Kokius mokescius turi moketi verslininkas

Home / Teisė / Kokius mokescius turi moketi verslininkas

Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava:

1. pridėtinės vertės mokestis;

2. akcizai;

3. gyventojų pajamų mokestis;

4. nekilnojamojo turto mokestis;

5. žemės mokestis;

6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;

7. naftos ir dujų išteklių mokestis;

8. mokestis už aplinkos teršimą;

9. konsulinis mokestis;

10. žyminis mokestis;

11. prekyviečių mokestis;

12. paveldimo turto mokestis;

13. privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

14. įmokos į Garantinį fondą;

15. valstybės rinkliava;

16. azartinių lošimų mokestis;

17. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;

18. baltojo cukraus virškvočio mokestis;

19. cukraus mokestis;

20. valstybinio socialinio draudimo įmokos

21. prekių apyvartos mokestis;

22. pelno mokestis;

Žemės mokestis

Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės savininkai Žemės mmokesčio objektas yra nustatyta tvarka įregistruotas privačios žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendroje nuosavybėje.

Žemės mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Žemės mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės nutarimu ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Už žemę, įsigytą aukciono (konkurso) būdu, žemės mokestis apskaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, tačiau ne žemesnės už žemės vertę, apskaičiuotą minėto nutarimo nustatyta ttvarka. Kai aukcione (konkurse) nustatyta žemės kaina mažesnė už žemės vertę žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai Vyriausybės nutarimu ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Žemės mokestis apskaičiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos VValstybinė įmonė Registrų centras kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia apskričių teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms.

Žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:

1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;

2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

1) žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;

žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.

Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo plotas ne didesnis už savivaldybių tarybų nustatytus neapmokestinamuosius dydžius. Taikant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mmokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

– bendro naudojimo keliai;

– žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu);

– miško žemė;

Žemės mokestis neimamas už:

– nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;

– vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę;

– gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žžemę;

– archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę. Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;

– istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės savininkams – ūkininkams yra taikoma žemės mokesčio lengvata, kad už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik vieną kartą per trejus metus nuo privačios žemės teisinio įregistravimo. Jeigu ūkininkas ūkininko ūkį įregistruoja vėliau (pvz., praėjus vieneriems metams po žemės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), tai minėta žemės mokesčio lengvata jam teikiama tik per likusį lengvatos galiojimo dvejų metų laikotarpį. Kai ūkininko ūkio žemę sudaro ne tik ūkininko, kurio vardu įregistruotas ūkininko ūkis, žemė, bet ir kitų ūkio partnerių bei bendrasavininkių bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, minėta žemės mokesčio lengvata taikoma už visą žemės plotą visiems žemės savininkams.

Cukraus mokestis

Lietuvos Respublikos ir užsienio ffiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys į Lietuvą ir Lietuvoje gaminantys cukrų ir produktus, kuriuose esantis cukrus yra cukraus mokesčio objektas. Be to, cukraus mokestį minėti asmenys turi mokėti ir realizuodami cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.

Cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio tarifas – 0,01 lito už 1 procentą cukraus kilograme produkto. Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytuose produktuose esantį cukraus kiekį (procentais) nustato Vyriausybė.

Už pagamintą cukrų ir produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, cukraus mokestis apskaičiuojamas, kai cukraus mokesčio mokėtojas perduoda nuosavybės teises į šias prekes.

Už importuojamus tokius produktus cukraus mokestis apskaičiuojamas Muitinės kodekso nustatytais atvejais, kai atsiranda skola muitinei.

Cukraus mokestis apskaičiuojamas ir už cukraus mokesčio mokėtojo prarastą cukrų, už kurį mokestis dar nesumokėtas, išskyrus atvejus, kai cukrus prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka, arba prarastas kiekis neviršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytų natūralios netekties normų.

Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sumokėtas mokestis už cukrų kaip žaliavą, sunaudotą Vyriausybės sąraše nurodytiems mokesčio objektams gaminti, įskaitomas apskaičiuojant mokestį už cukrų, esantį produktuose, kurie nurodyti Vyriausybės patvirtintame sąraše, arba grąžinamas Finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka.

Cukraus mokesčio (išskyrus importuojamus produktus) mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam ppasibaigus, mokėtojai iki kito mėnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti cukraus mokesčio deklaraciją.

Cukraus mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 dienos.

Mokėtojai, kurių praėjusio pusmečio vidutinė mėnesinė mokesčio suma buvo didesnė kaip 50 tūkst. litų, cukraus mokestį moka:

1) iki mėnesio 30 dienos – už mėnesio pirmąjį dešimtadienį;

2) iki kito mėnesio 10 dienos – už mėnesio antrąjį dešimtadienį;

3) iki kito mėnesio 20 dienos – už likusią mėnesio dalį.

Cukraus mokesčiu neapmokestinami:

1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai;

2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių;

3) produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių;

4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais;

5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą;

6) eksportuojami produktai.

Cukraus mokesčio mokėtojams, eksportavusiems per mokesčio laikotarpį savos gamybos produktus, Finansų ministro įsakymo nustatyta tvarka iš biudžeto grąžinama mokesčio suma už įsigytą cukrų kaip žaliavą, faktiškai sunaudotą (bet ne daugiau kaip nustatyta Vyriausybės

patirtintame sąraše) eksportuotiems produktams gaminti.

Cukraus mokestį eksportuotojams grąžina teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos per 10 dienų nuo raštiško prašymo ir dokumentų pateikimo, bet ne anksčiau nustatytojo cukraus mokesčio sumokėjimo termino (30 dienos mokestinio laikotarpio, kuris eina po laikotarpio, už kurį prašoma grąžinti mokestį).

Mokestis už aplinkos tešimą

Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį degalų kiekį, už tteršimą iš lėktuvų – pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių.

Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į Lietuvos Respubliką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.

Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai nustatomi vienai teršalų tonai. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, ttarifai didinami taikant koeficientą 1,2.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra kkoreguojami (mažinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.

Mokesčio mokėtojai:

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ir kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei komercinei veiklai.

3. Gaminių gamintojai ir importuotojai, teršiantys aplinką gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Mokesčio objektas:

1. Išmetami į aplinką teršalai.

2. Gaminiai

Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formos pateikiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos: vienas egzempliorius – Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, antras – apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Mokesčio sumokėjimas:

1) kas ketvirtį moka mokesčio mokėtojai, kuriems privalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas, jei praėjusiais metais mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo llygi 10 tūkst. Lt arba didesnė.

2) kas pusmetį moka mokesčio mokėtojai, kuriems neprivalomas gamtos išteklių naudojimo leidimas arba kurių praėjusiais metais mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma buvo mažesnė kaip 10 tūkst.

3) už metus moka mokesčio mokėtojai, kurie gamina ir (ar) importuoja apmokestinamuosius gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius.

Mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.

Pradedantys verstis savo veikla mokesčio mokėtojai, kurie teršia iš stacionarių ir (ar) mobilių taršos šaltinių, mokestį už aplinkos tteršimą pirmaisiais mokėjimo metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui.

Atleidžiami nuo mokesčio:

1. Mokesčio mokėtojai, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, bet už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

2. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;

3. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;

4. Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones;

5. Mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

6. Mokesčio mokėtojai, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, bet už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo eksportuotas per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius eksportuotą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį.

7. Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai už visą gaminių ar pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės aatliekų tvarkymo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Apmokestinamų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą, kuris apskaičiuojamas pagal LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas.

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Mokesčius apskaičiuoja gamtos išteklių naudotojas.

Avansinio mokesčio suma apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį. Metų pabaigoje mokesčio suma perskaičiuojama pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodika patvirtinta Vyriausybės nutarimu “Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“.

Mokesčio objektas – Valstybiniai gamtos ištekliai.

Mokesčio mokėtojai – Juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius.

Aplinkos apsaugos ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtinta “Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcija”. Užpildytas avansinių mokesčių už gamtos išteklius mokėjimų formas mokesčių mokėtojas suderina su Aplinkos apsaugos regionų departamentų agentūromis, inspekcijomis ar tarnybomis iki einamųjų metų kovo 1 d., kurios patikrina skaičiavimų teisingumą ir patvirtina formas. Lygiai tokia pati procedūra taikoma metinei mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitai (ji turi bbūti pateikta minėtoms institucijoms iki vasario 1 d.), kurioje atliekami mokesčio skaičiavimai pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį. Patikrintos ir patvirtintos apskaičiavimų formos ir ataskaitos pateikiamos mokesčių inspekcijoms atitinkamai iki kovo 20 d. ir vasario 20 d.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus pusmečiui teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios aptarnaujamojoje teritorijoje medžioklės plotų naudotojas įregistruotas į Mokesčio mokėtojų registrą, arba pagal nuolatinę gyvenamąją vietą

Mokesčius moka gamtos išteklių naudotojas:

1. Mokesčiai mokami avansu lygiomis metinių mokesčių sumos, kuri apskaičiuojama pagal numatomų sunaudoti išteklių kiekį, dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius (už pirmus tris mokestinių metų ketvirčius).

2. Metiniai mokesčiai sumokami per 5 dienas nuo Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitos pateikimo dienos.

3. Už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, mokesčiai mokami kas pusmetį lygiomis metinės mokesčio sumos dalimis.

Nuo mokesčio atleidžiami:

1) žemės naudotojai, ūkiniams reikalams ( ne pardavimui ) naudojantys statybinių medžiagų žaliavas ir vandenį, esančius jiems suteiktame sklype,

2) biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos, vykdančios laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą ir naudojančios medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Už nuslėptą išteklių kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo

tarifo dydžio bauda.

Pelno mokestis

Mokesčio mokėtojai:

– Lietuvos vienetas (juridinis vienetas, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka).

– Užsienio vienetas (užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas)

Mokesčio objektas:

– Apmokestinamasis pelnas:

· Lietuvos vieneto;

· nuolatinės buveinės.

– Visos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios uždirbtos užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje.

– Pajamos iš paskirstytojo ppelno (dividendai ir kitas paskirstytasis pelnas).

Mokesčio tarifai:

– 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:

· Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;

· pajamos iš paskirstytojo pelno.

– 13 proc. mokesčio tarifu apmokestinamos vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas, išskyrus vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną arba

3) kkuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

– 10 proc. mokesčio tarifu apmokestinamos užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos RRespublikoje.

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.

Mokestis skaičiuojamas:

– nuo apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus;

– nuo pajamų iš paskirstytojo pelno;

– nuo užsienio vieneto pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos be jokių atskaitymų. Priskiriamos tokios pajamos:

· palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus tarptautinėse finansų rinkose), obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius ir palūkanų pajamas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;

· autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos (kai yra perleidžiama kkompiuterio programa, šios nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o šios teisės: teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą);

· pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

· atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį;

· gautos pajamos už parduotą, kkitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

· kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Metinė pelno mokesčio deklaracija bei jos priedai:

– vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaracija – pildo vienetas, per mokestinį laikotarpį perleidęs vertybinius popierius ir/ar išvestines finansines priemones;

– užsienio valstybėse gautų ir/ar uždirbtų pajamų bei tose valstybėse nuo tų pajamų sumokėto pelno (ar jam tapataus) mokesčio, atskaityto iš mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracija – pildo vienetas, per mokestinį laikotarpį vykdęs veiklą per nuolatinę buveinę užsienio valstybėje ir/ar gavęs pajamų iš užsienio valstybės, nuo kurių toje valstybėje sumokėtą pelno mokesčio ar jam tapatų mokestį, PMĮ nustatyta tvarka, atskaitė iš mokestinio laikotarpio mokėtino pelno mokesčio sumos;

– atskaitytų nuostolių deklaracija – pildo vienetas, jeigu PMĮ nustatyta tvarka iš mokestinio laikotarpio pajamų atskaitė praėjusiais mokestiniais laikotarpiais susidariusius mokestinius nuostolius;

– grynųjų dividendų ir pelno mokesčio, išskaičiuoto iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, užskaitymo bei Lietuvos ir užsienio vienetams išmokėtų neapmokestinamųjų dividendų deklaracija – pildo ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, gavęs ir /ar išmokėjęs grynųjų dividendų, ir/ar PMĮ nustatyta tvarka užskaitęs pelno mokestį, išskaičiuotą iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, ir/ar išmokėjęs neapmokestinamų dividendų Lietuvos bei užsienio vienetams.

Užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines, išskyrus uužsienio bankų filialus, registruotus LR, teikia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinę pelno mokesčio deklaraciją.

Vienetai kartu su metine pelno mokesčio deklaracija ir jos atitinkamais priedais turi pateikti kontroliuojamų vienetų ir kontroliuojančių asmenų turtinių teisių bei prievolių ataskaitą. Pildo tie vienetai, kurie paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kontroliuoja kitus Lietuvos ir/ar užsienio vienetus arba kuriuos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kontroliuoja kiti Lietuvos ir/ar užsienio vienetai bei nuolatiniai gyventojai, arba vienetai, kurių dalyviai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo ne mažiau kaip 10 proc. akcijų ar kitų teisių į paskirstytojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Metinė pelno mokesčio deklaracija ir jos priedai kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiami pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.

Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio aapyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (sumos).

2003 metais prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.

Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną.

Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną, t.y. ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (suma).

Mokestį nuo dividendų apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis/gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti/gauti, dešimtos dienos.

Mažesniu pelno mokesčiu apmokestinamas šių vienetų apmokestinamasis pelnas:

1) žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų

įmonių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jei žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose didesnė kaip 50 procentų;

2) laisvųjų ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos moka 80 procentų mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50 procentų mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30 procentų zonos vieneto įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip 1 milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šis vvienetas 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų mokamas 50 procentų mažesnis pelno mokestis;

3) juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį nustatyta tvarka, t. y. priklausomai nuo riboto darbingumo asmenų dalies tarp visų dirbančių asmenų, apskaičiuota pelno mokesčio suma mažinama 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.;

4) pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rrengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 113 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines – daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai.

Naudota literatūra :

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas

Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymas

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

VMI prie FM “Jei jus nusprendėte pradėto savo verslą “ Vilnius, 2000

www.google.lt

www.seimas.lt

www.vmi.lt

Related Posts