Imoniu likvidavimas ir reorganizavimas

Home / Teisė / Imoniu likvidavimas ir reorganizavimas

Lietuvos Respublikoje gali veikti šios teisinės formos įmonės:

1) individualios (personalinės) įmonės;

2) tikrosios ūkinės bendrijos;

3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;

4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės;

5) valstybės įmonės;

6) savivaldybės įmonės;

7) žemės ūkio bendrovės;

8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Įmonių veiklos pasibaigimas galimas dviem būdais: reorganizavimo ir likvidavimo.

Visų šių įmonių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai:

1. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas;

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas;

4. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas;

5. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įįstatymas;

6. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas;

8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas;

9. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas ;

Įmonės reorganizavimas – tai jos pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos įmonės teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtoms ar išlikusioms, bet iš esmės pertvarkytoms įmonėms.

Įstatymai numato tris įmonių reorganizavimo galimybes:

1. sujungimo;

2. skaidymo;

3. rūšies ar statuso pakeitimo.

Įmonės likvidavimas – tai jos, kaip teisės subjekto egzistencijos užbaigimas.

Įmonės likvidavimo ir reorganizavomo sąlygos priklauso nuo jos rūšies ir įsteigimo tvarkos.

Individualios įmonės

Individuali įmonė yra neribotos ccivilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo ir steigia vienas fizinis asmuo. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku.

Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip ppat į viešąją įstaigą. Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta Respublikos spaudoje ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu. Įmonė įgyja pertvarkomos individualios įmonės statusą, o tai patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Sprendime pertvarkyti individualią įmonę turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė.

Be kita ko, pertvarkant individualią įmonę į akcinę bendrovę, akcijos turi būti įregistruotos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje ir iišrinkta audito įmonė.

Naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys .

Jeigu individualią įmonę paveldi asmuo, kuris yra kitos individualios įmonės savininkas, jam priklausančios individualios įmonės gali būti reorganizuotos jungimo būdu Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre

Individuali įmonė gali būti likviduojama:

1. Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka;

2. Nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įįmonė įgyja likviduojamos individualios įmonės statusą;

3. Individualios įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos;

Indvidualios įmonės likvidavimo pagrindas gali būti:

1. įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą;

2. teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;

3.valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus.

Individualios įmonės likvidatorius privalo:

1. pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti individualią įmonę;

2. sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios individualios įmonės balansą;

3. baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais(Pvz.: sumokėti nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius);

4. pareikšti reikalavimus individualios įmonės skolininkams;

5. perduoti individualios įmonės savininkui individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais, ir surašyti to turto perdavimo aktą;

6. sudaryti tik tokius sandorius, kurie neprieštarauja likviduojamos įmonės veiklą reglamentuojantiems įstatymams

7. perduoti individualios įmonės dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

8. sudaryti individualios įmonės likvidavimo aktą.

9. pateikti juridinių asmenų registrui individualios įmonės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus individualiai įmonei išregistruoti.

Ūkinės bendrijos

Lietuvos įstatymai numato dvi ūkinių bendrijų rūšis :

1. tikroji ūkinė bendrija

2. komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.

Viena nuo kitos jos skiriasi tik narių sudėtimi, jų teisine padėtimi ir atsakomybės mastais.

Tikroji ūūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai.

Komanditinė ūkinė bendrija yra įmonė, kurios dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai. Komanditorius (indėlininkas) yra asmuo, kurio tikslas savo kapitalu dalyvauti bendrijos komercinėje – ūkinėje veikloje ir gauti pajamas.

Ūkinės bendrijos yra neribotos civilinės atsakomybės privatūs juridiniai asmenys.

Sprendimą dėl reorganizavimo ar pertvarkymo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos visi tikrieji nariai bendru sutarimu. Sprendimą reorganizuoti ar pertvarkyti bendriją patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ir bendrija įgyja reorganizuojamos ar pertvarkomos bendrijos statusą.

Tikroji ūkinė bendrija gali būti pertvarkoma į šios teisinės formos juridinius asmenis:

1. komanditinę ūkinę bendriją;

2. akcinę bendrovę;

3. uždarąją akcinę bendrovę;

4. žemės ūkio bendrovę;

5. kooperatinę bendrovę (kooperatyvą);

6. individualią įmonę;

7. viešąją įstaigą;

8. labdaros ir paramos fondą.

Komanditinė ūkinė bendrija gali būti pertvarkoma į tikrąją ūkinę bendriją ar į kitas aukščiau išvardintas teisinės formos juridinius asmenis.

Kai išrinkti naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai, sudarytas pertvarkomos bendrijos balansas, įvykdytos kitos sąlygos, tada naujai pertvarkyto juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų.

Pertvarkymas laikomas baigtu, kai naujos teisinės formos juridinio asmens pakeisti steigimo dokumentai įregistruoti juridinių asmenų registre.

Kai bendrijos tikrųjų narių bendru sutarimu priimtas sprendimas likviduoti bendriją, nuo priėmimo dienos bendrija įgyja likviduojamos bendrijos statusą ir paskiriamas likvidatorius.

Likviduojamos bendrijos likvidatorius privalo:

1. Respublikinėje sspaudoje viešai paskelbti apie bendrijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, bei duomenis apie save (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);

2. sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios bendrijos balansą;

3. kai atsiskaitoma su tikrosios ūkinės bendrijos kreditoriais, likęs turtas padalijamas tikriesiems nariams, o kai atsiskaitoma su likviduojamos komanditinės ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams, surašyti bendrijos turto priėmimo–perdavimo aktus;

4. likvidatorius įgyja bendrijos tikrųjų narių kompetenciją dėl sandorių sudarymo bei teises ir pareigas;

5. bendrijos dokumentus turi perduoti saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6. sudaryti bendrijos likvidavimo aktą, kuriame nurodoma informacija apie prievolių įvykdymą ir patvirtinama, kad atlikti visi su bendrijos likvidavimu susiję veiksmai;

7. juridinių asmenų registrui pateikti bendrijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus bendrijai išregistruoti, o jeigu sprendimas likviduoti bendriją atšaukiamas, dokumentas, patvirtinantis likvidavimo atšaukimą, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Akcinės bendrovės

Akcinė bendrovė – tai ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų, o akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.

Uždaroji akcinė bendrovė yra taip pat ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis

kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos jas jungiant, skaidant ar pertvarkant.

Bendroviųs jungimo būdai:

1. prijungimo prie bendrovės, kuri tęsia veiklą t.y. prijungiamos kitos bendrovės, kurios kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia;

2. sujungimo iš bendrovių, kurios kaip juridiniai asmenys po reorganizavimo pasibaigia, sukuriama nauja bendrovė.

Bendrovių skaidymo būdai:

1. išdalijimo bendrovė, kuri po reorganizavimo pasibaigia, išdalijama kitoms bendrovėms, kkurios tęsia veiklą;

2. išskaidymo iš bendrovės, kuri po reorganizavimo pasibaigia, sukuriamos naujos bendrovės;

3. atskyrimo iš bendrovės, kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis, iš kurios sukuriama nauja bendrovė.

Bendrovių pertvarkymo būdai:

1. kai uždaroji akcinė bendrovė pertvarkoma į akcinę bendrovę, keičiami bendrovės įstatai ir akcijos įregistruojamos Vertybinių popierių komisijoje;

2. kai akcinė bendrovė pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, keičiami bendrovės įstatai ir panaikinamas akcijų įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje.

Reorganizuojamų bendrovių pagrindinės nuostatos:

1. reorganizuoti bendrovę galima tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įįstatinis kapitalas;.

2. likviduojama bendrovė negali būti reorganizuojama.

3. bendrovėms, kurios po reorganizavimo pasibaigia, likvidavimo procedūros netaikomos.

4. reorganizuotų bendrovių viso turto, teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant sukurtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės.

5. bendrovė gali būti reorganizuojama tik pagal bendrovės rreorganizavimo projektą.

6. reorganizuojama bendrovė apie numatomą reorganizavimą privalo pranešti kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku.

7. apie numatomą reorganizavimą privalo paskelbti įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje ir kiekvienam jos akcininkui pranešti pasirašytinai ar registruotu laišku

8. reorganizuojamos bendrovės valdyba turi informuoti visuotinį akcininkų susirinkimą apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus laikotarpiu tarp reorganizavimo projekto parengimo ir visuotinio akcininkų susirinkimo. Patvirtinti reorganizavimo projektą ir priimti nutarimą reorganizuoti bendrovę gali visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma.

9. po reorganizavimo veiksiančios bendrovės įstatai pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui po pirmojo visuotinio akcininkų susirinkimo.

Reorganizavimas pertvarkant bendrovę laikomas baigtu nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo dienos.

Nuo reorganizavimo užbaigimo dienos visas baigiančių veiklą bendrovių turtas, teisės ir pareigos yra po reorganizavimo veiksiančių bendrovių tturtas, teisės ir pareigos.

Pertvarkant uždarąją akcinę bendrovę į akcinę bendrovę, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis, nei nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme.

Pertvarkant akcinę bendrovę į uždarąją akcinę bendrovę, jos akcininkų skaičius negali būti didesnis, nei nustatytas uždarosioms akcinėms bendrovėms Akcinių bendrovių įstatyme.

Akcinės bendrovės likvidavimo pagrindai yra:

1. pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;

2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę;

3. teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;

4. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas likviduoti bendrovę;

5. teismo sprendimas ppripažinti bendrovę neteisėtai įsteigta

Bendrovė gali būti pripažįstama neteisėtai įsteigta, jei steigėjai bendrovės steigimo metu buvo neveiksnūs, buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos bei nebuvo sudarytas minimalus bendrovės įstatinis kapitalas, įstatuose nurodyti bendrovės veiklos tikslai yra neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai; nenurodytas bendrovės pavadinimas, įstatinio kapitalo dydis, įstatuose. Svarbu pažymėti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemokią bendrovę.

Kai visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas nutaria likviduoti bendrovę, skiriamas jos likvidatorius. Likvidatorius nuo paskyrimo dienos įgyja savo teises ir pareigas, o bendrovės valdymo organai, išskyrus visuotinį akcininkų susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti bendrovę. Visuotinį akcininkų susirinkimą turi teisę sušaukti likvidatorius, teismas ar daugiau kaip 1/2 visų balsų turintys akcininkai .

Likvidatorius praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie nutarimą likviduoti bendrovę ir savo duomenis. Prieš likviduojamos įmonės statusą įgijusios bendrovės pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“. Apie bendrovės likvidavimą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, apie bendrovės likvidavimą turi būti paskelbta įstatuose nurodytoje Lietuvos Respublikos periodinėje spaudoje.

Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Kai likviduojama teismo pripažinta neteisėtai įsteigta bendrovė, jei ji gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo dar neįmokėtų įnašų tokios dalies, kkurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą.

Iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami:

1. privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus;

2. atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais;

3. atsiskaitoma su darbuotojais;

4. išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams;

5. likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Jeigu kyla ginčų, bendrovės turtas nedalijamas iki tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Likvidatoriaus turi bendrovės valdybos ir administracijos vadovo teises ir pareigas bei atstovauja bendrovei teisme, esant santykiams su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius yra atsakingas bendrovei, akcininkams ir tretiesiems asmenims už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

Bendrovės likvidatorius:

1. atlieka materialinių, finansinių vertybių inventorizaciją ir surašo jų priėmimo aktą, sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios bendrovės finansinę atskaitomybę (likvidavimo balansą);

2. baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus sandorius ir pagal savo kompetenciją sudaro naujus sandorius. Visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, išrinkę likvidatorių, gali nustatyti su likvidavimu nesusijusius sandorius, kuriuos gali sudaryti likvidatorius;

3. baigia sandorius su bendrovės kreditoriais ir skolininkais;

4. parduoda bendrovės turtą;

5. nutraukia darbo sutartis su bendrovės darbuotojais ir atsiskaito su jais;

6. paskirsto akcininkams likusį bendrovės turtą;

7. sudaro bendrovės likvidavimo aktą;

8. jei likviduojama akcinė bendrovė, kkreipiasi į Vertybinių popierių komisiją, kad ši išregistruotų akcijas (panaikintų akcijų įregistravimą);

9.perduoda likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

10. pateikia dokumentus, reikalingus likviduotą bendrovę išregistruoti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro.

Valstybės ir savivaldybių įmonės

Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei .

Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.

Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

Įmonė gali būti reorganizuojama jungimo bei skaidymo būdais.

Įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei ar Savivaldybei sutikus reorganizuoti įmonę. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti įmonę, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įmonės, reorganizavime dalyvaujančios įmonės, po reorganizavimo veiksiančios įmonės, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomi veiklos tikslai ir įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija.

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai Juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos įmonės ar įregistruojami tęsiančių veiklą įmonių pakeisti įstatai. Naujai kuriamoms

įmonėms įregistruoti Juridinių asmenų registrui vietoj teisės akto, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas sprendimas dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygos. Įmonė, turėjusi reorganizavime dalyvaujančios įmonės statusą, jo netenka nuo reorganizavimo pabaigos.

Įmonė gali būti pertvarkoma:

1. iš valstybės įmonės į savivaldybės įmonę;

2. iš savivaldybės įmonės į valstybės įmonę;

3. į biudžetinę įstaigą;

4. į akcinę bendrovę;

5. į uždarąją akcinę bendrovę.

Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti Juridinių asmenų registrui bei viešai paskelbti įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 330 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu.

Įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Sprendimą likviduoti įmonę priėmusi įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Vyriausybė ar Savivaldybė) priima sprendimą likviduoti įmonę, privalo paskirti likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų.

Jei įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Apie sprendimą likviduoti įmonę tturi būti viešai paskelbta įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje.

Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės buveinė;

3) įmonės kodas;

4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;

5) sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.

Apie likvidavimą pranešama Juridinių asmenų rregistrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą, o jo netenka įmonę likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti.

Patenkinus visus likviduojamos valstybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas perduodamas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Patenkinus visus likviduojamos savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas savivaldybės tarybos sprendimu perduodamas kitiems savivaldybės administravimo subjektams.

Likvidatorius privalo:

1) pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios įmonės balansą;

3) baigti vykdyti įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos įmonės kreditoriais;

4) pareikšti reikalavimus įmonės skolininkams;

5) perduoti likusį įmonės turtą pagal perdavimo – priėmimo aktą;

6) sudaryti įmonės likvidavimo aktą;

7) pperduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

8) pateikti Juridinių asmenų registrui įmonės likvidavimo aktą bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduotai įmonei išregistruoti.

Žemės ūkio bendrovės

Žemės ūkio bendrovė – tai fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovė yra juridinis asmuo, ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Ne mažiau kaip 50 proc. žemės ūkio bendrovės pajamų turi sudaryti pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įįstatyme nėra numatyta šių bendrovių reorganizavimo galimybės.

Žemė ūkio bendrovė likviduojama:

1.pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui;

2. narių susirinkimo nutarimu;

3. likus mažiau narių, jeigu narių susirinkimas per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria bendrovės reorganizuoti ar pertvarkyti;

4. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva;

5. teismui pripažinus, kad bendrovės veikla yra netinkama;

6. teismui pripažinus, kad bendrovė įsteigta neteisėtai.

Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama teismo arba kreditorių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinė komisija skiriama šių institucijų sprendimu. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba (administracija).

Paskyrus likvidacinę komisiją, bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Tokiu atveju prieš bendrovės pavadinimą rašomas žodis „likviduojama“. Valdyba ar administracija netenka savo įgaliojimų, jos funkcijas perima likvidacinė komisija.

Narių susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti bendrovę, tvirtina bendrovės nuosavybės paskirstymo, bendrovės turto pardavimo tvarką bei sąlygas, nustato bendrovės likvidavimo terminus ir įpareigoja vieną iš likvidacinės komisijos narių organizuoti ir kontroliuoti pajamų bei sąnaudų apskaitą arba pasamdyti tam tikslui kvalifikuotą asmenį ar tokių paslaugų įmonę.

Likvidacinė komisija:

1. inventorizuoja materialines, finansines vertybes, jeigu reikia, perkainoja turtą ir surašo jo priėmimo aktą, sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios ir pabaigos bendrovės likvidavimo balansus;

2. nustatyta tvarka paskelbia apie bendrovės likvidavimą;

3. atstovauja likviduojamai bbendrovei teisme, taip pat esant santykiams su trečiaisiais asmenimis;

4. sudaro bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus, tenkina kreditorių reikalavimus, išieško debitorių įsiskolinimus;

5. nutraukia darbo sutartis su bendrovės darbuotojais ir su jais atsiskaito;

6.organizuoja bendrovės turto apsaugą;

7. užbaigia gamybinę ir komercinę veiklą, baigia vykdyti prievoles, įskaitant mokesčius į biudžetą ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas;

8. esant ginčytinų prievolių, iš bendrovės turto išskiria atitinkamą sumą joms vykdyti ir įmoka į notariato depozito sąskaitą;

9. likvidavimo laikotarpiu sudaro bendrovės buhalterinius balansus;

10. parduoda bendrovės turtą narių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka ir sąlygomis;

11. narių susirinkimo patvirtinta bendrovės nuosavybės paskirstymo tvarka padalija likusį turtą bendrovės nariams ir pajininkams, organizuoja šio turto atsiėmimą;

12. sudaro bendrovės narių ir pajininkų grupes, kuriems už pajus perduodami bendrovės statiniai;

13. tapus bendrovei nemokia, praneša apie tai kreditoriams ir iškelia bendrovei bankroto bylą;

14. įstatymų nustatyta tvarka sutvarko ir palaidoja gyventojams ir aplinkai pavojingas atliekas, organizuoja neparduotų pastatų, statinių ir įrengimų sunaikinimą, teritorijos sutvarkymą;

15. likvidavimo laikotarpiu teikia institucijai, priėmusiai sprendimą likviduoti bendrovę, jos nustatytais terminais savo veiklos ataskaitą, o baigusi likvidavimą, pateikia galutinę ataskaitą;

16. pateikia dokumentus, reikalingus likviduotą bendrovę išregistruoti iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro;

17. likviduotos bendrovės dokumentus perduoda saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

18. atlieka kitas bendrovės narių susirinkimo bei įįstatų nustatytas pareigas.

Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui bei pajininkui raštu, o bendrovės kreditoriui – pasirašytinai ar registruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir privalo būti patenkinti per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami, kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo pareiškimo pretenzijoms tenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėl jų reikalavimų patenkinimo teismo tvarka. Šiems terminams pasibaigus, savo pretenzijų nepareiškę arba nustatyta teismo tvarka nenorintys jų išieškoti kreditoriai praranda teisę reikalauti, kad būtų pakeistas priimtas bendrovės nuosavybės paskirstymo planas ir tenkinami jų reikalavimai.

Kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:

1. pirmiausia tenkinami likviduojamos bendrovės turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;

2. pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

3. antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

4. trečiąja eile tenkinami likę kreditorių reikalavimai.

Bendrovės nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių

reikalavimai ir kitos pretenzijos. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei.

Bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismo tvarka. Turtinių ginčų nagrinėjimas teisme nėra pagrindas bendrovės likvidavimui sustabdyti.

Bendrovės nariams ir pajininkams, per vieną mėnesį po registruoto pranešimo išsiuntimo ar įteikimo nepareiškusiems apsisprendimo dėl jiems tenkančio turto atsiėmimo, turto dalis, priklausanti pinigais, pervedama į asmeninę sąskaitą banke, o natūrinis turtas išdalijamas proporcingai pagal pajus kitiems pajininkams.

Kooperatinės bendrovės

Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – rribotos turtinės atsakomybės įmonė, kai teisiškai įforminama fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriška sąjunga, į kurią susijungę asmenys (nariai) siekia bendrų ekonomines veiklos tikslų. Jos tikslas- yra gamybinių, vartotojiškų ir kitokių savo narių poreikių tenkinimas.

Kooperatinės bendrovės gali būti reorganizuojamos šiais būdais:

1. jungimo;

2. skaidymo.

Galimi kooperatinių bendrovių jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas:

1. prijungimas t.y. vienos ar daugiau kooperatinių bendrovių prijungimas prie kitos kooperatinės bendrovės, kuriai pereina visos reorganizuojamos kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos;

2) sujungimas t.y. dviejų ar daugiau kooperatinių bendrovių ssusivienijimas į naują kooperatinę bendrovę, kuriai pereina visos reorganizuotų kooperatinių bendrovių teisės ir pareigos.

Galimi kooperatinių bendrovių skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas:

1) išdalijimas t.y. reorganizuojamos kooperatinės bendrovės teisių ir pareigų išdalijimas kitoms veikiančioms kooperatinėms bendrovėms;

2) padalijimas t.y. vienos reorganizuojamos kooperatinės bbendrovės pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau kooperatinių bendrovių, kurioms tam tikromis dalimis pereina reorganizuotos kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos.

Reorganizavime dalyvaujančių kooperatinių bendrovių valdymo organai privalo parengti reorganizavimo sąlygas, rašytines ataskaitas. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus, darant ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas, arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems kooperatinės bendrovės kreditoriams raštu Sprendimas dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo turi būti priimtas ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų. Sprendimu dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji įstatai.

Sprendimo dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie ssprendimą reorganizuoti kooperatinę bendrovę turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai Juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos kooperatinės bendrovės ar įregistruojami tęsiančių veiklą kooperatinių bendrovių pakeisti įstatai.

Likviduojama kooperatinė bendrovė negali būti reorganizuojama.

Kooperatinė bendrovė likviduojama:

1. narių susirinkimo sprendimu;

2. pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui;

3. kooperatinės bendrovės narių skaičiui sumažėjus mažiau, negu yra Kooperatinių bendrovių įstatyme leidžiamas minimumas;

4. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusią kooperatinę bendrovę;

5. teismo sprendimu, kai kooperatinės bendrovės steigimas pripažįstamas negaliojančiu;

6. teismo sprendimu Juridinių aasmenų registro tvarkytojo iniciatyva, kaip tai nustatyta Civiliniame kodekse;

7. teismo sprendimu, kai kooperatinės bendrovės veikla pripažįstama netinkama, kaip tai nustatyta Civiliniame kodekse, ir taikoma likvidavimo priemonė.

Priėmęs sprendimą likviduoti kooperatinę bendrovę, paskiriamas likvidatorius ar likvidacinės komisijos.

Likvidatorius ar likvidacinė komisija:

1. pateikia Juridinių asmenų registrui dokumentus, reikalingus pasikeitusiems registro duomenims įregistruoti;

2. skelbia apie likvidavimą respublikinėje spaudoje;

3. atstovauja likviduojamai kooperatinei bendrovei teisme, santykiuose su valstybės institucijomis, įstaigomis bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

4. likvidavimo laikotarpiu sudaro kooperatinės bendrovės buhalterinius balansus;

5. pagal kooperatinės bendrovės sandorius baigia vykdyti prievoles, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų apskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos ir sudaro naujus sandorius, neprieštaraujančius likviduojamos kooperatinės bendrovės veiklą reglamentuojantiems įstatymams, atsiskaito kooperatinės bendrovės narių susirinkimui jo nustatytais terminais;

6. per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos priima ir tenkina kreditorių reikalavimus, išieško debitorinius įsiskolinimus;

7. išaiškėjus ginčytinoms prievolėms, iš kooperatinės bendrovės turto išskiria atitinkamą lėšų sumą joms vykdyti ir įmoka į notariato depozito sąskaitą;

8. likusį turtą padalija kooperatinės bendrovės nariams, atsižvelgdamas į jų pajaus dydį Kilus ginčams tarp kooperatinės bendrovės narių dėl likusio turto padalijimo ginčai sprendžiami teisme, o turto dalijimas sustabdomas;

9. pateikia ddokumentus, kurie reikalingi likviduotai kooperatinei bendrovei išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

Apie kooperatinės bendrovės likvidavimą viešai skelbiama 2 kartus, darant 30 dienų pertrauką, taip pat pranešama kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui ir kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie kooperatinės bendrovės likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą pirmojo viešo paskelbimo dieną.

Likviduojama kooperatinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su kooperatinės bendrovės veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti kooperatinę bendrovę. Likviduotos kooperatinės bendrovės dokumentai saugomi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įmonių likvidavimas – tai jų, kaip teisės subjektų egzistencijos užbaigimas. Nors įmonės steigimas Lietuvoje nėra paprastas, jos likvidavimas yra dar sudėtingesnis. Vien surinkti pažymas apie skolų mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui bei muitinei neturėjimą atima daug laiko. Neretai žmogus įstumiamas į tokį “užburtą” ratą, kuomet belaukiant vienos pažymos išdavimo pasibaigia kitos galiojimo terminas. Taigi netenka stebėtis statistikų duomenimis, kad daugybė įmonių Lietuvoje, nors ir yra registruotos, jokios veiklos nevykdo.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas Nr. I-196 1990 05 08 (Žin., 1990, Nr.14-395)

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864

(Žin., 2000, Nr.74)

3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 2000 07 13 (Žin., 2000, Nr.64-1914)

4. Lietuvos Respublikos vvalstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas IX -1895 2003 12 16 (Žin., 2004, Nr.4-24)

5. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas Nr. I-164

1993 06 01 (Žin., 1993, Nr.20-488)

6. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas Nr.IX-1804 2003 11 06 (Žin., 2003, Nr.112-4990)

8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas Nr.I-1222 1991 04 16 (Žin., 1991, Nr.13-328), (nauja įstatymo redakcija – Žin., 2001, Nr. 45-1574)

9. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas Nr.IX-1805 2003 11 06 (Žin., 2003, Nr.112-4991), kuris įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d.

10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (Žin., 2001, Nr. 31-1010)

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas.

12. www.svv.lt . Straipsnis „Įmonių likvidavimas“

13. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Pradedančiojo verslininko žinynas. Vilnius, 2002.

14. J. Šatas .”Komercinės teisės subjektai”. KTU 1998

15. www.lrinka.lt/Projektai. Straipsnis “Įmonių reglamentavimas”

Related Posts