DIDMENINIO PIRKIMO – PARDAVIMO sutartis

Home / Teisė / DIDMENINIO PIRKIMO – PARDAVIMO sutartis

TURINYS

ĮVADAS 2

DIDMENINIO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIS 3

1. Sutarties turinys 3

2. Iš pardavimo kylančios šalių teisės ir pareigos 5

3. Sankcijos 7

4. Šalių atsakomybės sąlygos 7

5. Kitos sąlygos 9

6. Ypatingos sąlygos 9

7. Juridiniai šalių adresai 9

Sutarties priedai 9

IŠVADOS 11

LITERATŪROS SĄRAŠAS 12ĮVADAS

Atsižvelgiant į prekes, taip pat kontrakto objekto bei sandorio ypatumus, tipiniame didmeninio pirkimo – pardavimo kontrakte gali būti apie 15 – 20 straipsnių. Sudėtingi, individualūs sandoriai su specifinėmis sąlygomis turi būti tinkamai įforminti. Atskirais atvejais kontraktas gali būti labai didelės apimties. Jame, be tradicinių straipsnių dėl pristatymo bazės, ginčų reguliavimo tvarkos, turėtų būti detalūs kkainininkai, išplėstinės specifikacijos, tiekimų grafikai, garantinės priežiūros ir remonto sąlygos bei tvarka, atsiskaitymų sąlygos (įskaitant ir kreditavimą), atsiskaitymų už dalinius mokėjimus grafikas ir palūkanų mokėjimo už atsiskaitymą atidėjimas.

Svarbiausi kontrakto straipsniai yra tarpusavyje susiję: kontrakto objektas, kaina, mokėjimo sąlygos, transportavimo sąlygos. Šių straipsnių aptarimas yra svarbiausioji derybų dėl prekybos kontrakto sudarymo dalis ir turi būti atliekama pagal nustatytą eiliškumą ir derinimo ypatumus.

Kainos aptariamos galutiniame derybų etape. Tuo tikslu apibendrinami šalių susitarimo rezultatai pagal visas kontrakto sąlygas, turinčias poveikio kainai nustatyti.

Didmeninio pirkimo –– pardavimo derybos pradedamos nuo principinių susitarimų dėl kontrakto objekto (prekių kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, įpakavimo, komplektiškumo ir kt.). po to aptariami tiekimo terminai, transportavimo sąlygos, bazinės tiekimo sąlygos. Derybų metu taip pat aptariamos šalių sąlygos ir įsipareigojimai gaunant eksporto llicenciją, apmokant eksporto rinkliavas, mokesčius ir kitus mokesčius eksportuotojo šalyje (teritorijoje) – visa tai paprastai priskiriama pardavėjui(. Importo licencijos gavimas, importo rinkliavų sumokėjimas importuotojo šalyje priskiriama pirkėjui.

Prekės kaina yra vienas iš svarbiausių komercinių derybų su pirkėju objektas, todėl pardavėjas ją turi pakelti 10 – 20 % tos kainos, kurią firma yra numačiusi gauti, kad ją būtų galima laipsniškai mažinti, atsižvelgiant į pirkėjo reakciją derybų metu.

DIDMENINIO PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIS Nr. .

m. d.

, toliau pardavėjas, atstovaujama . , veikiančio . iš vienos pusės, ir , toliau pirkėjas, atstovaujama . , veikiančio . iš kitos pusės, sudarė šia sutartį:1. SUTARTIES TURINYS

1.1. Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, įrengimus ir prekes pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą iir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis gali būti ilgalaikė, trumpalaikė, vienkartinė.

1.2. Parduodamų įrengimų ir prekių pavadinimas, asortimentas, kiekybė, techninės charakteristikos aprašomos sutarties priede Nr.1, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis.

1.3. Parduodamo turto kaina (sutarties kaina) nustatoma šalių susitarimu . Kainos apskaičiavimas reglamentuojamas sutarties priede Nr.2, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis.

1.4. Pardavėjas išsiunčia prekes į šalių suderintais terminais. Detali prekių išsiuntimo tvarka ir terminai aptariami šios sutarties prieduose. Prekių išsiuntimo (perdavimo) terminai reglamentuojami sutarties priede Nr.3, kuris yra nneatskiriama šios sutarties dalis.

1.5. Prekių taros ir įpakavimo reikalavimus, taros grąžinimo tvarką ir terminus šalys aptaria sutarties priede Nr.4, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis.

1.6. Visą perkamų prekių kainą pirkėjas sumoka mėnesiniais mokėjimais pagal šalių aptartą grafiką.

Perkamų prekių kainos mokėjimo terminai ir tvarka reglamentuojama sutarties priede Nr.5, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis.

1.7. Įrengimų ir prekių kokybė.

Parduodamos prekės ir įrengimai turi atitikti šios sutarties norminių dokumentų (standartų, techninių sąlygų, etalonų, pavyzdžių ir kt.) reikalavimus, išskyrus tas prekes, kurioms norminių dokumentų nereikia.

Prekių kokybę apibūdinantys reikalavimai nurodyti sutarties priede Nr.6.

Pardavėjas suteikia pirkėjui išsamią informaciją apie parduodamų įrengimų ir prekių kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką.

Prekės, kurias vartojant gali atsirasti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai, gali būti parduodamos tik turint gamintojo ar kitų kompetentingų institucijų dokumentus, patvirtinančius prekių kokybę ir saugumą.

Vidaus rinkoje draudžiama vartotojui parduoti prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Pardavėjas nurodo prekės pavadinimą, gamintojo pavadinimą ir jo adresą, kitus prekės ženklinimo rekvizitus.

1.8. Prekių pervežimo (perdavimo) būdą, atsiskaitymo tvarką ir formą šalys aptaria sutarties priede Nr.7 arba sudarydamos atskiras pervežimo sutartis.

1.9. Prekių draudimo susitarimas yra šios sutarties priedas Nr.8.

1.10. Prekių ir įrengimų priėmimas vykdomas .

(vieta)

Prekių ir įrengimų priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas. Prieš priimdamas prekes ir įrengimus, pirkėjas privalo įsitikinti, ar yyra gautos visos prekės ir įrengimai pagal faktinį kiekį; ar yra prekes ir įrengimus lydintys dokumentai (pirminis juridinę galią turintis buhalterinės apskaitos dokumentas, sertifikatas, kokybės pažymėjimas ir kt.). Priimant prekes ir įrengimus gali dalyvauti abiejų įmonių atstovai. Priėmimo metu tikrinama prekių ir įrengimų kokybė bei komplektiškumas. Nustatęs paslėptus prekių ir įrengimų defektus, pirkėjas turi nedelsdamas raštu pranešti apie juos pardavėjui. Prekės ir įrengimai pagal faktinį kiekį, kokybę bei komplektiškumą turi būti priimamos per 10 dienų, nuo jų pristatymo. Prekės, kurioms nustatytas garantinis laikas, turi būti priimamos nesibaigus nustatytam garantiniam laikui. Prekių ir įrengimų priėmimo rezultatai įforminami aktais, kurie surašomi tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas.

1.11. Kilus nesutarimams dėl priėmimo, laikomasi šių sutartie sąlygų.

Jeigu prekių ir įrengimų vietų skaičius neatitinka pirminiame juridinę galią turinčiame buhalterinės apskaitos dokumente nurodyto vietų skaičiaus, prekės ir į.rengimai priimami pagal faktinį kiekį.

Jeigu nustatoma, kad gautų prekių ir įrengimų kokybė, komplektiškumas neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų (standartų, techninių sąlygų ir kt.) bei lydinčiųjų dokumentų reikalavimų, ar prekių kiekis neatitinka nurodytojo pirminiuose juridinę galią turinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, pirkėjas privalo sustabdyti prekių ir įrengimų priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai raštu pardavėjui. Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia pardavėjui atvykti, pranešime nurodoma ttolesnio prekių ir įrengimų kokybės ar kiekio tikrinimo data (laikantis prekių priėmimui nustatyto termino).

Pardavėjas, gavęs pranešimą, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu atsakyti pirkėjui. Pirkėjas gali tęsti prekių ir įrengimų priėmimą vienašališkai, be pardavėjo ar jo įgaliotojo atstovo, jeigu yra rašytinis pardavėjo sutikimas. Negavęs atsakymo į savo pranešimą ir nurodytu laiku nesulaukęs pardavėjo ar jo įgaliotojo atstovo, pirkėjas savo nuožiūra turi kviestis Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovą arba Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ar kitos prekių ekspertizę atliekančios institucijos ekspertą (specialistą), kad įvertintų prekių ir įrengimų kokybę. Šiuo atveju prekes ir įrengimus pagal kiekį pirkėjas gali priimti vienašališkai.

Jeigu prekių ir įrengimų priėmimo metu tarp pirkėjo ir pardavėjo kyla ginčų nustatant prekių ir įrengimų kokybės neatitikimo ar kiekio trūkumo priežastis, pirkėjo ar pardavėjo nuožiūra kviečiamas aukščiau nurodytų institucijų atstovas.

Jeigu prekių ir įrengimų kokybė neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų (standartų, techninių sąlygų ir kt.) bei lydinčiųjų dokumentų reikalavimų, pirkėjas gali atsisakyti prekes ir įrengimus priimti.

1.12. Pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma sudaryta sutarties pasirašymo momentu.

Pirkimo ir pardavimo sutartis yra įvykdyta tą dieną:

1) kai prekės išsiunčiamos nevietiniam gavėjui;

2) kai prekės perduodamos pirkėjo arba pardavėjo sandėlyje.

Šalių susitarimu gali būti numatyta ir kitokia sutarties vykdymo tvarka.

2. IŠ PARDAVIMO KYLANČIOS

ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

2.1. Pardavėjo teisės ir pareigos:

– pardavėjas privalo perduoti parduodamą turtą pirkėjui.

– Pardavėjas privalo iki turto perdavimo jį saugoti ir neleisti jam pablogėti.

– Pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų turtą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą turtą arba sumokėti už jį nustatytą kainą.

– pardavėjas privalo aptarti parduodamo daikto trūkumus sutartyje.

– tais atvejais, kai daiktams yra nustatyti garantiniai terminai, pardavėjas privalo užtikrinti neatlygintiną parduoto tturto (daikto) trūkumų pašalinimą, arba pakeisti jį tinkamos kokybės daiktu, arba priimti jį atgal ir grąžinti pirkėjui sumokėtą už jį sumą, jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi turtu (daiktu) ar jo laikymo taisykles.

2.2. Pirkėjo teisės ir pareigos:

– pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą turtą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda pirkėjui parduoto turto.

– pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti turto saugojimo iki perdavimo pirkėjui momento rreikalingas išlaidas.

– pirkėjas privalo priimti nupirktą turtą.

– pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės turtas, turi teisę pasirinktinai pareikalauti:

Ø arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu;

Ø arba kad būtų atitinkami sumažinta perkamoji kaina;

Ø arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų ppirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;

Ø arba kad būtų .nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.

– pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl parduoto turto trūkumų tuoj po to, kada juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo turto perdavimo dienos.3. SANKCIJOS

3.1. Jeigu pirkėjas neįmoka sutarties nustatytu mokėjimų laiku, jam už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojami 0,2 % nuo paskaičiuotos įmokėti sumos dydžio delspinigiai.

3.2. Jei pirkėjas neįvykdo savo įsipareigojimų, nustatytų šios sutarties 2.2. str., jis moka pardavėjui baudą – 10 % sutarties kainos.

3.3. Jei pardavėjas neįvykdo savo įsipareigojimų, numatytų šios sutarties 2.1. str., jis moka pirkėjui baudą 10 % sutarties kainos.

3.4. Delspinigių ir baudų mokėjimas nėra įskaitomi ir neįeina vieni į kitus. Delspinigių ir baudų sumokėjimas neatleidžia šalių nuo įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, arba pažeidimų pašalinimo bei pilno nuostolių aatlyginimo. Nuostoliais laikomos šalies turėtos išlaidos, jos turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, jeigu įsipareigojimai būtų įvykdyti.

Nuostolių atlyginimo dydis gali būti nustatomas atskiru šalių susitarimu.

3.5. Sutarties šalis neturi teisės reikaluti sumokėti baudą ir delspinigius, jeigu kita šalis neatsako už sutarties neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą. Šalių atsakomybės sąlygos aptartos sutarties 4 straipsnyje.

3.6. Jeigu netesybos (delspinigiai ir bauda) yra pernelyg didelės, o sutarties šalis įvykdė dalį įsipareigojimų, tai šalys tarpusavio raštišku susitarimu gali jas sumažinti, įvertinus turtinę ppadėtį, tačiau ne mažiau kaip nuostolių, atsiradusių dėl įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, suma.

3.7. Sumokėjimas netesybų (baudos, delspinigių), nustatytų tam atvejui, kai praleidžiamas vykdymo terminas arba sutartis kitaip netinkamai įvykdoma, ir atlyginimas nuostolių, padarytų netinkamu sutarties įvykdymu, neatleidžia šalies nuo pareigos įvykdyti įsipareigojimus.

4. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS

4.1. Šalis, neįvykdžiusi įsipareigojimų arba įvykdžiusi netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui). Kad kaltės nėra, įrodinėja pažeidusi sutartį šalis.

4.2. Nė viena iš šalių neatsako už sutarties neįvykdymą, jeigu tai įvyko dėl “Force majeure” sąlygų ar kitos nenugalimos jėgos. “Force majeure” sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.

4.3. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

Šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad:

Ø nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties;

Ø negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus;

Ø ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio.

Nurodytas kliūtis gali sukelti šie įvykiai: karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas; stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ir upių potvyniai, žaibai; sprogimas, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas; boikotas, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ir aadministracinių pastatų užėmimas bei darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje; teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis); kitos nenugalimos jėgos.

Kliūtimi įvykdyti įsipareigojimus nelaikoma tai, jeigu šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, neturi valstybės valdymo institucijų išduodamų įgaliojimų, licencijų, leidimo įvažiuoti į Lietuvos Respubliką ar joje gyventi bei kitų dokumentų, kurių reikia sutarčiai vykdyti.

4.4. Pareiga pranešti apie kliūtį įvykdyti įsipareigojimus.

Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų.

Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūti.es atsiradimo momento arba, jeigu apie ją laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingų atveju būtų išvengta, atlyginimą.

4.5. Atleidimo nuo atsakomybės padariniai.

Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę sumokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

Įsipareigojimų vykdymas atidedamas priimtinam laikotarpiui, be to, kitai šaliai nesuteikiama teisė nutraukti ar anuliuoti sutartį. Nustatant priimtiną laikotarpį, reikia atsižvelgti į įsipareigojimų nevykdančios šalies gebėjimą atnaujinti veiklą ir kitos šalies norą, nepriklausomai nuo vėlavimo, gauti veiklos rezultatus. Laukdama, kkol įsipareigojimų nevykdanti šalis atnaujins veiklą, kita šalis gali sustabdyti savo veiklą.

Jeigu pagrindas nevykdyti įsipareigojimų išlieka ilgiau negu , bet kuri šalis pranešusi turi teisę nutraukti sutartį.

Kiekviena šalis gali pasilikti tai, ką, vykdydamas sutartį, gavo iki jos nutraukimo. Kiekviena šalis turi atsiskaityti kitai šaliai dėl neteisingo praturtėjimo vykdant sutartį. Skirtumas sumokamas nedelsiant.

5. KITOS SĄLYGOS

5.1. Šalių susitarimu galimi šios sutarties pakeitimai bei papildymai, kurie įsigalioja tik tada, kai jie padaryti ir pasirašyti šalių įgaliotų asmenų.

5.2. Ginčai, kylantys iš sutarties, sprendžiami šalių susitarimu, nesusitarus perduodami Lietuvos Respublikos teismams.

5.3. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai iš šalių su priedais, kurie yra neatskiriama sutarties dalis.

6. YPATINGOS SĄLYGOS

7. JURIDINIAI ŠALIŲ ADRESAISUTARTIES PRIEDAI

Parduodamų įrengimų ir prekių pavadinimas, asortimentas, techninės charakteristikos, kiekis. Priedas Nr.1.

Kainos apskaičiavimas. Priedas Nr.2.

Prekių išsiuntimo (perdavimo) terminai. Priedas Nr.3.

Prekių taros ir įpakavimo reikalavimai, taros grąžinimo tvarka ir terminai. Priedas Nr.4.

Mokėjimo terminai ir tvarka. Priedas Nr.5.

Prekių kokybę apibūdinantys reikalavimai. Priedas Nr.6.

Prekių pervežimo (perdavimo) būdą, atsiskaitymo tvarką ir formą. Priedas Nr.7.

Prekių draudimo susitarimas. Priedas Nr.8.IŠVADOS

Pirkimas – pardavimas yra labiausiai tarptautinėje prekybos praktikoje paplitusi komercinių operacijų rūšis. Ji turi senas tradicijas ir gerai parengtas teisės normas. Dabartiniu metu pirkimo – pardavimo kontraktai reguliuojami 1980 metų Vienos konvencija ir nacionaliniais įstatymais.

Svarbiausioji pirkimo – pardavimo kontrakto funkcija yra turto perėjimo

iš vieno asmens nuosavybės kito asmens nuosavybėn įforminimas. Pirkimo – pardavimo kontraktas paprastai yra dvišalis, atlygintinas ir konsensualus.

Kontraktai gali būti grynųjų prekių, apmokami grynais pinigais, forvardiniai, su užstatu parduoti arba pirkti, kontraktai kreditan ir kt.

Didmeninio pirkimo – pardavimo kontrakto objektu gali būti daiktai, priklausantys pardavėjui pagal nuosavybės teisę arba nesantys jo nuosavybe pardavimo momentu (būsimieji daiktai).

Kontrakte nurodoma daikto charakteristika, jo kaina, kuri yra esminė sąlyga, taip pa terminai, vieta ir prekės perdavimo tvarka, mokėjimo terminai, transportavimo sąlygos ir baudų sankcijos.

Kontrakto fforma priklauso nuo šalių pageidavimo, šalių įsipareigojimų dalyko ir apimties, taip pat taikomos teisės sistemos. Priklausomai nuo valstybės, kurioje vykdomas kontraktas, gali būti pareikalauta registravimo arba notarinio akto. Pateikti kontraktą raštiška forma reikalaujama pagal įstatymą, jeigu sandoris viršija tam tikrą sumą, pvz., Lietuvoje – 500 litų. Kadangi didmeninio pirkimo – pardavimo sandoriai viršija šią sumą, todėl jie visi turi būti raštiškai įforminti.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Albrechtas J. Komercinių kontraktų sudarymas ir vykdymas. – Vilnius: Ekonomikos mokymo centras, 1996. – 23 – 62 p.;

2. Bagdonas VV. Kontraktai. – Vilnius: Technika, 1995. – 167 p.;

3. Čeikauskienė M. Mokykimės sudaryti kontraktą. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1996. – 23 – 31 p.;

4. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas.Vilnius, 1994 m;

5. Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius: Pačiolis, 1997. – 12 – 223, 27 p.;

6. Pavyzdinės tipinės sutartys. UAB “ Mokesčių srautas “. 2000. – 8 – 14 p.

Related Posts