Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai

Home / Teisė / Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai

Turinys

|2 |

|3 |

|3 |

|3 |

|3 |

|5 |

|6 |

|7 |

|8 |

|8 |

|11|

|12|

1. Įvadas

……………………..

……………

2. Bendrieji nuosavybės teisės

nuostatai…………………..

2.1. Nuosavybė kaip ekonominė

kategorija……………..

2.2. Nuosavybės formos ir

rūšys……………………

2.3. Privačios nuosavybės

teisė…………………..

2.4. Teisinės nuosavybės santykių

reglamentavimas…………..

2.5. Savininko teisės jų turinys ir

įgyvendinimas……………

2.6. Nuosavybės teisės

objektai……………………

.

2.7. Žemės nuosavybės

teisė…………………….

.

2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir

pasibaigimas…………….

3.

Išvados…………………..

……………

4.

Literatūra………………….

…………….

1. Įvadas

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir

kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą

ir juo disponuoti.

Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.

Nuosavybės tteisės subjektai pagal LRCK gali būti fiziniai ir

juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.

Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet

nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti

daiktą bei juo disponuoti. Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo ir

disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo

veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Savininkas valdo

jam priklausantį turtą, naudojasi juo pagal LR įstatymus, nepažeisdamas

kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant

visas savininko teises įį turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,

kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti

daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,

teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisė

naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems

asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus

užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.

Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis savininkas privalo leisti

ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.

Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės

pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės

subjektų sudarytos sutartys.

2. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai

2.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija

Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo,

disponavimo.

Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.

2.2. Nuosavybės formos ir rūšys

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas

ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs

ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai

sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims

ir formoms.

Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir fformas, pagrindiniais kriterijais

turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas.

Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,taip pat leidžiama

mišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.

2.3. Privačios nuosavybės teisė

LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos

ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai,

įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačion

nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas.

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip

pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais

gali būti bet kkoks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtą

turėti privačios nuosavybės teise.

Privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo

nuosavybės teisę į turtą.

Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai privatus juridinis asmuo

yra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys –

steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajų

savininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotą

turtą.

Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybės

teisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai

veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomas

turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.

Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos

kiekvieno savininko dalys.

Bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.Pvz:

santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės

teisei atsirasti.

Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių

nuosavybė.

Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dalį,LR išimtine teise priklauso:žemės

gelmės,taip pat valstybinės reikšmes vidaus

vandenys,miškai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultūros

objektai.Valstybės nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas,būtinas

gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti:šalies parūpinimas

kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis žaliavų rūšimis;aprūpinimas

pašto,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rūšimis;automobilių

kelių;geležinkelių;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusių gamybos

šakų,pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo

grįžtamumu,modernizavimas;mažai pelningos socialinės – ekonominės

infrastruktūros vystymas ir t.t.

Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad

savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.Savivaldybės

nuosavybė – tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas ,kurio

savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba.

Mišri nuosavybė.Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos

Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar

fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių

nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei

tarpvalstybinės sutartys.

Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų

be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių

organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

2.4. Teisinės nuosavybės santykių reglamentavimas

Kadangi bet koks visuomeninis santykis gali susiklostyti tik tarp ne

mažiau kaip dviejų subjektų,negali būti išimtimi ir nuosavybės teisinis

santykis.Todėl kiekviename konkrečiame nuosavybės santykyje iš vienos pusės

dalyvauja asmenys,valdantys,naudojantys daiktą bei juo disponuojantys, o iš

kitos pusės asmenys,kurie privalo elgtis su šiuo daiktu kaip su

svetimu.Vadinasi ,nuosavybės teisiniam santykiui būdingas tik pasyvus

įpareigotų asmenų elgesys.Toks santykis susiklosto būtent tarp asmenų dėl

daiktų,ir tai jokiu būdu nėra asmens santykis su daiktu.

Nuosavybės teisinių santykių būdingas bruožas, kad jie tęstinio

pobūdžio. Kol savininkas yra nuosavybės teisiniuose santykiuose ,jis negali

iš kitų asmenų reikalauti nieko kito, kaip tik susilaikyti nuo jo turto

valdymo,naudojimo bei disponavimo juo.Teisę iš kitų asmenų reikalauti

teigiamų veiksmų savo turto atžvilgiu jis įgauna tik tuo atveju,jei

nuosavybės teisinių santykių pagrindu kiti teisinai santykiai,kurių

subjektu savininkas tapo.

Teisiniams santykiams atsirasti būtini mažiausiai du subjektai.Vienas

subjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas,kuris

nuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti.

Kadangi nuosavybės teisė absoliuti, tai paprastai laikoma,kad kita

nuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektų

visuma.Kadangi ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkui

priklausantį turtą,juo disponuoti,ir netgi privalo susilaikyti nuo tokių

veiksmų,todėl teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuose

yra turto savininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas.

Nuosavybės teisė objektyviąja prasme – nuosavybės teisė apibūdina kaip

visuma teisės normų,reguliuojančių ekonominius santykis dėl daiktų

valdymo,naudojimosi jais bei disponavimo.Nuosavybės teisės objektyviąja

prasme kaip teisės instituto uždavinys ir yra reguliuoti visuomenėje

egzistuojančius nuosavybės santykius.

Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme – nuosavybės teisė suprantama

kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų

asmenų teisų ir interesų,valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti.

Savininko teises turtą valdyti ,naudotis juo ir disponuoti atitinka visų

kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų,kliudančių savininkui

šias pareigas įgyvendinti.Pagal CK 96 str.savininkas valdo jam priklausantį

turtą,naudojasi juo pagal LR įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar

teisėtų interesų.

2.5. Savininko teisės jų turinys ir įgyvendinimas

Turinys.Pagal CK 96 str.Savininkas valdo jam priklausantį turtą,

naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,

nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įstatymų nustatytais

atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo

leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar

savivaldybei.

Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant

visas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,

kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti

daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,

teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė

turėti daiktą neterminuotai, teisė

naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems

asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus

užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.

Teisės turinį apibūdinti užtenka trijų pagrindinių teisių,t.y.daikto

valdymo,naudojimo ir disponavimo juo. Kai kurių teisininkų nuomone, šias

tris pagrindines teises sudaro atskiros teisių grupės.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas. Nuosavybės teisę savininkas gali

įgyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam nuosavybės teise

priklausantį turtą bei juo disponuodamas,arba kitiems asmenims perduodamas

kai kurias iš jam priklausančių teisių į turtą.Lemiamas vaidmuo

įgyvendinant nuosavybės teisę tenka valdymo ir ypač naudojimo teisių

realizavimui,kadangi sąvoka “įgyvendinimas” reiškia besitęsiantį procesą,o

ne veiksmo rezultatą.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas priklauso nuo to,ar asmuo pats

turtą valdo,naudoja juo disponuoja ir tokiu būdu įgyvendina nuosavybės

teisė,ar perduoda dalį šių teisių kitiems asmenims.Jeigu perduoda kitiems

asmenims,tai nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas priklauso ir nuo to,kokią

tų teisų dalį jis perduoda.

Valstybė bei savivaldybė taip pat gali įvairiais būdais įgyvendinti

savo nuosavybės teises.Pvz.,nuosavybės teisės į finansinius biudžetų

išteklius atitinkamai valstybė ar savivaldybės įgyvendina tiesiogiai per

savo valdžios ir valdymo organus.Nuosavybės teisių įgyvendinimui į

valstybinėms(savivaldybės) perduoda toms įmonėms,įstaigoms,bei

organizacijoms ir didelę dalį nuosavybės teisės turinį sudarančių

teisių,kurios sudaro turto patikėjimo teisę.

Nuo to,kokius nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus nustato

įstatymai,priklauso gyventojų pajamų šaltiniai,šalies ekonomikos vystymosi

tempai ir daugelis kitų veiksmų.

2.6. Nuosavybės teisės objektai

Teisės teorijoje labiausiai paplitusi nuomonė, kkad nuosavybės teisinių

santykių objektai gali būti tik daiktai, nors jie dažnai vadinami turtu.

Kadangi pinigai ir vertybiniai popieriai taip pat priskiriami daiktams ir

sudaro ypatingą daiktų grupę,todėl jie irgi gali būti nuosavybės teisnių

santykių objektai.

Lietuvoje tam tikra turto dalis taip pat yra valstybės nuosavybė.

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip

pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai,

istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvoje šiuo metu yra

nauja nuosavybės forma- savivaldybių nuosavybė. Valstybės ir savivaldybių

nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe.

Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję

su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus

jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė,

pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra

nekilnojamasis arba ttokiu pripažįstamas įstatymuose.

Kilnojamuoju turtu, laikome tokį turtą, kurį galima perkelti iš

vienos vietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės ar

be didelės žalos jo paskirčiai, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

2.7. Žemės nuosavybės teisė

Žemės nuosavybės turinys CK projekte išdėstomas sekančiai:

1. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis

žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų

priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartimi

nenustatyta kitaip.

2. Žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turi

tokias teises ir tokia apimtimi, kiek jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams ir kiek tai būtina naudoti žemės sklypą pagal

paskirtį .

3. Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį

žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas, kiek ši teisė

neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kiek tai būtina naudoti

žemės sklypą pagal paskirtį .

2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir pasibaigimas

Teisės teorijoje nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai skirstomi

į pradinius ir išvestinius. Išskiriami taip pat ir bendrieji bei

specialieji nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.Toks

skirstymas pagrįstas tuo, kad kai kurie nuosavybės teisės įgijimo pagrindai

būdingi visiems nuosavybės teisės subjektams,t.y.tais pagrindais nuosavybės

teisė į daiktą gali įgyti bet kuris nuosavybės teisės subjektas,o kai kurie

– tik tam tikriems nuosavybės teisės

subjektams.Pvz.nacionalizacija,konfiskacija ir kt.panašūs nuosavybės teisės

įgijimo pagrindai būdingi tik valstybės nuosavybei įgyti,kadangi šios

nuosavybės teisės subjektas turi turėti politinę valdžią.

Bendrieji įgijimo pagrindai – kai kurie nuosavybės įgijimo pagrindai

yra būdingi visiems nuosavybės teisės subjektams t.y.tais pagrindais

nuosavybės teisę į daiktą gali įgyti bet kuris nuosavybės teisės subjektas;

Specialieji – tik tam tikriems teisės subjektams (kai nuosavybę

įgyti gali tik tam tikri subjektai).

Pagal CK projektą nuosavybės įgijimo pagrindai.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama:

1) pagal sandorius;

2) paveldėjimu;

3) pasisavinant vaisius ir pajamas;

4)pagaminant naują daiktą;

5)pasisavinant bešeimininkį daiktą;

6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;

7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius gyvūnus;

8) pasisavinant radinį, lobį;

9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūrines vertybes bei

paimant kitus daiktus visuomenės poreikiams;

10) konfiskavus ar kitokiu būdu už pažeidimus pagal įstatymą paėmus

daiktus;

11) įgyjamąja senatimi;

12) kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

Nuosavybės teisės įgijimas perdavimu:

1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko

įgaliotas asmuo.

2. Perdavimu naujasis savininkas įgyja į perduotąjį daiktą tiek

teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu ko kita

nenumato įstatymas ar sutartis.

3. Jeigu buvo perduotas daiktas, kurio perdavėjas neturėjo teisės

perduoti, tai naujasis savininkas įgyja nuosavybės teisę, jeigu perduotasis

daiktas nebuvo nekilnojamasis daiktas, perdavimas buvo atlygintinas, o

daikto įgijėjas buvo sąžiningas.

Kitas nuosavybės atsiradimo pagrindų skirstymo būdas:

1.pradiniai;

2. išvestiniai.

1 – priskiriami tokie nuosavybės teisė įgijimo pagrindai, pagal

kuriuos:

– daiktas įgyjamas pirmą kartą;

2 – priskiriami tokie atvejai, kada nuosavybės teisė įgyjama iš kito

asmens, perimant ir teises į turėtą daiktą.

3. Išvados

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip

pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal

įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai

privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo

nuosavybės teisę į turtą. Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdais

gali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė.

Skiriamos tokios bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė

nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Subjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas, kuris

nuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti, kita

nuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektų visuma,

ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkui priklausantį turtą.

Teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuose yra turto

savininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas.

Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar

teisėtų interesų interesų.

Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis

vadinama viešąja nuosavybe.

Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės

sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai,

kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta

kitaip.

Teisės teorijoje nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai skirstomi į

pradinius ir išvestinius. Išskiriami taip pat ir bendrieji bei specialieji

nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.

4. Literatūra

2. Vitkevičius P. ir kt. Civilinė teisė: vadovėlis.- K.: Vijusta, 1997.

3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas .-K.: Poligrafija ir informatika

, 2004.

4. www.tm.lt

5. www.spes.lt

6. www.lrkt.lt

Related Posts