Šizofrenija

Home / Psichologija / Šizofrenija

Turinys

I. Šizofrenijos samprata 3

I.1.Šizofrenijos sampratos vystymasis 4

II. Šizofrenijos simptomai 5

II. 1. Šizofrenijos simptomatikos formos 7

III. Šizofrenijos eiga ir priežastys 8

IV. Šizofrenija vaikų amžiuje 10

V. Gydymas 12

Išvados 13

Literatūra 14I. Šizofrenijos samprata

Šizofrenija, arba schizofrenija (graikiškai: schizo – skaldau, perskiriu ir phren – protas) – sunki psichikos liga, kurią galima nustatyti pagal tai, kaip žmogus mąsto, reaguoja į aplinką ir elgiasi.

Žmogaus psichika turi keturias pagrindines funkcijas: mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesio kontrolę. Visos kartu jos įgalina mus:

1. Skirti fantazijas nuo realybės;

2. Valdyti nerimą;

3. Tinkamai reikšti jausmus;

4. Suvokti, kas mums nutinka;

5. Palaikyti nuolatinį savojo AŠ pojūtį;

6. Bendrauti ssu kitais žmonėmis.

Šių psichikos funkcijų sąveika dėl įvairiausių priežasčių gali sutrikti ir pasireikšti psichikos liga.

Šizofrenija – tai tam tikras šio sutrikimo tipas. Pats žodis dažniausiai verčiamas kaip „dvasios skilimas”, tai ne asmenybės skilimas, bet tų keturių pagrindinių funkcijų išsiderinimas, jų pusiausvyros sutrikimas.

Šizofrenija – pati paslaptingiausia, daugiausia mokslinių ginčų ir abejonių kelianti liga. Kartais ji vadinama ”psichiatrijos karaliene” ir yra laikoma svarbiausia pasauline socialine psichiatrijos problema. Dėl to savo sudėtingumo ši liga dažnai suvokiama kaip pati sunkiausia, o ja ssergantys žmonės vadinami bepročiais.

I. 1. Šizofrenijos sampratos vystymasis

Mokslas apie šizofreniją formavosi palyginti vėlai – XIX a. antroje pusėje. Ją tyrė Ė. Krėpelinas, M. Morelis, E. Bloileris ir kt. 1895 m. Ė. Krėpelinas keturias skirtingas ligas pavadino tuo pačiu vardu – „ aankstyvąja silpnaprotyste”. Jis pastebėjo, kad šia liga suserga jaunuoliai. E. Bloileris atkreipė dėmesį į tai, kad ja gali susirgti ir vyresni žmonės, be to, ji ne visada baigiasi silpnaprotyste, taigi pasiūlė kitą pavadinimą. Šis ir prigijo, nes akcentuoja labai būdingą ligai dalyką – mąstymo sutrikimą („ proto skaldymą”).

Štai kaip vienas ligonis paaiškino keletą priežodžių. „Išgąsdinta varna ir krūmo bijo” – „ tai yra munduro pavadinimas, kuris kažko išsigandęs ir slepiasi už apsaugos”. „Drąsus prieš avis, o prieš drąsuolį pats avis” – „tai yra grožis kiekvieno žmogaus, kuris veržiasi į gyvenimą, tai yra žygio šūkis, seno virtimas nauju”. „Katei džiaugsmas, pelei verksmas” reiškia, kad „katės – tai žmonės, kurie veržiasi į gyvenimą”.Ligonis vartoja keistas, nesuprantamas asociacijas ir daro nelogiškas išvadas, nnors gramatiškai sakiniai teisingi. Neatsitiktinai kažkas sergantįjį šizofrenija palygino su suversta knygų spinta: knygos sumestos netvarkingai, tačiau nesuplėšytos.

Šizofrenijos pavadinimas taip paplito, kad pradėjo aprėpti ir kitokias ligas – melancholiją ir kt. Ja imta vadinti visa, ko negalima priskirti jau gerai pažįstamoms ligoms.Pradėta skirti šizofrenijos formas. Jų vis daugėjo. Imta manyti, kad tam tikra šios ligos atmaina yra vienintelis priepuolis per visą gyvenimą. Pagaliau buvo prieita prie išvados, kad nuo šios ligos galima išgydyti, kad ji kartais labai primena ppsichopatiją, neurozę, kad šizofrenijos formos gali kaitaliotis.

Atsiradus naujam mokslui – genetikai, nustatyta, kad neverta kalbėti apie aiškų šizofrenijos paveldimumą, gali būti tik polinkis sirgti šia liga. Serga ir sveikų žmonių vaikai ir anūkai.

Šizofreniją bandyta sieti su tam tikromis organizme besigaminančiomis nuodingomis biocheminėmis medžiagomis. Šiai teorijai pagrįsti pritrūko duomenų. Sužlugo ir kitos teorijos – virusų, fermentų, hormonų ir kt. Tačiau jau yra surasta medžiagų, kurios sukelia psichikos pakitimus, panašius į šizofreniją. Anglų psichiatras H. Ašeras susileido trisdešimtmilijoninę dalį gramo LSD ir patyrė didelius nuotaikos svyravimus, orentacijos, pusiausvyros, kūno schemos sutrikimus. Jį užplūdo įvairios nemalonios, daugiausia regos, haliucinacijos. Jis negalėjo vaikščiot,net norėjo šokti pro langą. Po dviejų savaičių pagaliau atsikėlė iš patalo, bet dar buvo apatiškas ir nervingas. Galutinai pasveiko po kelių mėnesių. Visą šį laiką nervų būklė buvo apverktina, teko gelbėtis migdomaisiais. Beveik visą laiką jį kamavo haliucinacijos. Pagaliau psichia.tras pareiškė, kad jeigu tai buvo šizofrenijos būsena, – jo užuojauta šios ligos kankinamiems žmonėms padidės šimteriopai.II. Šizofrenijos simptomai

Pagrindiniai šizofrenijos simtomai yra šie:

1. Haliucinacijos;

2. Kliedesiai;

3. Minčių nesuderinamumas;

4. Emocijų sutrikimas (blankumas);

5. Valios sutrikimas;

6. Interesų sutrikimas.

Simptomai dar skirstomi į tris kategorijas:

1. Pozityvūs;

2. Dezorganizuoti;

3. Negatyvūs.

Pozityvūs – tai nereiškia „geri“, tai reiškia, kad žmogaus psichinėje veikloje atsiranda kažkas naujo, ne bbūdinga sveiko žmogaus psichikai. Pvz.: kalba yra padrika, joje daug kliedesių, jie linkę į neatitinkantį juoką, verksmą ar pyktį.

Negatyvūs – prarandama tai, kas buvo būdinga psichikai iki ligos – atsiranda emocinis skurdumas, nesidomėjimas niekuo, pasitenkinimo nejautimas.

Pozityvūs simptomai:

Haliucinacijos. Šizofrenijos auka patiria visai kitokį pasaulį. Mažiausi dirgikliai gali atitraukti dėmesį nuo bendro vaizdo ar kalbančiojo minties. Dar blogiau, žmogus gali suvokti nesančius daiktus. Dažniausiai pasitaiko klausos haliucinacijos. Tačiau gali būti ir uoslės, lytėjimo bei regos haliucinacijos. Žmogus gali girdėti balsus, kurie atrodo sklinda iš išorės ir kurie sako įžeidžiančius dalykus arba įsakinėja. Balsai gali sakyti ligoniui, kad jis yra blogas ar kad jis turi deginti save žiebtuvėliu ar kažką nužudyti. Rečiau žmogus gali matyti, jausti, justi daiktų, kurių nėra skonį ar kvapą. Tokios haliucinacijos primena sapnus, įsibrovusius į sąmonę. Kai netikras atrodo tikras, suvokimas geriausiu atveju atrodo keistas, o blogiausiu – grėsmingas.

Kliedesiai. Tai klaidingas supratimas, kuris nepasiduoda koregavimui. Kartais šizofrenija sergantys žmonės turi keistų, nerealių minčių. Jiems gali atrodyti, kad kiti skaito jų mintis, rezga prieš juos intrigas. Tiki, kad kiti juos paslaptingai valdo. Galvoja, kad jie gali kontroliuoti kitų žmonių sąmonę.

Dominuojantys kliedesiai skirstomi i dvi grupes:

1. Kliedesiai, priklausantys nuo suvokimo. Pavyzdžiui, jog visa, ką pacientas sskaito ar girdi per radiją, yra apie jį.

2. Kliedesiai, nepriklausantys nuo suvokimo – tarkim, paciento įsitikinimas, jos jis yra istorinės reikšmės figūra.

Kliedesiuose – mąstymas būna nenuoseklus, žmogus gyvena susikurtoje realybėje.

Dezorganizuoti simptomai:

Sutrikęs mąstymas, kalba, elgesys. Ligoniams būna sunku kalbėti sklandžiai. Jie sukuria naujų žodžių, neteisingai vartoja jau žinomus. Šizofrenija paveikia elgesį – ji verčia lėčiau judėti, kartoti ritmiškus bei ritualinius judesius. Sunkiais atvejais kyla kalbos sustojimas, visiškas nejudėjimas, kai žmogus ilgą laiką išbūna vienoje pozoje. Ligoniai gali tapti labai jautrūs aplinkos garsams, spalvoms, formoms. Paprasti daiktai gali gąsdinti ir gluminti.

Negatyvūs simptomai:

Ligoniams sunku aiškiai reikšti emocijas, afektas užslopinamas. Žmonės rečiau juokiasi, rečiau verkia. Dažni gilaus atsiribojimo nuo aplinkos periodai, apatija. Sergantiems sunku prisiversti ką nors veikti, jie gali užmiršti įprastus dakykus. Pvz.: asmens higieną. Jie nebejaučia malonumo, nesidomi aplinka. Netgi tais dalykais, kurie seniau labai domino.

Minčių nesuderinamumas. Pasireiškia tuo, kad sunku suprasti, ką sergantis žmogus nori pasakyti: jis pradeda sakinį apie vieną dalyką, o užbaigia apie visai kitą.

Mintys ir kalba gali tapti tokie nesuderinti, kad sergančiajam ima atrodyti, jog kažkas bando įsibrauti į jo protą.

Emocijų sutrikimas( blankumas). Ligoniai mažiau reiškia emocijas, rečiau juokiasi, verkia. Dėl interesų stokos nustoja domėtis netgi tais dalykais, kurie teikdavo malonumą. Jausmai (emocijos) šizofrenijos

atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), sutrinka „emocijų logika“, jos nebeatitinka aplinkos įvykių, pasitaiko prieštaringi jausmai (ambivalencija), pasimetimas, paralyžiuojantis nerimas.

Valios sutrikimas. Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kar.toja aplinkinių žodžius ir judesius (stereotipijos), būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.

Interesų sutrikimas. Pasireiškia interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu ir pasinėrimu į ssave.

Šizoafektinė liga: šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai pasireiškia tiek šizofrenijos, tiek ir afektinės psichozės simptomai. Paranojinės psichozės ir parafrenija: pagrindiniai požymiai – įtakos turinys, prasimanymai (kliedesiai), kaltinančios mintys, kaltinantys balsai. Kitų šizofrenijos simptomų nėra. Parafrenija vadinami paranojiniai sindromai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje.II. 1. Šizofrenijos simptomatikos formos

Yra skiriamos penkios klinikinės šizofrenijos formos:

a. Paranoidinė;

b. Paprastoji(simplex);

c. Katatoninė;

d. Hebefreninė;

e. Rezidualinė.

Kartais šizofrenija rutuliuojasi pamažu, sutrikimas išryškėja staiga ir būna panašus į reakciją į stresą ir yra skirstoma:

1. Lėtinę arba procesinę – kai šizofrenija lėtai progresuoja;

2. Ūminę arba reaktyvinę – kai šizofrenija pasireiškia sstaiga gerai prisitaikiusiam žmogui, reaguojant į ypatingus gyvenimo stresus.

Paranoidinė – dažniausia forma daugelyje pasaulio šalių. Būdingas bet kuris kliedesių sindromas, lydimas haliucinacijų ir suvokimo sutrikimų( jausmų, valios, kalbos). Dažniausiai susergama 15-30 metais. Ligos eiga nepertraukiama, progresuojanti arba lėtinė. Labai greitai iišryškėja asmenybės defektiniai sutrikimai.

Paprastoji – retai pasitaikantis sutrikimas, atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, ligonis nesugeba vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų, pasidaro nedarbingas. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs. Būdingi negatyvūs šizofrenijos požymiai – afekto nuskurdimas, valios praradimas. Didėjant socialiniam nuskurdimui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, neturi jokio tikslo. Dažniausiai susergama 15-25 metų amžiaus.

Katatoninė – ganėtinai reta forma. Dažniausiai susergama 20-30 metų amžiaus. Vyrauja nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką, susilpnėjęs reagavimas į aplinką, atsiradęs sujaudinimas (išoriškai betikslis aktyvumas), negatyvizmas (nemotyvuotas pasipriešinimas visiems nurodymams), rigidiškumas (nelanksčios pozos išlaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti), vaškinis lankstumas (suteiktos rankų, kojų, liemens padėties išlaikymas). Esant katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas ar net savaites praguli lovoje, nevalgo, nekalba.

Hebefreninė – būdingi jausmų sferos sutrikimai. KKliedesiai ir haliucinacijos – trumpalaikiai ir fragmentiški. Paciento elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas, lėkšta, neadekvati nuotaika, grimasos, manieringumas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Nenuoseklus mąstymas, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Paciento minčių eiga dažnai sunkiai suvokiama. Liga prasideda 15-25 metų amžiaus.

Rezidualinė – tai lėtinė šizofreninio sutrikimo stadija, apibūdinama ilgalaikiais „negatyviais“ šizofrenijos simptomais.III. Šizofrenijos eiga ir priežastys

Sergantieji šizofrenija sudaro pusę psichiatrinės ligoninės pacientų. Šia liga daugiausia suserga jaunuoliai, bet kartais iir pagyvenę ar seni žmonės, vaikai. Kaip ir kitas psichikos ligas, šizofreniją skatina išgyvenimai, infekcinės ir kitokios ligos, operacijos, nėštumas ir gimdymas, alkoholizmas (ir tėvų).

Šizofrenija dažniausiai prasideda pamažu, tačiau kartais kaip griaustinis iš giedro dangaus. Ji pasireiškia labai įvairiai, skirtinga jos eiga ir baigtis. Dažnai iš pradžių ima keistis charakteris, elgesys, pomėgiai, santykiai su kitais žmonėmis. Žmogus tampa viskam abejingas, uždaresnis, išsiblaškęs, netenka noro mokytis ar dirbti, kartais skundžiasi nuovargiu, galvos skausmais, nemaloniais pojūčiais įvairiose kūno dalyse, vidaus organuose, nemiga. Neretai padidėja jautrumas, atsiranda nervingumas, baimė, nuotaika tampa nepastovi, elgiasi keistai. Kai kuriems žmonėms būna sunku susikaupti, „stinga minčių“. Kartais ligonis kreipiasi į vidaus ligų gydytoją su labai neaiškiais nusiskundimais – spaudžia, maudžia, degina, kartais atrodo, lyg kažkas viduje juda, gręžia, kūnu teka elektros srovė ir pan. Gali apimti prislėgta nuotaika, dėl kurios nebesidžiaugiama gyvenimu, gamta. Tokie ligoniai supranta sergą, labai kankinasi. Jiems reikia pagalbos ir užuojautos. Paaugliai gali pradėti domėtis abstrakčiais dalykais, spręsti sudėtingas pasaulines problemas, skaityti jiems dar nesuprantamus filosofinius veikalus. Jie užmiršta savo tiesiogines pareigas, nustoja rūpinęsi savo švara ir išvaizda, užsiaugina ilgus plaukus, barzdą. Kartais jaunuoliai labai nusistato prieš tėvus, netgi nekenčia, bėga iš namų, klaidžioja, valkatauja, susideda su blogo elgesio bendraamžiais, tampa amoraliais, girtauja, vvartoja narkotikus. Paauglės gali būti išnaudojamos amoralių vyriškių.

21 metų mergina pateko į psichiatrinę ligoninę sumušta ir išžaginta grupės „draugų“. Psichikos liga ji sirgo būdama 15 metų, patyrusi nedidelį išgyvenimą – jos geriausia draugė išsikėlė gyventi į kitą miestą. Vieniša mergina tapo jautresnė, nervingesnė, pablogėjo nuotaika, ėmė varginti galvos skausmai ir nemalonūs fiziniai pojūčiai, sutriko miegas, nebesisekė susikaupti, pablogėjo atmintis, kankino greitas nuovargis, nebesisekė mokytis. Ji pasigydė, bet po 2 metų psichinė būklė vėl pablogėjo – viskas darėsi nemalonu, nemiela, nesinorėjo niekuo domėtis, bendrauti. Mergina tapo uždara, vieniša, vangi, skundėsi nemaloniais pojūčiais širdies plote, mažai valgė, prastai miegojo. Tarpais depresiją pakeisdavo pakili nuotaika, didelis aktyvumas. Mergina išgerdavo svaigalų, susidėjo su netikusia kompanija, intymiai santykiaudavo su vienu, o vėliau ir su keliais vyriškiais iš eilės, kartais ir iškreipta forma. Vėliau ji gydytojui pasakė norėjusi“ visiems būti gera“. Kartą pasipriešinusi su kai kuriais santykiauti, ir buvusi kelių jaunuolių sumušta ir išprievartauta. Dėl šios psichinės traumos vėl teko gydytis.

Šis atvejis rodo, kaip reikia saugoti psichikos liga sergantį paauglį nuo netikusių draugų. Juk ligonis netenka savarankiškumo, valios, liguistai supranta draugystę. Beje, paauglys gali nuslysti į amoralumo liūną vos atsiradus nežymiems emocijų pakitimams, kol dar nė nepastebimi psichikos sutrikimai. Sergantys šizofrenija paaugliai veikiai ssusideda su asocialiai besielgiančiomis ir itin madingomis grupėmis – pankais, metalistais ir pan.

Mergaitės gali pernelyg liguistai išgyventi dėl įsivaizduojamų fizinių trūkumų, pavyzdžiui, per ilgos ir negražios nosies, per plačios burnos, per didelio svorio ir kt. Jos ryžtasi badauti, operuotis. Viena ligonė – 18 metų mergina – niekur nedirbo. Motina labai sielojosi dėl jos nuolat mažėjančio svorio ir stengėsi ją gerai maitinti. Netikėtai paaiškėjo, kad mergina, motinai išėjus iš namų, kišasi į burną pirštus, išvemia suvalgytą maistą ir . slepia kambario balduose. Jai nebuvo būdingas kliedesys ar haliucinacijos, tačiau net patekusi į ligoninę ji vis dar stengdavosi išvemti maistą.

Dėl nenoro mokytis, .dirbti, dėl elgesio sutrikimų ar neveiklumo ligoniai gali būti laikomi tinginiais, apsileidėliais arba pervargusiais. Kartais ligonio nusiskundimai labai primena kokią nors nepsichiškos ligą. Tokiu atveju žmogus ilgai vaikšto pas įvairių specialybių gydytojus, tik po to patenka pas psichiatrą. Kliedesys gali atsiskleisti labai greitai. Štai 32 metų farmacininkė 3 metus niekur nedirbo, gyveno sunkiomis sąlygomis – vyras alkoholikas, du mažamečiai vaikai. Už pravaikštas ji buvo atleista iš darbo. Paaiškėjo, kad ją keletą metų kankino kliedesys – jai atrodė, kad yra persekiojama viršininkų, kad ja norima nusikratyti. Ji pradėjo rašinėti skundus. Tik atsitiktinai dėl galvos skausmų moteris kreipėsi į terapeutą

ir pagaliau buvo įtarta susirgusi šizofrenija. Ji pasisakė neseniai pastojusi nuo nemylimo žmogaus norėdama jam pagimdyti sūnų, „kad ir jis taip pat turėtų du vaikus“, tačiau pati to vaiko auginti neketinanti. Dėl vėlyvo ligos atpažinimo moteriai labai susikomplikavo gyvenimas, susidarė sunki materiali padėtis. Dėl kliedesio, haliucinacijų, dėl mąstymo procesų sutrikimo ligonis labai keistai samprotauja, labai sutrinka elgesys, santykiai su aplinkiniais. Žmogus nesupranta, kad kliedi, todėl tampa įtarus, visur girdi apkalbas, pajuoką, iš visur tikisi tik blogio, jaučiasi esąs sekamas, bijo bbūti nunuodytas ar kitaip nužudytas. Štai kodėl maistas jam atrodo kitokio skonio ir kvapo arba kambaryje pakvimpa dujomis, netgi jaučiama radiacija ar telepatijos poveikis…Iš pradžių dėl įsivaizduojamų piktadarybių įtariamas vienas žmogus, vėliau jau keletas, o dar vėliau gali pradėti rodytis įvairios baidyklės, keisti reginiai, girdėtis grasinimai ir pan.

Liga gali pasireikšti ryškiais valios ir judesių sutrikimais. Ligonis gali ištisas dienas gulėti, nekalbėti, nevalgyti, būti priešiškas aplinkiniams, įsitempęs. Tokia būsena gali staiga pasikeisti susijaudinimu, nerimu, impulsyvumu. Kartais susirgusiojo šizofrenija elgesys gali ppriminti paauglio išdykavimą – kvailiojimą, maivymąsi, grimasas. Kartais ligonis jaučia savo paties ar įtaria aplinkos pasikeitimą, o vėliau išryškėja jo uždarumas, psichinis pasyvumas. Paauglys gali būti grubus, priešiškas namiškiams, nesukalbamas. Jis meta mokslą, darbą, visiškai pasineria į filosofiją, meną, religiją aar jogų mokslą, tampa vienapusiškas. Asmenybė palengva smunka. Gali pasireikšti seksualinis palaidumas, alkoholizmas, narkomanija, asocialūs poelgiai – vagystės, valkatavimas, chuliganiški veiksmai.

Kartais šizofrenija išryškėja labai pavėluotai. Į psichiatrinę ligoninę pateko moteris, susivaidijusi su dukterimi. Paaiškėjo, kad ligonė susirgo šizofrenija prieš 7 metus. Tada ji buvo apkaltinta platinanti negalimo turinio knygas ir įspėta. Šių knygų ji daugiau nebeplatino, bet pradėjo bijoti policijos darbuotojų. Jai atrodė, kad ji yra nuolat sekama, kad jai visaip kenkiama. Tai skatino dažnai keisti darbovietes, įtarinėti žmones, kad šie padeda ją sekti. Ligonei pradėjo atrodyti, kad ją seka ir jai į maistą deda nuodų bendradarbiai, kaimynai ir net pašaliniai žmonės. Pradėjusi jausti blogumą, ji ėmė valgyti kitose valgyklose ir rašinėti skundus. Ji vaizdavosi vis didesnį būrį ppersekiotojų ir vis įvairesnius persekiojimo būdus. Ligonė įsikalbėjo, kad ją žudo spinduliais – televizoriumi, radiju ir specialiais aparatais. Tokio aparato ji ieškodavo žento kišenėse. O patikimų žmonių būrys tirpte tirpo..Ligonės charakteris vis blogėjo. Ji tapo pikta, be priežasties užsipuldavo dukterį.

Nepaisant kliedesio, ji sugebėjo dirbti ir tvarkytis namie. Savo ligos gerai nesuvokė, bet gydytis psichiatrinėje sutiko. Grįžusi namo pradėjo dirbti savo darbą, tačiau su ja reikėjo elgtis atsargiai, nusileisti. Kliedesys išliko, bet netoks ryškus. Jos likimas priklausė nuo artimųjų ir aaplinkos..IV. Šizofrenija vaikų amžiuje

Vaikams ir paaugliams dažniausiai nustatomos hebefreninė ir paprastoji šizofrenijos.

Vaikų šizofrenijos priežastys:

Genetinės priežastys. Nustatyta 5-20 genų, kurie svarbūs šizofrenijos vystymuisi. Išoriškai jie gali pasireikšti padidintu asmenybės jautrumu. Tyrimais įrodyta, kad susirgus šizofrenija vienam iš tėvų, rizika susirgti vaikui yra 10-15 procentų.

Tačiau vienareikšmiško atsakymo ar tai paveldima – nėra. Yra atvejų, kai paveldimumas nulėmė ligą, bet nevisais atvejais. Tikimybė susirgti šia liga didesnė, jeigu giminėje yra asmuo, kenčiantis nuo šizofrenijos. Jei šeimos narys serga šia liga, bet iki 20 metų nepasireiškė ligos simptomai, susirgti beveik nėra tikimybės.

Neurovystymosi teorija teigia, kad traumai ar virusams pažeidus normaliai besivystančias vaisiaus smegenis gali pakisti smegenų struktūra ir dėl to vystytis šizofrenijai būdingi simptomai. Vaisiaus smegenys gali vystytis patologine linkme ir neesant aiškios priežasties. Neigiami aplinkos veiksniai gali paskatinti šizofrenijos pasireiškimą.

Biologinė šizofrenijos teorija teigia, kad sutrikusi smegenų biocheminė pusiausvyra įtakoja šizofrenijos simptomų atsiradimą ir jų intensyvumą.

Šeimos teorijos. Yra tyrimų, aiškiai rodančių, kad šeima turi įtakos šizofrenijos atsiradimui ir jos eigai. “ Dvigubo ryšio“ teorija teigia, jog bendraudama motina vienu metu perteikia prieštaringą informaciją, kai nesutampa jos kūno kalba ir žodžiai. Tokiais atvejais vaikas patenka į konfliktinę situaciją ir, nesugebėdamas jos išspręsti, nesąmoningai traukiasi į psichozę.

Šeimos skilimo“ teorija išskiria du nenormalaus ššeimos elgesio tipus:

1. Sutrikę santykiai tarp tėvų (vienas iš jų ypatingai prisiriša prie priešingos lyties vaiko);

2. Pakitę ryšiai tarp vaiko ir vieno iš tėvų sukelia kito pasipriešinimą.

Pagal „netikro abipusiškumo ir netikro priešiškumo“ teoriją, kai kuriose šeimose yra labai slopinamas priešiškumas ir demonstruojami perdėtai harmoningi santykiai. Išsivysto tik tai šeimai būdingas bendravimo stilius. Dėl to vaikas nesugeba bendrauti su aplinkiniais. „Per daug reiškiamų emocijų“ teorija, atlikti tyrimai rodo, kad šeimose, kurioms būdingas pernelyg didelis kritiškumas, priešiškumas, agresyvus elgesys, yra ypač didelis vaikų, sergančių šizofrenija, skaičius.

Šizofrenijos pasireiškimas:

Vaikystėje šizofrenija yra 50 kartų retesnis susirgimas nei suaugusiems (suaugusiųjų sergamumas – 1 proc. populiacijos). Pirmasis psichozės epizodas dažniausiai pasireiškia paauglystėje. Šiame amžiaus tarpsnyje sergamumas išauga ir siekia 1-2/1000 gyventojų.

Vaikų šizofrenijos pradžia dažniausiai lėta, simptomai labai neryškūs, paslėpti. Ryškiausi ligos simptomai pasireiškia 20-21 gyvenimo metais. Dauguma vaikų prieš susirgdami šizofrenija turi įvairių vystymosi problemų, kurios dažniausiai prasideda iki 6-7 metų amžiaus. Į gydytojus kreipiamasi dėl sutrikusio bendravimo, elgesio ir mokymosi sunkumų, nesidomėjimo bendraamžiais, akių kontakto vengimo, motorinių stereotipijų, kalbos neišsivystymo.

Vaikų šizofrenijos simptomai skirstomi:

Teigiami šizofrenijos simptomai – tai reiškiniai, kurie anksčiau vaikui nebuvo būdingi Vienas iš ankstyviausių ir dažniausiai vaikams pasitaikančių simptomų yra haliucinacijos (dažniausiai klausos, regos). Jos gali būti sumišusios su llakia fantazija, miego iliuzijomis. 43-63 proc. vaikų pasireiškia kliedesiai. Jie, skirtingai nei suaugusiųjų, nesusiformavę, plaukiojantys. Kuo vaikas jaunesnis, tuo kliedesiai padrikesni. Dažniausi persekiojimo bei somatiniai kliedesiai. Šizofrenija pažeidžia ir vaiko elgesį. Tai pasireiškia stipriu psichomotoriniu sujaudinimu, betiksliu, katatoniniu elgesiu, kalbos ir bendravimo iškraipymais, perdėjimais.

Neigiami šizofrenijos simptomai – tai normalių psichikos funkcijų nykimas, pasireiškiantis jausmų proveržiais, emociniu atsiribojimu, santykių su aplinkiniais vengimu, pasyvumu, socialinės veiklos vengimu, abstraktaus mąstymo sunkumais., dėmesio sutrikimais. Pakinta vaiko minčių raiška, jis tampa uždaras, mažakalbis, skundžiasi, kad impulsai, veiksmai ir emocijos yra valdomi neaiškių jėgų iš išorės.

Pažintinių funkcijų sutrikimo simptomai persipina su neigiama simptomatika ir labai sutrikdo socialinę veiklą. Vaikas nesugeba mokytis, bendrauti, įsitraukti į naują veiklą, atrinkti prioritetų,

tinkamai derinti savo elgesio socialinėse situacijose. Vystosi mąstymo sutrikimai (vaiko mintys padrikos, be ryšio; nors jis kalba daug, sunku suvokti, ką sako ir pan.), dėmesio koncentracijos sunkumai, kalbos laisvumo, spontaniškumo trūkumas, informacijos apdorojimo sunkumai. Pacientas pasineria į socialinę izoliaciją, savo fantazijas, kliedesius, nelogiškas idėjas, netenka susidomėjimo realiu gyvenimu.

Depresiniai/nerimo simptomai. Šizofrenija labai dažnai pasireiškia nerimu, prislėgta nuotaika, kaltės jausmais, įtampa, dirglumu, būgštavimu.

Ankstyva vaikų šizofrenijos diagnostika yra labai sudėtinga ir dažniausiai diagnozė patvirtinama gerokai vėliau nei pasirodo pirmieji simptomai. Todėl pasekmės priklauso nuo to, kokiame

vaiko raidos etape nustatyta šizofrenija, koks vaiko funkcionavimo lygis buvo iki pirmojo šizofrenijos epizodo, nuo šeimos sugebėjimo rūpintis vaiku, nuo to, ar prieš susergant vaikas turėjo vystymosi ir elgesio sutrikimų.

Pagalba sergančiam vaikui:

1. Reikalingas ir kompleksinis įvertinimas, ir kompleksinė pagalba.

Svarbiausias yra vaikų-paauglių psichiatro įvertinimas, esant poreikiui reikalinga kitų specialistų (psichologo, neurologo, med. socialinio darbuotojo);

2. Medikamentinis gydymas (įvairių vaistų deriniai);

3. Individuali ir šeimos psichoterapija;

4. Mokyklos ir tėvų švietimas.V. Gydymas

Pastaraisiais metais pradėta kreipti daug dėmesio ne tik įį ligos pobūdį, bet ir į eigą. Pastebėta, kad jei liga prasideda ūmiai, pasigydžius dažniausiai sveikata labai pagerėja arba visiškai pasveikstama. Jei liga prasideda pamažu, vadinasi, organizmo apsauginės reakcijos yra silpnos, gydyti sunkiau. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad didesnei daliai ligonių grąžinamas darbingumas, daugelis gali toliau mokytis ir kelti savo profesinį lygį. Kai kurie žmonės lieka jautresni, nervingesni, greičiau išvargsta, jų asmenybė lieka kiek pakitusi. Į tai turi atsižvelgti ne tik ligonio artimieji, bet ir visi, kuriems tenka su juo bbendrauti. Gydant šiuolaikiniais vaistais, vis daugiau žmonių grįžta į pilnavertį gyvenimą.

Nereikia šizofrenijos per daug bijoti. Juk sergantis ja žmogus, nepaisant tam tikro keistumo, uždarumo, neretai gali visą gyvenimą sėkmingai dirbti, o 30 procentų ligonių (kai kurių mokslininkų nuomone) pasveiksta ssavaime.

Psichiatrai pastebi, kad dėl ne visai aiškių priežasčių šizofrenija kinta. Vis rečiau pasitaiko sunkių ligos formų, daugėja panašių į neurozę ir psichopatiją. Šizofrenijai vis būdingesnė yra prislėgta nuotaika. Labai retai ilgesnį laiką išlieka kliedesys, haliucinacijos ar nerimas. Dauguma ligonių gyvena namie, dirba, rūpinasi savimi ir šeima. Tačiau negalima pamiršti, kad jų sveikata gali pablogėti, ypač esant nepalankioms namų sąlygoms. Ligonis gali tapti neramus, agresyvus, net nusižudyti. Jo sveikata daug priklauso nuo artimųjų.

Šizofrenijos gydomo kompleksas:

1. Medikamentais:

2. Psichoterapija;

3. Socialine reabilitacija.

Gydymas kiekvienu atveju skirtingas, todėl gydymo metu galima keisti įvairias priemones. Medikamentinis gydymas veikia biologinius (biocheminius, genetinius) ligos mechanizmus. Psichoterapija ir socialinė reabilitacija – asmenybę bei socialinius santykius. Persirgta liga gali nepalikti žmogaus elgesyje jokių pėdsakų, tačiau visuomet pažeidžia jo asmenybę, tarpusavio santykius šeimoje, ddarbe ir pan.

Sergančio šizofrenija asmens šeima taip pat nukenčia. Namiškiai įvairiai priima ligonį – kartais jie yra pernelyg globėjiški, stengiasi apsaugoti nuo bet kokių rūpesčių. Yra šeimų, kuriose susiklosto šalti tarpusavio santykiai, ir sergantis negauna reikiamos paramos. Taigi, būtina yra šeimos terapija. Be to, ligoniui taikoma individuali arba grupinė psichoterapija. Užsiėmimų metu pacientai mokomi gyventi su savo liga ir spręsti problemas, kylančias dėl ligos. Šizofrenijai gydyti taikomos įvairios psichoterapijos rūšys: meno, muzikos, šokio, dramos užimtumo ir kt.

Psichosocialinės reabilitacijos tikslas yra ppadėti pacientui grįžti į visuomenę, į šeimą, pagerinant gyvenimo kokybę. Žmonėms, dirbantiems didelės atsakomybės srityse – pvz.:aviacijos, transporto, policijos – susirgus šizofrenija tenka keisti profesiją. Tai labai sunku. Sergantiems šizofrenija taikomi įvairūs socialinės reabilitacijos būdai. Vienas jų – dienos stacionaras. Čia pacientai praleidžia tik dalį dienos, todėl neatitrūksta nuo šeimos ir visuomenės.Išvados

Panagrinėjus psichinės ligos – šizofrenijos sampratą ir jos priežastis galima padaryti šias išvadas:

• Šizofrenija yra liga, kurią charakterizuoja psichinių funkcijų susiskaidymas ir sutrikęs suvokimas. Liga pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, mąstymo nenuoseklumu, skurdžiomis emocijomis, nepilnavertiškumo jausmu, nerealių planų kūrimu, apatija, valios sutrikimais, nenatūraliomis pozomis.

• Ligą pirmasis aprašė Ė. Krėpelinas 1896m. ir pavadino ją jaunatvine arba ankstyvąja silpnaprotyste, nes ligoniui jau po kelių metų atsiranda ryškių psichikos sutrikimų.

• Ligos eiga gali būti labai įvairi: ūminė gali trukti kelias dienas ar savaites, lėtinė – keletą mėnesių ar net metų.

• Šizofrenija serga apie 1 proc. žmonių. Dažniau suserga 15-25 metų žmonės.

• Dauguma sergančių yra nepavojingi. Kai kurie gali pasidaryti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai.

• Nėra vienos šizofrenijos priežasties. Labiausiai pagrįsta yra teorija, kad esant paveldėtam polinkiui sirgti šizofrenija, nepalankūs aplinkos veiksniai (gimdymo traumos, galvos traumos, motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės lligos, psichologinės traumos) sutrikdo smegenų vystymąsi ir subtiliai pažeidžia smegenų veiklą. Yra žinoma, kad esant šizofrenijai, sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, sutrinka nervinį signalą perduodančių medžiagų pusiausvyra smegenyse.

• Šizofrenija sergančius žmones galima veiksmingai gydyti įvairioje aplinkoje. Šiandien ligoninės yra skirtos daugiausia sunkių formų gydymui. Galvojama apie įvairaus gydymo ne ligoninėje galimybes, tokią aplinką, kur ligoniai būtų prižiūrimi ir gautų pagalbą, ir kur būtų mažiau susvetimėjimo ir prievartos negu ligoninėse.

• Svarbi gydymo dalis yra gydymas vaistais, bet jie tik iš dalies išsprendžia problemą. Jie gali susilpninti arba pašalinti pozityvius požymius, bet visai nežymiai paveikia negatyviuosius požymius.

• Gydymas turėtų apimti ir socialinę reabilitaciją. Paprastai šizofrenija sergantiems žmonėms reikia padėti prisitaikyti gyventi visuomenėje. Tai galėtų būti elementarių gyvenimo įgūdžių lavinimas, pagalba atliekant daugybę kasdienių užduočių, darbo mokymas, įdarbinimas ir palaikymas darbe.

• Sergantiems šizofrenija sveikti padeda darbas. Produktyvi veikla yra žmogaus tapatumo ir vertės pajautimo pagrindas. Galimybė dirbti, ko gero yra viena iš pagrindinių priežasčių, paaiškinančių, kodėl silpnai ekonomiškai išsivysčiusių šalių kaimuose šizofrenijos atvejų padaugėja.

• Žmonių reagavimas į sergantįjį šizofrenija turi įtakos to asmens ligos eigai ir gyvenimo kokybei. Neigiamos nuostatos gali pastūmėti sergančiuosius šizofrenija ir jų šeimų narius slėpti ligą, taigi tolinti nuo pagalbos. Jeigu šizofrenija sergantys žmonės yra atstumiami, jų vengiama ir bijoma, jie negali būti visuomenės ppripažintais asmenimis. Jie izoliuojami ir tampa diskriminacijos, pasireiškiančios priimant į darbą, įgyjant išsilavinimą, aukomis. Literatūra

A.Kriščiūnas./ Psichikos ligos ir mes./ Mokslas.- Vilnius, 1991 m.- 188 p.

David G. Myers./ Psichologija./ Poligrafija ir informatika.- Kaunas, 2000 m.

I. Eglėtis./ Apie žmogaus psichiką./ Mokslas.- Vilnius, 1985 m.- 159 p.

R. Warner./ Scizofrenijos aplinka./ Via recta.- Vilnius, 2003 m.-143 p.

Related Posts