Išradimų įteisinimas

Home / Teisė / Išradimų įteisinimas

TURINYS

Įvadas…………………………3

1. Bendros įteisinimo taisyklės……………..3

3. Išradimo paraiška………………..5

4. Išradimo apibrėžties sudarymas…………….5

5. .Išradimo aprašymas………………….6

6. Išradimo brėžiniai……………….7

7. Valstybinė patentinė išradimo paraiškos ekspertizė…..7

Išvados…………………………8

Literatūra…………………………9

ĮVADAS

Išradimas įforminamas pateikus paraišką. Paprastai paraišką sudaro specialus prašymas, aprašymas, išradimo apibrėžtis, referatas, brėžiniai, schemos ir kita išradimą apibūdinanti medžiaga.

Norint pateikti patentą registracijai, jis turi atitikti keletą kriterijų:

Naujumas: išradimas turi būti naujas ir nežinomas visuomenei. Tai reiškia, kad išradėjas turi pateikti išradimą registracijai prieš viešą paskelbimą arba publikavimą bet kokioje formoje.

Išradimas turi būti galimas pritaikyti gamyboje.

Išradimas turi būti išradybinio lygio iir neturi būti akivaizdus ar prognozuojamas patobulinimas jau egzistuojančio ar aprašyto publikuojamoje literatūroje.

Jis neturi prieštarauti visuomenės interesams, moralinės ir humaniškumo principams.

Patento aprašymas turi būti pakankamai detalus ir aiškus, kad žmogus turintis žinių atitinkamoje srityje galėtų įvykdyti arba patobulinti išradimą.

1. BENDROS ĮTEISINIMO TAISYKLĖS

Išradimai ir racionalizaciniai pasiūlymai registruojami, vadovaujantis atitinkamais dokumentais, kurie paduodami juos registruojančioms įstaigoms. Paprastai visi tie dokumentai, kurie reikalingi minėtų objektų registravimui, vadinami paraiškos dokumentais arba tiesiog paraiška. Reikalavimai paraiškos paraiškos dokumentams įforminti nustatomi pagal kiekvienoje valstybėje ggaliojančius įstatymus ir priklauso nuo registruojamo objekto.

Pagrindinę patento registravimo procedūrą reguliuoja 1883 metų Paryžiaus pramoninės nuosavybės konvencija. Patentavimo procedūra buvo vis labiau standartizuojama įvairiose tarptautinėse patentų žinybose. Patento gavimas pakankamai ilgas ir sudėtingas verslas, kadangi išradimą aprašanti paraiška turi būti aatidžiai patikrinama oficialiose patentų žinybose. Patentų paraiškų tikrinimo procedūra įvairiose šalyse skiriasi.

Patento pareiškėjas sudaro išradimo aprašymą. Pareiškėjui sudarant aprašymą, dažnai reikalinga patentų agento arba patikėtinio pagalba. Paprastai paraišką sudaro specialus prašymas, aprašymas, išradimo apibrėžtis, referatas, brėžiniai, schemos ir kita išradimą apibūdinanti medžiaga. Paraiška pateikiama patentų žinybai. Paraiškos padavimo data yra oficiali išradimo prioriteto data. Paraiškos ekspertizės procedūra įvairiose šalyse skirtinga. Patentų žinybos atlieka preliminarią ekspertizę ir paiešką. Paraiška publikuojama kartu su paieškos ataskaita. Pareiškėjas sprendžia, ar reikia atlikti patentabilumo ekspertizę, t.y. ekspertizę iš esmės. Jei paraiška priimama, ji publikuojama dar kartą. Mokesčiai mokami kiekvienoje fazėje. Daugumoje nacionalinių patentų sistemų naujumo paieška ir ekspertizė iš esmės sudaro vieną fazę. Išradimo paraiška turi būti pateikiama į kiekvieną šalį, kurioje ruošiamasi apsaugoti išradimą. ŠŠios paraiškos turi būti pateikiamos į kiekvieną šalį per 12 mėnesių nuo paraiškos prioriteto datos.

Patento aprašymą sudaro:

1) Pavadinimas/bibliografiniai duomenys – apima šią informaciją: šalies pareiškėjos numeris, prioriteto numeris, paraiškos pateikimo data, pareiškėjas, išradėjas, atstovas arba patikėtinis ir kt. Referatas (parašytas pareiškėjo) ir, jei reikalinga, pridedami brėžiniai.

2) Srities nustatymas.

3) Pagrindinė informacija – dabartinio techninio lygio aprašymas.

4) Problema – techninės problemos prigimtis.

5) Išradimas – pagrindinis aprašymas, išradybinio lygio ir veikimo paaiškinimas, su nuorodomis į pavyzdžius.

6) Išradimo aapibrėžtis – nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas.

7) Brėžiniai

8) Paieškos ataskaita – apima patentų ar kitų dokumentų, kurie aprašo technikos lygiu, sąrašą.

Lietuvoje patentai registruojami – Lietuvos Respublikos Valstybiniame Patentų biure. Čia registruojami išradimai, pramoninis dizainas, prekių ir paslaugų ženklai, firmų vardai.

Lietuvos Respublikoje patentinę paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti patentą;

2) išradimo aprašymas;

3) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

5) referatas;

6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

7) dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.

3. IŠRADIMO PARAIŠKA

Išradimo paraiška turi būti rengiama atsižvelgiant į valstybės, kurioje norima patentuoti išradimą, patentų tarnybos specialių taisyklių reikalavimus. Joje turi būti nustatytos formos prašymas arba pareiškimas, potencialaus išradimo aprašymas, brėžiniai ar schemos, jeigu jų reikia sprendimui paaiškinti, referatas arba anotacija ir kai kurie kiti dokumentai. Šie dokumentai – tai patentavimo patikėtinio įgaliojimas, dokumentas apie pareikštinio mokesčio įmokėjimą ir kt. Šių kitų dokumentų reikia daugiau, jeigu prašoma pripažinti konvencinį arba tarptautinių parodų prioritetą. Kai kuriose valstybėse reikalaujama kaip atskirą dokumentą pateikti išradimo apibrėžti. Atidėtinės, taip pat mišriosios ekspertizės sistemos atveju reikia kartu su paraiška, o kai kur ir vėliau, pateikti prašymą atlikti patentabilumo eekspertizę. Kai kuriose valstybėse dar reikia pateikti dokumentą , patvirtinti autorystę. Tai gali būti autoriaus pasirašyta deklaracija arba dokumentas apie duotą priesaiką. Norint siųsti paraišką į užsienį, reikia priesaiką įforminti užsienio valstybės atstovybėje. Lietuvos Respublikoje pateikiamas autorystės pareiškimas, kuriame autorius (bendraautoriai) privalo patvirtinti, kad jis tikrai yra autorius (bendraautoriai).

Įvairių papildomų dokumentų reikia pateikiant paraiškas dėl mikroorganizmų kamienų ir dėl žemės ūkio selekcijos rezultatų. Pateikiant paraišką dėl mikroorganizmo kamieno pripažinimo išradimu, reikia pridėti dokumentą apie jo deponavimą valstybės nustatytoje, t.y. oficialioje, įstaigoje.

Paraiška paprastai turi būti pateikiama oficialiąja valstybine kalba. Tačiau daugelyje valstybių galima pateikti ir užsienio kalba, o vėliau per nustatytą laiką – vertimą į oficialiąja valstybinę kalbą. Tačiau daugelyje valstybių galima pateikti ir užsienio kalba, o vėliau per nustatytą laiką – vertimą į oficialiąja valstybinę kalbą.

4. IŠRADIMO APIBRĖŽTIES SUDARYMAS

Išradimo apibrėžtis – tai trumpa žodinė išradimo charakteristika, kuri apibūdina techninę išradimo esmę ir apimtį.

Išradimo apibrėžtis turi teisinę reikšmę. Kadangi išradimo aprašyme yra daug antraeilių ir neturinčių nieko bendra su išradėjo kūrybos rezultatais elementų, kurie reikalingi tik išradimui paaiškinti, tai pagal jį negalima nustatyti autorinių teisių apimties.Tokia funkcija tenka apibrėžčiai. Pagal apibrėžtį yra nustatomas išradimo naudojimo faktas. Taigi apibrėžtis yra etalonas, su kuriuo lyginamas naudojamas įrenginys, medžiaga, būdas.

Be to, išradimo apibrėžtis ne tik nustato išradimo ribas, bet turi ir informacinę reikšmę, nes ji parodo, kuo siūlomas objektas skiriasi nuo jau žinomų, t.y. nustato naujumo laipsnį ir nurodo išradimo privalumus.

Išradimo apibrėžtis sudaroma, laikantis atitinkamų principų: ji turi būti artima išradimo aprašymui,ji turi būti taip parašyta, kad pagal ją atitinkamos technikos srities specialistas galėtų be papildomų paaiškinimų suprasti išradimo esmę, joje turi būti duotas konkretus uždavinio sprendimas, o ne iškelta mintis, ką reikėtų padaryti, turi būti parašyta taip, kad, pakeičiant vieną požymį, negalima būtų apeiti išradimą.

Kadangi išradimo apibrėžtis nustato išradėjo teisių apimtį, ji turi būti pakankamai bendra. Kuo bendresnė apibrėžtis, tuo platesnės išradėjo teisės.

5. IŠRADIMO APRAŠYMAS

Išradimo aprašymas yra pagrindinis paraiškos dokumentas. Jis kartu yra juridinis ir techninis dokumentas. Šios dvi išradimo savybės nusako pagrindinius jo sudarymo principus.

Kadangi aprašymas yra techninis dokumentas, jame aprašoma visa išradimo esmė, išaiškinamos visos išrasto įrenginio, būdo ar medžiagos ypatybės, nurodoma, kaip veikia įrenginys, kaip panaudojamas būdas ar gaunama medžiaga. Aprašymas turi būti tiek išsamus, kad pagal jį būtų galima išradimą realizuoti. Kita vertus, išradimą reikia aprašyti taip, kad jame būtų galima išskirti tai ,ką naujo siūlo autorius, ir tai, kas jau buvo žinoma, paduodant par;aišką. Tai padės ekspertams, kurie spręs

potencialaus išradimo teisinės apsaugos klausimą, teisingai įvertinti naujumą.

Išradimo aprašyme, kaip juridiniame dokumente, duodamos tik tos žinios, kurios susijusios su išradimu, t.y. kurios reikalingos išradimui paaiškinti ir kurios nustato išradimo ribas (šią antrąją funkciją atlieka išradimo apibrėžtis).

Išradimas aprašomas griežtai laikantis šios tvarkos: išradimo pavadinimas, technikos sritis, kuriai priklauso išradimas, ir jo panaudojimo sritis, išradimo analogų aprašymas ir jų kritika, prototipo aprašymas, prototipo kritika, išradiomo tikslas, išradimo esmė, brėžiniuose pavaizduotų figūrų sąrašas (jeigu brėžiniai reikalingi) , detalus išradimo aprašymas, techninis eekonominis arba kitoks išradimo efektyvumas, išradimo apibrėžtis.

6. IŠRADIMO BRĖŽINIAI

Brėžiniai reikalingi aprašymui pailiustruoti. Todėl jie turi būti tiksliai suderinti su aprašymo tekstu. Brėžinių pridedama tiek, kiek jų reikia išradimo esmei išaiškinti, jie turi būti padaryti specialiai paraiškai. Negalima, pavyzdžiui, pateikti darbo brėžinius.

Brėžiniai daromi juodu arba mėlynu tušu ant kalkės arba balto lygaus popieriaus lapo. Antras ir trečias brėžinio egzemplioriai gali būti atlikti šviesoraščiu, arba galima pateikti foto kopijas šviesiame fone. Brėžinių lapų dydis – 21*29,7 cm. Brėžinio lape iiš kairės pusės ir iš viršaus paliekami ne mažesni kaip 2,5 cm, iš dešinės – 1,5 cm ir apačios – 1 cm dydžio laukai. Figūros brėžinyje išdėstomos taip, kad brėžinį būtų galima skaityti, esant vertikaliai lapo padėčiai, t.y. trumposios lapo kkraštinės turi būti brėžinio apačioje ir viršuje. Viename lape gali būti pavaizduotos kelios figūros.

Brėžiniai daromi pagal techninių brėžinių braižymo taisykles. Mastelis parenkamas taip, kad brėžinį būtų patogu skaityti ir, reprodukavus fotografiniu būdu, sumažinant jį 2/3, kopijoje būtų geriau įžiūrimos detalės ir skaitmeniniai žymėjimai.

7. VALSTYBINĖ PATENTINĖ IŠRADIMO PARAIŠKOS EKSPERTIZĖ

Išradimo paraiškos ekspertizė prasideda įmonėje ar organizacijoje, prieš forminant paraišką. Pareiškėjas pat,ikrina sprendinio naujumą ir naudingumą pagal jam prieinamą informaciją. Galutinai sprendinio patentabilumas (galimybė pripažinti pasiūlymą išradimu) tikrinamas valstybinės patentinės ekspertizės metu.

Patikrinus pareiškimą, analizuojamas aprašymas. Analizuojant aprašymą, pirmiausia nustatoma, ar aprašytas objektas gali būti priskirtas prie išradimų. Tikrinama, ar teisingai nustatyta išradimo grupė. Apie tai sprendžiama iš požumių, kurie nurodyti apibrėžtyje. Kartu analizuojamas ir potencialaus išradimo vieningumas, nes pasitaiko neteisingai įįformintų paraiškų, kai vienoje paraiškoje kartu aprašyti būdas ir įrenginys, būdas ir medžiaga, kurie gali būti panaudoti nepriklausomai vienas nuo kito.

Patikrinus aprašymą, tikrinamas kitų paraiškos dokumentų turinys.

Formalioji ekspertizė atliekama per 15 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Atlikus ekspertizę, gali būti priimtas vienas iš trijų sprendimų: a) priimti paraišką, b) pasiūlyti paraišką pataisyti ir papildyti, c) grąžinti paraišką performinti.

IŠVADOS

Pagrindiniai kriterijai, norint pateikti patentą registracijai:

· Naujumas: išradimas turi būti naujas ir nežinomas visuomenei.

· Išradimas turi būti galimas pritaikyti ggamyboje.

· Išradimas turi būti išradybinio lygio, o ne patobulinimas jau egzistuojančio ar aprašyto publikuojamoje literatūroje.

· Jis neturi prieštarauti visuomenės interesams, moralinės ir humaniškumo principams.

· Patento aprašymas turi būti pakankamai detalus ir aiškus, kad žmogus turintis žinių atitinkamoje srityje galėtų įvykdyti arba patobulinti išradimą.

Pagrindiniai dokumentai, kurie sudaro patentinę paraišką:

1) prašymas išduoti patentą;

2) išradimo aprašymas;

3) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

5) referatas.

LITERATŪRA:

1. P.Kasperavičius. Patentologija. – Vilnius. Baltic ECO. 1997.

2. P.Kasperavičius. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga. – Vilnius. 1994.

3. A.Mikuta., A.Vileita. Išradimų teisė. – Vilnius.Mintis. 1976.

Related Posts