Lietuvos užsienio prekybos tendencijos

Home / Prekyba / Lietuvos užsienio prekybos tendencijos

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

FINANSŲ EKONOMIKOS FAKULTETAS

Ilja Balašov

Febns1-07 studentas

LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS TENDENCIJOS

Kursinis darbas

Darbo vadovas Doc.dr.Vladas Rimkus

Vilnius, 2014

TURINYS

ĮVADAS

Kiekvienosšalies ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Jis suprantamas kaip technologinių, ekonominių, informacinių, ekologinių ir kultūrinių ryšių visuma. Tarptautinės prekybos dėka pradėjo formuotis pasaulinis ūkis,be kurio mes dabar neįsivaizduojame gyvenimą.

Dar palyginus neseniai užsienio prekyba buvo suprantama kaip paprasta prekių ir paslaugų keitimasi tarp valstybių visuma. Mūsų laikais tai galima apibūdint kaip labai sunku fenomeną. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera.

Darbo tikslas- <išsiaiškinti Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos kitimo tendencijas.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti tarptautinės prekybos teoriją.

Išskirti eksporto ir importo svarbą šalies ekonomikai.

Išsiaiškinti Lietuvos užsienio prekybos kitimo tendencijas.

Darbo objektasLietuvos užsienio prekyba.

TARPTAUTINĖPREKYBA

Tarptautinė prekyba– tai pirkimo ir pardavimo procesas, vykstantis tarp pirkėjų ir pardavėjų įvairiose šalyse. Būdingi bruožai:

Jis vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių. Todėl, kai prekyba vyksta už valstybės sienų, ji tampa šalies ekonominės ir socialinės politikos objektas.

Tarptautinėje prekyboje naudojamos įvairios valiutos su joms būdingais valiutų kursų svyravimais. Šalys prekiauja viena su kkita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Tai reiškia, jog visos šalys iš prekybos stengiasi gauti naudą.

Tarptautinės prekybos pagrindas yra specializacija ir mainai. Tarptautinių mainų prielaida- gamybos sąlygų skirtingumas (skiriasi gamtinės ssąlygos, apsirūpinimas ištekliais, darbo jėgos išlaidos, naudojamaskirtinga technologija ir t.t.). Gamybos sąlygų skirtingumas lemia gamybos kaštų ir kainų skirtumus. Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulinį ūkį tomis prekėmis, kurių gamyba šalies viduje yra palyginti pigi. Šalys importuoja tokią produkciją ar paslaugas, kurių gamyba šalyje būtų žymiai brangesnė, negu jos įsigijimas pasaulinėje rinkoje. Vadinasi, kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau (Jakutis, Petraškevičius, Stepanavičius ir kt., 2000).

Tarptautinės prekybos nauda ir žala

Šalyse prekiaujama, todėl, kad gauna naudą. Jos naudoja pažangesnę ir naujensę technologiją, turi didesnius gamybos išteklius arba specializuojasi gaminti prekes tokių šakų, kuriomis būdinga ekonomija dėl gamybos masto.

Kai vyksta tarptautiniai mainai tarp šalių, tai pasaulinis ūkis patiria naudą. Tačiau tarptautinės prekybos teikiami privalumai gali ne tik duoti naudos bbet ir pavirsti trūkumais, o tai reiškia, jog bus patirta ir žala. Pavyzdžiui, XIX a. pabaigoje paplitus šaldytuvams, Argentina tapo šaldytos mėsos tiekėja pasaulinei rinkai. 1914m. eksportavo apie 410000 tonų mėsos, nors 1900m. eksportavo 150000 tonų skerdienos. Kas laimėjo ir kas pralaimėjo?

Nors Argentinos stipriai pakelė savo bendrasjį nacionalinį produkta, tačiau prekybos nauda pasiskirstė labai netolygiai. Pavyzdžiui, Argentinoje pabrango į užsienį eksportuojama jautiena, ir tai aišku pakeitė i blogają puse vietinių gyventojų padėtį, tačiau pigesnė jautiena iš Argentinos pagerino Europos iir JAV vartotojų padėtį.

Argentinos fermeriai ir žemės savininkai laimėjo, kadangi, išaugo mėsos paklausa, padidėjo žemės renta. Tačiau Europoje ir JAV galvijų augintojai atsidūrė blogesnėje situacijoje, nes skerdienos kainos tose šalyse žymiai nukrito. Jos sumažėjo ir pasaulinėje rinkoje. Vadinasi, tiek Argentinoje, tiek visame pasaulyje jaučių augintojams buvo padaryta žala, nes sumažėjo tarptautinės kainos. Tačiau apskritai pasaulinis ūkis laimėjo. Žinoma, laimėjusieji galėtų pasidalyti su pralaimėjusiais, tačiau realiame gyvenime taip nebuna.

Tarptautinių mainų žala gali labai pakenkti tam tikriems visuomenės sluoksniams. Pavyzdžiui, japonų automobiliai džiugina vartotojus, tačiau vietinių automobilių gamintojams sukelia nedarbo grėsmę. Antai, padidėjus automobilių importui į Didžiąją Britaniją, automobilių pramonėje padidėjo nedarbas, ir vyriausybė buvo priversta apriboti automobilių gaminima. Tai suprantamaipadidino automobilių kainas rinkoje. Vadinasi, gamintojai laimėjo, o vartotojai pralaimėjo.

Tarptautinės prekybos padaryta vienai ar kitai šaliai, gyventojų sluoksniams žala išryškėja, vykdant neracionalią užsienio prekybos politiką. Tarptautinės prekybos politiką vykdo vyriausybė, naudodama įvairias priemones: muitus, subsidijas, tiesioginius importo ir eksporto apribojimus (Snieška ir kt. 2001).

Eksporto svarba

Pagrindinis užsienio prekybos plėtros aspektas yra eksportas. Eksportas yra mažiausiai rizikinga tarptautinio verslo forma(nes rizikuojama mažesnėmis finansinėmis lėšomis). Jis yra pirmas žingsnis tarptautinėje prekyboje ir turi daug privalumų bei pirmasis žingsnis link firmos plėtimosi ir internacionalizavimo.

Eksportas– tai prekių ir (ar) paslaugų pardavimas uuž nacionalinių ribų tiesioginiu ar netiesioginiu metodu. Patekimas į eksporto rinkas dažniausiai prasideda vykdant užsieno kientų užsakymus. Firma gali būti tiesioginis arba netiesioginis eksportuotojas.

Tiesioginis eksportas vyksta tada, kai eksportuotojas ar gamintojas parduoda tiesiogiai pirkėjui ar importuotojui, esančiam užsienio rinkoje. Tiesiogiai eksportuojančios įmonės turi daug daugiau galimybių nei netiesioginiai. Jos gali daug greičiau plėstis,nes gali kontroliuoti savo tarptautinę veiklą nes jos daug greičiau pamato savo gaminių konkurencinius privalumus, savarankiškai plėtoti ir palaikyti ryšius su svarbiausiais užsienio partneriais. Tačiau kaip ir visi, tiesioginiai eksportuotojai irgi susiduria su sunkumais, kurie kai kuriuose situacijose nebūdingi netiesioginiams. Jie turi surastiužsienio klientą, kurį dar reikia tinkamai patikrinti ir įvertinti jo būsena, arba turi įsigyti prekyvietę, kuri gali būti brangi ir neprieinama.

Įmonė galime vadinti netiesioginių eksportuotojų tada, kai jos produkcija parduodama užsienio rinkose eksportuojančiai kompanijai nesiimant jokių specialių veiksmų. Visas eksporto operacijas, dokumentus, fizinį prekių judėjimą paskirstymo kanalais atlieka kiti, kartais tai vyksta net nežinant pačiam gamintojui. (1.1 pav.).

Tiesioginis eksportas Netiesioginis eksports

0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic

Valstybės siena

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic
0x08 graphic

0x08 graphic

0x01 graphic
1.1Pav.Ekspoto operacijų variantai

Kaip prekybos rūšis, eksportas išskiriamas dviem pagrindiniais bruožais:

procesas būtinai vyksta mažiausiai tarp dviejų ššalių, t.y. prekyba vykdoma už tam tikros valstybės nacionalinių ribų. Todėl eksportas yra neatskiriama valstybės politikos dalis. Eksporto santykiai yra ne tik įmonės reikalas, bet ir tarptautinių valstybės santykių dalis, todėl kuriamos ir įgyvendinamos valstybės eksporto programos.

eksportas susijęs su įvairių šalių valiutinių santykių naudojimu, tokiais reiškiniais kaip užsienio prekybos sąlygos, užsienio prekybos balansas (šalies eksporto ir importo skirtumas). Šie reiškiniai rodo palankų rezultatą vienoms šalims nepalankaus rezultato kitoms sąskaita.

Eksportobūtinumas grindžiamas tokiomis priežastimis:

tarptautiniu darbo pasidalijimu ir gamybos specializacija. Tam tikra šalis specializuojasi gamindama tuos produktus ir tiekdama tą paslaugą, kuriais ji turi sąlygišką pranašumą, kurie didina darbo bei gamybos našumą;

paklausos veiksniai: skonių, poreikių, pasirinkimo bei vartojimo būdų skirtumai. Nacionaliniai gamintojai nėra pajėgūs (ir jiems nėra ekonomiškai naudinga) visiškai tenkinti savo šalies vartotojų poreikių įvairovę;

eksportas mažina monopolijų atsiradimą šalyje ir didina rinkos konkurenciją. Eksporto konkurencija verčia nacionalines įmones tobulėti, gerinti gamybos organizavimą, technologijas, produkto kokybę, mažina jo savikainą;

eksporto būtinybę lemia importas. Šis ryšys priklauso nuo paklausos elastingumo. Tik jei paklausa yra neelastinga, prekybos sąlygų pagerėjimas lems prekybos balanso saldo (eksportas didesnis už importą) padidėjimą, ir atvirkščiai.

Eksporto privalmai, palyginti su kitais išėjimo i užsienio rinką būdais, yra“:

mažas rizikos laipsnis;

efektyvus būdas, kai potenciali rinka ta

rp daugybės užsienio rinkų negali būti tiksliai nustatyta;

leidžia parduoti prekes tiek tarpininkų, tiek nuosavų skyrių būdais ir pagal galimybes pasirinkti kontrolės lygį;

eksporto didėjimas leidžia daugiau importuoti; t.y. mokėti užsienio valiuta. Didėjant eksportui, į šalis ekonomika įliejama papildomų pajamų ir taip didinama bendrojipagamintos produkcijos šalyje paklausa (Ginkevičius, Rakauskienė it kt. 2005).

Importomotyvai

Kaip vieną iš importo motyvų galima nurodyti prekių ir gamybos veiksnių trūkumą šalyje:

Gamybos veiksnių trūkumas:

Gamybos veiksnių trūkumas sąlygoja nepakankamą tam tikrų prekių gamybą. Tą patį galima pasakyti apie tam ttikras naudingąsias iškasenas – varį, naftą ar uraną – kurios išgaunamos tik kai kuriose šalyse. Taigi importas įgalina įsigyti prekes, kurių šalies viduje arba iš viso nėra, arba prekes, kurių gamybai šalis neturi reikalingų gamybos veiksnių.

Prekių trūkumas

Trūkumo aspektas apima ir tas prekes, kurių šalies viduje gali būti pasiūlyta nepakankamai arba nepakankamos kokybės.

Produktų (prekių) įvairovė

Importas vyksta ir tuomet, kai užsienyje egzistuoja produkto skirtumai. Čia geras pavyzdys yra automobilių gaminimas. Lietuvoje tokių įmoniųnėra, tačiau daugelyje šalių, kur tokios įmonės veikia, parduodami ir iimportuojami automobiliai, pvz., prancūziški automobiliai importuojami į Vokietiją ir atvirkščiai. Taip pat mada, kosmetika ir elektronika, daugybė plataus vartojimo prekių – tai sritys, kur produktų skirtumai skatina importą. Žinoma, analogiški argumentai tinka ir aiškinant užsienio paklausos šalies viduje gaminamoms eksportuojamoms pprekėms motyvus.

Prekių šalies viduje trūkumas gali būti tiek ilgalaikis (pvz., kava), tiek trumpalaikis (blogas derlius, tiekėjų streikas). Jį gali sąlygoti:

gamybos techninės priežastys, pvz., siekiant saugoti aplinkoj

tam tikros prekės gamyba šalyje gali būti uždrausta (paprastai tada ir šios prekės importas ribojamas);

gamyba šalyje negalima dėl patentinių teisinių priežasčių.

Kitas importo motyvas yra kaštų ir kainų skirtumai:

Veiksnių proporcijų teorema

Jeigu tam tikrų prekių kokybė šalies viduje yra tokia pati kaip užsienyje, vadinasi, prekių trūkumas negali būti importo motyvas. Importo motyvas gali būti užsienio gamintojų kaštų ir kainų pranašumai; lygiai kaip ir vidaus gamintojų kaštų pranašumai skatina eksportą. Šie pranašumai gali būti žaliavų, pusfabrikačių ar gatavų produktų gamyboje. Prekių gamyboje naudojamų gamybos veiksnių kaštai priklauso nuo to:

kiek tų veiksnių šalis turi, t.y. ar tų veiksnių yra ššalyje pakankamai, ar jų turima nedaug;

kokios jie kokybės.

Tai vienodai galioja tiek žemės plotams, žaliavoms, klimato sąlygoms, tiek irdarbui bei kapitalui. Skirtinga kokybė atsispindi skirtingame gamybos veiksnių našume, t.y. gamybos rezultato ir gamybos veiksnių panaudojimo santykyje. Šalyje, kur mažai darbo jėgos, ji bus brangesnė nei šalyje, kur yra darbo jėgos perteklius. Jei tam tikros prekės gamyba labai imli darbui, tai, žinoma, pranašumą turės ta šalis, kur žemesni atlyginimai. Tai paaiškina ir kai kurių prekių, siūlomų Azijos ar Japonijos gamintojų, kainų pranašumus.

Apibendrinant ggalima teigti, kad:

tos šalys, kurios žaliavų ar darbo jėgos turi santykinai daug ir šie gamybos veiksniai yra pigūs, bus pranašesnės darbui ir žaliavoms imlių prekių gamyboje (jei šios gamybos reikalauja paprastų technologijų);

tos šalys, kurios turi daug kapitalo ir „know-how“, kur aukštas techninio aprūpinimo lygis, bus pranašesnės kapitaluiir technologijoms imlių prekių gamyboje.

Šie aiškinimai žinomi teorijoje kaip veiksnių proporcijų teorema, kurią pagrindė E. Heckscher (išvystė šią teoriją 1919 m.) ir B. Ohlin (1933 m. papildė šią teoriją).

Ši teorema grindžiama teze, kad gamybos veiksnių proporcijos, taigi jų santykis tam tikroje šalyje, nulemia gamybos veiksnių kainas.

Prekės gyvavimo ciklai:

Prekės gyvavimo ciklų teorija papildo gamybos veiksnių proporcijų teoriją, aiškinant kaštų skirtumus. Pagal Vernon ir Hirsch prekės gyvavimo ciklo teoriją industrinis produktas pereina tris fazes:

produkto vystymo fazę – kai reikia santykinai daug kvalifikuotos darbo jėgos;

gamybos pajėgumų išplėtimo fazę – kai reikia santykinai daug kapitalo, ir jo lygis turi būti techniškai aukštas;

serijinę gamybą – kur naudojamos jau žinomos technologijos ir santykinai mažiau kvalifikuota darbo jėga. Masinėje gamyboje kaštų pranašumus turi besivystančios šalys.

Didelė importo dalis sąlygoja:

stiprią priklausomybę nuo užsienio;

jei tos prekės (analogiškos kokybės) gaminamos ir šalies viduje, sudaro konkurenciją vidaus gamintojams.

Todėl praktiškai dažni įvairūs užsienio prekybos apribojimai (vadinamasis protekcionizmas), kurių tikslas – apsaugoti šalies gamintojus nuo pigesnių ar ggeresnių užsienio prekių. (Snieška ir kt. 2001).

LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA

Istoriniai duomenys teigia, kad Lietuvos teritorijoje vykęužsienio prekybos procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais.

Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Didžiausios XV amžiaus pradžios Europos valstybės vadovas buvo ne tik puikus politikas, diplomatas, karvedys, bet ir geras ekonomistas. Tai liudija ir derama pagarba, parodyta Vytautui Didžiajam daugelyje pasaulinės ekonominės minties studijų.

Tuometinė Lietuvos geografinė padėtis buvo labai palanki užsienio prekybai plėtoti. Valstybė užėmė plotus nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kuriomis iš įvairių pasaulio šalių atkeliaudavo prekės. Toliau jos tęsdavo kelionę Nemuno, Dniepro, Būgo, Dniestro upėmis bei jos intakais.

XV amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo du ryškūs prekybos centrai: Polockas ir Kaunas.Pastarasis pirklius traukė ypač todėl, kad čiasusiėjo dvi stambios vandens kelių arterijos, kirtosi keletas svarbiausių sausumos kelių. Kaune šeimininkavo ne tik pirkliai lietuviai, bet ir didelę patirtį turintys vokiečiai, kuriems čia priklausė dideli mūriniai prekių sandėliai, miesto svarstyklės.Pagrindiniai to meto Lietuvos eksporto objektai buvo šie: žemės ūkio produktai, žvėrių ir naminių gyvulių kailiai bei odos, linai, verpalai, medis, vaškas. Importą daugiausiai sudarė cukrus, druska, šilkas, gelumbė, geležis, varis bei įvairiūs šių metalų dirbiniai. Lankščiai reguliojant to meto prekybą, vienoms prekėms ir šalims būdavo suteikiamos mmaksimalaus palankumo sąlygos, o kitos apdedamos gana nemažais muitais.

Muitų politika buvo plačiai taikoma Lietuvoje ir vėlesniais metais. Suprantama, kad užsienio prekybos tai ypač neskatino, nes dėl muitų neretai prekės pabrangdavo beveik dvigubai. Po pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo XVII amžiaus pabaigoje dalis muitų buvo panaikinti, nebebuvo muito prekėms, keliaujančioms turizmu. Su kaimyninėmis valstybėmis buvo sudarytos prekybinės sutartys, numačiusios tiek pirklio, tiek ir jo prekių neliečiamybę. Vakarų Europos kraštuose padidėjus maisto produktų paklausai, labai padidėjo ir jų eksportas iš Lietuvos.

To meto užsienio prekyboje buvo naudojami apsaugos ir fiksalinio pobūdžio muitai. Suprantama, kad, norint apsaugoti ir stiprinti gana silpną agrarinio krašto pramonę, tai buvo būtina priemonė. Siekiant skatinti žaliavų apdorojimą Lietuvoje, šiai produkcijos rūšiai imta taikyti išvežamuosius muitus.

Lietuvos užsienio prekybos balansas beveik kasmet būdavo aktyvus. Pavyzdžiui, 1938metais buvo eksportuota prekių, kurių vertė 233mln. litų, o importo suma sudarė 224mln. litų.

Natūrine forma eksporte dominavo maisto produktai, miško prekės, linai. Importo struktūroje svarbiausias pozicijas užėmė pramonės įrenginiai, žemės ūkio mašinos, naftos produktai, akmens anglis, metalai bei jų dirbiniai, vilna ir medvilnė bei jos dirbiniai ir t.t.

Lietuva taip pat pasirašė prekybos ir bendradarbiavimo sutartį su Europos Bendrija (1992m. gegužės mėn.). Ši sutartis pašalina eksporto į Europos Sąjungą specifinius kiekybės apribojimus ir suteikia jai pa

lankiausios šalies statusą (Most-Favoured Nation-MFN). 1995m. sausio 1d. ši sutartis buvo transformuota į laisvos prekybos susitarimą. Taip pat Lietuva nuo 1991 metų pradėjo naudotis PHARE programa. PHARE yra Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programa, kuri finansuoja ekonomines ir socialines reformas Centinėje ir Rytų Europoje, padėdama šio regiono šalims sukurti rinkos ekonomikas, paremtas laisva privataus sektoriaus iniciatyva. PHARE biudžetas 1994 metais sudarė 963mln. ekiu. PHARE dažniausiai teikia negrąžinamas skolas. 1994 metais Lietuvos respublika gavo iš PHARE programos 39mln. ekiu, iš kurių daugiausia bbuvo išskirta infrastruktūros projektams (16,5mln.). ES taip pat suteikė Lietuvai 100mln. ekiu mokėjimų balansui palaikyti ( Jakutis 2000).

Lietuvos užsienio prekybos balansas

Lietuvos užsienio prekybos balansas, eksportas ir importas 2014 m.

Eksportas

Importas

Balansas

2013m.

84779,0

91521,4

-6742,4

Sausis

6594,6

7278,5

-683,9

Vasaris

6757,9

7083,7

-325,8

Kovas

7417,5

7530,4

-112,9

1 ketvirtis

20770,1

21892,6

-1122,5

Balandis

6989,9

8037,0

-1047,1

Gegužė

6453,5

6933,2

-479,7

Birželis

6793,2

6837,9

-44,7

2 ketvirtis

20236,6

21808,1

-1571,5

Liepa

7016,1

8222,4

-1206,3

Rugpjūtis

7279,9

7751,3

-471,4

Rugsėjis

7447,9

8189,4

<

-741,5

3 ketvirtis

21743,9

24163,0

-2419,1

Spalis

7839,9

8490,9

-651,0

Lapkritis

7280,5

7867,0

-586,5

Gruodis

6908,0

7299,7

-391,7

4 ketvirtis

22028,4

23657,6

-1629,2

2014 m.

Sausis

5861,7

6425,3

-563,6

Duomenys negalutiniai.

Pagal lentelėje duotas duomenis mes matom, jog eksportas beveik nesikeitė nuo 2013m pradžios iki 2 ketvičio , poto jis pradėjo augti . 2013m 3 ketvirčio ekksportas sudarė 21743,9mln.lt, o 4 ketvirčio 22028,4mln.lt . Importo duomenys yra labai panašus ,nes iki 2013m. 3 ketvirčio importas mažai svyravo , o nuo 3 ketvičio pradėjo augti ir 4 ketvirtį truputi sumažėjo nuo 24163,0mln.lt iki 23657,6mln.lt. Balansas užsienio prekyboje buvo neigiamas , o tai reškia ,jog importas kolkas išlieka didesnis už eksportą. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,5 mlrd. litų.

0x01 graphic

Diagramos duomenys mum parodo,jog importas augo nuo 2009m. Iki 2013 ir išaugo nuo 3,4 iki 7,3, poto situacija truputi pasikeitė ir importas nusileidoiki 6,4. Kas gi liečia eksportą, tai nuo 2009m. Iki 2010m. Jis beveik nesikeitė ,o po 2010m. Pradėjo augti ir išaugo gan stipriai, bet vėl 2014m. Eksporto rodiklis nusileido. Liečiant lietuviškų produktųų prekės ,mes matome, kad geriausieji metai Lietuvai buvo 2013 pagal eksporta. Apibendrinant iš diagramos matosi ,jog 2014m. Sausio mėn duomenys yra blogiausi ,nes visi rodikliai sumažėjo išskyrus nelietuviškų prekių eksportą ,kuris per pastaruosius 5 metus didžiausias.

Lietuvos užsienio prekybos tendencijos

0x01 graphic

2.2Pav.Eksporto ir importo dinamika 2009-2014 m.

Nuosmukis po krizės tęsėsi iki pat 2010 m., per kuriuos prekių eksportas ir importas atitinkamai sumažėjo. Lūžis įvyko 2010 m. pradžioje, kai užsienio prekybos apyvarta pradėjo vėl sparčiai augti.Sparčiau už įšvežamų prekių apimtį didėjo ivežamų prekių apimtiss. Lyginant 2012-2014 m. Lietuvos užsienio prekybos rezultatus su ankstesnių metų rezultatais, matome, kad bendrųjų rodiklių tendencijos keitėsi. Prekių importas didėjo gana sparčiai,nežiūrint i tai jog buvo nedidelis nuosmukis 2012m. ir greičiau nei eksportas.

Svarbiausi Lietuvos užsienio prekybos partneriai

Analizuojant šalies užsienio prekybą regioniniu požiūriu,galima pastebėti, kad ES valstybių blokas 2014 m. buvo svarbiausias pagal prekybos apimtis Lietuvos eksporto ir importo partneris. NVS šalių blokas įsitvirtino antroje svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių sąrašo vietoje. Šalies eksporto dalies į ES, NVS, ELPA ir kitas šalis kitimas 2014 m. Sausio mėn. laikotarpiu yra pateiktas (2.2 lentelė).

2.2Lentelė

Užsienio prekybos su svarbiausiais partneriais struktūra ir pokytis 2014m. Sausio mėn.

Eksportas

Importas

vertė, mln. Lt

liet. kilmės prekių dalis, proc.

dalis, proc.

pokytis, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, proc.

vertė, mln. Lt

dalis, proc.

pokytis, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, proc.

Iš viso

5861,7

60,5

100,0

-11,1

Iš viso

6425,3

100,0

-11,7

ES

3660,3

72,3

62,4

-11,3

ES

3969,2

61,8

9,1

NVS

1578,6

21,6

26,9

-1,5

NVS

1935,5

30,1

-38,3

ELPA

176,0

92,0

3,0

14,8

ELPA

49,6

0,8

3,3

Rusija

1033,2

16,2

17,6

8,3

Rusija

1400,2

21,8

-51,8

Latvija

610,7

53,4

10,4

0,7

Vokietija

621,1

9,7

3,4

Vokietija

514,0

83,3

8,8

-2,6

Lenkija

613,9

9,6

-0,8

Lenkija

463,2

52,8

7,9

11,4

Latvija

437,2

6,8

13,0

Jungtinė Karalystė

444,7

90,5

7,6

-8,0

olor=“#FFFFFF“ width=“14%“>

Nyderlandai

340,2

5,3

-5,8

Nyderlandai

282,3

70,1

6,2

-33,5

Italija

256,1

4,0

19,5

Baltarusija

2175,9

93,7

4,8

-0,4

Kazachstanas

255,7

4,0

13,2k.

Estija

246,0

43,6

4,2

-49,6

Jungtinė Karalystė

240,4

3,7

79,9

Švedija

238,3

86,3

4,1

7,3

Belgija

235,0

3,7

12,4

Danija

161,5

83,0

2,8

12,2

Baltarusija

215,0

3,3

48,4

Kitos šalys

1607,6

76,2

27,4

-22,2

Kitos šalys

1810,5

28,1

7,4

NVS-Armėnija,Azerbaidžanas,Baltarusija,Kazachstanas,Kirgizija,Moldova,Rusija, Tadžikistanas,Turkmėnistanas,Ukraina,Uzbekistanas.

ELPA-.Islandija,Lichtenšteinas,Norvegija,Šveicarija.

Lietuva iki įstojimo į ES aktyviai prekiavo su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija ir Lenkija, kurios buvo vienos pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių, tačiau dabar svarbiausios šalys yra ES. Iš 2.2 lentelės pateiktų duomenų matome, jog ES kol kas išlieka didžiausias eksportuotojas Lietuvai ir tai sudaro net 62,4proc. Viso eksporto. Kas gi susije su lietuvišką produkciją ,tai lyderiauja mūsų kaimynai Baltarusiją 93,7 proc. Ka matone iš importo lentelės ,jog vėl gi daugiausiai mes gauname iš ES šalių 61,8proc., poto seka NVS šalys 30,1 proc. Apibendrinant mes matome jog padėtis nuo 2013 metų pablogėjo, sumažėjo eksportas ,o importas iš ES šalių padidėjo.

Prekių importas ir eksportas

Pagal prekių skyrius 2014 m. sausio. didžiausią eksporto dalį sudarė kitos prekės 41.8%, paskui seka mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai kurie sudaro net 16,8 %. Palyginus su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu matyti, kad pirmoje eksporto vietoje buvo elektors mašinos ir iranga nei ju dalys,garso įrašymo ir atkūrimo aparatai ir pieno produktai. Lietuvos eksportuojamos prekės siekia 5861,7 mln. Lt. pelną (2.3 lentelė).

p> 2 . 3 Lentelė

Eksporto pagal pagrindines prekių grupes struktūra ir pokytis 2014m. Sausio mėn

KN skirsniai

vertė, mln. Lt

Dalis proc..

Liet. Kilmės prekių dalis,proc..

pokytis, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, proc.

 

Iš viso

5861,7

100,0

60,5

-11,1

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

986,7

16,8

85,8

-48,0

Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, kimštiniai baldų reikmenys, šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje, šviečiantieji ženklai ir panašūs dirbiniai, surenkamieji statiniai

423,6

7,2

89,2

9,8

Katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

377,0

6,4

19,3

4,3

Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys, garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys

369,6

6,3

28,1

54,5

Plastikai ir jų gaminiai

367,0

6,3

79,2

-0,4

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys

240,6

4,1

81,8

19,6

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys

234,1

4,0

10,9

-16,1

Trąšos

233,1

4,0

84,3

-30,4

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

179,3

3,1

93,6

28,5

 

Kita

2450,7

41,8

51,7

2,7

Palyginus 2013-2014 m..mes matome , kad importuojamų prekių eiliškumas skiriasi. 2013m. atitinkamu laikotarpiu pirmą vietą importe užėmė elektros mašinos ir įrangą bei ju dalys,o 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu pirmoji vieta importe yra kitos prekės.Importas iš kitų šalių siekia 6425,3 mln. Lt. vertę. Apibendrinant mes galime teigti ,jog išleidžiame daugiau importui ,nei gauname pelno iš eksporto.(2.4 lentelė).

2.4Lentelė

Importo pagal pagrindines prekių grupes struktūra ir pokytis 2014m.sausio mėn

KN skirsniai

vertė, mln. Lt

dalis, proc.

pokytis, palyginti su  2013 m. atitinkamu laikotarpiu, proc.

 

Iš viso

6425,3

100,0

-11,7

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai

1722,2

26,8

-41,4

Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys, garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys

469,2

7,

38,4

Katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys

459,3

7,1

7,9

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys

424,0

6,6

3,9

Plastikai ir jų gaminiai

263,3

4,1

7,6

Farmacijos produktai

203,4

3,2

14,3

Organiniai chemijos produktai

197,1

3,1

-8,0

Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų vaisių arba melionų žievelės ir luobos

146,7

2,3

-12,7

Geležis ir plienas (juodieji metalai

128,8

2,0

-6,2

 

Kita

2411,3

37,5

8,4

Lietuvoje taikomi užsienio prekybos režimai

Pagrindinė užsienio prekybos politikos reguliavimo priemonė yra importo muitai.

I. Laisvosios prekybos režimas – tai yra palankiausias užsienio prekybos režimas (preferenciniai importo muitai – mažiausi arba nuliniai). Jis yra abipusiai taikomas prekyboje su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusii laisvosios prekybos sutartis, tai yra:

Europos Sąjungos šalys (nuo 1995 01 01);

Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos – ELPA – šalys (Islandijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija) ( nuo 1997 01 01);

Bulgarijos Respublika (nuo 2002 03 01) ir kt.

II.  Didžiausio palankumo prekyboje statusas, šalims yra abipusiai taikomi konvenciniai importo muitai, kurie yradidesni už preferencinius. Lietuvos Respublika taiko didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims:

visoms Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalims – narėms  (nuo 2001 05 31),

Baltarusijos Respublikai (nnuo 1995 02 23);

Kazachstano Respublikai (pagal Muitų tarifų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 28-727) 10 str.);

Kinijos Liaudies Respublikai (nuo 1994 06 29);

Rusijos Federacijai (nuo 1995 01 18);

Uzbekistano Respublikai (nuo 1995 08 28);

Vietnamo Socialistinei Respublikai (nuo 1996 07 24).

III.  Prekyboje su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi jokių prekybos sutarčių ir kurios nėra PPO narės, yra  abipusiai taikomos didžiausios rinkos apsaugos priemonės (autonominiai importo muitai).

Išvados

Išanalizavus tarptautinę prekybą buvo nustatyta, kad tarptautinė prekyba vyksta visame pasaulyje tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Tarptautinei prekybai būdinga, kad prekyba vyktų tarp dviejų ar daugiau šalių ir vykstant tarptautinei prekybai naudojamos įvairios valiutos. Tarptautinės prekybos pagrindas yra specializacija ir mainai. Nustatyta, kad šalys prekiauja siekdamos naudos. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad tarptautinės prekybos politiką vykdo vyriausybė, naudodama įvairias priemones: muitus, subsidijas, tiesioginius eksporto ir importo apribojimus.

Išsiaiškinus eksporto ir importo sąvokas išskirta svarba šalies ekonomikai. Išsiaiškinta, kad eksportas yra mažiausiai rizikinga tarptautinio verslo forma ir yra efektyviausias būdas, kaipotenciali rinka tarp daugybės užsienio rinkų negali būti tiksliai nustatyta ir leidžia parduoti prekes tiek tarpininkų, tiek nuosavų skyrių būdais ir pagal galimybes pasirinkti kontrolės lygį. Eksporto didėjimas leidžia daugiau importuoti. Importuojamos prekės susiduria su daugybę problemų. Viena iš šių problemų yra gamybos prekių trūkumas, veiksnių trūkumas, produktų (prekių) įvairovė.

Taip pat išsiaiškinta, kad svarbiausios import-eksporo šalys yra ES, NVS, ELPA. 2013 – 2014 m.sausio mėn., eksportas sumažėjo 11,1proc. Tam įtakos turėjo sumažėjęs naftos produktų (48,6 proc.), trąšų (30,4 proc.) ir javų (37,7 proc.) eksportas. Importas sumažėjo11,7 procento. Tai lėmė summažėjęs žalios naftos (48,9 proc.) importas. 2014 m. sausio mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (17,6 proc.), Latviją(10,4 proc.), Vokietiją (8,8 proc.), Lenkiją (7,9 proc.), o importavo – iš Rusijos (21,8 proc.), Vokietijos (9,7 proc.), Lenkijos (9,6 proc.) ir Latvijos (6,8 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (11,9 proc.), Jungtinę Karalystę (11,3 proc.), Latviją (9,2 proc.) ir Nyderlandus (7,5 proc.).Literatūra

Makroekonomika. 2001,Moksl. red. V. Snieška ir J. Čiburienė. Kaunas: Tecnologija.

Ginevičius R., Rakauskienė O. G., Patalavičius R., Tvaronavičienė M., Kalašinskaitė K.,Lisauskaitė V.,2005, Eksporto ir investicijų plėtra Lietuvoje. Vilnius.

Ekonomikos teorijos pagrindai. 2000, Red. A. Jakutis. Kaunas.

4. http://osp.stat.gov.lt/pranesimai-spaudai?articleId=2499966

Tarpininko prekybos atstovybė

Gamintojo ar jo tarpininko prekybos atstovybė

Vidaus rinkos tarpininkas

Gamintojas

Gamintojo prekybos atstovybė

Didmeninis prekybininks

Didmeninis prekybininks

Mažmeninis prekybininkas

Mažmeninis prekybininkas

Vartotojas

Related Posts