Referatas „Mikas Petrauskas“

Home / Muzika / Referatas „Mikas Petrauskas“

MIKAS PETRAUSKAS

Mikas Petrauskas (1873-1937). Kompozitorius, dainininkas (tenoras), choro dirigentas.

Muzikos mokėsi pas tėvą ir Rokiškio vargonininkų mokykloje (1898-1899). Vargoninkavo Labanore, Obeliuose, Gervėčiuose.

Nuo 1901 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą ir privačiai muzikos teorines disciplinas.

Peterburge vadovavo lietuvių chorams, rengė vakarus, juose dainavo, sukūrė pirmąsias lietuviškas operetes.

1906 m. baigė konservatoriją ir kartu su suaugusiųjų gimnazija, gavo laisvojo menininko diplomą. Tais pačiais metais išvyko į Šveicariją, buvo trumpam apsigyvenęs Paryžiuje, privačiai studijavo kompoziciją.

1907-1930 metais gyveno JAV. Rengė koncertus, lietuviškus vakarus, vadovavo chorams.

Bostone, Čikagoje, Detroite, Niujorke bbuvo įsteigęs muzikos mokyklas, kurios vadinosi lietuviškomis koncervatorijomis.

1911-1912 metais gilino dainavimo studijas Italijoje.

1912 m. koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje. Lietuvoje lankėsi ir vėliau (1920, 1924-1925, 1926 metais).

Nuo 1930 m. iki mirties gyveno Kaune.

Lietuviškos operos pradžia

· XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimų teatras, (ar vad. Lietuviški vakarai), kurių programą dažniausiai sudarydavo chorų dainos ir vieno kurio scenos veikalėlio vaidinimas. XXIX a. pabaigoje tie vakarai dar būdavo slapti, o į viešumą išėjo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą. Klojiminio teatro laikotarpyje ypač daug reikšmingų darbų atliko kompozitorius Stasys Šimkus (1887-1943), organizuodamas chorus, rengdamas lietuviškus vakarus ir visa gaivalinga energija skatindamas mmuzikinės kultūros ugdymą beveik visoje Lietuvoje. Lietuvių tautinės operos pradininkas yra kompozitorius Mikas Petrauskas (1873-1937). Jo opera – melodrama ”Birutė” mėgėjų pastangomis buvo pastatyta Vilniuje 1906 m. lapkričio 6 d. “Birutės” libretą parašė Žemkalnis. Birutės jaunesniojo brolio vaidmenyje pasirodė Kipras Petrauskas, vėlesnysis Petrapilio Marijos teatro ir Lietuvos Valstybinio Operos teatro pirmaeilis tenoras. Birutės vaidmenį atliko M. Piaseckaitė-Šlapelienė, senąjį vaidilą vaidino G. Žemkalnis, o kitus vaidmenis žinomi to meto lietuvių kultūrininkai: dailininkas A. Žmuidzinavičius, K. Piuda, St. Audėjus, P. Gaidelionis, V. Putramentas, J. Ūsas, J. Pleirys, E. Gališauskaitė, G. ir Z. Landsbergytės ir kt. Tik pradedančio, jauno kompozitoriaus M. Petrausko melodrama “Birutė” dar nebuvo aukšto meninio lygio operos veikalas, bet savo istoriniu lietuvišku turiniu, lietuvių liaudies dainų melodijomis pagrįsta muzika to vveikalo pastatymas yra itin reikšmingas įvykis lietuvių operos teatro istorijoje.

· 1909 m. M. Petrausko “Birutė” buvo pastatyta Palangoje, įjungus į ją jauno kompozitoriaus J. Tallat – Kelpšos sukurtą baleto paveikslą “Kęstučio vestuvės”. 1919 m. vasarą, operos meno mėgėjų pastangomis, J. Tallat-Kelpšai diriguojant, “Birutė” buvo pastatyta Kauno teatro scenoje. Lietuvos meno kūrėjų draugijos operos teatre pirmą kartą ji buvo vaidinama 1921 m., bet greta statomų didžiųjų operos veikalų jau nedarė to įspūdžio, kuris lietuvius jaudino 1906 ir 1909 m.

· Rusų žandarų ppersekiojamas, M. Petrauskas 1906 m. pabaigoj buvo priverstas slapčia išvykti į užsienį ir 1907-1927 m. su mažomis pertraukomis gyveno JAV. Čia jis organizavo lietuvių išeivių chorus bei vaidinimus, parašė apie 20 operečių, kurių viena kita (“Consilium facultatis”, “Apvesdinkite ir mane”, “Kaminkrėtys ir malūnininkas”) lietuvių teatro mėgėjų scenose iki šiol tebėra vaidinamos. JAV M. Petrauskas 1918 m. sukūrė ir savo didžiausią operos veikalą “ Eglę, žalčių karalienę”. Remdamasis žinoma liaudies pasaka ir A. Fromo-Gužučio scenos veikalu, jis pats parašė ir tos operos libretą. “Eglės” muzikoje skamba lietuvių liaudies dainų melodijos, kurių temomis autorius grindžia svarbiųjų veikėjų arijas, solistų ansamblius ir gausius “Eglės” chorus. Paties M. Petrausko rūpesčiu ir pastangomis “Eglė, žalčių karalienė”, pirmą kartą buvo pastatyta Bostone 1924 m. gegužės 20 d. Orkestro partiją atliko Bostono simfonijos orkestras, dirigavo Bostono muzikos konservatorijos direktorius Mr. Mason. Pats M. Petrauskas dainavo Žilviną, o Eglės vaidmenį atliko Aldona Putvinskaitė. “Eglės, žalčių karalienės” pastatymas buvo pats reikšmingiausias įvykis to meto JAV lietuvių kultūriniame gyvenime. 1924 m. buvo išspausdintas ir tos operos klavyras.

· Po “Birutės” pastatymo 1906 m. Vilniuje iki I pasaulinio karo pradžios, lietuvių muzikinė veikla savoje žemėje reiškėsi daugiausia chorų, instrumentinės muzikos ir operos solistų koncertų rengimu. Toje veikloje ypač pasireiškė Č. Sasnauskas Petrapilyje, JJ. Naujalis Kaune, St. Šimkus beveik visoje Lietuvoje, M. K. Čiurlionis Vilniuje, J. Tallat-Kelpša Vilniuje, P. Adomavičius Vilniuje, J. Bendorius, V. Nacevičius, smuikininkas M. Leškevičius, operos solistai K. Petrauskas, J. Babravičius, St. Audėjus ir kt. J. Tallat – Kelpša, dar būdamas Vilniaus muzikos mokyklos mokinys, 1907 m. sukomponavo muziką tai pačiai A. Fromo-Gužučio “Eglei”, bet tas jo darbas ir liko tik bandymu.

Įdomu.

Šis pašto ženklas buvo sukurtas 1963 m. Gruodžio mėnesį. Jį sukūrė V. Zayjalovas. Iš serijos ,,Mūsų tėvynės kompozitoriai”.

M. K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus

Stendas apie pirmąją lietuviškąją operą ,,Birutė”

Related Posts