LIETUVOS RESPUBLIKOS konst. teismo ist.

Home / Teisė / LIETUVOS RESPUBLIKOS konst. teismo ist.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS

1 straipsnis. Konstitucinis Teismas – teisminė institucija

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir

konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai

ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip

pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai

neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais

Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui

išvadas.

Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas

teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucinio Teismo

Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis įstatymas.

3 straipsnis. Konstitucinio Teismo reglamentas

Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio

elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus

klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas, kurį

tvirtina Konstitucinis Teismas.

4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo

tvarka

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems

metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu

trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant

Teismo sudėtį, skiria Seimas po llygiai iš kandidatų, kuriuos

pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pasibaigus įgaliojimų laikui,

teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji teisėjai.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria

Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo tteisėjus

Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas

nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip

dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal

teisininko specialybę stažą.

Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki

svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.

Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo

Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo

išvadą praneša Seimui.

II SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ STATUSAS

6 straipsnis. Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisėjui

Konstitucinio Teismo teisėjas negali užimti jokių kitų

renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar

kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir

kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,

išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar

kūrybinę veiklą.

Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių

partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.

Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jjokių kitų įmonių,

įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu.

7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika

Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš

pradėdamas eiti savo pareigas, Seimo posėdyje prisiekia.

Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė),

PRISIEKIU būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

PRISIEKIU garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo

teisėjo pareigas;

PRISIEKIU ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės

konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę,

paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tepadeda man Dievas!“

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.

Priesaika priimama laikantis tų ttaisyklių, kurios nustatytos

Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai.

Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka

neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų.

Dėl to Seimas priima nutarimą.

8 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo neliečiamybė

Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo

sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,

suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl

sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon

atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.

Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į

teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant

paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.

Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo

teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame

automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje

apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens

apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą

ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio

Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.

Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo

teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus

Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.

Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų įgaliojimai bei teisės

negali būti apriboti paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį.

9 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai

Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti

Konstitucinio Teismo posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise,

susipažinti su visa posėdžiui teikiama medžiaga bei dokumentais,

naudotis kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

Konstitucinio Teismo teisėjas siūlo klausimus svarstyti

Konstitucinio Teismo posėdyje bei rengia jam pavestus klausimus.

Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę reikalauti iš visų

valstybės institucijų ir jų pareigūnų, vietos savivaldos įstaigų

ir jų pareigūnų, valstybinių ir kitų įmonių, įstaigų,

organizacijų, piliečių susivienijimų bet kokių dokumentų ir

informacijos, susijusių su Teismo posėdžiui rengiamu klausimu,

taip pat gauti pareigūnų paaiškinimus nagrinėjamais klausimais.

Teisėjas taip pat turi teisę iškviesti ir apklausti liudytojus,

ekspertus, naudotis specialistų konsultacijomis, pavesti atlikti

patikrinimus, išsiųsti paklausimus.

Konstitucinio Teismo teisėjas neturi teisės viešai reikšti

savo nuomonę dėl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas

svarstyti Konstituciniame Teisme, esmės.

10 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

sustabdymas

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būti

sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas

patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;

2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvados

pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo

teisėjui;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas

nežinia kur esančiu.

Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių,

nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.

Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjo

įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vėliau kaip per

3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu

nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio

Teismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis

faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie

tai Konstitucinio Teismo pirmininkui.

11 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų

nutraukimas

Konstitucinio Teismo teisėjo įįgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina;

4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per

vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jei

suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti

savo pareigas;

5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Šio straipsnio 3 punkte nustatytu atveju sprendimą dėl

Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimo priima Seimas

jo Pirmininko teikimu.

Šio straipsnio 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl

teisėjo įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tuomet, kai

yra Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos

ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

12 straipsnis. Materialinės sankcijos

Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas

drausminėn atsakomybėn. Konstitucinio Teismo teisėjui už šiame

įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be

pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti

taikomos materialinės sankcijos – iki 50% sumažinamas atlyginimas

už praėjusį mėnesį.

13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas

Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:

1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;

2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam

Teismui, rengimui;

3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems

pirmininkauja;

4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;

5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;

6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato

struktūrą ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir

atleidžia iš pareigų aparato darbuotojus;

7) leidžia įsakymus ir potvarkius;

8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus

įgaliojimus.

Įsakymai leidžiami sprendžiant aparato darbo ir kitus vidaus

klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas

procesines teises.

Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui

skirtų lėšų tvarkytojas.

14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas

Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko arba kai jis negali

eiti savo pareigų, šias pareigas laikinai eina Konstitucinio

Teismo pirmininko paskirtas teisėjas.

Kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti

šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas

laikinai eina didžiausią teisininko darbo stažą turintis

Konstitucinio Teismo teisėjas.

15 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų teisė dalyvauti

valstybės iinstitucijų posėdžiuose

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai turi teisę

dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo, jo komitetų ir komisijų

posėdžiuose, Vyriausybės, Lietuvos teisėjų senato, prokuratūros

bei kitų teisinių institucijų posėdžiuose.

16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir

buitinis aprūpinimas

Konstitucinio Teismo teisėjui mokamas 30% didesnis negu

Aukščiausiojo Teismo teisėjo maksimalus atlyginimas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis

teisėjas gauna 10% didesnį atlyginimą negu Konstitucinio Teismo

teisėjo atlyginimas.

Konstitucinio Teismo teisėjui, paliekančiam savo pareigas

pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dėl pensinio

amžiaus arba dėl sveikatos būklės, išmokama 6 mėnesių atlyginimų

dydžio iišeitinė pašalpa. Konstitucinio Teismo teisėjui mirus,

tokio pat dydžio pašalpa išmokama jo šeimai. Kai Konstitucinio

Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais, jam

išmokama 2 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Teisėjui,

pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, išeitinė pašalpa

nemokama.

Konstitucinio Teismo teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja

Lietuvos RRespublikos valstybinių pensijų ir kiti įstatymai.

Konstitucinio Teismo teisėjui, neturinčiam Vilniuje

gyvenamojo ploto arba gyvenančiam Vilniuje ir turinčiam teisę į

valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis,

Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikui

Vilniuje.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio

Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka,

teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos

valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra – kitas tolygus

darbas arba pareigos.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS TEISENOS TAISYKLĖS KONSTITUCINIAME

TEISME

1 SKIRSNIS. BENDROSIOS TAISYKLĖS

17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teisėtumas ir

nepriklausomumas

Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo

pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,

asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos

Konstitucija.

Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir

kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių

organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio

Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą

atsakomybę.

Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui,

atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar

teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per

masinės informacijos priemones.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 100 metrų

iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais

siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo

arba Teismo veiklą.

18 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos viešumas

Apie Konstitucinio Teismo posėdžius paskelbiama

Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama masinės iinformacijos

priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti

pilnamečiai piliečiai bei spaudos ir kitų masinės informacijos

priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų

gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį.

Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti

posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam

Teismui leidus.

Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu

tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų

saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei

garantuoti.

Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti

grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo

pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į

salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis,

kliudančius normaliam Teismo darbui.

Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai,

išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.

Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posėdžių

salėje viešai.

19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima

kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.

Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei

sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis

yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo

teisėjų.

Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje

dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

20 straipsnis. Teismo kalba

Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami

ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis

kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir

notaro patvirtinti.

Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos,

garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys

Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir

teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo

pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.

Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva.

Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie

posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.

22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai

Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas

nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos

Respublikos vardu.

Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio

Teismo aktas vadinamas išvada.

Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla

neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.

Konstitucinis Teismas nutarimus,išvadas ir sprendimus priima

pasitarimų kambaryje.

Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo

posėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą,

pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks

sprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat perskaito

garsiai ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.

23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai

Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami

vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti

siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę

bei posėdžių grafiką savo sprendimu tvirtina Konstitucinis

Teismas.

Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami

mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.

24 straipsnis. Išankstinis medžiagos tyrimas

Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi

būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai

atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio

darbo terminą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbus

tolygiai paskirsto teisėjams.

Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:

1) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose

nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą;

2) išsiaiškina, ar nėra šio įstatymo 70 ir 81 straipsniuose

nustatytų pagrindų sugrąžinti prašymą ar paklausimą pareiškėjui;

3) nustato, kokius klausimus būtina išsiaiškinti iki bylos

rengimo posėdžiui.

25 straipsnis. Pranešimas apie išankstinio tyrimo rezultatus

Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius

veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie

ją:

1) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas priimti

prašymą ar paklausimą ir pradėti rengti bylą Konstitucinio Teismo

posėdžiui šio įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka, jeigu

prašymas ar paklausimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui ir

atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus;

2) Konstitucinio Teismo pirmininkui, siūlydamas sugrąžinti

prašymą ar paklausimą pareiškėjui, jeigu medžiaga atitinka šio

įstatymo 70 ir 81 straipsniuose nurodytas sąlygas;

3) Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui, siūlydamas

priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą,

jeigu medžiaga atitinka šio įstatymo 69 ir 80 straipsniuose

nurodytas sąlygas.

Spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima

potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio

Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami

svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.

26 straipsnis. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų

galiojimo

sustabdymas

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos

Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka

Konstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma

ištirti, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas

atitinka Konstituciją, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti

atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame

Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti

prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti

nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie

tai oficialiai paskelbia „Lietuvos Respublikos Seimo ir

Vyriausybės žiniose“ arba specialiame Seimo leidinyje, arba

laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Šiame

pirmininko pranešime turi būti nurodytas

tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog

pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto

akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos

iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo.

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą,

priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštarauja

Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai

oficialiai paskelbia šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytuose

leidiniuose. Šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime

nurodomas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data,

Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu esmė, jo priėmimo

data, ttaip pat tai, kad nuo šio nutarimo paskelbimo dienos

atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.

27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posėdžiui

Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko

paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamas

teisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą.

Teisėjas atlieka šiuos veiksmus:

1) reikiamais atvejais apklausia pareiškėją ar jo atstovą

apie reikalavimų esmę, išklauso jo argumentus, pasiūlo, jeigu tai

reikalinga, pateikti papildomų įrodymų;

2) reikiamais atvejais apklausia suinteresuotą asmenį ar jo

atstovą apie bylos aplinkybes, išsiaiškina jo kontrargumentus bei

turimus įrodymus, prireikus pasiūlo jam raštu pateikti

paaiškinimus dėl bylos;

3) apklausia liudytojus ir sprendžia, ar juos šaukti į

Teismą;

4) išreikalauja iš valstybės institucijų, kitų organizacijų

bei asmenų rašytinius ir daiktinius įrodymus bei kitą reikalingą

medžiagą;

5) skiria ekspertizes, iškviečia ir apklausia specialistus,

nesuinteresuotus bylos baigtimi;

6) atlieka kitus būtinus bylai parengti teisminiam

nagrinėjimui veiksmus.

Bylos medžiaga – prašymo patikrinti teisės akto atitikimą

Konstitucijai ar įstatymams nuorašai, tikrinamų teisės aktų

nuorašai, kitų gautų dokumentų nuorašai – dalyvaujantiems byloje

asmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai byla

pradedama rengti teisminiam posėdžiui.

Atlikęs parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla

pakankamai parengta, teisėjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo

posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti bylą nagrinėti Teismo

posėdyje.

28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis

Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi:

šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai;

visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų

parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui

klausimai.

Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos

parengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima

vieną iš šių sprendimų:

1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją

pranešėją;

2) grąžinti bylą papildomai ištirti;

3) atsisakyti nagrinėti bylą šio įstatymo 69 ir 80

straipsniuose nustatyta tvarka.

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje rašomas

protokolas.

Konstitucinio Teismo pirmininkui pakvietus, tvarkomajame

posėdyje gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti

reikalingi asmenys. Posėdžio pirmininkui leidus, jie gali

pasisakyti.

29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme

terminai

Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka

jam žinybingą kreipimąsi – prašymą ar paklausimą, – turi ne

vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t.y. pavesti konkrečiam

Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.

Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis

nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo

prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeigu

Konstitucinis Teismas nenustato kitaip.

30 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisminio nagrinėjimo

ribos

Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės

klausimus.

31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:

pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė,

kuriems įstatymai suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą

su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar

įstatymams arba duoti išvadą, bei jų atstovai;

suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi

teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia

ištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės

pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti

dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas;

Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos

būklės, bei jo atstovas.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises.

Jie turi teisę susipažinti su bbylos medžiaga, daryti iš jos

išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti

įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems

dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,

pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus

ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų

prašymams, argumentams ir samprotavimams.

32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame

Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Valstybės

institucijoms pagal įstatymą atstovauja jų vadovai, kurie

Konstituciniam Teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius jų

pareigas. Seimo narių grupė savo atstovą (atstovus) renka pati ir

jį (juos) nurodo prašyme, kurį pasirašo visi besikreipiantys

Seimo nariai, o jų parašus patvirtina Seimo Pirmininkas arba jo

pavaduotojas.

Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais pagal pavedimą

Konstituciniame Teisme gali būti tik advokatai ir teisės mokslų

laipsnius turintys asmenys, taip pat teisinio darbo aukščiausiose

valstybės institucijose patirtį turintys asmenys. Advokato

įgaliojimai patvirtinami orderiu. Kitiems asmenims įgaliojimus

išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai.

Institucijos vadovas savo įstaigai atstovauti gali pavesti

ir kitam tos įstaigos darbuotojui, išduodamas jam įgaliojimą.

33 straipsnis. Proceso dalyviai

Proceso dalyviais šiame įstatyme laikomi dalyvaujantys

byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti

specialistai ir vertėjai.

34 straipsnis. Įrodymai

Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais

remdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybių,

pagrindžiančių dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus bei

atsikirtimus, arba jų nesant.

Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenų

paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais,

daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tas

aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus ir

atsikirsdamas.

Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu

įrodymų neužtenka, Teismas pasiūlo pateikti papildomų įrodymų.

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina

turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Aplinkybių, Konstitucinio Teismo pripažintų visiems

žinomomis, nereikia įrodinėti.

Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu Konstitucinio Teismo

nutarimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas

bylas.

35 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto

nustatytos galios.

Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą,

pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių

visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.

36 straipsnis. Liudytojas

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuris gali žinoti

kokių nors su byla susijusių aplinkybių.

Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą ar

pas teisėją ir duoti teisingus parodymus.

Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių,

kurios Teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti

paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčių

į posėdį antrą kartą šaukiamas, jis gali būti priverstinai

policijos atvesdinamas.

Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba už žinomai

melagingą parodymą liudytojas atsako pagal baudžiamuosius

įstatymus. Apie atsakomybę Konstitucinio Teismo posėdyje

liudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo.

Dėl atvykimo pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismo

posėdyje liudytojo turėtos išlaidos apmokamos iš Konstituciniam

Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.

37 straipsnis. Ekspertas

Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių

išvadai duoti. Prireikus

gali būti skiriami keli ekspertai.

Klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada, turi

teisę pateikti teisėjas, rengiantis bylą nagrinėjimui, o

posėdžio metu – kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Tokius

klausimus galutinai nustato Teismas.

Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamas

atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga,

dalyvauti nagrinėjant bylą, užduoti klausimų dalyvaujantiems

byloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos.

Už neatvykimą Teismui ar teisėjui šaukiant ar už atsisakymą

duoti išvadą be svarbių priežasčių ekspertui gali būti skiriama

bauda.

Už žžinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus. Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl to

pasirašo.

Ekspertui už darbą, jeigu tas darbas nepriklauso jam pagal

pareigas, ir kitos jo turėtos išlaidos dėl dalyvavimo

Konstitucinio Teismo posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismui

šiems tikslams skirtų lėšų.

38 straipsnis. Eksperto išvada

Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės

akte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados

ir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus.

Jei yra keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą,

tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina prie bendros

išvados, tai jją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantys

su kitais, surašo savo atskirą išvadą.

Eksperto išvada Konstituciniam Teismui neturi iš anksto

nustatytos galios.

39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų

apmokėjimas

Dalyvaujantiems byloje asmenims išlaidas, susijusias su

buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka

įstaigos, kurioms jie aatstovauja.

40 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisė skirti baudas

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai:

1) nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir

asmenys neįvykdo Konstitucinio Teismo ar jo teisėjo reikalavimų

pateikti jam dokumentus ar medžiagą, patvirtinti dokumentus ar

aktų tekstus, atlikti tyrimus;

2) be pateisinamų priežasčių liudytojas ar ekspertas

neatvyksta, atsisako atvykti arba nepraneša apie negalėjimą

atvykti į Konstitucinį Teismą ar pas teisėją;

3) ekspertas be svarbių priežasčių atsisako duoti išvadą;

4) dalyvaujantis procese asmuo po įspėjimo vėl kalba be

eilės arba užgaulioja posėdžio dalyvius ar Teismą;

5) esantis posėdžių salėje asmuo pažeidžia tvarką, neklauso

posėdžio pirmininko reikalavimų laikytis tvarkos.

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudą piliečiams ir

dalyvaujančių byloje asmenų atstovams – iki vieno vidutinio

mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, o pareigūnams – iki keturių

vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio už kiekvieną

pažeidimo atvejį.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti pažeidimai

padaromi posėdžio metu, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl

baudos paskyrimo priimamas posėdžio metu nedelsiant. Kitais

atvejais sprendimas dėl baudos paskyrimo priimamas po ištyrimo.

Visais atvejais Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos

paskyrimo įrašomas į posėdžio protokolą, kur nurodoma pažeidėjo

vardas, pavardė, darbovietė ir adresas.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo

(posėdžio protokolo išrašas) siunčiamas teismo anstoliui

vykdyti.

41 straipsnis. Prašymų sujungimas

Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad yra du ar daugiau

prašymų patikrinti to paties teisės akto atitikimą Konstitucijai

ar įstatymams, iki teisminio nagrinėjimo pradžios gali juos

sujungti į vieną bylą. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas priima

motyvuotą sprendimą.

42 straipsnis. Konstitucinio Teismo šaukimai

Dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams Teismo

šaukimais pranešama apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką,

atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo

šaukimais į Teismą taip pat kviečiami liudytojai, ekspertai ir

vertėjai. Šaukime nurodomos neatvykimo į Teismą pasekmės.

Šaukimai pristatomi per kurjerius ar paštu. Šaukimo įteikimo

adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir Teismui

grąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą.

Teismo šaukimai į posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims

turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio

pradžios.

43 straipsnis. Pranešimai apie posėdį

Konstitucinio Teismo teisėjams pranešimai apie posėdį turi

būti įteikti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios.

Nagrinėjamos bylos medžiagos nuorašai teisėjams įteikiami

pradėjus išankstinį medžiagos tyrimą.

2 SKIRSNIS. TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

44 straipsnis. Teisminis posėdis

Byla Konstitucinio Teismo posėdyje nagrinėjama, tik kai

dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pranešta.

Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas į

Teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai

bei kitiems sprendimams priimti.

Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai

ištirti įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų

paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, susipažinti su

rašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus.

Kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos

svarstymas bus atidėtas, Teismas neturi teisės nagrinėti kitų

bylų.

Kalbėti Teisme gali ttik dalyvaujantys byloje asmenys, jų

atstovai, liudytojai, ekspertai, kviesti specialistai ar

pareigūnai.

45 straipsnis. Teisminio posėdžio pirmininkas

Teisminiame posėdyje pirmininkauja Konstitucinio Teismo

pirmininkas, o jei jo nėra, jo pareigas laikinai einantis

Konstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jų nėra – Konstitucinio

Teismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas.

Posėdžio pirmininkas vadovauja posėdžiui, imasi priemonių

visoms bylos aplinkybėms visapusiškai, iki galo ir objektyviai

ištirti; šalina iš proceso visa tai, kas nesusiję su nagrinėjamu

klausimu; nutraukia proceso dalyvius, jeigu jie kalba apie

klausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla arba nežinybingus

Konstituciniam Teismui; atima iš kalbėtojų žodį, kai jie

savavališkai pradeda kalbėti, kai neįvykdo posėdžio pirmininko

reikalavimų, kai kalba šiurkščiai ar įžeidžiančiai arba kai rodo

nepagarbą Konstitucijai ar valstybės konstitucinei santvarkai.

Posėdžio pirmininkas turi teisę pašalinti iš posėdžių salės

kiekvieną, kas pažeidžia tvarką arba neklauso jo reikalavimų.

Dalyvaujantį byloje asmenį galima pašalinti Teismo sprendimu, kai

jo nepaveikia posėdžio pirmininko įspėjimas.

Posėdžio pirmininkas įspėja esančius posėdžių salėje

asmenis, jeigu jų elgesys trukdo vesti posėdį, kad pakartotinai

pažeidus tvarką jie gali būti pašalinti iš salės.

Posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio pertrauką, kai jos

reikia poilsiui, kai dalyvaujantiems byloje asmenims būtina

pasirengti baigiamajai kalbai, kai pasibaigia darbo laikas, kai

kliudoma normaliai dirbti ir kitais atvejais.

46 straipsnis. Teisminio posėdžio tvarka

Esantys posėdžių salėje asmenys privalo išlaikyti rimtį ir

pagarbą Teismui, be prieštaravimų klausyti posėdžio pirmininko

reikalavimų laikytis tvarkos.

Nepilnamečiai, jeigu jie nnėra liudytojai, į posėdžių salę

neįleidžiami.

Teisėjams įeinant į posėdžių salę ir išeinant iš jos,

skelbiant Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą, visi esantieji

posėdžių salėje atsistoja. Visi proceso dalyviai į Teismą

kreipiasi, kalba, savo parodymus bei paaiškinimus duoda

stovėdami. Į Teismą kreipiamasi žodžiais „Aukštasis Teisme“ arba

„Gerbiamasis Teisme“.

Konstitucinio Teismo posėdžio metu tvarką prižiūri Teismo

tvarkdarys. Jo reikalavimai laikytis tvarkos arba vykdyti

posėdžio pirmininko nurodymus proceso dalyviams yra privalomi.

Jeigu posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pažeidžia

tvarką, neklauso posėdžio pirmininko ar tvarkdario reikalavimų

laikytis tvarkos arba pažeidžia kitas Konstituciniame Teisme

priimtas taisykles, jie gali būti pašalinami iš posėdžių salės

bei traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.

47 straipsnis. Parengiamoji teisminio posėdžio dalis

Paskirtu laiku posėdžio pirmininkas paskelbia, kad

pradedamas Konstitucinio Teismo posėdis, ir praneša, kuri byla

turi būti nagrinėjama.

Konstitucinio Teismo posėdžio sekretorius praneša, kurie iš

šauktųjų asmenų yra atvykę, kas žinoma apie kitų asmenų

neatvykimo priežastis.

Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, patikrina pareigūnų ir

atstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų

neatvyko ar atstovas neturi reikiamo įgaliojimo, Konstitucinis

Teismas sprendžia, ar galima pradėti nagrinėti bylą.

Posėdžio pirmininkas išaiškina dalyvaujantiems byloje

asmenims ir ekspertams jų teises ir pareigas, o kitiems šauktiems

asmenims – jų pareigas ir atsakomybę.

Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus ir

juos išsprendžia.

48 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimas ir

nušalinimas

Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti

nušalintas nuo bylos

nagrinėjimo, jeigu:

1) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai

svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;

2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme

nagrinėjama byla.

Jei yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio pirmojoje

dalyje, prieš bylos nagrinėjimo pradžią teisėjas privalo raštu

apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo spręsti jo

nušalinimo klausimą. Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotai

nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

Jeigu yra pareikštas nušalinimas, Konstitucinis Teismas turi

išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Nusišalinimo ar

nušalinimo klausimą Teismas išsprendžia pasitarimų kambaryje.

49 straipsnis. Bylos nagrinėjimo aatidėjimas

Atidėti bylos nagrinėjimą galima Konstitucinio Teismo

sprendimu, jeigu:

1) klausimas nepakankamai parengtas ir reikia papildomo

tyrimo;

2) būtina išreikalauti naujus įrodymus;

3) atsiranda kitų svarbių priežasčių.

Konstitucinis Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, gali

paskirti kito posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbti

atvykusiems asmenims.

Atidėdamas pradėtos bylos nagrinėjimą, Teismas gali

apklausti atvykusius liudytojus, kurie iš naujo paprastai

nebešaukiami.

Atnaujinęs atidėtos bylos nagrinėjimą, Teismas nusprendžia,

ar ją pradėti nagrinėti iš pradžių ar nuo tos teismo proceso

vietos, kurioje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

50 straipsnis. Įrodymų tyrimas

Bylos nagrinėjimas iš eesmės pradedamas nuo teisėjo pranešėjo

pasisakymo, kuriame išdėstoma bylos esmė, jos nagrinėjimo vada ir

pagrindas, turimos medžiagos turinys ir kiti reikalingi duomenys.

Konstitucinio Teismo teisėjai gali užduoti klausimų pranešėjui.

Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

pradedant pareiškėju. Šie asmenys turi teisę užduoti vienas kkitam

klausimų, pasakyti savo nuomonę dėl kiekvieno kito asmens

pareiškimo bei prašymo. Jiems klausimų gali užduoti ir

Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio pirmininkas garsiai

perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus.

Prieš apklausdamas liudytojus, posėdžio pirmininkas nustato

jų asmens tapatybę, pasirašytinai įspėja juos dėl atsakomybės už

atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei už žinomai melagingus

parodymus.

Po liudytojo parodymų jam gali būti užduodama klausimų.

Rašytiniai liudytojų parodymai garsiai perskaitomi Teismo

posėdyje.

Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai garsiai

perskaitomi Teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti

dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie po to gali duoti

paaiškinimus.

Daiktinius įrodymus apžiūri Teismas; jie parodomi ir

dalyvaujantiems byloje asmenims, o prireikus – ekspertams ir

liudytojams. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl daiktinių įrodymų

gali duoti paaiškinimus.

Ekspertizės aktas garsiai perskaitomas Teismo posėdyje.

Ekspertui gali būti užduodama klausimų. Prireikus Teismas gali

paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

Kai išnagrinėti visi įrodymai, posėdžio pirmininkas

paklausia dalyvaujančių byloje asmenų, ar jie nori papildyti

bylos medžiagą. Prašymus Teismas išsprendžia, priimdamas dėl jų

sprendimus. Kai prašymai išspręsti arba jų nėra, posėdžio

pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas yra baigtas.

51 straipsnis. Teisminiai ginčai

Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų

kalbų.

Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako pareiškėjas ir jo

atstovas, po to – suinteresuotas asmuo ir jo atstovas.

Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antrą

kartą dėl to, kas pasakyta ginčuose. Paskutinio žodžio teisė

visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui.

Jeigu KKonstitucinis Teismas teisminių ginčų metu pripažįsta,

jog reikia išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės

bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima sprendimą

atnaujinti įrodymų tyrimą. Baigęs įrodymų tyrimą, Teismas vėl

išklauso teisminius ginčus bendra tvarka.

52 straipsnis. Protokolavimas

Dėl kiekvieno Teismo posėdžio, taip pat kiekvieno atskiro

procesinio veiksmo, atliekamo ne posėdyje, rašomas protokolas.

Protokolus rašo posėdžių sekretorius.

Konstitucinio Teismo posėdžio protokole nurodoma:

posėdžio vieta ir data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

posėdžio pirmininko vardas, pavardė ir pareigos;

dalyvaujančių teisėjų vardai ir pavardės, posėdžių

sekretorius;

nagrinėjamas klausimas;

duomenys apie dalyvaujančius byloje asmenis;

dalyvaujantys liudytojai ir ekspertai;

kiti posėdyje dalyvaujantys oficialūs asmenys;

Konstitucinio Teismo veiksmų nuosekli tvarka ir jų

rezultatai;

Konstitucinio Teismo sprendimai;

dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir pasisakymai;

įrašas apie liudytojų ir ekspertų įspėjimą dėl atsakomybės;

liudytojų ir ekspertų parodymai;

dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams

pateikti klausimai ir atsakymai į juos;

dokumentų ir kitų įrodymų apžiūros duomenys;

ginčų turinys;

faktai, kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys prašė pažymėti

protokole;

tvarkos pažeidimai bei kiti nepagarbos Konstituciniam

Teismui faktai, įspėjimai, baudos ir kitos procesinio poveikio

priemonės;

kad nutarimas ar kitas sprendimas perskaitytas garsiai.

Konstitucinio Teismo posėdžio eiga, kalbos protokole turi

būti atspindėtos kiek galima tiksliau ir išsamiau. Liudytojų

parodymai, ekspertų išvados surašomi ant atskiro lapo ir minėtų

asmenų pasirašomi; šie parodymai ir išvados pridedami prie

protokolo kaip jo sudėtinė dalis. Posėdį galima stenografuoti,

tačiau stenograma prie protokolo nepridedama.

Garso įrašai, videoįrašai ar kino juostos, kuriuos posėdžio

metu daro Konstitucinis Teismas, pridedami prie protokolo ir jame

tai pažymima.

Protokolas turi būti surašytas per 2 dienas baigus ar

atidėjus posėdį. Atspausdintą protokolą pasirašo Konstitucinio

Teismo pirmininkas ir posėdžių sekretorius.

53 straipsnis. Konstitucinio Teismo pasitarimo slaptumas

Konstitucinio Teismo teisėjai, dalyvavę teisminiuose

ginčuose, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Apie tai

posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje

asmenims.

Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų

kambaryje gali būti tik Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio

pirmininkas vadovauja teisėjų pasitarimui, garantuodamas

teisėjams galimybę laisvai ir nekliudomai pareikšti savo nuomonę,

siekdamas visapusiško ir išsamaus apsvarstymo, organizuoja

balsavimą, sprendimo fiksavimą ir surašymą. Kai pasitarimas

baigtas, Konstitucinis Teismas į pasitarimų kambarį gali

pakviesti Teismo tarnautoją, kad šis užrašytų jam diktuojamą

Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą.

Nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs

tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių, pareikštų

pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo.

54 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant nutarimą

Priimdamas nutarimą, Teismas įvertina įrodymus, konstatuoja,

kurios svarbios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos,

kuria Konstitucijos ar įstatymo norma turi būti remiamasi šioje

byloje ir ar prašymas yra tenkintinas.

Teismas pagrindžia nutarimą tik tais įrodymais, kurie

ištirti Teismo posėdyje.

Teismas, pasitarimo metu pripažinęs, jog būtina išaiškinti

naujas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus, priima sprendimą

atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustato, kuriuos procesinius

veiksmus reikia papildomai aatlikti.

55 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tvarka

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamas

pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip

per 1 mėnesį baigus nagrinėti bylą.

Nutarimas priimamas balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Teisėjai neturi teisės

atsisakyti balsuoti arba susilaikyti.

Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusių

teisėjų pasirašomas.

Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjų

parašus.

56 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo turinys

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos surašomas kaip

atskiras dokumentas.

Jame nurodoma:

nutarimo pavadinimas, jo priėmimo data ir vieta;

Konstitucinio Teismo sudėtis;

posėdžių sekretorius;

dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai;

nagrinėjamas klausimas, jo pagrindas;

Konstitucijos ir šio įstatymo straipsniai, nustatantys

Konstitucinio Teismo teisę nagrinėti šį klausimą;

reikalavimas, esantis kreipimesi;

teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas,

visas pavadinimas, jo paskelbimo ar gavimo šaltinis;

Seimo nario ar valstybės pareigūno veiksmai ar sprendimas,

kurių atitikimas Konstitucijai buvo tiriamas;

aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas;

argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Konstitucinio

Teismo priimtas sprendimas, o prireikus – argumentai,

paneigiantys kitas nuomones;

Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas,

vertindamas akto ar veiksmo atitikimą Konstitucijai;

nutarimo rezoliucija;

nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

57 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas

Teisme

Priėmęs nutarimą, Konstitucinis Teismas grįžta į posėdžių

salę ir posėdžio pirmininkas paskelbia Teismo nutarimą.

Visi esantieji posėdžių

salėje, išskyrus Konstitucinio

Teismo teisėjus, nutarimą išklauso stovėdami.

Priėmus nutarimą, dalyvavę byloje asmenys bei kitos

institucijos ir asmenys nebegali iš naujo kelti Teisme klausimo

dėl išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams

arba ginčyti Teismo išvados ar jo nustatytų faktų ir teisinių

santykių.

58 straipsnis. Nutarimo ištaisymas

Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, gali savo

iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti jame

esančius netikslumus bei aiškias redakcines klaidas. Dėl to

Konstitucinio Teismo posėdyje priimamas atitinkamas sprendimas.

Apie tokio posėdžio laiką ir vietą turi būti laiku pranešta

dalyvaujantiems byloje asmenims.

59 sstraipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo neskundžiamumas

Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir

neskundžiami.

60 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo išsiuntimas

Konstitucinio Teismo nutarimas ne vėliau kaip per 2 dienas

nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas:

Konstitucinio Teismo teisėjams;

dalyvavusiems byloje asmenims;

Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei;

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui,

teisingumo ministrui.

Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad

Konstitucinio Teismo nutarimas būtų išsiųstas kitoms

institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

61 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas

Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tik

pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje amenų, kitų

institucijų aar asmenų, kuriems jis išsiųstas, prašymą, taip pat

savo iniciatyva.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo Konstitucinio

Teismo posėdyje priimamas sprendimas kaip atskiras dokumentas.

Apie tokio posėdžio laiką ir vietą turi būti laiku pranešta

dalyvaujantiems byloje asmenims.

Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą,

nekeisdamas jo turinio.

62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimas

Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas jo

paties iniciatyva, jeigu:

1) paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos

Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu;

2) pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas

buvo priimtas.

Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą ir

pradeda bylą nagrinėti iš naujo.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nutarimo aiškinimo

gali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai nutarimas buvo

išaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį.

IV SKYRIUS. PRAŠYMŲ IŠTIRTI TEISĖS AKTŲ ATITIKIMĄ KONSTITUCIJAI

TEISENA

63 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai

žinybingumas Konstituciniam Teismui

Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:

1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos

Respublikos Konstitucijai;

2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir

įstatymams;

3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas

bylas, KKonstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo

dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

64 straipsnis. Bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai

nagrinėjimo pagrindai ir vada

Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo

Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė,

kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal:

1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;

3) formą;

4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo

ar įsigaliojimo tvarką.

Vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai

yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo

padavimas Konstituciniam Teismui.

65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai padavimas Konstituciniam

Teismui

Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai

Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:

1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne

mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;

2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5

visų Seimo narių grupė ir teismai;

3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo

narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai turinys

Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi

būti nurodyta:

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;

3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus,

išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą,

pavadinimas ir adresas;

5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę

kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;

6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris,

priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo

paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);

7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio

įstatymo normas;

8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo

Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su

nuorodomis į įstatymus;

9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

10) pridedamų dokumentų sąrašas.

Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta

teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės

prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris

pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą

pasirašo visi su prašymu besikreipiantys Seimo nariai, kartu

nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); jų parašai turi būti

patvirtinti Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo parašu.

Prie prašymo pridedama:

1) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas;

2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo

įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

3) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių

kalba, notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į

Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas,

specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie

kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali

patvirtinti.

Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti

priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuorašais po 30

egzempliorių. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali

įpareigoti pareiškėją pateikti ir kitų priedų nuorašus – iki 30

egzempliorių kiekvieno iš jų.

67 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos

apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių

teismų prašymų Konstituciniam Teismui turinys

Jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės

aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,

prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios

bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo

kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas

ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis

teismas, apygardų ir apylinkių teismai kreipiasi į Konstitucinį

Teismą nutartimi. Nutartyje turi bbūti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;

3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, dalyvaujantys byloje

asmenys;

4) trumpa bylos esmė ir kokiais įstatymais dalyvaujantys

byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;

5) teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto

prieštaravimo Konstitucijai argumentai;

6) suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui.

Prie teismo nutarties pridedama:

1) sustabdytoji teismo byla;

2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas.

Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami

Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina

atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą.

68 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai atšaukimas

Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti

teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi

institucija tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame

posėdyje.

69 straipsnis. Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti

prašymą ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai

Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti

prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu:

1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių

teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam

Teismui;

3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau

buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu

priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;

4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to

paties dalyko;

5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymą

ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai, priima motyvuotą

sprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas

pareiškėjui.

Jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti

pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas

sprendimas nutraukti bylą.

Ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti

sprendimą pradėtai teisenai nutraukti.

70 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą

Konstitucijai sugrąžinimas pareiškėjui

Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba

teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu prašymas

arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį

Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

71 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimų bylose dėl

teisės aktų atitikimo Konstitucijai rūšys

Konstitucinis Teismas, baigęs nagrinėti bylą dėl teisės akto

atitikimo Konstitucijai, priima vieną iš šių nutarimų:

1) pripažinti, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai

ar įstatymams;

2) pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai

ar įstatymams.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju

nurodoma, kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar jų

nuostatoms arba kokiems konkretiems įstatymams teisės aktas

prieštarauja.

Tais atvejais, kai teisės akto dalis buvo pripažinta

atitinkanti Konstituciją ar įstatymus, o kita dalis pripažinta

prieštaraujanti Konstitucijai ar įstatymams, apie tai tiksliai

nurodoma Konstitucinio Teismo nutarime.

72 straipsnis. Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu

Konstitucijai pasekmės

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas

Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas,

Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos

dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo

nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės

atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad

Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis)

prieštarauja įstatymams.

Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią

ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms

įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo

panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas,

kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais,

kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams,

jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo

Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo

dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai

priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

V SKYRIUS. PAKLAUSIMŲ DĖL IŠVADOS NAGRINĖJIMAS

73 straipsnis. Konstitucinio TTeismo teikiamos išvados

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos

Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir

toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys

neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės

sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime;

4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta

apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

74 straipsnis. Paklausimo padavimas Konstituciniam Teismui

Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šio įstatymo 73

straipsnyje nurodytais klausimais gali Seimas.

Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu į

Konstitucinį Teismą dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių

sutarčių.

75 straipsnis. Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti

Vada Konstitucinio Teismo išvadai rengti yra šio įstatymo

nustatyta tvarka ir nustatytos formos paklausimo padavimas

Konstituciniam Teismui.

76 straipsnis. Paklausimo turinys

Paklausime turi būti nurodyta:

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) paklausėjo pavadinimas ir adresas;

3) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, nustatančios teisę

kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą;

4) veiksmai, kurių atitikimą Konstitucijai siūloma

patikrinti, jų įvykdymo aplinkybės; kreipiantis dėl tarptautinės

sutarties – tikslus jos pavadinimas, numeris, pasirašymo data ir

kiti būtini duomenys, paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbta);

5) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

6) pridedamų dokumentų sąrašas.

Seimo paklausimas gali būti išdėstytas nutarime. Kitais

atvejais prie paklausimo turi būti pridėtas Seimo nutarimas dėl

paklausimo patvirtinimo.

Paklausimą pasirašo Seimo Pirmininkas arba pavaduotojas,

einantis jo pareigas; Respublikos Prezidentas.

Prie paklausimo turi būti pridėta:

1) tarptautinės sutarties viso teksto nuorašas;

2) atitinkami įrodymai, pareigūnų sprendimų nuorašai;

3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba,

notaro patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

Prie paklausimo gali būti pridėtas siūlomų iškviesti į

Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas,

specialistų išvados, dokumentas apie atstovų įgaliojimus ir jų

teisę kalbėti Konstituciniame Teisme pareiškėjo vardu, taip pat

kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės

nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.

Paklausimas iir būtini jo priedai pateikiami Konstituciniam

Teismui su nuorašais po 30 egzempliorių. Konstitucinio Teismo

pirmininkas prireikus gali pareikalauti ir kitų priedų nuorašų –

iki 30 egzempliorių kiekvieno iš jų.

77 straipsnis. Paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo

Su paklausimu, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per

Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, šio įstatymo 74

straipsnyje nurodytos institucijos kreipiasi į Konstitucinį

Teismą ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami

oficialūs rinkimų rezultatai.

Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios ar

Respublikos Prezidento rinkimų komisijų sprendimus arba jų

atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais

atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtų komisijų

veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar

Respublikos Prezidentą.

Paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72

valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šiame

straipsnyje nurodytus terminus įskaitomos ir nedarbo dienos.

78 straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento

sveikatos būklės

Paklausimą Konstituciniam Teismui, ar Respublikos Prezidento

sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, turi teisę

pateikti tik Seimas. Paklausimas turi būti patvirtintas nutarimu,

priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Prie paklausimo ir atitinkamo Seimo nutarimo turi būti

pridėta Seimo patvirtintos gydytojų komisijos išvada. Esant

reikalui, pridedami kiti sveikatos būklę apibūdinantys įrodymai.

79 straipsnis. Paklausimo atšaukimas

Paklausimą dėl išvados teikimo gali atšaukti jį padavusi

institucija iki nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyje

pradžios.

80 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti paklausimą

Konstituciniame Teisme

Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl

išvados teikimo, jeigu:

1) paklausimą pateikė institucija ar asmuo, neturintys

teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

3) konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas

Konstituciniam Teismui;

4) nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijai

reikėtų tikrinti;

5) paklausime keliamas klausimas, išskyrus šio įstatymo 73

straipsnio 2 punkte numatytus atvejus, jau buvo tirtas

Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimta

Konstitucinio Teismo išvada.

Jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo

dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą

teiseną.

81 straipsnis. Paklausimo sugrąžinimas pareiškėjui

Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba

teisėjo siūlymu grąžina paklausimą pareiškėjui, jeigu paklausima

s arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 76 straipsnyje

nustatytų reikalavimų.

Paklausimo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį

Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

82 straipsnis. Paklausimų nagrinėjimo Konstituciniame Teisme

tvarka

Paklausimai dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

atitikimo Konstitucijai nagrinėjami pagal teisės aktų atitikimo

Konstitucijai tyrimo bendras taisykles.

Kiti paklausimai nagrinėjami Konstitucinio Teismo nuožiūra

laikantis paprastesnės procedūros. Kilę nesutarimai sprendžiami

pagal šiame įstatyme nustatytas taisykles.

83 straipsnis. Konstitucinio Teismo išvada

Išnagrinėjęs paklausimą, Konstitucinis Teismas priima

išvadą.

Konstitucinio Teismo pateikta išvada yra galutinė ir

neskundžiama.

VI SKYRIUS. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

84 straipsnis. Konstitucinio Teismo sprendimų paskelbimas

Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, o prireikus ir kiti

sprendimai oficialiai skelbiami „Lietuvos Respublikos Seimo ir

Vyriausybės

žiniose“, atskirame skyriuje; specialiame Seimo

leidinyje; laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja tą dieną, kurią

jie pirmiausiai buvo paskelbti viename iš minėtų leidinių.

85 straipsnis. Konstitucinio Teismo finansavimas ir

materialinis aprūpinimas

Konstitucinis Teismas finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Finansavimo apimtį atskira eilute tvirtina Seimas Konstitucinio

Teismo pirmininko teikimu.

Konstitucinio Teismo veiklą, materialinį techninį aprūpinimą

garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, laikydamasi šio

įstatymo nustatytų Teismo veiklos ir teisėjų nepriklausomumo

principų.

86 straipsnis. Konstitucinio Teismo aparatas

Konstitucinis Teismas turi pagalbinį aparatą, kurio

struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis TTeismas.

87 straipsnis. Konstitucinio Teismo apsauga

Konstitucinio Teismo pastatų, patalpų, o pagal Konstitucinio

Teismo pirmininko nurodymą – ir Konstitucinio Teismo teisėjų

apsauga pavedama Vidaus reikalų ministerijai.

88 straipsnis. Konstitucinio Teismo valdžios simboliai

Konstitucinio Teismo posėdžių salėje yra Lietuvos

Respublikos valstybės herbo atvaizdas, valstybės vėliava, taip

pat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys.

Konstitucinio Teismo teisėjai posėdžiauja su mantijomis,

kurių aprašą ir pavyzdį tvirtina Konstitucinis Teismas. Kol jų

pavyzdys nepatvirtintas, gali būti naudojamos Aukščiausiojo

Teismo teisėjams patvirtinto pavyzdžio mantijos.

89 straipsnis. Konstitucinio Teismo antspaudas

Konstitucinis Teismas yra juridinis asmuo, tturi antspaudą su

Lietuvos Respublikos valstybės herbo atvaizdu ir pavadinimu

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas“.

90 straipsnis. Konstitucinio Teismo buveinė

Nuolatinė Konstitucinio Teismo buveinė yra Vilniaus miestas.

Konstitucinio Teismo posėdžiai vyksta jo nuolatinėje

būstinėje.

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO

PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Vilnius, 1993 m. vasario 3 d.

Nr.I-67

Related Posts