Sentencijos

Home / Lotynų kalba / Sentencijos

Lotyniškos sentencijos ir posakiai

Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus.

Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą.

Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai.

Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje.

Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio, žodžių, darbų.

Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską.

Amicus optima vitae possesio – Draugas –– didžiausias turtas gyvenime.

Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali.

Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.

Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.

Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko.

Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina.

Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.

Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo.

Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje.

Cognosce tte ipsum – Pažink pats save.

Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką.

Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų.

Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.

Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) –– Aistra ir pyk-

tis – blogiausi patarėjai.

Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų.

Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk!

Docendo discimus – Mokydami mokomės.

Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.

Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška.

Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas.

Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau.

Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų.

Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią.

Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai.

Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą.

Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame.

Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja.

Homo non sibi soli natus est (Lucanus) –– Žmogus yra gimęs ne tik sau vienam.

Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera.

Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi.

Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys.

Incognito – Slaptai.

In corpore – Visi (susirinko); visi drauge.

Lingua lapsa verum dicit – Suklupęs liežuvis pasako tiesą.

Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai saldūs.

Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna.

Memento mori – Atsimink, kad mirsi.

Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kkūne.

Modus vivendi – Gyvenimo būdas.

Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos.

Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas.

Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta.

Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas.

Non licet – Neleistina, nepridera.

Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui.

Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save!

Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk!

Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas.

Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties.

Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados.

Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki.

O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai!

Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes.

Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo.

Plus minus – Maždaug.

Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką.

Pro et contra – Už ir prieš.

Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad.

Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės.

Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka.

Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių.

Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis.

Repetitio est mater sstudiorum – Kartojimas yra mokymosi motina.

Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.

Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki!

Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta.

Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę.

Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.

Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui.

Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas.

Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas.

Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė.

Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas.

Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė.

Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.

Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta.

Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas.

Bešokant apie aukso veršį, nutrypiama tiek žolės, kad jos užtektų ištisai jaučių bandai.

Šypsena- lengviausi šarvai.

Pasistengti- nereiškia pasiekti tikslą. [O. balzakas]

Ilgėja žmonių amžius- daugiau laiko abejonėms.

Nėra pasaulyje ir tvirčiausių akmenų sienos, kuri galėtų atsilaikyti prieš žmogaus valią ir mintį. [Ž. Amadas]

Kai likimas palankus, prideramai elgtis sunkiau negu tada, kai jis priešiškas. [F. de Larošfuko]

Pasaulio kūrimas- vienintelis dievo malonumas; po to- vien administraciniai rūpesčiai.

Jeigu negali išsigelbėti nuo mirties, bent mirk garbingai [ezopas]

Niekas taip nealina ir nežlugdo žmogaus, kaip iilgalaikė fizinė neveikla. [Aristotelis]

Kaip danguje, taip ir žemėje: nėra šimtaprocentinio pritarimo [atsiuntė Jonutė]

Abejonė kaip pririšta ožka apsivynioja apie stulpą- ir lieka neėdusi.

Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas.[J.V.Getė]

Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti, kaip ir kalbėti.[B. Spinoza]

Iš tiesų tas, kuris nebrangina gyvenimo, nėra jo vertas. [Leonardas da Vinčis]

Nepatikėk liežuvio neapgalvotoms mintims ir jokios neapgalvotos minties nepaversk tikrove. [V. Šekspyras]

Dievas neprisimena smulkmenų, jis nežino, kiek dantų sudėjęs krokodilui.

Vitrina nėra išradimas, ji- lango pažeminimas.

Įkvėptas nulis: atsistoja greta- ir dešimt sykių daugiau.

Prie gėdos stulpo pasiilsi stuburas

Dažnai daug greičiau ir patogiau prisitaikyti prie kitų, nei priversti kitus prisitaikyti prie savęs. [Ž. De la Briujeras]

Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. [O. Balzakas]

Būtinai padarysime dirbtinį intelekta. Žinoma, kai atsiras tikrasis.

Saulė pateka be repeticijų

Išmintis- laikytis pagarbaus atstumo nuo prasmės.

Svajonės- mūsų pasaulis

Related Posts