Kurybiškumas

Home / Psichologija / Kurybiškumas

Torrance

Kūribiškumas nepaiso apibrėžtumo

Kūrybiškumas yra beveik begalybė. Į jį įeina visi jausmai- uoslė, regėjimas, klausa, jutimas, skonis, ir netgi kogero ekstrasensorika. Didelė dalis viso šito yra nepastebima ir neįmanoma ištirti. Labai sunku apibrėžti kūribiškumo sąvoką.

Bet visgi yra šiokie tokie apibrėžimai kūribiškumo. Juos pateikė daugelis autorių ir dažniausiai jie turi savyje kažką bendro. Čia norėčiau pakalbėti apie keletą iš jų.

Mėginimas apibrėžti

Kai aš pradėjau savo studijas apie kūrybiškumą Minesotos universitete 1958 metais aš supratau, kad aš turiu tai tiksliai apibrėžti. Aš atsargiai apžvelgiau ddaugybę egzistuojančių apibrėžimų ir savo asmenišką tyrimą apie kūrybišką elgseną.

Naujumas kaip kriterijus

Ši skiltis įtraukta į daugelį kūribiškumo apibrėžimų kuriuos aš radau.

Thurstone pabrėžia kad kūribiškumas padeda pasiekti naują rezultatą, įnešti naujovių, išspręsti problemą ir pasiekti naują kokybinį lygį, nesvarbu kokioj srity ar kultūrinėj terpėj- artistiškumo, mechanikos, teoretikos. Tai gali būti netgi administrvimas jeigu jis išsprendžia organizavimo problemas.

Stein priešingai Thurstone reikalaja, kad kūribiškumas būtų apibrėžtas kultūriniuose rėmuose kuriuose jis ir pasirodo.

Kūribiškumas lyginant su konformitiškumu

Daug tyrinėtojų apibrėžė kūribiškumą lygindamį jį su konformiškumu kitaip ssusitapatinimu.Aplamai, kūribiškumas matomas kaip sritis siūlanti naujas idėjas, naujus požiūrio taškus, ir naują požiūrį sprendžiant problemas. Konformiškumas matomas kaip sritis kuri atspindi numatomumą, prisitaikymą, nenorėjimą sukelti kitiems problemų.

Bet visgi Starkweather mato kūrybišką asmenį kaip nei konformistišką, nei nekonformistišką, bet būnant llaisvą renkantis būti konformistišku arba ne, priklausomai nuo tai kas tiesa, gera ar gražu. Mano tyrimai ir požiūris patvirtina Starweather išvadas.

Tiesa, apibendrinimas, nuostaba

Seley reikalauja, kad pagrindinis kūribiškumo apibrėžimas remtųsi trijomis savybėmis: kūribiški žmonės remiasi tiesa ir faktais, bet taipogi juos interpretuoja, apibendrina ir mus nustebina savo atradimu.

Barlett apibendrina tai kaip „nuotykių mąstytojas“, kuris bėga šalin nuo pagrindinės idėjos, kažką bandantis permąstyti, yra atviras patyrimui.

Kūrybiškumo apsireiškimas testuojant

Wallas indentifikuoja 4 laiptelius kūribiškumo procese: pasirengimas, inkubacija, aiškumas ir persvarstymas. Aplamai procesas vyksta šitaip:

Pirma, atsiranda jausmas noro išspręsti problemą. Tada prasideda ilgesnis periodas pasirengimo problemos išsprendimui: skaitymas, diskutavimas, naršymas, ir formulavimas daugybės galimų sprendimų, ir tada kritiškas šių sprendimų analizavimas, jų teigiamų ir neigiamų aspektų suradimas. Perėjus per visą šitą gaunamas naujas rrezultatas- nauja idėja. Tokiu būdu gali būti surandamas sprendimas disaine, mokslinėse teorijose, muzikos kompozicijose, piešime ir skulptūroje. Šiai idėjai pritarė Osborn(1948), Patrick(1955), Parnes, de Bono, Parnes, Noller ir Biondi(1977)

Kūribiškumo tarpsniai

Keletas tyrinėtojų nutarė, kad yra būtina sudaryti kūribiškumo lygius. Taylor(1959) pasiūlė 5 lygius:

1. Ekspresyvus kūribiškumas, pvz, spontaniški vaikų piešiniai

2. Produktyvus kūribiškumas, pvz artistai arba mokslinių produktų gamintojai, tai kontroliuojamas laisvas žaidimas.

3. Išradingas kūribiškumas, išradingumas varijuojant materialais, metodais, ir technikomis.

4. Inovacinis kūribiškumas, kur yra padaroma pažanga per modifikacijas inovacijų konceptinių lygių.

5. Iškilusis kūribiškumas, kur atsiranda visiškai naujos ppožiūris sukuriantis naujas mokyklas, judėjimus ir klestėjimo epochas.

Taylor pastebi kad daugumas žmonių supranta kūribiškumą kaip 5 lygį.

Mano tyrinėjimo apibendrinimas

Aš mėginau apibūdinti kūribiškumą kaip procesą jutiminių sunkumų, problemos, gausybės informacijos, nežinomų elementų, kažkokio iškreipimo duomenų; klausiant ir formuluojant hipotezes apie trūkumą informacijos;testuojant ir plėtojant tuos klausimus ir hypoteses; atmetant ir pergalvojant jas; ir pagaliau gaunamas rezultatas.

Man patinka šis apibrėžimasnes jis apibūdina natūralius procesus. Stipriam žmogui reikia pabuvoti kiekvienoje stadijoje. Jeigu mūsų jausmas yra nepilnas, elastiškumas prarandamas.

Iliustravimui proceso, aš kartais duodu auditorijai vieną iš savo testų kuriuos mes sukūrėme aptikti kritiško mąstymo galimybes, kaip kad Neužbaigtų figūrų testas. Po kiek laiko aš patikrinu kas tuo metu darosi. Daugelis jų pritaria kad kai kurios figūros privertė juos jaustis nepatogiai. Dažniausiai kaikurie iš jų užbaigė figūras savu būdu, kaip kad nubrėždami linijas ar vaizduotės pagalba užbaigdami figūras. Tada aš paprašau juos užbaigti figūras kitu būdu kuris būtų neįtikėtinas. Tada auditorijoje pasigirsta atsidūsimai, šypsenos ir juokas. Taip pat atsiranda interesas padiskutuoti apie rezultatus ir pažiūrėti ką sukūrė kiti.

Jeigu aš noriu kalbėti apie kokybę kūribiškos produkcijos, aš paprašau auditorijos diskutuoti apie kokybę produkcijos kurią jie ką tik naudojo. Vietoj divergentinio mąstymo(orginalumas ir nepatogumas, idėjų skaičius), mes kalbame apie humorą, fantazijas, spalvingumą, neįprąstą vizualiaciją.

Suprasti svarbumą spaudos iir aplinkos, aš turiu keletą atveju surinktų Cuningtono ir manęs(1962,1965) pavadintų „Garsai ir paveikslai“.

Mano „piešimo“ apibrėžimas

Kogero dar labiau naudingas negu tyrinėjimas yra mano „piešimo“ apibrėžimas. Jis buvo labai naudingas apibrėžiant hypotezes, siūlant idėjas, teorizuojant, organizuojant mąstymą. Jis buvo man duotas 1964 Karlo Andersono studento mano Californijos universiteto. Jis susidaro iš paprastų linijų ir paprastų sakinių. Aš senai jau pamečiau orginalą, bet keletas dailininkų interpretavo šiuos piešinius ir nupiešė kitokių.Man patinka Matt‘o Daly‘o iliustracija jo analogijai (Goetzmann, 1979). Ji vaizduoja keletą negilių duobių, kurios buvo paliktos, ir kasėjas, kasdamas giliau, dabar pasiekia deimantus. Ši analogija taip pat turi ir priešingą reikšmę, kurią panaudojo Edward de Bono (1967) bandydamas paaiškinti savo sąvoką „horizontalusis mąstymas“ (aš apibrėžiu ją kaip „kūrybinis mąstymas“). Jis aiškina, kad vertikalus (loginis) mąstymas kasa tą pačią duobę giliau, tuo metu horizontalusis mąstymas siejasi su duobių skirtingose vietose kasimu. Matt‘o Daly‘o analogija teigia, kad mes turime iškasti keletą ar daug duobių prieš įsitaisydami vienoje vietoje ir kasdami giliau.

Aš turiu keletą mano mėgstamų kūrybingumo apibrėžimų:

Kūrybingumas – tai: kaprizinga harmonija, laukta nuostaba, įprastas atskleidimas, įprastas siurprizas, dosnus savanaudiškumas, nelauktas tikrumas, disciplinuota laisvė, sunkus džiaugsmas, nuspėjama rizika, vieningi skirtumai, laikinas vientisumas ir t.t. (Prince, 1970)

Šie apibrėžimai yra per daug sudėtingi ir ssunkiai suprantami, kad padėtų atrasti įžvalgas. Mokant yra naudinga duoti užduotį studentams kiekvienai analogijai sugalvoti pavyzdžius iš savo gyvenimo ar pastebėjimų. Kai įžvalga ateina į galvą, yra sunku ją transformuoti į žodžius.

„Išgyvenimo“ apibrėžimas

Mano trumpiausias ir kai kuriais atvejais tinkamiausiais kūrybingumo apibrėžimas yra tai, ką aš vadinu išgyvenimo apibrėžimu: kai asmuo nėra išmokęs ar praktikavęsis spręsti problemas, yra reikalingas tam tikras kūrybingumo laipsnis. Aš praleidau 7 metus vadovaudamas tyrimo programai, kurią rėmė JAV Oro Pajėgų treniravimas (1951-1957). Oro pajėgos treniravo lėktuvo įgulą išgyventi avarijas ir ekstremalias sąlygas (šaltis, karštis, maisto ir/ar vandens trūkumas, pastogės nebuvimas, pasiklydimas jūroje ar džiunglėse, buvimas priešo teritorijoje ir t.t.). Jiems buvo suteikiama informacija apie tai, kaip jie galėtų išgyventi šiomis sąlygomis. Kaip kitiems pavyko pabėgti iš karo belaisvių stovyklų ir išvengti priešo. Išgyvenimo treniruotėse įgula taip pat treniravosi suvaidintose situacijose. Vis dėlto tikrų avarijų ir ekstremalių sąlygų metu įgulos nariai kiekvieną kartą susidurdavo vis su nauja situacija, kurios sprendimų jie nebuvo išmokę ar praktikavęsi.

Tikras kūrybiškumas niekada negali būti išmoktas. Taip pat jis negali būti ir įgimtas. Kūrybingi sprendimai išgyvenimo situacijose iš įgulos narių reikalavo vaizduotės reikalaujančio senų elementų perkombinavimo (informacija apie tai, kaip gyveno Amerikos Indėnai, kaip pirmieji tyrinėtojai išgyveno Antarktidoje, kaip žmonės

išgyveno sudužus laivui, kaip lakūnai I ir II pasaulinio karo metu pabėgo ir išvengė priešo ir t.t.) į naują formą. Kūrybingo sprendimo elementus galima išmokti, bet pats kūrybiškumas turi būti savęs paties atrastas ir valdomas. Todėl svarbią išgyvenimo treniruočių dalį užima savęs pažinimas, saviugda ir vaizduotės panaudojimas (Torrance, 1957).

Mokymosi apie kūrybiškumo prigimtį atvejis iš testų

Mokantis apie kūrybiškumo prigimtį, pagrindinis mano būdas tai daryti buvo testavimas ir kūrybingo mąstymo mokymas. Tikiu, kad šie būdai yra tinkami ir turi analogus realaus gyvenimo kkūrybiškuose sprendimuose. Didžiausias santykio tarp elgesio testavimo metu ir realaus gyvenimo kūrybingų sprendimų įrodymas yra ilgalaikiai tyrimai: vienas tyrė vidurinės mokyklos moksleivius, testuotus 1959 m. ir pakartotas po 7 ir 12 metų; kitas tyrė pradinių klasių mokinius 1958 m., 5 metus po to ir pakartotas po 22 metų (Torrance, 1972a, 1972b, 1981).

Kūrybiško suaugusiųjų elgesio kriterijai susidėjo iš šių rodiklių (Torrance, 1981):

1. Viešai pripažintų ir patvirtintų kūrybiškų pasiekimų kiekis (patentai ir išradimai; romanai; viešai rodytos pjesės; viešai groti muzikos kūriniai; apdovanojimai už mmeno kūrinius ir kt.).

2. Kūrybiškų pasiekimų kokybė. Subjektų buvo prašoma išvardinti tris jų manymu kūrybiškiausius pasiekimus; šie duomenys ir atsiliepimai apie juos buvo vertinami trijų teisėjų.

3. Kūrybiškų sprendimų, įtakotų ateities karjeros įsivaizdavimo, kokybė. Trys teisėjai visų pirma vertino juos remdamiesi atsakymais į ššiuos klausimus: 1) kokios yra tavo karjeros ambicijos? Pavyzdžiui, kokias pareigas, atsakomybę ar atlyginimą norėtum gauti? 2) jei galėtum daryti ar būti bet kuo sekančius 10 metų, kuo būtum?

4. Vidurinės mokyklos kūrybingų pasiekimų kiekis (naudotų tik pradinėje mokykloje). Tas pats kaip 1 punktas, tik apribota laimėjimais vidurinės mokyklos metais.

5. Viešai nepripažintų kūrybingo gyvenimo stiliaus pasiekimų kiekis (tokių kaip namo ar sodo projektavimas, viešai nepublikuotų piešinių ar muzikos kūrinių sukūrimas ir kt.).

Vidurinės mokyklos grupės testų rezultatai rodo, kad kūrybiškumo testų kūrėjai sėkmingai parinko kūrybiškumo kriterijus. Iš šių tyrimų (Torrance, 1972a, 1972b) buvo padarytos šios išvados:

1. vaikai, kūrybiškumo testų dėka pripažinti kūrybingais vidurinės mokyklos metais, buvo linkę tapti produktyviais, kūrybingais suaugusiaisiais;

2. 12 metų po vidurinės mokyklos baigimo buvo palankesnis laikas kūrybingiems suaugusiems nei po 7 mmetų.

Vyrams bendras testo tinkamumo koeficientas buvo 62; moterims – 57. Tačiau aukštesnis spėjamas patikimumas nėra įprastas intelekto ir pasiekimų testams. Dabartinių tyrimų metu buvo atrasta, kad papildomas neatitikimas gali būti paaiškintas tokiais dalukais kaip mokytojų, skatinančių kūrybiškumą, turėjimas, korepetitoriaus turėjimas, ateities karjeros vizijos turėjimas pradinėje mokykloje ir studijų bei gyvenimo užsienyje patirties įgijimas. Todėl tikiu, kad spėjamas patikimumas yra toks geras, kokio tik mes turime teisę tikėtis iš beveik bet kokios rūšies spėjamų suaugusių pasiekimų testų.

Nors buvo atlikta keletas tyrimų ppagal Torrance‘o Kūrybiško Mąstymo Testą (TTCT), visi jie truko pakankamai trumpą laiką (paprastai apie 5 metus), išskyrus du Howieson tyrimus (1981, 1984). Howieson aprašė 10 metų (1965-1975) trukusį tyrimą Australijoje. Jos tiriamieji buvo 400 septintokų. Palyginus su Torranc‘o testu, spėjimai buvo tikslesni vyrams nei moterims. Howieson (1984) tyrimas truko 23 metus. Tirdama viešai pripažintų kūrybingų pasiekimų kokybę, Howieson gavo, kad koreliacijos koeficientas 51; asmeninių (viešai nepublikuotų) kūrybinių pasiekimų kiekio koeficientas – 33; ir asmeninių pasiekimų kokybės – 44.

Garsai ir vaizdai (Khatena ir Torrance, 1973) – kitas TTCT – irgi buvo naudojamas „spėjikas“ pradinės mokyklos mokiniams. Šiuo testu buvo tiriama 1961-1980 m. Rezultatai parodė, kad beveik visi spėjami ryšiai buvo statistiškai matomi. Jaunų suaugusiųjų kūrybinius pasiekimus galėjo atspindėti originalūs, keisti, neįprasti, sensoriniai paveikslėliai, spalvoti paveikslėliai ir paveiklėliai, kuriuose vaizduojamas judėjimas ir veiksmas. Tik 2 koreliacijos koeficientai: judėjimo ir veiksmo paveikslėliai (ateities karjeros įsivaizdavimas ir kūrybiško gyvenimo stiliaus pasiekimai) neatitiko statistinių duomenų kriterijų. Kai kurie paveikslėliai turėjo neigiamą koreliaciją su kriterijumi. Panaši tendencija buvo pastebėta tiriant garsus, bet tik kūrybinių pasiekimų skaičiaus ir kūrybiško gyvenimo stiliaus pasiekimų kiekio koreliacija pasiekė statistinį matomumą.

Nors keli šimtai tyrimų susidūrė su kūrybiškumo testų patikimumo problema, šie ilgalaikiai tyrimai su tikro gyvenimo kriterijais atrodo turi stipriausią ryšį ssu elgesiu atliekant kūrybiškumo testus. Mes lyginame analogiškus dalykus: elgseną testo metu ir elgesį mokykloje arba realiame gyvenime.

Kūrybiškumo prigimties pasireiškimas per kūrybiškumo testus

Manau, kad tirdamas skirtingas sąlygas, kuriomis atliekamas testas (įgūdžiai, kurie yra įtraukiami į kūrybinį mąstymą, kūrybingo žmogaus charakteristika ir kiti faktoriai, kurie įtakoja kūrybiškumą), išmokau kai kurių naudingų dalykų apie kūrybiškumo prigimtį. Dabar aš trumpai peržvelgsiu šiuos dalykus.

Skirtingos testų sąlygos

Iš TTCT testo mes sužinojome daug dalykų apie tai, kaip procedūros didina, lengvina ar trukdo kūrybiškumui apskritai. Aišku yra viena: tai, kaip yra valdomas kūrybiškumo testas ir kokiomis sąlygomis jis atliekamas, veikia testo rezultatus. Taip pat šie eksperimentai parodė, kad testų atlikimo instrukcijos, pridėtos prie testo užduočių, padeda gauti patikimesnius ir efektyvesnius rezultatus.

Dar prieš išspausdinant TTCT, aš atlikau daugybę eksperimentų , kur buvo pateiktos instrukcijos skirtingomis sąlygomis. Pvz., mes atradome, kad žodžių „pagalvok apie ką nors, apie ką niekas kitas nepagalvotų“ struktūra sumažino nusirašinėjimo ir padidinimo originalių atsakymų kiekį. Aš ištyriau, kad tvankiuose, karštuose kabinetuose dirbę vaikai, turėjo mažą motyvacijų ir jų atsakymai nebuvo tokie geri kaip vaikų, dirbusių geruose, gerai vėdinamuose kabinetuose. Taip pastebėjau, kad vaikai, rašę testą gegužės pabaigoje atliko jį prasčiau nei anksčiau, nors jie ir buvo labiau apmokyti.

Išspausdinus testą 1962 m., aš turėjau galimybę pperžvelgti 16 eksperimentų, kurie buvo atspausdinti ir išleisti 1968-1972 m. Į šiuos testus buvo įtrauktos testų sąlygų variacijos. Detali šių testų analizė parodo, kad 70% šių testų įtakos turėjo jų atlikimo sąlygos. Iš to mes sužinome, kad labai svarbu, kokios yra aplinkos sąlygos, ugdant mokinio kūrybiškumą.

2.6 lentelė testų ir pažiūrų įvairovė

Mokslininkas Laipsnis Tyrimo priemonės Reikšmingi skirtumai

Aliotti (1973)

Belcher (1975)

Carroll (1980)

Dixon (1973)

Friedman, Raymond, Feldhusen (1978)

Frost (1976)

Frost (1976)

Gakhar (1974)

Hattie (1980)

Hudgins (1974)

Johnson (1974)

Kaltsounis (1973)

Kandil (1980)

Kerns (1979)

Landreneau & Halpin (1978)

Lero (1974)

McCormack (1975)

Peters & Torrance (1972)

White & Torrance (1978)

Ziv (1976) 1

4, 5

2, 4, 6

5 , 6

11, 12

7-9

HS

3, 5

1 5 (EH)

6, 10

2 – 6 years

10 Individualus tyrimas, žodinis ir psichologinis apšilimas

(1) žiūrimas originalus filmo modelis;(2) tas pats modelis užduodant neoriginalius atsakymus; (3) knygos skaitymas apibrėžtas stimuliacijos

Apšilimas, tinkamas pasiruošimas

Aplinkos įvertinimas

Praturtintas kambarys, kambario ženklų apžvelgimas, praturtintas kambarys + pasiūlymas apžvelgti aplinkos daiktus kas 5min.

Stresinės ir nefrustruojančios situacijos

Trys frustracijos lygiai

Standartinės sąlygos, padrąsinimas nebijoti būti originaliems, nėra laiko apribojimo

(1) laikas neskaičiuojamas, žaidimo forma, (2) laikas skaičiuojamas, testo forma, (3) testas dvi dienas viena po kitos

Sudėtinga ir nesudėtinga struktūra

Paskatinimas suteikiamas tuojau pat, atidedant jį arba iš viso nesuteikiamas

Garsas, tartis, muzika, tyla

Pozityvus verbalinis galimybių patvirtinimas arba to nebuvimas, individualus vadovavimas

Nesant sensorinės stimuliacijos ir bisensorinė stimuliacija

Neįprasto atsakymo modeliavimas, originalumo variacijos

Ribotas ir neribotas laikas

Neverbaliniai ir verbalinai pamokymai

Tos pačios

lyties poros lyginamos su individualiai dirbančiais

“apšildoma” daina Kiek daug kelių arba nėra “apšilimo”

Humoras (samdytas komediantas) arba standartinės sąlygos TTCT žodinis, jokio skirtumo

Abi filmų grupės pagerina TTCT verbalikos sklandumą ir originalumą

Nėra skirtumo tarp 2 ir 4 metų; apšilusios grupės rezultatai geresni

TTCT verbalinis, jokio skirtumo

TTCT (2 erdvinis, 1 verbalinis), reikšminai praturtintas kambarys ir instrukcija apsižvalgyti

TTCT nėra reikšmingo skirtumo

TTCT erdvinis, nėra skirtumo

TTCT rezultatai reikšmingai aukštesni

TTCT žymiai aukštesni abiejomis testavimo sąlygomis

TTCT linijos ir kryptys žymiai aukštesnė sintezė paprastose struktūrose

TTCT erdvinis, rezultatai žymiai aukštesni esant paskatinimui

TTCT eerdvinis, muzikoje dirbanti grupė darbą atlieka nuodugniau

TTCT verbalinis, susidedantis iš reikšmingų skirtumų tarp matavimų esant pozityviam verbaliniam paskatinimui

TTCT erdvinis, žymiai aukštesni rezultatai esant stimuliacijai

TTCT teigiamas efektas tik laisvume

TTCT neriboto laiko metu rezultatai geresni

TTCT duodant neverbalinius nurodymus auštesni nuodugnumo rezultatai

Užduotys iš atskirų blokų, skirtumas pastebimas 6m. vaikams, o 2 – 5m. vaikams įtakos neturi

TTCT rezultratai žymiai aukštesni po dainos

TTCT daugiau neįprastų sprendimų, kai dalyvauja komediantas

Pastebėta, kad psichologinis “apšilimas” yra statistiškai reikšmingas gaunamiems rezultatams, nes jis sudaro vadinamąsias standartines sąlygas: taip jjis padeda įsijungti į proces. Be abejo, pernelyg smulkmeniškas užduoties aiškinimas gali būti žalingas. Kita problema yra tai, kad tai, kas vienam tiriamajam padeda, kitam gali užkirsti kelią pasiekti aukštų rezultatų.

Testo rezultatus gali padidinti abi –stresinė ir atpalaiduojanti – ssituacijos. Sužadinimas labai svarbus kūrybiškumui, bet per didelis stresas dažnai būna žalingas. Tas pats gali atsitikti, kai tyrimo aplinka per daug žaisminga. Geram kūrybinio testo atlikimui būtina užtikrinti gerą tiriamojo fizinę ir psichinę būklę.

Svarbu – paaiškinti, kas bus tiriama. Kai kurie kūrybiškumo testai to nedaro, kad būtų galima užtikrinti didesnį validumą. Dėl šios priežasties TTCT testas pagrįstas laisve, lankstumu, originalumu, nuodugnumu ir t.t.

Eksperimentai turtingoje ir skurdžioje aplinkoje taip pat rezultatyvūs. Mohan (1971) pastebėjo, kad vaikų kūrybiškumo testų rezultatai aukštesni, jei jie augo aplinkoje, kurioje daug detalių arba buvo gražus ir spalvingas vaizdas pro langą. Aplinkos pakeitimas tyrimo metu akivaizdžių rezultatų nedavė. Matyt, vaikai, kurie gyveno skurdžioje aplinkoje, nėra pratę apžvelgti aplinkos. Tačiau Freidman, Raymond ir Feldhusen (1978) įrodė, kad tokiems vvaikams kas 5 min. pasiūlius apsižvalgyti aplinkui, testo rezultatai pagerėja. Specialiai mokant stebėti aplinką ir naudotis jos ženklais, žmonių kūrybiškomo funkcija gali būti pagerinta.

KŪRYBINIAM MĄSTYMUI BŪDINGI ĮGŪDŽIAI

Edward de Bono (1975) mąstymą laikė įgūdžiais, tokiais kaip skaitymas, rašymas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir t.t. To įrodymas yra tai, kad įgūdis reikalauja praktikos ir gali būti atliekamas tik tam tikroje aplinkoje. Jo teorijoje problema iškyla tuomet, kai pradedama ieškoti būdų, kurie geriausiai tinka kūrybiškumui matuoti.

TTCT testu (Torrance, 1979, 1984) numatė įgūdžių įvairovę, kuri ssvarbi kūrybiškumo gerinimui. Taigi, verbaliniai ir erdviniai, gariniai ir vaizdiniai testai rodo, kad kūrybiškumas gali būti išmatuotas (Torrance, 1981, 1984; Wechsler, 1982). Šių testų rezultatai vaikystėje yra patikimi kūrybinių pasiekimų pranašai.

TTCT vertina (Torrance, 1979; Torrance  Ball, 1984):

1. Laisvumą, atsakymų gausumą;

2. lankstumą, naudotą mąstymo linijų/krypčių skaičių;

3. Originalumą, neįprastumą ar atsakymo dažnumą;

4. Nuodugnumą, detalumą;

5. Esmės abstraktumą;

6. Pasipriešinimą uždarumui, sugebęjimą likti atviram patyrimui;

7. Emocinę atsakymo raišką,

8. Artikuliaciją pasakojant, atsakymo įdėjimą į kontekstą;

9. Judesius ar veiksmus pateikiant atsakymą;

10. Sugebėjimą pereiti nuo simbolių prie žodžių, pavadinimų išraiškingumą;

11. Sintezę ar kombinaciją jungiant kelias figūras, nuoseklaus atsakymo sudarymą;

12. Neįprastą vizualizaciją;

13. Savistabą, empatijos jausmą;

14. Stereotipų laužymą;

15. Humoro jausmą;

16. Vaizduotės turtingumą;

17. Vaizduotės spalvingumą;

18. Fantaziją.

Testų įverčiai gaunami longitudiniais tyrimais ir nepriklausomais skaičiavimais (Torrance  Ball, 1984) ir susiejami su dviem kriterijais: kūrybinių sprendimų kokybe ir kiekybe.

KŪRYBIŠKOS ASMENYBĖS BRUOŽAI

Visą esmę apie kūrybišką asmenybę aš sudėjau į straipsnį “The Blazing Drive”. Teresa Amabile (1986) rašė, kad: “neįprastas talentas, asmenybė ir pažintiniai sugebėjimai nėra pakankami kūrybiškumui apibrėžti, tam dar reikalinga meilė”. Ši išvada išplaukia iš dešimčių iškojimų, kaip išmatuoti kūrybiškumą.

Pirmieji mano tyrimai buvo atlikti 1958m. (jie trunka jau 22m). kiekvieno pradinės klasės mokinio klausiau, kuo norėtų buti užaugę, kad mylėtų savo darbą. Vieni jų paprasčiausiai atsakė nežinantys, kiti savo atsakymus keisdavo kasmet, treti pateikdavo tokius atsakymus, kokių iš jų buvo tikimasi šeimoje. Pvz.: kad taps chirurgu ar tteisininku, kaip jų tėvai. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų muzikiniai gabumai buvo labai stipriai išreikšti. Suorganizavus vasaros stovyklą kai kurie vaikai įgavo drąsos stsisakyti jiems primetamos veiklos ir pradėjo rimtai galvoti apie muzikinę karjerą. Kai kurie, žimona, niekad nepasiekė šito lygio, ir pasekmės buvo tragiškos.

Nuostabu tai, kad beveik pusė mano tiriamųjų turėjo atkaklumo siekti savo vaikystės svajonės. Tai irgi yra reikšmingas jų kūrybiškumo įrodymas. Šis indikatorius (ateities vizijos turėjimas arba neturėjimas) parodė, kad tokių žmonių intelekto koficientas aukštesnis.

Nesenai padariau išvadą, kad kūrybingos asmenybės esmė – meilė tam, ką jis daro. Šis jausmas “įdarbina” tokius kūrybingos asmenybės bruožus kaip drąsa, nepriklausomybė, nebijojimą rizikuoti ir t.t. Pavyzdžiui, Roger Tory Peterson (Beebe, 1986) būdamas ažas labai domėjosi gamta, ypač paukščiais, dėl to jis buvo bendraamžių nesuprastas, turėjo daug pravardžių. Tokią ptirtį turėjo dauguma žymių išradėjų, mokslininkų, dailininkų, muzikantų ir t.t. Pabrėžtinai ką nors mėgstantis žmogus patiria spaudimą, todėl turi vystyti savo drąsą ir nepriklausomybę. Remdamasis tuo Torrance (1983) parašė manifestą “Kaip tapti kūrybiškai talentingu”:

1. Nebijok “įsimylėti” savo veiklos ir ir intensyviai joje dalyvauti;

2. Žinok, suprask, didžiuokis, praktikuokis, vystyk, naudokis ir džiaukis savo didžiausiomis keistenybėmis;

3. Išmok išlaisvinti save iš kitų lūkesčių;

4. Leisk sau “žaisti savo paties žaidimą” ir tu būsi apdovanotas;

5. Rask gerą mokytoją, kuris tau padės;

6. Nešvaistyk eenergijos neproduktyviai veiklai: nesistenk suspėti visur, daryk tik tai, ką abai mėgsti;

7. Išmok būti nepriklausomas nuo kitų.

FAKTORIAI GRUPĖSE

Grupių tyrimuose akcentuojamas sprendimų priėmimas, kaip tai veikia kūrybiškumą. Pirmieji tokie eksperimentai buvo atlikti JAV “Oro pajėgų pagerinimo ir išgyvenimo” mokykla apimantys ir ir laboratorinius eksperimentus ir suvaidintas situacijas. Po septynerių tyrimo metų ir dešimčių ieškojimų buvo padaryta išvada, kad kritikos toleravimas užtikrina geresnius sprendimus, aukštesnį kūrybiškumo laipsnį ir geresnę sėkmės išraišką. Tyrimas taip pat apima lyderiavimo studijas (Torrance, 1975b). Iš jų matome, kad lyderiu tampa tas, kuris kritiškų ir ekstremalių situacijų metu:

1. greitai restrukturizuoja grupę pagal situaciją;

2. sugeba pasinaudoti komandos pagalba, kad įveiktų kliūtį;

3. yra linkęs rizikuoti;

4. ryžtasi priimti sprendimus ir veikti, bei prisiima atsakomybę už savo sprendimus;

5. rūpinasi savo komandos nariais;

6. yra linkęs pasidalinti pavojingomis užduotimis ir nemaloniomis situacijomis, prisiima jas atlikti pats;

7. suteikia fizinę paramą.

Antroji tyrimų sritis apima pradininių mokyklų 3-6 klasių mokinius. Ji parodo, kad jau trečioje klasėje, vaikai yra perėmę daugybę kūrybinių strategijų, kurias savo veikloje naudoja suaugusieji (Torrance, 1963, 1965). Penkių žmonių grupėse, šeštoje klasėje, buvo pastebėtos šios strategijos:

1. kūrybiškiausiam nariui pavedama vadovauti grupei;

2. kūrybiškiausiam nariui pavedama atstovauti grupei;

3. kūrybiškiausias narys (mergaitė) yra labai kūrybinga, bet nesulaukusi pritarimo tampa grupės klaunu;

4. kūrybiškiausias narys dirba atsiribojęs;

5. kūrybiškiausias narys tampa agresyvus, jei patiria spaudimą iš kitų komandos narių;

6. kūrybiškiausias narys paskutinis palieka grupę.

Parodomos

ir kitos puikios strategijos, tokios kaip iniciatyvumas, koordinuotumas, arba visiškas nenoras lyderiauti, bet tuštumos užpildymas, idėjų generavimas, kai niekas kitas to negali padaryti.

Taip yra grupėse, kurios yra mišrios (yra ir berniukų ir mergaičių). Vienos lyties grupėse vyrauja kooperacija ir pozityvi atmosfera, tačiau tokios grupės mažiau aktyvios. O mišriose grupėse dažnaiusiai idėjų generatoriumi būna vienas asmuo, kuris patiria grupės spaudimą. Kiti asmenys jaučiasi sumišę dėl to, kad negalėjo patenkinti grupės lūkesčių. Taigi, vienos lyties grupės yra kūrybiškesnės už mišrias (Torrance, 1965)

Trečioji ttyrimų sritis apima bakalauro studijų studentus, suskirstytus į penkių asmenų grupes, kurias apibrėžia specifinės dinaminės teorijos dalys (lauko, T grupės, psichoanalitinė, sociodramatinė, kūrybinių problemų sprendimo ir sinetinių grupių teorijos). Straipsnyje nurodomi pagrindiniai atradimai (Torrance, 1972d):

1. Grupės, kurių nariai pažįsta vieni kitus pateikia originalesnius atsakymus nei nepažįstamųjų grupės;

2. Po darbo sprendžiant problemą grupėse, jis paaiškėja po 5 dienų -32, vos tik palikus klasę – 4, antrą, trečią ar ketvirtą dieną – 56, kai jiems buvo norodyta, į ką atkreipti dėmesį – 14. Peniasdešimt ppenki procentai atsakė, kad jų įžvalga įvyko grupės bendradarbiavimo dėka;

3. Praktikuojantis spręsti problemas, laikantis tvarkos, disciplinos sulaukė daugiau pasiriešinimo iš “į laisvę orientuotų”, nei iš “į kontrolę orientuotų” grupių (atitinkamai 83 ir 26 );

4. “į laisvę orientuotos” grupės pateikia originalesnius atsakymus.

Ketvirtoji tyrimo ssritis įtraukia ikimokyklinio amžiaus vaikus. Šių tyrimų svarbiausia išvada yra ta, kad socializacijos procesas gali vykti neaukojant kūrybiškumo, jie netgi gali sustiprinti vienas kitą: tapdamas socialesnis vaikas gali tapti kūrybiškesnis ir atv. (Torrance, 1970).

Vienoje iš tyrimo krypčių buvo tirta abipusės saveikos tarp penkerių metų vaikų įtaka kūrybiškumui. 24 vaikai buvo tirti vieni ir 22 atsitiktinai parinkti auklėtojų ir tirtų diadode. Diadų sąveika užtikrina atkaklesnį darbą, didesnį kūrybiškumą ir džiaugsmingesnę patirtį.

Kūrybiški žmonės pasiaukoja susidūrę su sunkumais, taigi, ir norint išauginti kūrybingą vaiką, reikia jam leisti pasiaukoti sprendžiant sudėtingas užduotis. Kad tai būtų padarytamokytojai turi sukurti atitinkamas sąlygasatlikti užduotis, pagal tam tikrą sudėtingumo lygį. Kita tyrimo hipotezė buvo, kad porose dirbantys 5m. vaikai atkakliau bando susidoroti su problemomis nei palikti vieni. Tam iištirti panaudotas taikinio žaidimas. Tirti 22 5m. vaikai įvairiomis sąlygomis ir jis parodė, kad tokie vaikai labiausiai linkę susidoroti su sudėtingomis užduotimis kai dirba poromis ir mažiausiai – kai dirba įprastai didelėje klasėje.

Smalsumas svarbus ne tik kūrybiškumui, bet ir socializacijai. Viename eksperimente buvo tirti grupės dydžio įtaka klausiant – atsakant, aštuntoje klasėje. Testas reikalavo, kad tiriamieji sugalvotų kuo daugiau galimų užduoti klausimų, kurie būtų sutelkti į paveikslėlį, bet tų klausimų atsakymai neturi būti matomi žiūrint į paveikslėlį. Buvo tirtos 224, 12, 6 ir 4 vaikųgrupės ir pastebėta, kad produktyvumas didesnis mažose grupėse, tačiau nėra didelio skirtumo tarp 4 ir 6 vaikų grupių.

Daugybė ankstyvosios vaikystės tyrėjų ginčijasi ar primestos struktūros negriauna kūrybiškumo. Viename eksperimente su 5m. vaikais jie buvo paprašyti nupiešti svajonių pilį ir po to nuspręsti, kurią pilį konstruoti naudojant “Lego” kaladėles. Rezultataiparodė, kad užduoties rezultatyvumas didėja koorporuoantis ir mažėja verbalinis ir fizinis agresyvumas. Antrame – elgesio tipas gerinamas vieną grupės narių paskiriant lyderiu, šitaip elgesio planavmas tampa produktyvesnis, ber patiriamos nesėkmės bandant mažinti verbalinį ir fizinį aktyvumą.

Vykstant socializacijos procesui, vaikams vis dažniau draudžiama anipuliuoti objektais. Ankstyvosiose studijose (Torrance, 1963)pastebėta, kad manipuliavimas žaislais buvo glaudžiai susietas su originalumo rezultatais. Tai pasiūlė hipotezę, kad suteikta galimybė manipuliuoli stimuliuojančiais objektais gali padrąsinti vaikus daugiau klausinėti. Tyrime naudoti manipuliaciniai stimulai – plastikinė bitė, zyzianti kai pajudinama ir muzikinis instrumentas, kurio skleidžiami garsai priklauso nuo manipuliacijos pobūdžio. Manipuliacijos ir nemanipuliacijos sąlygos duoda statistiškai reikšmingai didesnį klausimų ir hipotezių apie zyzimo fenomeną.

Čia pateikiami tik pavyzdžiai kaip testuojami vaikai gali pakeisti mūsų nuomonę apie natūralų kūrybiškumą.

APRIBOJIMAI

Kūrybiškumo supratimas ir bandymas jį išmatuoti yra apribotas pastangų įvertinti jį racionaliais metodais, mažas dėmesys skiriamas iracionaliam kūrybiškumui. Išskiriama keletas gabumų ir tendencijos jiems matuoti (Torrance  all, 1980):

1. Sugebėjimas mmatyti ir tai, kas slypi už loginių tikinimų;

2. Empatijos jausmas ir puikus žinojimas, ko reikia kitiems;

3. Charizma;

4. Sugebėjimas spręsti konfliktus kai nėra racionalaus ir logiško sprendimo;

5. Ateities nuojauta.

Related Posts