Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai. Fizinio aktyvumo poveikis

Home / Medicina / Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai. Fizinio aktyvumo poveikis

Turinys

Įvadas

Vaikų, paauglių ir jaunuolių širdies ir kraujo sistemos ypatumai

• Širdies dydžio pasikeitimai

• Širdies veiklos pokyčiai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Elektrokardiografiniai požymiai

• Sistolis ir minutinis kraujos tūris

• Arterinis kraujo spaudimas

• Kraujo savybių pokyčiai

• Kraujo tūris

• Eritrocitai, hemoglobinas

• Leukocitai

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

• Morfologiniai pakitimai:

• Širdies tūris, masė

• Funkciniai pakitimai:

• Širdies susitraukimų dažnis

• Sistolinis tūris

• Minutinis kraujo tūris

• Arterinis kraujo sspaudimas

• Kraujo pokyčiai dėka FA

Išvados

Įvadas

Vaikui augant ir bręstant vyksta įvairūs organizmo pokyčiai

(kokybiniai, kiekybiniai ir diferenciniai). Tobulėja centrinė nervų

sistema, kinta endokrininių liaukų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo

sistemos ir taip toliau.Šie visi pokyčiai padeda „mažam žmogučiui“

išsirutulioti į žmogų , turintį sudėtingą, preciziškai tobulą subrendusį

organizmą. Iki 20 metų vyrauja progresyvūs asimiliacijos reiškiniai, po to

kuriam laikui nusistovi pusiausvyra, ogyvenimo antroje pusėje žmogaus

organizme įsivyrauja regresyvūs disimiliacijos reiškiniai.

Žmogaus organizmas ontogenezėje formuojasi veikiant dviem faktorių

grupėm:

1. Veikiant įgimtiems, vidiniams, endogeniniams faktoriams. (jie gana

mažai keičiasi, perduodami iš kartos į kartą);

2. Veikiant egzogeniniams faktoriams, išorės aplinkos faktoriams (pvz.

Fiziniam aktyvumui).

Savo referate ir bandysiu atskleisti vaikų, paauglių ir jaunuolių

širdies ir kraujo pokyčius jiems augant ir bręstant. Antroje referato

potemėje aptarsiu fizinio aktyvumo įtaką širdies ir kraujo sistemai, juk

reguliarūs fiziniai pratimai stiprina sveikatą, visapusiai fiziškai lavina

organizmą, o kartu ir daro labai didžiulę įtaką mano aptariamai sistemai.

Širdies dydžio pasikeitimai

Embriono stadijoje, dešinė širdies pusė yra beveik to paties tūrio

kaip ir kairioji. Situacija žymiai keičiasi po gimimo – kairioji širdies

pusė, o ypač kairysis skilvelis, auga daug greičiau, nei dešinioji širdies

pusė. Progresuojanti kairiojo skilvelio hipertrofija yra susijusi su tuo,

kad kairysis skilvelis pumpuoja kraują didesniu spaudimu ar pasipriešinimu

nei dešinysis skilvelis.

Širdies dydis didėja nuo gimimo iki pačios pilnametystės. Augimo

kreivė panaši į kūno svorio, o dar labiau į liesos kūno masės kreivę. Vos

gimus širdies tūris yra maždaug 40 cm3. Tūris padvigubėja iki 6mėnesio,

padidėja keturis kartus iki maždaug 2 metų amžiaus, ir iki pilnametystės

pasiekia maždaug 600-800 cm3. Nuo 7 iki 114 metų širdies tūris padidėja 30-

35 %, o lytinio brendimo metu (nuo 14- 18 metų) širdies tūris padidėja 60-

70%. Paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos ypatingas bruožas tas, kad

širdies ertmių tūris padidėja daugiau negu kraujagyslių spindis. Ši

disproporcija gali būti viena iš juvenilinės hipertrofijos atsiradimo

priežasčių. Be to, reikia pažymėti, kad pubertaliniu periodu širdies tūris

didėja ne tokias sparčiais tempais, kaip pagrindinai antropometriniai

rodikliai, todėl širdies tūrio santykis su kūno mase ir ūgiu mažesnis, nei

kitose amžiaus grupėse. Dėk akseleracijos šiuolaikinių paauglių širdies

matmenys yra didesni nei jų bendraamžių prieš 15-20 metų. Skaičiuojant

pagal kūno svorį, vaikystėje ir paauglystėje širdies tūris atitinka maždaug

santykiu 10 cm3/kg. Širdies matmenys greičiausiai didėja iki vienerių metų

amžiaus ir vėliau, lytinio brendimo metu, kai labai suaktyvėja vidaus

sekrecijos liaukų funkcija. Apibendrinant, širdies masė didėja augant

organizmui, tačiau lėčiau nei viso kūno masė. Šie duomenys, parodyti 1

lentelėje, yra pagrįsti 237 berniukų širdžių skersmens dydžiais.

Kai chronologinio amžiaus poveikis yra statistiškai kontroliuojamas

su daline koreliacija (sąsaja), ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio (r

=0,74) yra didesnis nei širdies tūrio ir ūgio (r =0,48). Kai amžius nėra

statistiškai kontroliuojamas, ryšys tarp širdies tūrio ir kūno svorio yra

dar didesnis (r =0,90) (Bouchard et al. 1977). Nuosekliai stebint 40

Čekoslovakijos berniukų ( nuo 11 iki 18 metų amžiaus) , pastebėtas dar

didesnis ryšys tarp širdies tūrio ir liesos kūno masės (Cermak ir Parizkova

1975).

Širdies masė,pagal skrodimo duomenis, didėja nuo gimimo iki 30-40

gyvenimo metų (Seo et atl. 2000). Tačiau santykis tarp širdies masės ir

kūno svorio proporcingai mažėja vaikystėje ir paauglystėje (žiūrėti

brėžinį apačioje). Derinant 1 lentelės ir šio brėžinio duomenis aiškiai

matome, kad augant širdies tūris didėja labiau nei kūno svoris.

Iš širdies funkcinės perspektyvos, kairiojo skilvelio dydis yra svarbi

morfologinė širdies charakteristika. Kairiojo skilvelio dydį įtakoja

miokardo – viduriniojo širdies raumens – darbas. Šis veiksnys labai

akivaizdus paauglystėje ir pilnametystės ppradžioje (De Simone et al. 1998).

Kairiojo skilvelio dydis, kaip buvo apskaičiuota echografiškai, yra

tiesiogiai susijęs su kūno svoriu ir proporcingai susijęs su ūgiu (žiūrėti

į brėžinį apačioje).

[pic]

Berniukų ir mergaičių kairiojo širdies skilvelio dydis panašus iki 9-

12 metų amžiaus, bet vėliau berniukams auga daug greičiau, netgi

išreiškiant pagal kūno svorį (De Simone et al. 1995). Paauglių atletų,

kurie užsiima ištvermės reikalaujančiu sportu (pvz. plaukikai arba ilgųjų

distancijų bėgikai), širdies tūris ir kairysis skilvelis didesnis, nei ne

atletų. Šis skirtumas atspindi reguliarių treniruočių įtaką.

Širdies struktūrinė diferencijacija pasibaigia 16-17 metų amžiuje, ir

jos rodikliai, išskyrus tūrio matmenis, panašūs į suaugusio žmogaus širdies

rodiklius. Širdies matmenys mažiau pasiduoda akseleracijai ir todėl jos

vystymosi tempai dažnai mažesni nei išilginių kūno matmenų ir kūno masės

rodiklių didėjimo tempai. Tada širdies funkcija būna nepakankamai

ekonomiška, turi ne pakankamą funkcinį rezervuarą, pasižymi prastu

prisitaikymu prie fizinio krūvio bei pasikeitusios aplinkos (arba H2O

temperatūros, barometrinio slėgio ir kt.)

Širdies veiklos pokyčiai

Širdies susitraukimų dažnis

Vaikų širdies susitraukimų dažnis yra labai labilus rodiklis. Širdies

susitraukimų dažnis keičiasi ne tik augant, bet ir dėl vidinių ar išorinių

dirgiklių poveikio. Temperatūros pokyčiai, emocijos, raumenų darbas dažnina

širdies susitraukimus. Augančio ir bręstančio vaiko širdies susitraukimų

dažnis gerokai sulėtėja ir pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio

žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnio retėjimas

augant susijęs su:

1. morfolginiu ir funkciniu šširdies vystymusi;

2. sistolinio kraujo tūrio didėjimu;

3. nervo klajoklio centrų poveikio didėjimu.

Pubertaliniame periode padažnėja akselerantų santykinis pulsas, tai

susiję su staigiu neuroendokrininių funkcijų persitvarkymu, kurio metu

sutrinka ryšys tarp viso organizmo vystymosi dinamikos ir širdies

tobulėjimo tempų.

Vidutinis naujagimio širdies dažnis yra apie 140 susitraukimų per

minutę, tačiau kiekvienam kūdikiui gali būti labai skirtingai, norminis

nukrypimas – apie 20 dūžių per minutę. Širdies dažnio pokyčiai augant yra

pavaizduoti šiame brėžinyje, kuris sudarytas remiantis įvairaus amžiaus

vaikų duomenimis, Denverio vaikų mokslinio tyrinėjimo konsiliume.Vidutinis

širdies tempas parodytas kaip pagrindinė būsena, vaikams sėdint nejudant.

Bet kokiame amžiuje pagrindinis širdies tempas( dažniausiai matuojamas

vaikui miegant) yra mažesnis nei tempas, pamatuotas vaikui sėdint.

Pagrindinis (bazinis) širdies tempas lėtėja nuo gimimo , kai širdis

susitraukia 140 k./min, iki 1 metų amžiaus – širdis susitraukia 100 k./min,

trejų- suretėja iki 105 kartų per minutę. Pagrindinis širdies tempas

nuolat mažėja vaikystėje, taigi maždaug 6 metų amžiuje širdis vidutiniškai

susitraukia 80 k./min, o 10 metų amžiuje apie 70 k./min. Kūdikystėje ir

vaikystėje nepastebėta jokių vidutinio širdies tempo skirtumų tarp lyčių.

Tačiau vis dėlto nuo10 metų amžiaus yra pastebėti nedideli lyčių skirtumai.

3 – 5 dūžiais/ min mergaičių širdies tempas didesnis nei berniukų. Iki

vėlyvosios paauglystės ar pilnametystės pradžios berniukų vidutinis širdies

tempas yra maždaug 57 – 60 dūžių/ min, kai tuo tarpu merginų 62 – 63

dūžiai/

min. Ta pati tendencija ir sėdint nejudant. Pvz.: Atitinkamai

berniukų ir mergaičių, imant sėdimą padėtį, vidutinis širdies tempas

vėlyvoj paauglystėj yra 72 – 76 dūžiai/ min. Nors vaikų širdis ramybėje

susitraukia dažniau nei suaugusiųjų (7 m. vaiko 90-95 tv/min), tačiau

kiekvienos sistolės metu į arteriją išstumiamo kraujo kiekis yra kur kas

mažesnis negu suaugusiųjų. Nuo gimimo iki pilnametystės širdies dažnis

sumažėja 50%, o širdies pajėgumas padidėja dešimteriopai.

Elektrokardiograminiai požymiai

Naujagimių ir suaugusiųjų elektrokardiografiniai duomenys labai

skiriasi. Tachikardija (staigus širdies dūžis)vos gimus skaičiuojamas

trumpesniais laiko intervalais, matuojant elektrokardiograma (ECG).

Naujagimių QRS intervalas, kuris yra susijęs su skilvelinio raumens

depoliarizacija, trunka maždaug 0,06 s, o suaugusiųjų – apie 0,1 s.

Suaugusiųjų elektrokardiogramos amplitudės nuokrypiai didesni nei

naujagimių ar mažų vaikų. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dažnesnis

elektrokardiogramos dantelių ritmas ir trumpesni intervalai tarp jų. Su

amžiumi kinta atskirų elektrokardiogramos dantelių aukštis įvairiose

derivacijose. Paauglių kardiogramoje labai skiriasi T dantelio forma,

voltažas ir kryptis. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų širdies elektrinė

ašis pakrypusi labiau į dešinę., lytinio brendimo metu, kai greitai didėja

išilginiai kūno matmenys, širdies elektrinė ašis pasisuka dar labiau į

dešinę. Labai svarbus naujagimių elektrokardiogramos bruožas –

pasitaikantis širdies veiklos nepastovumas ir nereguliarumas. Būtent šiuo

gyvenimo periodu yra didžiausi nukrypimai nuo elektrokardiogramos normų.

Kūdikių anatominiai širdies raumens pasikeitimai, širdies padėties pokyčiai

širdiplėvės ertmėje, autonominės nervų sistemos ir širdies raumens

elektrolaidumo laipsniška stabilizacija ir hemodinaminių savybių augimas –

visi ššie pokyčiai pasirodo tuo pat metu, todėl ir yra svarbiausia to

nereguliarumo ir nestabilumo priežastis.

Kai kurie elektrokardiografijos pokyčiai pasireiškia kaip širdies

ritmo sutrikimai ar aritmija. Dažniausiai pasitaikanti – sinus (fistulės)

aritmija, kai ritmas keičiasi cikliškai, sinchroniškai kvėpavimo ciklui.

Visa tai nulemia nervas klajoklis, todėl tai nėra jokia širdies anomalija.

Sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT)

Sistolinio ir minutinio kraujo tūrio rodikliai yra integraliniai ir

svarbiausi širdies bei kraujagyslių sistemos veiklos rodikliai. Jie rodo

šios sistemos funkcinį pajėgumą.

Sistolinis kraujo tūris priklauso nuo kraujo tūrio, išstumiamo iš

kairiojo skilvelio per vieną susitraukimą. Toks intensyvumas labai didėja

vaikystės ir paauglystės laikotarpyje. Kraujo tūris vos gimus yra maždaug 3

– 4ml, ir prieš paauglystę, ramybės būsenoje, pasiekia apie 40ml. Tuo

tarpu, kai paaugliai auga sparčiausiai, ST labai padidėja, ir pas jauną

vyrą kraujo išstumiama jau 60ml ramybės būsenoje. Sistolinis kraujo tūris

didėja greičiau už minutinį vaikui augant, kadangi tuo pačiu metu mažėja

širdies susitraukimų dažnis. Augant sistolinis tūris didėja labiau nei

retėja susitraukimai. Dėl to didėja per minutę perpumpuojamo kraujo kiekis

ir šitaip aprūpinama fizinio krūvio metu suaktyvėjusi medžiagų apykaita.

Širdies našumą rodo kairiojo skilvelio gamybos apimtis per 1 minutę. Tai

širdies dažnio ir sistolinio kraujo tūrio produktas per vieną minutę.

Įvertinus dūžių intensyvumą ir ST ramybės būsenoje, naujagimių širdies

pajėgumas yra maždaug 0,5 l kraujo per 1 minutę. Vidutinis besiilsinčio

jauno vyro yra apie 5 litrų per minutę ar apie 3 litrus vienam kūbiniui

kūno paviršiaus metrui. Dešiniosios širdies pusės dūžių intensyvumas ir

pajėgumas yra panašus į kairiojo, nors dešiniojo skilvelio spaudimas

mažesnis.

Arterinis kraujo spaudimas

Kraujospūdžio santykinis pastovumas arterijose, venose ir kapiliaruose

turi be galo didelę reikšmę organizmo normaliam augimui ir vystymuisi.

Kad suprastume širdies veiklą augimo metu, reikia aptarti arterinio

kraujo spaudimo kaitą. Naujagimiams plaučių arterijų ir dešiniojo skilvelio

spaudimas greitai mažėja, o tai yra susiję su kraujagyslių pasipriešinimo

mažėjimu dėl plaučių padidėjimo po gimimo. Tuo pačiu metu pasireiškia

didesnis pasipriešinimas kraujagyslių periferiniuose audiniuose, o tai iš

dalies susiję su didesniu kairiojo skilvelio ir aortos spaudimu. Bendrai,

vaikui augant,arterinis kraujo spaudimas didėja per širdies raumens

susitraukimo diastolinę(atpalaidavimo) ir sistolinę (susitraukimo) fazes,

ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Tuo pat metu yra nustatoma bradikardija

(širdies tempo lėtėjimas).

Sistolinis kraujo spaudimas yra pats aukščiausias sistemos arterijose

kairiojo skilvelio susitraukimo(sistolės) metu. Tai daugiausiai priklauso

nuo susitraukimo stiprumo (intensyvumo).

Diastolinis kraujo spaudimas yra žemiausias (minimaliausias) sistemos

arterijose kairiojo skilvelio atpalaidavimo metu. Tai daugiausiai priklauso

nuo arterijų pasipriešinimo kraujo tėkmei. vaikystėje ir paauglystėje

sistolinis kraujo spaudimas didėja labiau nei diastolinis.

Naujagimių sistolinis kraujo spaudimas kaitaliojasi tarp 40 – 75mmHg(

Hg –arba gyvsidabris, arba hektogramas) ir vėliau didėja. Kraujo spaudimo

kaita priklausomai nuo amžiaus pavaizduota 6 diagramoje, kuri sudaryta

pagal 1 –17metų berniukų ir mergaičių duomenis. Šie duomenys pagrįsti

tipiniu pavyzdžiu, pagal daugiau nei 56000 dalyvių apžiūrą, atliktą 8

tarptautiniuose Jungtinių valstijų tyrinėjimuose (Rosner 1993).

[pic]

Vienerių metų amžiuje vidutinis sistolinis kraujo spaudimas siekia

apie 85-90 mmHg, o diastolinis – apie 45-50 mmHg. Lyčių skirtumai

sistolinėje kraujo sistemoje pasirodo maždaug 10 metų amžiuje, mergaičių

arterinis spaudimas dėl ankstyvo brendimo būna didesnis nei bendraamžių

berniukų, tačiau antrame gyvenimo dešimtmetyje, berniukų kraujo spaudimas

didėja labiau nei mergaičių, ir iki 17 metų amžiaus, berniukų vidutinis

sistolinis spaudimas yra 5-10 mmHg aukštesnis nei mergaičių (žiūrėti į 6

diagramą). Tačiau diastolinis kraujo spaudimas nerodo jokių lyčių skirtumų.

Kraujo spaudimas taip pat susijęs su ūgiu, taigi aukštaūgių spaudimas

aukštesnis. Pavyzdžiui, 90% septynmečio, kurio ūgis 5 %, sistolinis kraujo

spaudimas yra 106 mmHg. O to paties amžiaus berniuko, kurio ūgis yra 50%,

sistolinis kraujo spaudimas yra 111mmHg. Septynmečio, kurio ūgis yra 95%,

sistolinis spaudimas atitinkamai lygus 115mmHg. Panašiai ir keturiolikmetei

mergaitei: 90% sistolinis spaudimas yra 119, 122 ir 126 mmHg , atitinkamai

esant 5%, 50% ir 95% ūgio(Nacionalinė aukšto kraujo spaudimo mokslo

programos darbo grupė 1996).

Kraujo savybių pokyčiai augimo metu

Kraujo tūris

Kraujo tūris yra labai susijęs su kūno mase ir širdies dydžiu, o jų

tarpusavio ryšys pas vaikus dažniausiai didesnis nei 90%. Kraujo tūris taip

pat labai susijęs su maksimaliu deguonies panaudojimu vaikystėje ir

paauglystėje. Jaunas suaugęs vyras vidutiniškai tturi 5 litrus kraujo, kurį

sudaro maždaug 3 l plazmos, o likusį tūrį – kitos ląstelės, pagrinde

raudonosios. Naujagimių kraujo tūris būna maždaug 300-400 ml. Kraujo kiekis

didėja nuo kūdikystės ir per paauglystę, ir tūrio didėjimo kreivė tolygi

kūno masės didėjimo kreivei. Paauglystės metu, vidutinis berniukų kraujo

tūris yra didesnis nei mergaičių. Skirtumai tarp lyčių išlieka ir suaugus,

didėjant plazmos ir kitų kraujo ląstelių tūriui. Tuo pat metu išryškėja ir

kūno masės ir formų skirtumai.

Hematokritas, raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai) ir hemoglobinas

Kraujui apibudinti svarbus hematokritas-tai procentinis kraujo tūris,

kurį užima raudonosios ląstelės. Suaugusių vyrų vidutinis hematokrito

kiekis yra 40%-45% viso kraujo, ir atitinkamai moterų nuo 38% iki 42%.

Naujagimių hematokritas didesnis dėl to, kad nėštumo pabaigoje pagaminama

daugiau eritrocitų ir kraujas į kūdikio apytaką teka per bambos

kraujagysles. Vos gimus hemotrokritas siekia 50%. Iki 2-3 mėnesių amžiaus

sumažėja iki 30%. Vėliau hemtokritas palaipsniui didėja: berniukams

vaikystėje ir paauglystėje, o mergaitėms tik vaikystėje. Ryškiausi

skirtumai tarp lyčių susidaro paauglystėje – sparčiausio augimo ir

seksualinio subrendimo laikotarpiu, išryškėja kūno masės skirtumai, ypač

pas vyrus raumenų masė, o moterims nusistovi reguliarus menstruacijų

ciklas, per kurį prarandamas tam tikras kraujo kiekis.

Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir hemoglobinas atlieka

svarbiausią vaidmenį transportuojant deguonį kūno audiniams. Vidutinis

raudonųjų ląstelių skaičius pas suaugusius vyrus yra apie 5,5 milijonai/μL

ir pas moteris 4,6 milijonai/μL. Raudonieji kraujo kūneliai gaminami

kaulų

čiulpuose. Kūdikystėj bei vaikystėj juos gamina faktiškai visi kaulai.

Maždaug 5 metų amžiuje ilgųjų kaulų čiulpai palaipsniui pradeda gaminti

mažiau raudonųjų kūnelių. Raudonosios ląstelės yra kilusios iš pirmapradės

ląstelės, kuri atsiskyrė iš eritroblasto , kuris geba sintetinti

hemoglobiną. Kol eritroblastai sintetina hemoglobiną , jis dauginasi

mitozės būdu, todėl branduolys palaipsniui sumažėja. Galiausiai

eritroblastai tampa raudonaisiais kraujo kūneliais, eritrocitais, kurie jau

nebeturi branduolio, bet turi visą hemoglobino sudėtį ir kitus citoplazmos

komponentus. Eritrocitų gyvenimo trukmė yra maždaug 110-120 dienų. Tokiu

būdu raudonieji kraujo kūneliai yra pastoviai pakeičiami dėl labai

sureguliuotos jų gamybos ir nykimo pusiausvyros.

Nuo gimimo iki 2 mėnesių amžiaus, raudonųjų kraujo kūnelių skaičius

sumažėja nuo 4-4,5 milijono/μL iki maždaug 3 milijonų/μL. Šis mažėjimas

tikriausiai atspindi tikslią eritrocitų kilmę. Vėliau eritrocitų skaičius

padidėja iki 4 milijonų/μL. Tiek mergaitėms, tiek berniukams greičiausiai

jų daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Raudonųjų kūnelių skaičiaus

skirtumas tarp lyčių pasireiškia per lytinį subrendimą. Transportuojamo

deguonies kiekis kraujyje( pvz. reguliariai sportuojant) gali paskatinti

eritrocitų daugėjimą kraujo sudėtyje. Panašų didėjimą gali sukelti

hipoksinės (hipoksija-deguonies trūkumas audiniuose) sąlygos – aukštos

altitudės, daugiau nei 1,5 km.

Hemoglobino kiekis kraujyje ppriklauso nuo maksimalaus deguonies kiekio

pasisavinimo, širdies tūrio ir kūno masės. Hemoglobino kiekio ir kūno masės

tarpusavio ryšys lygus 0,90. Jis didėja žmogui beaugant, panašiai kaip ir

kūno svoris. Naujagimių hemoglobino kiekis kraujyje yra labai didelis, apie

20g/100 ml, bet 3 –6 mėnesyje ja iiki 10g/100ml. Vėliau, hemoglobino kiekis

palaipsniui didėja (žiūrėti diagramą kitame puslapyje).

[pic]

Hemoglobino koncentracija suaugusių vyrų kraujyje yra 16g/100 ml,

moterų – 14g/100 ml. Jei laikysime, kad šis lyčių skirtumas susijęs su viso

kraujo tūriu, tai lytinis dimorfizmas vidutiniškai gali pasiekti 100g ar

net daugiau. Šis skirtumas gali būti funkciškai svarbus transportuojant

deguonį per intensyvias treniruotes.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)

Baltieji kraujo kūneliai, arba kitaip leukocitai, taip pat kinta. Vos

gimus leukocitų skaičius dažniausiai būna virš 40,000/ μL, tačiau suaugus

jau net 16 metų galutinis leukocitų skaičius būna maždaug 8,000/ μL.Žiūrint

pro mikroskopą, raudonosios kraujo ląstelės yra panašios viena į kitą, o

leukocitai būna skirtingų dydžių ir formų. Jie labai svarbūs svetimkūnių(

pvz.: bakterijų ir parazitų) naikintojai, padeda žmogaus imuninei sistemai.

Kraujo plokštelės (trombocitai) yra svarbūs kraujo krešėjimui ir

pažeistų kraujagyslių ssienelių atstatymui. Jų skaičius šiek tiek kinta su

amžiumi, jų išlieka maždaug 350,000/ μL.

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ir kraujo sistemai

ŠKS fizinių pratimų poveikyje atsiranda ir funkciniai, ir morfologiniai

pakitimai.

Morfologiniai pakitimai

Širdies dydis

Dėka FA pakinta širdies masė,jos apimtis. Nesportuojančio žmogaus

širdis sveria vidutiniškai 310g, o sportininko, ypač ištvermės sporto

šakos, gali sverti iki 550g. Dėl treniruočių poveikio sklivelių raumeninės

skaidulos ir jų branduoliai sustorėja, sustorėjus raumeniui širdis padiėja,

t.y. hipertrofuojasi. Širdies sportinės hipertrofijos atveju didėja ne tik

raumeninės skaidulos, bet apie jas plečiasi ir kapiliarų tinklas, gerėja

širdies raumens vainikinė kraujotaka. Treniruotų žmonių širdis geriau

prisitaiko prie fizinių krūvių, nes yra geriau aprūpinama deguonimi,

energetinėm ir mineralinėm medžiagomis, hormonais, vitaminais. Treniruota

širdis gali perpumpuoti per laiko vienetą daugiau kraujo, kuris išnešioja

reikiamas energetines ir plastines medžiagas po visą organizmą. Kai

fiziniai krūviai per dideli ir neatitinka sportininko galių, kai nuolat

pervargstama ir persitempiama, širdis gali išsiplėsti- tai jau potologinė

hipertrofija. Pertemptas širides raumuo nepajėgia kaip reikiant susitraukti

ir mažiau išstumia kraujo. Treniruotos širdies kameros taip pat padidėja,

dėl to didėja jos tūris. Treniruoto žmogaus širdies tūris gali siekti 1200-

1300 ml (vertinama ml/kg kūno masės).

Funkciniai pakitimai

Pagrindiniai širdies funkciniai rodikliai – širdies susitraukimų dažnis

(ŠSD), sistolinis tūris (ST) ir minutinis kraujo tūris (MKT).

Širdies susitraukimų dažnis

ŠSD ramybėje siekia 60-80 kartų per minutę. Treniruotų sportininkų,

ypač ištvermės sporto šakose, jis mažesnis – 50-55 k/min, kartais tik 30-34

k./min. Treniruotų žmonių ŠSD fizinio krūvio metu padidėja žymiai mažiau,

negu netreniruotų. Tyrinėtojams pavyko finiše po varžybų užregistruoti

sportininkui net iki 276 tvinksnių per minutę. Didžiausi pakitimai matyti

nubėgus 400 metrų nuotolį. Trumpesnių nuotolių bėgimas sukelia mažesnius

pulso pakitimus.

Esant lėtesniems susitraukimams, ilgesnė diastolė (širdies

atsipalaidavimas) ir širdis geriau pailsi, geriau prisipildo jos kameros

krauju, sumažėja minutinis širdies tūris, deguonies poreikis ir pagrindinė

medžiagų apykaita, kadangi organizmas ekonomiškiau funkcionuoja. Lėtą pulsą

ramybės būklėje galima laikyti sportininkų ttreniruotumo rodikliu.

Sistolinis tūris

ST – tai kraujo kiekis, kurį širdis išmeta vieno susitraukimo metu.

Sveikų nesportuojančių žmonių sistolinis kraujo tūris ramybės būklėje

svyruoja nuo 60 iki 80ml, FA metu 100-125 ml., treniruotų sportininkų

ramybėje siekia 80-100 ml, o fizinio krūvio metu -170- 200 ml. ir daugiau.

Tokius didelius rezervus lemia storas, galingas širdies raumuo, didelė pati

širdis. Sistolinis kraujo tūris proporcingai didėja fizinio krūvio dydžiui,

jeigu FA nėra didelis (pulsas 130 k/ min.) sistolinio kraujo tūrio

didėjimas nėra nuoseklus esant maksimaliam FA. Jis stabilizuojasi arba

pradeda mažėti, nes smarkiai didėja širdies susitraukimų skaičius ir

širdies raumuo nespėja visiškai atsipalaiduoti. Sportininkų širdis fiziniam

krūviui adaptuojasi didinama savo ST, o ŠSD padidėja mažiau.

Minutinis kraujo tūris

MKT – kraujo kiekis, kurį širdis išmeta į aortą arba plaučių kamieną

per 1 min. Ramybėje jis siekia 2,3-6 l/min. Fizinio krūvio metu

netreniruotų asmenų jis padidėja iki 16 l/min., o sportininkų – net iki 30

l/min. ir daugiau. Treniruotų žmonių širdis susitraukinėja didesne jėga,

kraujotaka būna greitesnė, diastolės laikas trupmėja nereikšmingai, širdis

geriau prisipildo kraujo ir po sistolės mažiau pasilieka kraujo skilvelių

ertmėje. Fiziškai silpnų, netreniruotų žmonių širdies adaptacija fiziniam

krūviui yra energetiniu požiūriu neekonomiška: MT didėja ŠSD padidėjimo

sąskaita, o ST didėja nežymiai arba nekinta. Taip gali atsitikti

persitreniravimo arba persitempimo atvejais ir ggeriems sportininkams.

Arterinis kraujo spaudimas

Arterinis kraujospūdis ramybėje sportininkų ir nesportuojančiųjų

skiriasi mažai, gal kiek žemesnis jis tik ištvermės sportininkų. Normalus

sistolinis kraujo spaudimas siekia 100-140mmHg (100mmHg + metai),

diastolinis – 50-90mmHg. Fizinio krūvio metu sistolinis kraujo spaudimas

pakyla iki 200-240 mmHg, diastolinis – sumažėja. Pakitimai priklauso nuo

fizinio krūvio dydžio ir asmens treniruotumo. Kraujospūdis atsistato po

lengvų krūvių per 3-5 min., po sunkių, ilgalaikių krūvių – vėliau. Pagal

ŠKS reakciją į fizinį krūvį sprendžiama apie žmogaus fizinį darbingumą.

Kraujo pokyčiai dėka fizinio aktyvumo

Fizinio krūvio metu, priklausomai nuo jo intensyvumo, trukmės ir

pobūdžio, taip pat nuo sportininko treniruotumo, kraujyje vyksta įvairūs

pokyčiai:

1. Pieno rūgšties koncentracija kraujyje gali padidėti net 20-25 kartus.

Suintensyvėjus medžiagų apykaitai, organizme atsiranda daug tarpinių

ir galutinių medžiagų apykaitos produktų: (ramybės būklėje siekia 1,2-

1,7 mmol/l, o didelių fizinių krūvių metu 19 mmol/l).

2. Padaugėja šlapalo;

3. Kraujas parūgštėja;

Patekusios į kraują pieno rūgštys, pirovynuoginės, riebalinės,

fosforo, sieros ir anglies rūgštys kraujo reakciją orientuoja į

rūgščiąją pusę, t.y. pH rodyklės krinta.

4. Didėja kraujo klampumas;

Ilgai dirbant darbą daug išprakaituojama, organizmas netenka daug

vandens. Tai didina kraujo klampumą, kas savo ruožtu apsunkina širdies

drabą ir kraujo tekėjimą kraujagyslėmis, nes diėja trinties jėgos;

5. Padaugėja eritrocijų ir hemoglobino;

Lengvai dirbant šiek tiek padaugėja eritrocijų ir hemoglobino.

Sunkų

darbą dirbančių treniruotų asmenų šis rodiklis beveik nekinta.

Netreniruotiems asmenims varginantis darbas gali sumažinti eritrocitų

ir hemoglobino kiekį kraujyje, tai siejasi su bendru cirkuliuojančio

kraujo papildymu iš depo (kepenų, blužnies) ir su naujų formų

(retikuliocitų) susidarymu dėl intensyvių treniruočių bei varžybų. Dėl

pernelyg sunkaus fizinio krūvio gali atsirasti neigiamų pakitimų –

sustiprėti elektrolizė (eritrocitų irimas),

6. Darbo metu padidėja leukocitų kiekis.

Šis reiškinys yra vadinamas miogenine leukocitoze. Yra trys

leukocitozės fazės: 1) limfocitinė fazė, joje leukocitų padaugėja iki

12-13 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre, kartu padaugėja

limfocitų ir sumažėja neutrofilų; 2) pirmoji neutrofilinė fazė,

kurioje leukocitų padaugėja iki 16-28 tūkst. viename kūbiniame kraujo

milimetre. 3) antroji neutrofilinė fazė, joje leukocitų gali būti 30-

50 tūkst. viename kubiniame kraujo milimetre. Ši fazė pasireiškia tik

dirbant labai varginantį fizinį darbą. leukocitozė (leukocitų

irimas)gali pasireikšti jei per dau intensyviai dirbama.

7. Cukraus kiekis sumažėja;

Ilgo intensyvaus fizinio drbo metu gali sumažėti cukraus kiekis

kraujyje- nuo 0,1-0,12 iki 0,05 ir daugiau. Dėl šios priežasties

žmogus gali netekti sąmonės ir net mirti.

8. Didėja trombocitų skaičius, todėl greičiau kreša kraujas.

Širdies ir kraujo pokyčius įtakojantis FA gali labai skirtis (savo forma,

intensyvumu, dažnumu,..) todėl kiekviena fizinio aktyvumo forma įtakoja

vis kitokius širides ir kraujo sistemos pokyčius. Pvz.: futbolininkų

širdies dažnis (195+/-8) yra didesnis už dviratininkų ar kanojininkų ;

sistolinis kraujospūdis maksimalaus krūvio metu yra kanojistų, o

mažiausias futbolininkų,.

Išvados

• Augant didėja širides masė ir tūris, ypač kairysis skilvelis, pakinta

jos dalių santykis ir padėtis krūtinės ląstoje. Stukrūrinė

diferencijacija pasibaigia 16-17 amžiuje, ir jos rodikliai, išskyrus

tūrio matmenis panašūs į suaugusio rodiklius;

• Augančio vaiko širdies susitraukimai (ŠSD) gerokai sulėtėja ir

pubertaliniame periode jau atitinka suaugusio žmogaus širdies

susitraukimų dažnį;

• Nors vaikų ir suaugusiųjų elektrokiardiogramos duomenys labai

skiraisi, tačiau bręstant retėja elektrokardiogramos dantelių ritmas

ir ilgėja intervalai tarp jų. Augant didėja širdies susitraukimo ciklo

trukmė, ilgėja miokardo asinchroninio ir izometrinio susitraukimo

fazė. Kartu ir visas periodas;

• ST labai didėja paauglystės periode, nes ŠSD retėja;

• Vaikui augant arterinis kraujospūdis nuolat didėja, didžiausius

dydžius pasiekia pubertaliniame periode;

• Kraujo kiekio didėjimas tolygus kūno masės didėjimui;

• Berniukų hematokritas palaipsniui didėja vaikystėje ir paauglystėje, o

mergaičių tik vaikysyėje.

• Eritrocitų greičiausiai daugėja vaikystėje ir paauglystėje. Skirtumas

tarp lyčių pasireiškia per lytinį brendimą;

• Vos gimus leukocitų kiekis būna virš 40,000/ μL,o 16 metų tik 8,000

μL;

• Trombocitų kiekis kinta nepastebimai.

FA poveikis:

• Padidėja širdies masė- hipertrofuojasi, gerėja širdies vainikinė

kraujotaka;

• Sumažėja ŠSD ramybės būsenoje;

• SST dėka FA didesnis ir ramybėje ir FA metu;

• Sportininkų MKT krūvio metu yra didesnis;

• Arterinis kraujospūdis ramybėje, tarp sportuojančių ir nesportuojančių

žmonių skiriasi mažai, kiek žemesnis MKT ištvermės sportininkų. Po FA

sportuojančių žmonių kraujospūdis greičiau atsistato;

• Darbo metu:

• Pieno rūgšties koncentracija padidėja 20-25 kartus;

• Padaugėja šlapalo;

• Kraujas parūgštėja;

• Didėja kraujo klampumas, hematokritas;

• Padaugėja eritrocijų ir hemoglobino;

• Darbo metu padidėja leukocitų kiekis, trombocitų skaičius;

• Cukraus kiekis sumažėja;

1 lentelė

|Amži|Kūno |Širdies |Širdies |Širdies |Širdies |Širdies tūris/kūno |

|us |svoris |ilgis |plotis |gylis |tūris |svoris |

| |(kg) |(cm) |(cm) |(cm) |(cm3) |(cm3/kg) |

|8 |28,4 |11,2 |9,1 |7,8 |282 |10 |

|9 |30,8 |11,8 |9,3 |8,1 |312 |10,3 |

|10 |32,3 |11,8 |9,6 |8,2 |328 |10,1 |

|11 |35,6 |12,2 |9,8 |8,6 |362 |10,3 |

|12 |38,6 |12,4 |10 |9 |395 |10,3 |

|13 |44,8 |13,2 |10,4 |9,1 |444 |10,1 |

|14 |49 |13,7 |10,9 |9,5 |503 |10,3 |

|15 |56,1 |14,1 |11,5 |9,6 |551 |9,8 |

|16 |63 |14,8 |11,9 |9,7 |603 |9,6 |

|17 |66,7 |14,8 |12,2 |10,2 |646 |9,7 |

|18 |66,8 |15,3 |12,3 |10,1 |671 |10,1 |

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

Šaltiniai:

1. “Growth, maturation, and physical activity” Malina, R.M.,Bouchard,C.

1994m.;

2. „Vaikų, paauglių ir jaunuolių organizmo ypatumai“ Hab. DDr. Prof.Alina

Gailiūnienė , doc. Vytautas Kontvainis, Kaunas 1994m.

3. „Kraujo funkcijos ir kitimai dėl fizinių krūvių poveikio“, janina

Ivaškevičienė, Vilnius 1990m.

4. „Širdies ir kraujagyslių sistema, jos prisitaikymas prie fizinių

krūvių“ Janina Ivaškevičienė, Vilnius 1991 m.

5. „Left ventricular mass index ant sports: the influence of different

sports activities ant arterial blood pressure“ Intrenational Journal

of Cardiology 75 (2000) 261-265

6. Internetinė medžiaga:

1. http://www.cnn.com/HEALTH/library/HQ/01676.html

2. http://vanderbiltowc.wellsource.com/dh/Content.asp?ID=40

3. http://info.kmu.lt/sveikas/vaikas/prat_it.htm

4. http://bodybuild.tinklapis.lt/sveikating/fiz_pratimu%20itaka.htm ir

kiti.

Related Posts