XXVIII-osios olimpinės žaidynės

Home / Sportas / XXVIII-osios olimpinės žaidynės

1. Įvadas

Olimpinių žaidynių pradžia antikoje. Senovėje jos buvo žymiausias sportinis renginys. Olimpinės žaidynės vykdavo kas 4 metai šventame Olimpo slėnyje Pelopones pusiasalyje dievo Dzeuso garbei (yra nuomonė, jog šios žaidynės buvo organizuojamos pačioje pradžioje Dzeuso motinos Rėjos garbei), nuo apie 776 m.pr.Kr. iki 393 m.p.Kr.. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių – 4 metai – vadinamas olimpiada. Iš pradžių būdavo tik viena rungtis – 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą Naujausių laikų olimpinės žaidynės vykdomos kas keturi mmetai. Jų simbolis – 5 olimpiniai žiedai. Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius – baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės. Nuo 1924 metų organizuojamos žiemos olimpinės žaidynės. Nuo 1960 metų organizuojamos vasaros paraolimpinės žaidynės. Nuo 1976 metų organizuojamos žiemos paraolimpinės žaidynės. 1936 m. olimpinės žaidynės, vykusios Berlyne, buvo pirmą kartą transliuojamos per televiziją

Vasaros olimpinės žaidynės

Atėnai –– 1896, Paryžius – 1900, Seit Luis (St Louis) – 1904, Londonas – 1908, Stokholmas – 1912, Berlynas – 1916, Antverpenas – 1920, Paryžius – 1924, Amsterdamas – 1928, Los Andželas – 1932, Berlynas – 1936, Tokijas – 1940, Londonas &– 1944, Londonas – 1948, Helsinkis – 1952, Melburnas – 1956, Roma – 1960, Tokijas – 1964, Mechikas – 1968, Miunchenas – 1972, Monrealis – 1976, Maskva – 1980, Los Andželas – 1984, Seulas – 1988, Barselona – 1992, Atlanta – 1996, Sidnėjus – 2000, Atėnai – 2004, Pekinas 2008.

Žiemos olimpinės žaidynės

Chamonix – 1924, St Morisas – 1928, Leik Plesidas (Lake Placid) – 1932, Garmiš – Partenkirchenas -1936, St Morisas – 1948, Oslas – 1952, Kortina d‘Ampezo (Nortina d‘Ampezzo) – 1956, Squaw Valley- 1960, Insbrukas – 1964, Grenoblis – 1968, Saporo – 1972, Insbrukas – 1976, Leik Plesidas – 1980, Sarajevas – 1984, Kalgaris – 1988, Albertvilis – 1992, Lilehameris – 1994, Nagano – 1998, Solt Leik Sitis – 2002, TTurinas – 2006, Vankuveris – 2010.

Vasaros paraolimpinės žaidynės

Roma – 1960, Tokijas – 1964, Tel Avivas – 1968, Haidelbergas (Heidelberg) – 1972, Torontas – 1976, Amhaimas (Amheim) – 1980, Stoke Mandlevilis/ Niujorkas – 1984, Seulas – 1988, Barselona- 1992, Atlanta – 1996, Sidnėjus – 2000, Atėnai – 2004.

Žiemos parolimpinės žaidynės

Omskioldsvikas (Ömsköldsvik) – 1976, Geilo – 1980, Insbrukas – 1984, Insbrukas – 1988, Albertvilis – 1992, Lilehameris – 1994, Nagano – 1998, Solt Leik Sitis – 2002, Turinas – 2006.

Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 55 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai – penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Žiedai išdėstyti dviem eilėmis griežtai nurodyta tvarka: mėlyna, geltona, juoda, žalia, ir raudona.

Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis – 2 m. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes (nuo 1913m. Olimpinės žaidynės nebevyko dėl I Pasaulinio karo).

Kartu su Olimpine vėliava pasirodė ir Olimpinis šūkis: „Citius, Altius, Fortius“. Tai trys lotyniški žodžiai, kurie reiškia „greičiau, aukščiau, stipriau“. Šį šūkį sugalvojo vėliavos sumanytojo Coubertin‘o draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Jis dėstė studentams fizinio lavinimo discipliną.

Olimpiniai medaliai atsirado nuo 1924 m. vykusių Olimpinių žaidynių Paryžiuje.

Olimpinė ugnis pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne. 2004 m. Olimpinės žaidynės įvyko Atėnuose (Graikija). 2006 m. žiemos Olimpinės žaidynės įvyks Turine (Italija). 2008 m. Olimpinės žaidynės įvyks Pekine (Kinija).Graikijos Olimpinių žaidynių atgaivinimo idėjos autorius yra prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (1863.01.01 – 1937.09.02). Simbolika – tai ssimbolių visuma. Simbolis – ženklas (daiktas, jo vaizdas, savybė), turintis kurios nors abstrakčios sąvokos, idėjos reikšmę. Olimpinis simbolis – penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias – apačioje. Visa geometrinė žiedų forma artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje. Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. P. de Kuberteno siūlymu olimpinį simbolį TOK patvirtino 1913 m.Tačiau ir simbolis ir vėliava pirmą kartą oficialiai buvo panaudoti 1924 metais. Olimpinė emblema – tai vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu. Olimpinė ugnis – tai TOK (Tarptautinis Olimpinis Komitetas) leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Prometėjo dovanota žmonėms, pasak legendos, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimę simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Ugnies uždegimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė – olimpinių žaidynių preliudija.

Olimpinis devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) – TOK kreipimasis, adresuotas visiems, kas priklauso olimpiniam sąjūdžiui, kviečiantis tobulėti olimpine dvasia:

GREIČIAU – būk greitesnis, pranašesnis sporto varžybose.

AUKŠČIAU – būk aukštesnės moralės.

TVIRČIAU – būk stipresnis, tvirtesnis kovoje su gyvenimo sunkumais, negerovėmis.

Nuo 1920 mm. šis devizas yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis. Olimpinis devizas atsirado vienoje Arenele mokykloje (Prancūzija). Domininkonų šventikas tėvas H.Didonas (1840-1900), norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti, akcentuoti fizinės ir dvasinės harmonijos svarbą, 1891 m. kovo mėn. 7 d. devizą „Citius. Altius. Fortus“ panaudojo kaip pagrindinę mintį savo kalboje atidarant pirmąją Arenele mokyklos (netoli Paryžiaus) sporto šventę. Toje šventėje dalyvavo P. de Kubertenas ir aprašė ją savo leidžiamame žurnale „Les Sports Athletiques“. Vėliau P. de Kubertenas naudojo šį devizą, kuris atitiko jo sporto ugdymo filosofiją. 1894 m. P. de Kubertenas šį devizą Sorbonos kongrese paskelbė oficialiu olimpinio sąjūdžio devizu. Olimpinis devizas kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime.Pagrindiniu P. de Kuberteno nuopelnu laikoma tai, kad jis sukūrė Olimpinę simboliką bei aprašė Olimpinių žaidynių atidarymo, apdovanojimų bei uždarymo procedūras. De Kubertenas parengė ir dabar galiojančius žaidynių kodeksą ir taisykles, parašė varžybų dalyvių priesaiką ir net sukūrė „Odę sportui“, už kurią buvo apdovanotas aukso medaliu.

1.1. Olimpinių žaidynių pradžia antikoje

Kada įvyko pirmosios olimpinės žaidynės, niekas nežino. O štai žaidynės, kurios įrašytos į istoriją ir nuo kurių pradėta skaičiuoti olimpionikus – olimpinių žaidynių nugalėtojus, – pirmą kartą įvyko 776 m. pr. Kr. Tuomet vyko tik vienerios varžybos: trumpos distancijos

– vieno stadijo – bėgimas. Olimpinių žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir, labiausiai joms suklestėjus, VI-V a. pr. Kr. buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių – olimpinių disciplinų; tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas..

Varžybos ir žaidimai visada džiugino žmonių širdis. Mėgstami jie būdavo ir senovės Graikijoje. Atėnuose, Delfuose, Nemėjoje nustatytu laiku susiburdavo norintys pasigalinėti, pasivaržyti vikrumu ir talentu. VVaržybose dalyvaudavo ne tiktai atletai, imtynininkai ir gimnastai, bet ir mokslininkai, filosofai, oratoriai, poetai. Šlovingiausios būdavo Olimpijos varžybos. Jų visi laukdavo, joms iš anksto ruošdavosi, jomis gyvendavo tikrąja to žodžio prasme visa Graikija. Į varžybas Olimpijoje – olimpines žaidynes – visada susirinkdavo daugybė žmonių, jos virsdavo tikromis nacionalinėmis iškilmėmis.

Heraklis – Olimpiadų pradininkas. Nuo senų laikų olimpinių žaidynių pradžia siejama su Dzeuso pergale prieš rūstų ir žiaurų tėvą Kroną. Legenda byloja, kad pasaulyje gyveno titanas, vardu Kronas. Užsimanęs tapti visos pplanetos valdovu, Kronas nuvertė savo tėvą Uraną. Sena būrėja Kronui išpranašavo neišvengiamą žūtį – jį nugalėsiąs jo paties sūnus. Norėdamas išvengti teisėto atpildo, Kronas rijo savo vaikus. Jo žmona Rėja, norėdama išgelbėti nors vieną kūdikį, pabėgo į Kretos salą. Ten ggimė jos sūnus Dzeusas. Užaugęs Dzeusas nuožmioje dvikovoje nugalėjo savo tėvą. Prieš nusviesdamas jį į pragarą, Dzeusas privertė tėvą išspjauti visus jo brolius ir seseris. Dzeusas su broliais Poseidonu ir Hadu pasidalino viešpatavimą danguje ir žemėje. Didžiosios Dzeuso pergalės garbei jo sūnus Heraklis ir įsteigė olimpines žaidynes. Pasak legendos, Heraklis žaidynėms parinko puikią lygumą, kuri ir dabar laikoma viena gražiausių Graikijos lygumų. Joje buvo pasodinta alyvmedžių, o viena lygumoje iškilusi kalva buvo pavadinta graikų dievų buveinės – Olimpo kalno – vardu. Todėl ir žaidynes imta vadinti olimpinėmis. Pasakojama, kad Heraklis pats atmatavo bėgimo taką – 600 pėdų. Toks ilgis vadinamas stadijumi. Iš jo atsirado ir žodis stadionas.

1.2. Olimpinės ugnies kelionė į Atėnus

Olimpines žaidynes pradeda jų išvakarėse rengiamos iškilmės. Tradiciškai jos pprasideda valstybės vadovo, Tarptautinio Olimpinio Komiteto (TOK) prezidento – Žako Rogo (Jacques Rogge), olimpinių žaidynių organizacinio komiteto ir Nacionalinio Olimpinio Komiteto (NOK) vadovų bei jų palydovų pasirodymu centrinėje olimpinio stadiono ložėje.

Dalyvių paradą šiais metais pradės ir užbaigs Graikijos delegacija. Ž. Rogas. Jis pasakys trumpą kalbą, jos pabaigoje prašydamas valstybės vadovą – Kostisą Stefanopulosą (Costis Stephanopoulos) – pradėti žaidynes. Valstybės vadovui paskelbus žaidynes pradėtas, į stadioną įnešama olimpinė vėliava ir iškeliama skambant olimpiniam himnui. Sportininkas, kuriam pavesta užbaigti olimpinio deglo eestafetę, apsukęs ratą stadione, uždega olimpinę ugnį.

Olimpinė ugnis į Atėnus atkeliavo apsukusi milžinišką ratą po pasaulį. Pasidairykime, kaip skirtingos šalys pagerbė savo dalyvavimą žaidynėse ir kam patikėjo žaidynių simbolį – olimpinę ugnį.

1.3. Tarptautinis olimpinis komitetas

Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių. Pavyzdžiui, Atėnų olimpinės žaidynės 2004 metais – XXVIII olimpiados žaidynės. Olimpiados žaidynės vyksta pirmaisiais pažymimos olimpiados metais. Nuo 1994 m. XVII žiemos olimpinių žaidynių šios žaidynės rengiamos antraisiais kalendoriniais nuo olimpiados pradžios skaičiuojamais metais. Pasaulyje ir pas mus olimpiados žaidynės vadinamos ir vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Toks pavadinimas ypač paplitęs. Ir dėl to, ir norint pabrėžti kas ketveri metai vasarą ir žiemą rengiamų didžiausių viso pasaulio jaunimo sporto švenčių olimpizmo dvasios svarbą, ir vasaros, ir žiemos žaidynės vadinamos olimpinėmis žaidynėmis.

Olimpinės žaidynės – svarbiausia ir ryškiausia XX a. pasaulio jaunimo sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų (bet ne šalių) varžybos, kuriose dalyvauja Nacionalinių olimpinių komitetų atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto patvirtinti sportininkai, o varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos vieną kartą kas ketveri metai.

2. XXVIII – osios Olimpinės žaidynės – atidarytos!

Įspūdinga senovės mitų ir modernių technologijų švente penktadienį Atėnuose prieš pat vidurnaktį oficialiai atidarytos XXVIII olimpinės žaidynės, pakvietusios į Graikijos sostinę 202 valstybių sportininkus. Olimpinės žaidynės sugrįžo namo! – ttoks atidarymo šventės ir visų žaidynių šūkis.

Olimpinį aukurą Atėnų olimpiniame stadione uždegė Graikijos buriuotojas, 1996 metų Atlantos olimpinis čempionas Nikolaosas Kalamanakis. Olimpinis deglas yra 31 metro aukščio ir tam, kad jį uždegti, buvo sugalvotas specialus įtaisas, palenkęs deglo galą iki žmogaus ūgio aukščio ir vėliau jį pastatęs vertikaliai. Taip buriuotojai davė startą 2004 metų Olimpinėms žaidynėms ir tuo mes galime didžiuotis.

Keliolika minučių anksčiau apie žaidynių atidarymą oficialiai paskelbė Graikijos prezidentas Kostis Stefanopulas.

Žaidynių rengėjų vardu išraiškingas kalbas pasakė Atėnų organizacinio komiteto (ATHOC) prezidentė Jana Angelopulos-Daskalaki ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Žakas Rogas. „Žmonija jums skolinga už tokį puikų nuotykį kaip olimpinės žaidynės, gimusios prieš 28 amžius Olimpijoje. Pasaulis jus taip pat gerbia už žaidynių atgaivinimą 1896 metais“, – sakė Ž. Rogas.

Prieš tai į stadioną daugiau nei dvi valandas žygiavo 202 delegacijos, kurioms pagal organizatorių sumanymą teko stadione apsukti kone tris ratus. Lietuvos delegacijoje žygiavo 35 jos nariai, o vėliavą iškilmingai nešė krepšinio rinktinės kapitonas Saulius Štombergas. Mūsiškiai žygiavo solidžiai ir oriai ir buvo tikra priešybė kai kurių šalių sportininkų itin emocingam elgesiui. Eitynėse dalyvavo tik dešimt mūsų šalies sportininkų – šeši plaukikai, du boksininkai ir du krepšininkai. Mūsiškiai buvo pasipuošę skrybėlėmis ir žalsvais švarkais bei ryškiais ggeltonais marškinėliais. Tuo tarpu kaimynai estai ir latviai buvo pasirinkę baltas aprangas.

Atidarymo ceremonija prasidėjo prieš devynias vakare. Pirmoji jos staigmena laukė vos atėjus į stadioną – čia buvo sukurtas negilus ežeras, kuris buvo unikaliai panaudotas senovės Graikijos mitais paremtoje meninėje programoje. Vėliau vanduo iš stadiono buvo staiga išsiurbtas ir jame pradėjo rikiuotis sportininkai. Kita ceremonijos puošmena buvo lynais reguliuojamos milžiniškos figūros, kurios simbolizavo įvairius Graikijos istorijos periodus. Ceremonijos metu virš stadiono, kuriame buvo susirinkę apie 70 tūkst. žiūrovų, nuolat patruliavo ne tik „skrajojančiu šnipu“ pramintas komunikacijų ir saugumo tarnybų „cepelinas“, bet ir malūnsparniai.

Taigi, 2004-aisiais metais Olimpinės žaidynės grįžo į Atėnus po 108 metų pertraukos (pirmosios buvo surengtos 1896 metais). Graikai labai pyko ant Olimpinio organizacinio komiteto už tai, kad 100-o metų jubiliejaus žaidynės vyko ne Atėnuose. Todėl š.m. rugpjūčio 13 dieną, Olimpinių žaidynių atidarymo kalboje žodžius „Olimpinės žaidynės grįžo namo“ akcentavo ne tik Graikijos Olimpinio komiteto prezidentė Diana Angelopulus Gaskelaki, Olimpinio komiteto pirmininkas Žakas Rogas bei Graikijos Prezidentas Konstantinas Stefanopulus, bet ir sportininkai, žiūrovai, pasaulio televizijos ir radijas, bei užrašai viešose vietose „Welcome home“. Štai toks yra emocingas šių Olimpinių žaidynių vyksmo padažas. Žaidynių atidarymo ceremonija truko 2 valandas ir 20 minučių (nuo 20:45 iki 00:15). Graikai parodė

stilizuotą Graikijos istoriją, kurioje visi personažai buvo papuošti nuo senovinių bareljefų ir vazų nukopijuotais drabužiais. Jų kūnai ir rūbai buvo nudažyti matinio marmuro spalvų atspalviais ir tai, kad tai yra gyvos būtybės o ne skulptūros, išdavė tik aktorių judinamos galūnės ir mirksinčios akys. Po to vyko paradas (apie 1.5 valandos), kurio metu šalių delegacijos pasirodydavo graikiškai rašomų šalių pavadinimų tvarka.

3. Lietuvos medalininkai

3.1. Virgilijus Alekna

Dukart olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna, paklaustas apie reikšmingiausius, tačiau su sportu nesusijusius praėjusių metų jo šeimos ggyvenimo įvykius, pirmiausiai pasidžiaugė, kad sūnūs ir žmona, taip pat kiti artimieji nesiskundžia sveikata.

“Tai svarbiausia. Niekas kitas nesukelia tiek rūpesčių ir nesujaukia nuotaikos, kaip sunkios ligos. Ačiū Dievui, šiais metais visus maniškius tos negandos aplenkė. O šiaip man sunku iš savo kasdienybės išskirti ne sportinius dalykus, jų labai nedaug, nes profesionalaus sportininko gyvenimas – beveik vien sportas: treniruotės, komandiruotės, varžybos. Tiesa, neseniai baigiau Lietuvos kūno kultūros akademiją. Žmona Kristina pradėjo nedidelį verslą – Vilniuje atidarė interjero puošybos elementų parduotuvę. ŽŽodžiu, visko buvo po truputį”, – vardijo “Kauno dienai” geriausias 2004 metų Lietuvos atletas.

3.2. Austra Skujytė

Šiemet baigiau mokslus Kanzaso valstijos universitete, turiu kineziologės bakalaurės diplomą. Be to, šioje aukštojoje mokykloje padėjau dirbti trenere. Po olimpiados prireikė apsilankyti pas gydytojus, bet nieko bbaisaus nebuvo – jau pasigydžiau. Tačiau man tai – antraeiliai dalykai, palyginti su tuo, ką pasiekiau Atėnų olimpinėse žaidynėse. Sidabro medalis užgožė viską, net asmeninį gyvenimą. Šiemet viršų ėmė sportas”, – sakė viena pajėgiausių pasaulio daugiakovininkių Austra Skujytė.

3.3. Andrejus Zadneprovskis

Lietuvos olimpinė misija Atėnų olimpinėse žaidynėse, trečiadienį paryčiais namo išlydėjusi aukso medalininką Virgilijų Alekną ir sidabrinę prizininką Austrą Skujytę, neilgai laukė dar vieno laimikio – ketvirtadienį antrąjį sidabrą į medalių taupyklę įdėjo penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis.

Šių metų pasaulio čempionas ir vienas iš pasaulio reitingo lyderių įrodė, kad puikiai pasirengus galima laimėti medalį ir po nesėkmingo starto. Kitą savaitę 30-metį švęsiantis atletas pademonstravo tokio amžiaus sportininkui deramą profesionalumą, ryžtą ir brandą, po žingsnelį kildamas aukštyn ir puikiu finišu užkopdamas beveik į pačią viršūnę. Šįkart jji buvo tiesiog nepasiekiama, nes joje jau buvo įsitaisęs rusas Andrejus Moisejevas, savo įspūdingu pasirodymu fechtavime ir plaukime, kur pasiekė olimpinį rekordą, susikrovęs solidžią taškų persvarą ir neišbarstęs jos klastingoje jojimo rungtyje.

3.4. Jonas Stoškus

Atėnų parolimpinių žaidynių dziudo varžybose svorio kategorijoje iki 90 kg Lietuvos atstovas Jonas Stoškus pirmadienį iškovojo bronzos medalį, kovoje dėl trečiosios vietos nugalėjęs Pietų Korėjos atstovą Džung Min Park (Jung Min Park).

3.5. Lietuva pasitinka medalininkus

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino ir apdovanojo Atėnų olimpiados sportininkus, jų trenerius, organizatorius bei vvadovus. Respublikos Prezidentas už nuopelnus Lietuvos sportui, už valią ir ryžtą, siekiant pergalių XXVIII olimpiados žaidynėse Atėnuose, ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro kryžiumi apdovanojo sidabro medalio laimėtoją Austrą Skujytę. Pernai olimpinis čempionas Virgilijus Alekna jau buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi – pagal įstatymą tokie apdovanojimai gali būti teikiami kas trys metai – todėl dabar pirmosios vietos laimėtojui įteikta Respublikos Prezidento taurė.

4. Olimpinių žaidynių uždarymas

Sekmadienį Sidnėjaus olimpiniame stadione įvyks iškilmingas XXVII vasaros olimpinių sporto žaidynių uždarymas. Organizatoriai teigia, kad uždarymo ceremonija bus dar įspūdingesnė, nei visus sužavėjęs atidarymas. Žaidynes vainikuos fejerverkas, kurio pradžioje bombonešis-naikintuvas virš stadiono uždegs milžinišką liepsnų debesį. Australijos karinių oro pajėgų lėktuvas praskris virš stadiono trijų šimtų metrų aukštyje ir išpils dalį degalų, juos uždegdamas savo varikliais. Virš stadiono turėtų susiformuoti tūkstančio pėdų dydžio liepsnos jūra,

5. Literatūra

1. Prieiga internete: http://online.5ci.lt/.

2. Prieiga internete: http://www.xxiamzius.lt/.

3. Prieiga internete: http://www.infosport.lt/.

4. Prieiga internete: http://www.olimpiada.lt/.

5. Prieiga internete: http://web.elta.lt/olimpiada2004.

6. Priedas

1 priedas Lietuvių sportininkų užimtos neprizinės vietos 28- oje olimpiadoje

Į atskirų rungčių šimtukus patenka šie lietuviai (skliaustuose – vieta prieš olimpiadą):

Virgilijus Alekna – diskas 1( 1)vieta 1416 tšk.

Austra Skujytė – septynkovė 2( 4)vieta 1302 tšk.

Indrė Jakubaitytė – ietis 28(25)vieta 1049 tšk.

Kristina Saltanovič – ėjimas 32(30)vieta 1185 tšk.

Rita Ramanauskaitė – ietis 36(32)vieta 1026 tšk.

Sonata Milušauskaitė – ėjimas 42(40)vieta 1165 tšk.

Viktorija ŽŽemaitytė – septynkovė 51(47)vieta 1069 tšk.

Inga Stasiulionytė – ietis 54(52)vieta 975 tšk.

Irina Krakoviak – 1500m 58(60)vieta 1145 tšk.

Agnė Eggerth – 200m 62(65)vieta 1149 tšk.

Tomas Intas – ietis 69(72)vieta 1022 tšk.

Arvydas Nazarovas – tolis 74(76)vieta 1104 tšk.

Daugvinas Zujus – ėjimas 82(80)vieta 1126 tšk.

Živilė Balčiūnaitė – maratonas 82(100)vieta 1111 tšk.

Austra Skujytė – rutulys 84(84)vieta 947 tšk.

Agnė Eggerth – 100m 86(82)vieta 1139 tšk.

Adrija Paršukova – tolis 89(89)vieta 1068 tšk.

Viktorija Žemaitytė – aukštis 89(95)vieta 1040 tšk.

Virginija Petkevičienė- trišuolis 94(98)vieta 1038 tšk.

Gintaras Andriuškevičius- ėjimas 95(93)vieta 1100 tšk.

Related Posts