Stresas

Home / Psichologija / Stresas

Įžanga.

Niekas neapdraustas nuo nesėkmių, nelaimių, jaudulio. Pats atėjimas į šį pasaulį tiek motinai, tiek kūdikiui yra nemenkas stresas ir taip tęsiasi visą gyvenimą – kiekvienas žmogus su juo susiduria. Manau, kad tai labai aktuali tema šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje. Dabartiniam žmogui niekas nedingsta be pėdsako: ir jo nutolimas nuo gamtos, ir paspartintas gyvenimo tempas, ir nuolatinis chroniškas laiko stygius, ir didžiuliai informacijos srautai, ir nesveikas gyvenimo būdas. Ne veltui laikraščių straipsniuose neretai pasirodo žodžiai “mūsų nervingas amžius” ir labai dažnai žžodis “stresas”: “stresas – amžiaus liga”, “bėgimas nuo streso” ir kiti panašūs. Psichikos sveikata – viena sveikatos apraiškų. Į ją reikia jautriai įsiklausyti ir akylai įsižiūrėti. Reikia stebėti savo dvasinio komforto lygį, jį valdyti. Kiekvienas žmogus būtinai turi žinoti savo psichikos savitumus. Tai padės nugalėti stresą, susiklosčius nepalankiom aplinkybėm, bendraujant su kitais žmonėmis. Žinojimas – tai ginklas. Receptų kaip nugalėti stresą gali būti pačių įvairiausių – atskiri kiekvienam konkrečiam žmogui, atskiri kiekvienam konkrečiam atvejui. Tačiau svarbiausia – mokėti pakreipti ir kkontroliuoti savo elgesį. Negalima kamuotis dėl smulkmenų, gyvenimo negandas laikyti nenugalimomis katastrofomis. Juk dar senovėje žmonės sakydavo: “Nepataisoma tik mirtis”.

H. Selje nuomone, stresas yra žalingas, nes jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak jo, grūdina oorganizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi “stresas – gyvenimo prieskonis”. Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos „bėgimu ar kova“. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti gerą formą).

Stresas ir mokslininkai. Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Selje. 1936 metais H. Selje pirmasis pavartojo šį terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam laikmečiui 1936 m. H.Seljė žurnale “Gamta” (“Nature”) išspausdino savo straipsnį, kuriame panaudojo sreso apibūdinimą.

Vėliau Gileminas ir Fortje įsitraukė į hormonus atpalaiduojančių faktorių paiešką. Tai prasidėjo 1948 m., kai biologas iš Kembridžo, Džefris HHaris (Goeffrey Harris) atrado, kad hipotalamuso sekretai kontroliuoja kankorėžinę liauką. Jie pastebėjo, kad smegenų audinys išskiria hormonus.

Stresas buvo toliau tiriamas, pjaustant smegenis į mažus gabaliukus, atliekant begalinius gryninimus ir išgaunant mažyčius kiekius grynos biocheminės medžiagos. Mokslininkai ir studentai dalyvavo tyrime, be to, vien tik tirotropino atpalaiduojančiam faktoriui (TAF) išskirti prireikė penkių milijonų avių smegenų. 1969 m. Šelis paskelbė TAF struktūrą šešiomis dienomis vėliau už Gileminą. Liuteinizuojantį hormoną atpalaiduojantis faktorius (LAF) buvo išskirtas 1971 m., ir vėl Šelis buvo keliomis ddienomis aplenktas. Haris buvo visai arti LAF atradimo, bet prieš laiką mirė 1971 m.

Stresinės dvikova tarp Šelio ir Guilemino aprašyta N.Veido (Nicholas Wade) knygoje “Naujoji dvikova”. Anglų biologas V.Gratseris (Walter Gratzer) rašė: “Kiekvienas iš dalyvavusių šioje dvikovoje turėjo savo ego lyg gyjančią žaizdą, jautrią lyg į prarają skriejantį lokomotyvą, ir ambicijas, prilygstančias garsių karvedžių ir sportininkų garbės troškimui”. Tačiau ar būtų gimę tokie svarbūs atradimai be tokių stiprių stresų?

Žmogaus psichikos vystymosi teorijos. Yra pagrindinės 9 žmogaus psichikos vystymosi teorijos. I. Biheivioristinė teorija remiasi psichologijos mokslu. (Watson,Skinner,Sullivan). II. Biomechaninė vystymosi teorija paremta fizika, kinetika, medicina. III.Pažinimo teorija remiasi biologijos, psichiatrijos, neurologijos disciplinomis. IV. Psichikos vystymosi teorija paremta psichologijos mokslu (Ayres, Llorens, Plaget, Freud.Erickon,Qrieti). V. Neurodinaminio psichikos vystymosi teorija (Ayres,Wilbarger, Bobath, Rood, King, Huss, Farber) paremta psichologija ir neurologijos mokslu.VI.Sensomotorinė teorija remiasi bendrosiomis vystymosi teorijomis bei neurologija (Ayres,de Qiros) VII. Socialinio elgesio (Boulding, Bruner, von Bertolanffy,Reilly, Shannon) paremta socialiniais mokslais. VIII. Reabilitacijos teorija remiasi medicinos bei psichologijos mokslais (Spackman, Trombly). IX. Psichoanalizės teorija remiasi psichologija ir psichiatrija (Freud, Jung, Sulivan).

Streso fiziologija. Stresas pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai nevietoje vartojamų žodžių. Paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu. Medicinos terminų žodyne stresas apibūdinamas taip: „Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu ssindromu ( sim¬patinų suaktyvėjimas, didesnis katecholaminų išsiskyrimas, padidėjęs kraujospūdis ir tt.), bet gali būti sukelta ir įvairių nespeficifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, fizinės perkrovos, taip pat pykčio, džiaugsmo ir kt). Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir galimybių neatitikimo.“

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karš¬¬tis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).

Hans Selje suskirstė organizmo prisitaikymo prie streso sukėlėjo procesą į tris fazes.

1. Aliarmas – susideda iš šoko fazės ir prieš ją nukreiptos reguliavimo fazės. Tačiau organiz¬mas dažniausiai sugeba tik iš dalies pašalinti šoko sukeltus kūno temperatūros, kraujospūdžio, skrandžio ir žarnyno audinių funkcijų sutrikimus.

2. Ilgalaikių stresų metu pasipriešinimo fazėje mobilizuojamos visos reguliuoti padedančios jėgos ir jos dažniausiai laimi. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams

3. Hormoninė sistema pasiekia išsekimą. Dabar organizmas nustoja gintis. Dėl to dažniausiai susergama ar net mirštama.

Ūmus stresas sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų. Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas. Nuovargio ir streso poveikyje pagrindiniuose galvos smegenų gyvybiniuose centruose pradeda vyrauti slopinimo procesai.

Nuo streso dirgiklių intensyvumo padažnėja kvėpavimas (iki 20-30 kkartų/min.) ir pulsas (20-50 kartų/min.), Stresas aktyvuoja streso hormonus, pirmiausia adrenalino ir kortizolio, kurie veikia širdies ir kraujagyslių ir imuninę sistemas – pakyla arterinis sistolinis (20-30 mm Hg) ir diastolinis (15-20 mm Hg) kraujo spaudimas.. Kraujyje sumažėja leukocitų skaičius, atsiranda hiperglikemija – tai yra padidėja gliukozės koncentracija. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, gali išsivystyti depresija, imuninės sistemos slopinimas ir pastovus cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje, kuris pagreitina aterosklerozės vystymąsi.

. Reakcija į sunkų stresą (ūmi stresinė reakcija) Tai praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, atsiradęs kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą, bet paprastai praeinantis po kelių valandų ar dienų. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas, toks kaip kelių artimųjų mirtys ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui. Simptomai esti įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna „apdujimo“ būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, atsiranda dezorientacija. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba hiperaktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos vegetaciniai požymiai (tachikardija, prakaitavimas).

Jei simptomai išlieka ilgiau kaip 6 mėnesius, prasideda potrauminio streso sutrikimas (trauminė neurozė). Tipiški požymiai yra įkyrūs ir pasikartojantys stresogeninio įvykio išgyvenimai prisiminimuose arba sapnuose, abejingumas

žmonėms. Dažnai nukentėjęs vengia užuominų apie jį ištikusią traumą. Atsiranda padidėjęs vegetacinės nervų sistemos sujaudinimas – padidėja dirglumas, baimingumas, nemiga. Dažnai kartu pasireiškia nerimas ir depresija. Be to, individas jaučiasi beviltiškai, krinta savigarbos jausmas, jam tampa sunku bendrauti.

Adaptacijos sutrikimai – emocinių sutrikimų būklė, kai dėl streso sumažėja socialinė veikla ir darbingumas. Streso sukelti sutrikimai : 1. Trumpalaikė depresinė reakcija (ne ilgiau kaip mėn.) 2. Ilgalaikė depresinė reakcija (ne ilgiau 2 metų) 3. Mišri baimės ir depresijos reakcija 3. Adaptacijos sutrikimai ((agresyvumas, asocialus elgesys) 4. Mišrūs adaptaciniai ir jausminiai sutrikimai 5. Kiti specifiniai adaptacijos sutrikimai. Atsirasti šiems sutrikimams lemiamą reikšmę turi neišspręsti tarpusavio santykiai, nesąmoningas įniršis ar kaltės jausmas, charakterio ypatumai, stresas.

Žmonių tarpusavio santykiai, charakterio ypatumai, stresas. Nieko nereikia įtikinėti laikytis kūno higienos – tai visi supranta, bet ne mažiau svarbi tarpusavio santykių higiena. Kas apie tai pamiršta yra įtraukiamas į konfliktų, ginčų dėl smulkmenų verpetą. Pasekmė – emocinis stresas, kuris žaloja tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Kiekvienas žmogaus poelgis tturi tikslą, arba norą, o konfliktai – bendravimo partnerių tikslų ir norų nesutapimas, kada vieno partnerio norų patenkinimas pažeidžia kito partnerio interesus. Kuo didesnis troškimas, tuo energingiau stengiamės nugalėti kliūtis, kad galėtume pasiekti tikslą.

Ir ko gi dauguma žmonių nori? Nori bbūti sveiki ir ilgai gyventi, mylėti ir būti mylimi, auginti vaikus ir džiaugtis jų pasiekimais, nori įdomaus darbo, pagyrimų, palaikymo, pripažinimo, malonumų, grožio, muzikos, naudingos informacijos, dar – žinoti dėl ko gyvena, nori, pagaliau, kad juos suprastų. Tai tik nedaugelis charakteringų norų. Kliūtys, kurios atsiranda, norint jas įgyvendinti tampa asmenybių susidūrimo priežastimi, tačiau ne kiekvienas susidūrimas tampa konfliktu, kai patiriamas stresas. Problemų, kritinių situacijų sprendimo būdai, reakcija į stresą priklauso nuo žmogaus asmenybės (asmenybė – tai žmogus su savo psichologine charakteristika ir savybėmis – temperamentu, socialine orientacija, idealais, polinkiais, pažiūromis, įsitikinimais, intelektu, mąstymo ypatumais, kultūra ir t.t.).

Žinomas vokiečių psichiatras Karlas Leongardas mano, kad nuo 20 iki 50 % žmonių turi tam tikrus charakterio bruožus, kurie yra užaštrinti (akcentuoti), ssusidarius tam tikrom aplinkybėm, jo nuomone, priveda prie dažnų konfliktų ir stresų, arba net sąlygoja psichinių ligų atsiradimą. Leongardas išskiria 12 tipų akcentuacijas – į tą skaičių įeina intravertai bei ekstravertai. Nėra griežtos ribos tarp „vidutinių“ žmonių ir akcentuotų, nes kiekvienas turi tam tikrą dozę akcentuacijos ir jei ta dozė nedidelė ir nepriveda prie dažnų panašių konfliktų su aplinkiniais ir nesukelia stipraus streso, kuris gręsia psichinei sveikatai, neverta manyti, kad tai nukrypimas nuo normos.

Panagrinėsim nors keletą tipų akcentuacijas, kurios lemia žžmonių bendravimo ypatumus ir įvai¬rų imlumą stresui.

Bendravimo ypatumai, imlumas stresui, priklausomai nuo charakterio akcentuacijos

Akcentuacijos tipas Komunikabilumas, bendravimo ypatu¬mai Patrauklūs bruožai Atstumiantys bruožai Stresinės situacijos, gręsiančios liga

1. Ekstravertas (konformiškas) tipas Labai aukštas komunikabilumas (begalė draugų ir pažįsta¬mų), plepumas, retai kon¬fli¬ktuoja, retai būna kon¬flik¬tų iniciatoriai, bendra¬vime nesistengia būti ly¬de¬riais

Mielai išklauso kitus, pareigingi, lengvai prisitaiko

Lengvai pakliūna kitų įtakon, patiklumas, pramogų aistra, apkalbų pomėgis

Vienišumas

2. Intravertas Labai žemas komunika¬bilumas (bendrauja tik esant būtinybei), skurdi mimika, ieškojimas idealo, emocinis šaltumas Santūrumas, pažiūrų tvirtumas, principingumas Visur turi savo nuomonę ir ją aktyviai gina Neturėjimas pomėgių, mėgstamo darbo; dažni šizofrenijos atvejai

3. Egzaltuotas tipas Aukštas komunikabi¬lumas, dažnai įsimylintis, mėgsta ginčytis, bet nekonfliktuoja, atidūs draugams ir artimiesiems Altruizmas, užuojauta, meninis skonis, jausmų ryškumas ir nuoširdumas Dažnai panikuoja, pate¬tiški, imlūs įspūdžiams Nesėkmės, nelaimingi atsitikimai; linkę į neuro¬tišką depresiją

4. Pedantiškas tipas Vidutinis komunikabilu¬mas, mėgsta „gromuliuo¬ti“ smulkmenas, retai konfliktuoja, tarnyboje – formalistai Sąžiningi, tvarkingi, rimti, patikimi Formalizmas, ant kitų krauna svarbių sprendimų naštą Asmeninė atsakomybė už svarbų reikalą, neįvertinimas nuopelnų; polinkis į hipochon¬drinę neurozę

5. Emocinis tipas Komunikabilumas žemiau vidutinio, turi siaurą draugų ratą, kuriuos supranta iš pusės žodžio, nelinkę nekonfliktuoti Altruizmas, užuojauta, gailestingumas,džiaugsmas už kitų sėkmę, pareigin¬gumas Jausmingumas, verksmingumas, gali būti taikiniu neišauklėtų ir grubių žmonių Konfliktas su artimu žmogumi, artimo žmogaus mirtis, arba liga, buvimas tarp grubių, neišauklėtų žmonių; polinkis sirgti depresija, infarktu, hipertonine liga

6. Sužadinamas (sujaudinamas) tipas Žemas kkomunikabilumas, rūstumas, linkęs į chamiškumą, konfliktuose būna aktyvus, nesugyvenamas, despotiškas Kai nepyksta – sąžiningas, tvarkingas, myli vaikus,gyvūnus Irzlumas, ūmumas, neadekvatūs pykčio protrūkiai, žiaurumas, amoralus elgesys, asocialus elgesys Polinkis konfliktuoti dėl nereikšmingų dalykų; kartais diagnozuojama psichopatija

Niekas nesiginčija, kad didelį poveikį žmogaus asmenybės formavimuisi, gebėjimui susidoroti su stresu turi įgimtos fizinės bei psichinės savybės, tačiau ne viską galime priskirti paveldėjimui. Didelę reikšmę turi auklėjimas, bei saviugda. Istorijoje žinoma nemažai pavyzdžių kai žmonės pažaboja savo prigimtį. Pvz.: drovus, mikčiojantis Dimostenas tapo didžiu Graikijos oratoriumi, Helholcą mokytojai laikė silpnapročiu ir t.t.. Labai ryškus pavyzdys Gėtė, kuris iš jaunų dienų buvo silpno, nepastovaus charakterio, neryžtingas, linkęs į melancholiją ir depresiją, nuolat treniruodamas, kontroliuodamas emocijas, jis įstengė pakeisti save – tapo reto santūrumo, optimizmo ir rimties žmogumi. Kaip sakė D.Karnegis: „Mes dievai, kol kas dar esantys kokone, bet dar neįgyję sparnų“. O sparnai užauga tik tiems, kurie geba įvesti tvarką bei harmoniją savo viduje, o tam reikia nemenkų pastangų.

Gerasis ir blogasis stresas Kaip gerai žmogaus organizmas įveikia stresą, priklauso nuo to, kaip.jis suvokia stresinę situaciją, ir nuo jo individualios emocinės reakcijos. Jei žmogus naujas situacijas vertins kaip įdomius išbandymus, reakcija į stresą išliks tinkamo lygio ir galės padėti tą iššūkį priimti. Tačiau, jei susidūręs su naujomis aplinkybėmis pasijus esąs nnetvirtas ir sutrikęs, fizinio streso reakcija pasidarys ekstremali ir kelis kartus per dieną privers organizmą atsidurti „visiškos parengties“ būklėje, o joje dažnai iš viso nepalengvės.

Dažnai sakoma, kad saikingai vartoti raudoną vyną ir juodą šokoladą sveika. Dabar paaiškėjo, kad šiek tiek streso taip pat padeda. Jis stiprina organizmą, imuninę sistemą, ilgina gyvenimą.

Čika¬¬¬gos tyrinėtojai praneša, kad imlumas psichologinėms traumoms gali būti susijęs su rizika susirgti Alzhaimerio liga, galima manyti, kad antidepresantai ir kiti vaistai gali sumažinti streso poveikį smegenų struktūrai ir funkcijoms. Šią hipotezę mokslininkai iškėlė todėl, kad žinoma, jog ilgalaikiai stresai susiję su smegenų struktūriniais pakitimais, pablogėjusiu gebėjimu mokytis ir susilpnėjusia atmintimi.

Pakilusi temperatūra, deguonies trūkumas, bakterinės bei virusinės infekcijos ir apsinuodijimas toksinais (pavyzdžiui sunkiaisiais metalais) taip pat priklauso stresui ir sukelia ląstelėms pavojų. Jei pažeistų ar blogai surinktų baltymų susikaupia virš tam tikros kritinės ribos, gali pasireikšti kai kurios neuro¬degeneratyvinės ligos, pavyzdžiui Hantingtono, Parkinsono ar Alzhaimerio.

Sukrečiantys įvykiai, tokie kaip mirtis, finansinės ar darbo problemos, gali sustiprinti išsėtinės sklerozės simptomus, teigia olandų mokslininkai. Žurnale „The British Medical Journal“, išėjusiame rugsėjo 20 d., paskelbę savo darbo rezultatus Erazmo medicinos centro Roterdame specialistai nustatė, kad stresas padvigubina šios autoimuninės ligos simptomų pasireiškimo dažnį. „Žinojimas, kad stresinės situacijos susijusios su išsėtinės sklerozės intensyvumu,

papildo ligonio ir jį slaugančių žmonių turėtas ribotas žinias apie šią ligą“, – aiškina vienas autorių neurologas Rogieras Hintzenas (Rogyras Hintzenas).

Neigiami jausmai silpnina imunitetą – šią žinomą tezę moksliškai įrodė JAV tyrėjai. Jie nustatė, kad nuo gripo paskiepytų eksperimento dalyvių, jautusių labai stiprias neigiamas emocijas, organizme atsiranda mažiau antikūnų negu kitoje grupėje, kurios nariai buvo geresnės nuotaikos. Tyrimo dalyviams galvojant apie neigiamus jausmus, veikė pirmiausia dešinioji jų smegenų pusė, atsakinga, be kita ko, už depresijas. Tuo tarpu apie teigiamus ddalykus galvojusių žmonių aktyvi buvo kairioji smegenų pusė. Tyrimo autoriai spėja, kad matuojant smegenų aktyvumą galbūt galima susidaryti vaizdą apie nusilpusį imunitetą. JAV žurnalas „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Stresas ir darbas kompiuteriu Pagrindinės stresą sąlygojančių veiksnių grupės, dirbant kompiuteriu, yra šios:

1) psichosocialiniai veiksniai; 2) profesiniai veiksniai; 3) ergonominiai darbo aplinkos veiksniai; 4) asmeniniai ir paveldėti veiksniai.

Įvairių šaltinių duomenimis, psichologinių problemų (nerimo, padidinto nervinio jautrumo, depresijos) paplitimas dirbančiųjų kompiuteriais tarpe yra nuo 25 iki 70 %. PProfesinis stresas kompiuterių operatoriams yra viena iš neurozių vystymosi lemiamų priežasčių. Emocinė įtampa darbo metu, darbas uždaroje erdvėje (sistemoje „žmogus-kompiuteris) yra pagrindiniai psichikos sutrikimus ir ,,technostresą’’ lemiantys veiksniai.

Psichosocialinė aplinka taip pat turi įtakos streso bei protinio nuovargio vystymuisi. Pagrindiniai ppsichosocialiniai veiksniai, įtakojantys streso vystymąsi, dirbant kompiuteriu yra:

naujų technologijų baimė, psichologinė įtampa darbo metu, kompiuterinė atlikto darbo kontrolė, greitas ir neatidėliotinas darbo užduočių atlikimas, greitų ir atsakingų sprendimų vykdymas.

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, 70 % dirbančių kompiuteriais darbo metu patiria stresą. Jis yra dažnesnis vyrų tarpe – 80%, kiek retesnis moterims – 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančių kompiuteriais asmenų, kurių didžioji dalis – vyrai.

Vieni iš svarbesnių darbo aplinkos fizikinių veiksnių, neigiamai veikiančių dirbančius kompiuteriu yra kompiuterių monitorių spinduliuojami elektromagnetiniai laukai, elektrostatinis krūvis bei triukšmas darbo vietose.

Mobingas, deja yra tipiškas elgesys mūsų visuomenėje, kurioje kelias praskiriamas alkūnėmis, o tikslui pasiekti pateisinamos bet kokios priemonės. Vargu ar atsižvelgiama į jausmus ir nervinę įtampą.

Apibendrinant literatūros šaltiniuose ppateiktą informaciją galima teigti, jog dirbant kompiuteriu streso vystymąsi lemia eilė fizikinių, ergonominių, psichologinių ir socialinių stresorių.

Reabilitacija ir streso mažinimo priemonės Reabilitacijos ir streso mažinimo priemonių yra gausybė ir visos jos yra gana skirtingos. Įvairūs autoriai siūlo begalę būdų stresui įveikt.i Šios priemonės turėtų būti taikomos arba pasirenkamos individualiai pagal norus ir galimybes.

D. Frey tvirtina, jog greičiausiai pasveiks tas, kuris stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai ssvarbiomis. „Pradėkite dieną gerai nusiteikę, išlaikykite savo tvirtą pasitikėjimą, ir tegu kelios geros mintys palydi jus vakare į lovą. Jei prieš užmigdami jau imate bijoti rytdienos, tai atsibudę pajausite „ryto siaubą“.

Svarbu išsiugdyti atsparumą arba gebėjimą pasipriešinti gyvenimo negandoms, tvirtai jausti, kad pats valdai savo gyvenimą, o ne beviltiškai plauki jo slenkstėtomis upėmis. Būtina turėti ištikimų draugų, šeimą, kuri paremtų, padėtų, iškilus kebliai situacijai. Svarbu išsiugdyti charakterio lankstumą ir tikėjimą sėkme. Reikia išmokti valdyti savo veiklą, nusistatyti darbo planą ir stilių. Nereikia užmiršti ir tokios priemonės kaip fizinis aktyvumas, mėgstama muzika, įsimintinos ir į širdį kritusios eilės, teatro spektaklis, gero artimo žmogaus, linksmo ir dėmesingo aplinkiniams, prisiminimas. Savo gyvenimo džiaugsmų, šviesių dienų prisiminimas – viskas padeda sunkiomis akimirkomis.

Mano manymu, gana efektingas, bet reikalaujantis nemenkų pastangų – yra pozityvus mąstymas. Tai mokslas apie tvarką ir harmoniją vidiniame žmogaus pasaulyje. Išmokti mylėti ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra, bet pradžiai reikia išmokti pamėgti save, bei kitus žmones. Kaip rašo J.Murphy: „Įprastai sąmoningai mąstydami įspaudžiame pasąmonėje gilias žymes. Jeigu kasdienės mūsų mintys bus harmoningos, taikios ir konstruktyvios, pasąmonė atsilieps į jas, sukurdama harmoningas, geras ir konstruktyvias aplinkybes“.

Rekomenduojamos reabilitacijos priemonės: meditacija, muzikos terapija, optikoaerofito¬muzikos terapija, biblioterapija, landšafto¬terapija, choreoterapija, sportiniai žaidimai, ekskursijos, fizinio, protinio, kkūrybinio darbo terapija, dramos, operos teatrų, parodų lankymas, religija.

Vieni žmonės jaučiasi laimingi gyvendami skurde, kęsdami didelius nepriteklius pvz. Indijoje, kiti net labai išsivysčiusiose šalyse žmonės kenčia nuo streso, depresijos, žudosi, nors kartais objektyvios priežastys, atrodo kartais, palyginti menkos. Kodėl tai vyksta? Kaip pastebėjo D.Karnegis: „Laimė nepriklauso nuo išorinių veiksnių, ji priklauso nuo veiksnių vidinių“.

Baigiamasis žodis. Kas gi vis dėlto tas stresas – gyvenimo druska, prieskonis, ar tylus žudikas? Gyvenimo prieskonis – pasakytų pavargę nuo rutinos, ieškantys aštrių pojūčių, patys savanoriškai trokštantys patirti stresą – tai alpinistai, ekstremalaus sporto mėgėjai ir t.t., taip vadinami adrenalino fanatikai, jiems tai savotiška iškrova, kuri gyvenimą padaro ryškesnį, spalvingesnį. Gyvenimo druska – pasakytų kiti, nes be emocijų gyvenimas būtų prėskas. Juk visi mielai stebime mėgstamos komandos žaidimą ir ne paslaptis kokias emocijas kartais patiriame, arba jaudulys prieš egzaminą, svarbų susitikimą, naujos gyvybės atsiradimas, pagaliau meilės kančios, neretai tada patiriame stresą, bet jei jis neužsitęsia, tai suteikia gyvenimo pilnatvės, nes padeda rasti reikalingą sprendimą, postūmį kūrybai, ar naujai veiklai. Neabejotinai, trumpalaikis stresas ir pačiam organizmui daro teigiamą poveikį. „Trumpas aplinkos ar psichologinis stresas duoda ilgalaikę naudą ląstelėms, nes atsakydamos į stresą jos atpalaiduoja daugybę ribosomų, kurios sugaudo visų rūšių pažeistus ir klaidingus baltymus“.

Tylus žudikas, gyvenimo rykštė &– pasakytų kiti ir taip pat būtų teisūs, nes pagal statistikos duomenis daugelyje išsivysčiusių šalių kas dešimtas žmogus serga nervų sistemos ligomis ir tai yra užsitęsusio streso pasekmė. Trečdalis dirbančių vadovaujantį darbą žmonių, serga širdies, nervų, skrandžio ligomis, turi aukštą spaudimą. Nobelio premijos laureatas daktaras A.Korelis yra pasakęs: „Veiklūs žmonės, nesugebantys susidoroti su streso poveikiu, miršta jauni“. Ar verta užkariauti nors visą pasaulį ir dėl to prarasti sveikatą?

Lyginant mirusių žmonių smegenis, turėjusių nervų sistemos ligą ir visiškai emociškai sveikų žmonių nerandama jokių skirtumų. Tai rodo, kad nervų ligos atsirado daugeliu atvejų, ne dėl fizinio nervų sistemos sutrikimo, o dėl ilgalaikio streso poveikio, kuris žadino tokias emocijas kaip beviltiškumas, frustracija, nerimas, baimė, nusivylimas. Platonas yra pasakęs: „pati didžiausia daktarų klaida yra ta, kad jie stengiasi gydyti kūną, nesistengdami išgydyti sielos“. Medicinos mokslui prireikė 23 šimtmečių, kad suvoktų šią tiesą – tik ne taip seniai atsirado nauja medicinos šaka – psichosomatinė medicina. Deja, nežiūrint to, katastrofiškai didėja aukų, turinčių emocinių sutrikimų, savižudybių skaičiumi Lietuva užima lyderio poziciją.

Indų šventraštyje „Bhagavat gytoje“ yra toks paveikslas: keturi nirtulingi žirgai kurie simbolizuoja žmogaus pagrindines jusles (lytėjimą, regą, klausą, skonį), tiksliau fiziologiją, nešą vežimaitį su vežėju, kuris laiko vadžias. Vežėjas – intelektas, o vadžios – valia.

Ar vežėjas atpalaiduos vadžias ir leis žirgams pašėlusiai lėkti prie neišvengiamos bedugnės, ar didelėm pastangom, bandys juos suvaldyti? Kiekvienas mes esame tokiame vežime ir kiekvieno kelias ir pasirinkimas yra individualus. Labai norėtųsi tikėti, kad daugelis pažabos nirtulingus arklius ir pasuks tobulėjimo ir dvasinės harmonijos keliu.

Literatūra ir informacijos šaltiniai

1. Я.A. Лупьян // Барьеры общения, конфликты, стресс// Л82//.Мн. выш. Шк.//1986-206 с.

2. H.Dilingas, Ch.Reimeris//Psichiatrija ir psichoterapija// Avicena//2000 m. //142-146 p.

3. Med. Dr. Lutz. // Koch //Sveikatos treneris // Lektūra// 1997 m.//13-17p.

44. L.Radzevičienė//Ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sutrikimai bei jų korekcija

//Šiauliai//1997 m.//9-12p.

5.V. Pekelis// Žmogaus galimybės // Mokslas//1988 m. //152-156p., 169-175p..

6. Joseph Murphy // Jūsų pasąmonės galia//Alma littera// 2003 m.

7. Дейл Карнеги// Как преобретать друзей и оказывать влияние на людей//Рязань//Дело//1991 г.

8.

Related Posts