Komunikacija

Home / Komunikacijos / Komunikacija

ĮVADAS

KOMUNIKACIJA – tai šiuolaikinės organizacijos veiklos esmė, tai nenutrūkstamas, nebaigtinis ir integralus procesas. Komunikacija reiškia dalijimąsį (lot.comunicatio – pranešimas, suteikimas; commnunico – darau bendrą, bendrauju), tai yra žmonių bendravimas, informacijos ir žinių perdavimas, keitimasis patyrimu, mintimis, idėjomis, įsitikinimais bei elgesiu.

Vis daugiau žmonių, o ypač vadovų vertina individų komunikacinius įgūdžius, nes puikiai supranta, kad lemiamą vaidmenį institucijos ar organizacijos darbo efektyvume lemia ryšiai tarp žmonių. Jie netgi teigia, kad kiekvienos organizacijos programos išlikimo sąlyga yra, kaip elgiasi žmonės joje.

Metodinėje priemonėje pristatyta kkomunikacinio proceso esmė ir reikšmė. Atskirose skaidrėse studentai gali susipažinti su svarbiais komunikacinio proceso elementais, įtakojančiais komunikacinius įgūdžius, jų saviugdą.

Ši metodinė priemonė skirta komunikacinės elgsenos modulio stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams.

Metodinę priemonę galima rasti Kauno kolegijos ekonomikos ir teisės fakulteto bibliotekoje bei interneto svetainėje.

1. KOMUNIKACIJOS PROCESO ESMĖ IR REIKŠMĖ

Komunikacija – reikšmingas pasikeitimas informacija, perduodant žinią. Komunikacijos ir bendravimo sąvokos tokios panašios, kad jas galima vartoti kaip sinonimus, nors komunikacijos terminas dažniau vartojamas nagrinėjant organizacijos veiklą. Žmogiškieji santykiai tiesiogiai siejasi ssu bendravimo sąvoka.

Bendravimas apima dviejų ar daugia žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informacija, sąveiką ir santykius.

Poreikis bendrauti tarpusavyje – vienas būdingiausių žmonijos bruožų. Bendraujant įgyjama patirties, sužinomos naujienos, todėl kontaktai yra malonūs ir reikalingi.

Pagrindinės bendravimo funkcijos:

1. Komunikacinė (lot. Comunicatio – pranešimas, perdavimas) ffunkcija akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ir suvokimą.

2. Reguliacinė (lot. regulo – tvarkau, nukreipiu) funkcija akcentuoja įtaka aplinkiniams žmonėms: draugams, biznio partneriams, bendradarbiams, siekiant išsaugoti ar daryti įtaka jų elgesiui, aktyvumui, požiūriui į vertybių sistemą.

3. Kontaktinė funkcija siejama su įprastiniu žmonių tarpusavio santykių palaikymu, savitarpio supratimu.

Bendravimo funkcijos nulemia bendravimo pobūdį bei žmogiškuosius santykius. Dalykiniame bendravime, oficialiuose kontaktuose įmonėje, valstybinėje įstaigoje ar visuomeninėje organizacijoje pagrindinė ir svarbiausia yra komunikacinė funkcija, nes būtent ji akcentuoja informacijos perdavimą ir daro įtaka žmonių tarpusavio santykiams.

Verbalinės bendravimo formos:

• Informacija perduodama žodžiu. Pagrindiniai žodinio bendravimo elementai yra šie:

– Kalbėjimas

– Klausymas

• Informacija perduodama raštu.

Bendraujant raštu svarbiausia kad perduota informacija būtų išreikšta aiškiai, tiksliai ir suprantamai

Komunikacijos procesas

Komunikacija organizacijoje – tai dviejų ir daugiau žmonių pasikeitimo informacija, žiniomis, nuomonėmis, iidėjomis, ketinimais procesas, vienijantis atskirų organizacijos elementų veiksmus siekiant bendro tikslo.

Komunikacijos proceso elementai:

• Siuntėjas – tai asmuo surenkantis informaciją ir ją perduodantis.

• Pranešimas – informacija, kuri yra perduodama.

• Kanalas – informacijos perdavimo priemonė.

• Gavėjas – tai asmuo, kuriam skirta informacija ir kuris ją interpretuoja.

Sėkmingas arba efektyyvus bendravimas yra toks, kuris leidžia pasiekti norimus tikslus, neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Komunikacijos proceso efektyvumui daro poveikį:

• kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina, palaiko, kokį – ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų t.y. aaplinkos poveikis.

• bendrauti mokomės stebėdami, kaip su mumis bendrauja tie asmenys, kuriems simpatizuojame, į kuriuos norėtumėm būti panašūs t.y. mokymasis stebint.

• apie savo elgesį mes darome tam tikras išvadas, atsižvelgdami į savo poreikius, vertybes ir kt. Esame skirtingi iš prigimties, todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės pvz.: temperamentas. Tai yra asmeniniai – pažintiniai veiksniai.

Bendravimas gali būti asmeninis ir dalykinis.

• Asmeninio bendravimo lygiu pagrindinis tikslas yra suprasti kitą ir būti suprastam.Šis tikslas nulemia informacijos pateikimą.

• Dalykinės komunikacijos tikslai yra sekantys:

– išsiaiškinti. Tai gauti papildomos informacijos apie prekes, paslaugas.

– informuoti. Informatyvi žinia skirta teigiamai, neigiamai ar neutraliai informacijai perduoti tam tikrai auditorijai.

– įtikinti. Įtikinamoji žinia skirta pakeisti auditorijos elgesį, požiūrį.

Dalykiniai kontaktai susiję su noru išlaikyti geranoriškus asmeninius santykius. Versle reikia patraukti darbuotojų, tiekėjų, klientų ar vartotojų dėmesį, suformuoti ir palaikyti ilgalaikius santykius su jais. Todėl be specifinių verslo tikslų net formali, dalykinė žinia visada atitiks ir žmogiškuosius tikslus, paremtus pasitikėjimu ir draugiškumu.

Bendravimo lygiai

• Asmeninis – ryšys su savimi. Analizuojant, vertinant savo paties veiksmus, galima išsiugdyti ir patobulinti bendravimo įgūdžius. Tik suvokus ir įvertinus savo paties veiksmus, galima sėkmingai bendrauti įvairiuose lygiuose.

• Tarpasmeninis – tai kelių asmenų tiesioginis bendravimas organizacijos viduje. Tai pasikeitimas nuomonėmis tarpusavyje, neformalus pavaldinio ir vadovo, kolegų bendravimas.

• Masinis – tai bendravimas pper informacines priemones.

Visus šiuos bendravimo lygius veikia išorinė aplinka t.y. įvairūs pokyčiai politikoje, socialinėje aplinkoje, bendras gyvenimo lygis. Santykiai organizacijos viduje priklauso nuo įvairių išorės aplinkos veiksniu. Tobuli žmogiškieji santykiai ir padeda ne tik suvokti šiuos trikdžius, bet ir nukreipti žmonių bendravimą ta linkme, kuri leistų sumažinti nuostolius ir pastūmėtų žmones į efektyvią veiklą.

Bendravimas – sudėtingas procesas, todėl bendraudami prisiminkime:

• Reikia būti su žmogumi kiek galima atviresniam.

• Nepriekaištauti pašnekovui ir būti sąžiningu.

• Kalbant visada žiūrėti į akis, nes kitaip yra blaškomas pašnekovo dėmesys.

• Kalbėti aiškiai, tiksliai ir paprastai.

Mokėti išklausyti ir suprasti pašnekovą, turėti kantrybės, nors ir tai ką jis pasakoja jums ne įdomu

Apibendrinant reikia pasakyti, kad komunikacija pavadinama bendravimu, pabrėžiant keitimąsi informacija, ženklais, kuris yra neišvengiamas žmonių tarpe. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį.

Kodėl žmonės bendrauja? O todėl, kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių:

bendraujant keičiamasi informacija. Bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti asmeninius ir dalykinius reikalus,

bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Lygindami save su kitais, darome išvadas: kas mes esame, kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas ir pan.

bendraudami galime dalytis savo mintimis ir jausmais.

Geranoriškumas, pasitikėjimas, pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei, gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį, ssąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys be kurių nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus bendravimo su aplinkiniais.

Related Posts