M.K Čiurlionis

Home / Muzika / M.K Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911) – lietuvių dailininkas, kompozitorius – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, savo kūryba peržengęs nacionalinės kultūros ribas. M.K. Čiurlionio dailė, muzika ir literatūrinė kūryba atspindi XIX – XX a. sandūroje egzistavusias įvairias filosofines, religines teorijas, menines kryptis, aktualias.

Varėnoje 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, kultūros veikėjas. 1877 m. Čiurlionių šeima išsikėlė gyventi į Ratnyčią, o dar po metų – į Druskininkus.Čia prabėgo būsimojo menininko vaikystė Grafikas ir kkompozitorius. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką..

1889 m. M.K. Čiurlionis buvo priimtas į kunigaikščio M. Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Čia išmoko groti fleita ir pagrindinių muzikos teorijos dalykų. 1894 – 1898 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, o vėliau Leipcigo konservatorijoje. 1902 m. gyveno Varšuvoje ir, versdamasis privačiomis muzikos pamokomis, nemažai laiko skirdavo kūrybai, pradėjo tapyti. 1902 – 1903 m jis lankė piešimo, o 1904 – 1906 m. – dailės mokyklas. 1907 metų pabaigoje persikėlė gyventi į Vilnių. Čia susipažino su rrašytoja Sofija Kymantaite, kuri vėliau tapo jo žmona. Vilniuje M. K. Čiurlionis su kitais įteigė Lietuvos dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas r dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.

1908-1909 m. lankėsi iir gyveno Peterburge. Mirė 1911 m. Pustelninke, netoli Varšuvos. palaidotas Rasų kapinėse.

M. K. Čiurlionis yra parašęs apie 270 įvairių žanrų muzikos kūrinių, o įskaitant nebaigtus darbus jo muzikinis palikimas yra 353 kūriniai. Žymiausios simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“ ir kt. Jo dailės darbai sukurti vos per šešerius metus. Jų liko daugybė – apie 250 paveikslų, 60 grafikos darbų, 300 piešinių, eskizų. M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

1975 m. minėdami M.K. Čiurlionio gimimo 100-ąsias metines, tautodailininkai medžio skulptūromis papuošė pakelę nuo Varėnos iki Druskininkų. Šis kelias pavadintas Čiurlionio keliu. 1988 mm. rugsėjo mėnesį, pagerbiant M.K.Čiurlionio gimimo vietą, 1988m. rugsėjo mėnesį joje pastatytas atminimo akmuo, kurį sukūrė skulptorius E. Penkauskas.

1995 m. įkurtas M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyrius. 1997 m. minint menininko 122-ąsias gimimo metines, Senojoje Varėnoje atidarytas jo atminimo kambarys, kuriame organizuojami įvairūs renginiai, parodos, susitikimai. Kasmet čia vyksta M.K.Čiurlionio gimimo metinių minėjimas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) buvo pirmasis lietuvių muzikas, nesitenkinęs siaurais provinciniais interesais ir stojęs į ambicingą originaliosios kūrybos kelią. Jo menui darė įtaką nepaprastai platūs iinteresai ir gili erudicija. Čiurlionis domėjosi literatūra, filosofija, numizmatika, grafika, astronomija, kosmografija, istorija, paleontologija, matematika, geologija, fizika, chemija, mėgo keliauti, fotografuoti ir muzikuoti. Baigęs dvi aukštąsias muzikos mokyklas – Varšuvoje ir Leipcige, Čiurlionis ryžosi tapti profesionaliu dailininku ir vis mažiau laiko skirdavo muzikai.

XX a. pradžioje Čiurlionis susidomėjo ir užsidegė lietuvybe, mokėsi kalbos, harmonizavo daug liaudies dainų, naudojo tautinius motyvus instrumentinėje muzikoje ir tapyboje, skelbė lietuviškojo meno ideologija tapusius pareiškimus. Jo kūryba smarkiai pranoko tuometės lietuvių visuomenės lygmenį, todėl autoriui teko kęsti nuolatinį skurdą ir nepripažinimą. Čiurlionis ypač žavėjosi simfoninio orkestro galimybėmis, atidžiai studijavo didžiųjų romantikų partitūras, mokėsi iš Piotro Čaikovskio, Hectoro Berliozo ir Richardo Strausso muzikos

Sukūręs svarbiausius XX a. pirmosios pusės lietuvių simfoninius veikalus – poemas „Miške“ (1902) ir „Jūra“ (1907), Čiurlionis jų niekuomet neišgirdo.

„Miške“ pirmąkart nuskambėjo kompozitoriaus mirties metinių proga 1912 m., o „Jūra“ – tik 1936 m., minint 25-ąsias mirties metines. Šiandien tai – patys populiariausi lietuviški simfoniniai kūriniai.

Akstyvoji Čiurlionio fortepijoninė kūryba – labai romantiška, joje stipri lenkų fortepijoninės ir saloninės muzikos įtaka, dažni šokių muzikos ir liaudies dainų motyvai. Vėlyvoji fortepijoninė kūryba daug neišbaigtesnė, tačiau nepalyginti originalesnė. Kaip tik čia atsiranda garsusis Čiurlionio muzikos stilius: niūrus, dramatiškas, polifoniškas ir nestokojantis paralelių su tuo metu vis intensyvėjančia ppraktika.

Vėlyvieji fortepijoniniai kūriniai atliekami daug rečiau nei romantiniai ankstyvieji. Tačiau vėlyvosiose pjesėse ir jų cikluose randama daug įdomių, su moderniausiais XX a. pirmosios pusės muzikos reiškiniais susisiejančių dalykų, išskiriančių Čiurlionį iš daugelio lietuvių kompozitorių kaip konceptualų novatorių ir originalų ieškotoją. Sunku spėlioti, kokią muziką būtų rašęs Čiurlionis, jei jam būtų buvę lemta gyventi keliais dešimtmečiais ilgiau, bet ir tie negausūs kūriniai, kuriuos jis parašė apie 1907 m., išlaisvina lietuvių muzikos istoriją iš provincialumo gniaužt

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejaus

Rekonstruota M. K. Čiurlionio galerija

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – vienintelė vieta pasaulyje, kur galima išsamiai susipažinti su vieno žymiausių lietuvių menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Pagaliau šie trapūs kūriniai sulaukė jų vertų saugojimo ir eksponavimo sąlygų.

2003 metų liepos 1 d. meno mylėtojams ir miesto svečiams duris atvėrė rekonstruota M. K. Čiurlionio galerija Kaune. Šis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus priestatas buvo atidarytas 1969 m. (arch. F. Vitas). Tuo metu tai buvo modernus muziejus, pritaikytas saugoti itin jautrius menininko kūrinius. Tačiau bėgant laikui, seno tiek

įrengimai, tiek pats pastatas.

Dar 1992 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejus kreipėsi į Lietuvių fondą Čikagoje dėl paramos Čiurlionio palikimo išsaugojimui ir gavo 300 tūkst. JAV dolerių. Iš karto imtasi ieškoti firmų, galinčių pasiūlyti naujausią mmuziejų įrangą – modernias apsaugos, kondicionavimo, apšvietimo, saugyklų sistemas, konsultuotasi su muziejų specialistais Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Konsultacijose aktyviai dalyvavo Lietuvių fondo atstovas inžinierius Eugenijus A. Bartkus. Kaip turėjusi didžiausią muziejų renovacijos patirtį, buvo pasirinkta danų firma „DanExpo ConInvest“. 1996 m. uždarą architektų konkursą laimėjo architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Gerardas Balaišis ir Eugenija Balaišienė. Jie rengė techninį galerijos rekonstrukcijos projektą, o jį įgyvendino G. Janulytė-Bernotienė ir jos studijos architektai.

1999 m. spalio 6 d. per galerijos stogą pradėjus lyti lietui, M. K. Čiurlionio kūriniai buvo skubiai perkelti į laikiną ekspozicijų salę, kuri jau po kelių dienų buvo atidaryta lankytojams. Kadangi kapitalinei rekonstrukcijai turėtų lėšų neužteko, 2000 m. Lietuvos Vyriausybė skyrė dar 6,336 mln. litų. 2001 m. prasidėję rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdė UAB „Marijampolės statyba“, buvo baigti 2003 m. balandį. Lietuvių fondui papildomai M. K. Čiurlionio paveikslams rėminti, stiklinti ir eksponuoti skyrus 62,7 tūkst. litų, visa rekonstrukcijos sąmata sudarė 7,222 mln. litų.

Rekonstruotoje M. K. Čiurlionio galerijoje dabar galima rasti ir visiškai nepakitusių, tik atnaujintų erdvių, ir naujų, netikėtų sprendimų.

Didžiausią metamorfozę patyrė muzikos salė. Tik įžengus lankytojui, atsiveria specialioje stiklo vitrinoje savo nuolatinę eksponavimo vietą suradusi „Rūtos“ draugijos scenos uždanga. Anksčiau nepasižymėjusi gera akustika, salė buvo įgilinta, pakeista jos grindų danga. Atsiradus daugiau

erdvės, įrengus modernią garso ir vaizdo techniką, ji tapo viena moderniausių Kauno kamerinių salių. Tiesa, liko viena svarbi užduotis – įsigyti gerą fortepijoną.

Related Posts