemokumo, ir dėl kitokių subjektyvių ar objektyvių priežasčių. Todėl visose nacionalinėse teisinėse sistemose ir kai kuriuose tarptautiniuose aktuose numatyti būdai (tam tikros papildomos priemonės), sudarantys kreditoriams galimybes geriau apsaugoti savo interesus ir priversti skolininką įvykdyti pagrindinę prievolę.

Mano nagrinėjama tema užima tikrai svarbią vietą civilinių teisinių santykių sferoje, įvesdama į ją teisingumo, asmenų lygybės principus. Netesybos padeda užtikrinti asmenų interesus, tinkamą jų apsaugą bei gynybą.

Tad savo darbe stengiausi kuo tinkamiau atskleisti netesybų, kaip sutartinių prievolių užtikrinimo būdo, sampratą. Kalbėjau apie netesybų rūšis, formas jų klasifikavimą bei sampratas. Taip pat aptariau problemas susijusias su netesybomis, jų taikymu praktikoje.

Žinoma, trumpai pakalbėjau ir apie netesybas, kaip

sutartinės civilinės atsakomybės formą, pateikiau netesybų bei nuostolių skirtumus. Taip pat aprašiau ir teismų veiksmus, susijusius su netesybomis, pakalbėjau apie jų vykdomą praktiką.

Literatūros sąrašas:

1. ,, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas“ 2000 m., Vilnius;

2. ,,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, I knyga, Bendrosios nuostatos“ 2001 m. Vilnius;

3. ,,Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Šeimos teisė, Prievolių teisė“ 2003 m. Vilnius;

4. ,,Prievolių teisė“ I dalis V.Mikelėnas 2002 m. Vilnius;

5. ,,Prievolių teisinis reguliavimas vidaus ir tarptautinėje komercijoje“ J.Šatas 1999 m. Kaunas;

6. ,,Civilinė teisė“ D.Vasarienė 2002 m. VVilnius;

7. ,,Гражданское Право часть I” 2003 г. Москва;

8. ,, Prievolių įvykdymo užtikrinimo teisinės problemos.“ 2001 m. Vilnius;

9. LAT CBS kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-163/2004, kat. 32.1.;

10. LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d., nutartis Nr. 3K-3-967/2003 m., kat. 37.9;

11. Internetinis puslapis – www1.vks.lt;

12. Internetinis puslapis – www.tm.lt.

Related Posts