Referatas „Virusai“

Home / Informatika / Referatas „Virusai“

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

Virusų istorija

Pirmą kartą (1949 m.) programos-viruso, t.y. kompiuterinės programos, galinčios daugintis, modelį pateikė ir Džonas fon Noimanas (John fon Neumann). Pirma programa, kuri turėjo kompiuterinio viruso bruožų, buvo žaidimas „Darwin“, kurį 66-ajame dešimtmetyje sukūrė kompanijos Bell Laboratories darbuotojas M. Duglas Makilroi.

Yra žinoma, kad pirmosios virusų pobūdžio programos buvo kuriamos (kaip įdomus uždavinys) dar XX a. 7-ąjame dešimtmetyje. Pirmas virusas, plitęs per diskų įkrovos sektorius buvo 8-ojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Hipboot“. Šis virusas plito Data General „Nova“ kompiuteriuose ir buvo skirtas programinės įrangos atnaujinimui. Pirmoji nekontroliuojamai besidauginusi žalinga programa (kirminas) buvo sukurtas XeroX Palo Alto laboratorijose 1980m. Ši programa buvo skirta naudingam kompiuterių panaudojimui prastovų metu, tačiau nebuvo įvertinta galima jos žžala.

Didelis susidomėjimas virusais (užkrečiančiais kitas programas) kilo, sukūrus virtualių mašinų žaidimą,1983 metais išspausdintą Scientific American žurnale. Įvairios šio žaidimo versijos programuotojų tarpe gana populiarios iki šiol. Pirmas įprastus kompiuterius užkrečiantis ir smarkiai paplitęs virusas „Brain“ buvo sukurtas 1986m. Pakistane. ŠŠio viruso kūrėjai apkrėstų kompiuterių savininkams siūlė komercines viruso išnaikinimo paslaugas. Vėliau virusus ėmė kurti programuotojai, susidomėję uždavinio sudėtingumu bei netrivialiu programavimu.1999 metais, Internete pasirodžius Melissa kirminui (dar žinomam, kaip „lamerių virusas“), buvo įsitikinta, kad besidauginančias programas gali rašyti net labai prastos kvalifikacijos programuotojai, virusų kūrimas tapo neprestižiniu uždaviniu. Šiuo metu pilnaverčiai virusai yra gana menkai paplitę, dažniausiai pasitaiko paprastesni kirminai.

Kaip plinta kirminai ir virusai?

Praktiškai jokie virusai ir didžioji dalis kirminų negali plisti, kol neatidarote arba nepaleidžiate veikti užkrėstos programos.

Didžioji dalis pačių pavojingiausių virusų buvo išplatinta su el. laiškų priedais – failais, kurie prikabinami ir siunčiami kartu su laišku. Dažniausiai dalite atpažinti, ar prie jūsų laiško prikabintas priedas, nes matote ekrane sąvaržėlę su priedu ir jo pavadinimą. Su el. ppaštu galite gauti įvairiausių tipų failų, pavyzdžiui, nuotraukų, laiškų, parašytų naudojant programą Microsoft Word, ar Excel skaičiuoklių. Virusas pradeda veikti, kai atidarote failo priedą (dažniausiai dukart spustelėdami jo piktogramą).

Jeigu gaunate laišką su priedu iš nepažįstamo asmens, jį iš karto ištrinkite neatidarydami. Deja, ne visada saugu atidarinėti ir iš pažįstamų žmonių gaunamus laiškų priedus. Virusai ir kirminai gali vogti informaciją iš el. pašto programų ir išsisiuntinėti visais adresais, rastais jūsų adresų knygutėje. Jeigu iš pažįstamo asmens gaunate laišką, kurio turinio nesuprantate, aarba failą, kurio nesitikėjote gauti, visada susisiekite su tuo asmeniu ir sužinokite apie priedo turinį prieš jį atidarydami.

Kiti virusai gali plisti per programas, kurias atsisiunčiate iš interneto arba virusais apkrėstų kompiuterinių diskų, kuriuos pasiskolinoti iš draugų ar netgi įsigijote parduotuvėje. Yra ir mažiau įprastų būdų užsikrėsti virusais.. Didžioji dalis žmonių kompiuterius apkrečia virusais atidarydami ir paleisdami veikti nepažįstamus el. laiškų priedus.

Kaip sužinoti, ar kompiuteryje yra kirminas ar koks nors kitoks virusas?

Kai atidarote ir paleidžiate veikti užkrėstą programą, galite net nežinoti, kad joje esama viruso. Jūsų kompiuteris gali pradėti veikti lėčiau, užstrigti, nebereaguoti į komandas ar kas keletą minučių persikrauti. Kai kada virusai puola failus, kurie reikalingi kompiuteriui paleisti. Tokiu atveju, spustelėję kompiuterio įjungimo mygtuką, matysite tik tuščią juodą ekraną.

Visi šie simptomai dažniausiai leidžia nuspėti, kad jūsų kompiuteryje esama viruso – nors kai kada šias veikimo triktis lemia techninės ar programinės įrangos problemos, kurios nėra susijusios su virusais.

Atkreipkite dėmesį į pranešimus, perspėjančius, kad išsiuntėte laišką su virusu. Tai gali reikšti, kad virusas perėmė jūsų el. paštą ir įtraukė jį į virusus siuntinėjančių adresų sąrašą. Tai nebūtinai reiškia, kad jūsų kompiuteryje yra virusas. Kai kurie virusai sugeba el. pašto adresus padirbti. Galbūt girdėjote apie tai – ši taktika vadinama parodijavimu (spoofing).

Jeigu kompiuteryje nnėra įdiegtos naujausios antivirusinės programinės įrangos, negalite būti tikri, ar sistemoje nėra virusų.

Iš kur kilęs virusas 1998 1999 2000

El.laiško priedai 32% 56% 87%

Diskeliai (iš namų) 36% 25% 4%

Neaišku 5% 7% 2%

Diskeliai (kiti) 21% 9% 2%

Internetas 9% 11% 1%

Vidinis tinklas 3% 2% 1%

Platinami CD 2% 0% 1%

Demonstraciniai diskeliai 4% 2% <1%

Naršymas po WWW 2% 3% 0%

Kompiuterių virusų tipai

Kirminai yra virusų, kurie patys sugeba daugintis, atmaina. Didžiausias jų keliamas pavojus yra sugebėjimas daugintis dideliais kiekiais. Įprastam virusui reikalingas įsiskverbimas į kitas bylas, tuo tarpu kirminas gali daugintis nesustodamas tol, kol išnaudos kompiuterio duomenų talpą arba išplis po visą tinklą ir sutrikdys jo darbą. Daugiausia kirminai plinta elektroniniu paštu ir aktyvuojami atidarius bylą, pridedamą prie laiško.

Trojanai (dar kitaip vadinami Trojos arkliais) – tai kompiuterinės programos, besislepiančios kitose programose ir išoriškai atrodančios kaip naudingos, tačiau realiai sukeliančios kenksmingus padarinius. Skirtingai nuo kirminų, trojanai negamina savo kopijų, bet aktyvavus programą, už kurios jie slepiasi, kartu aktyvuojamas ir virusas. Veikiantis trojanas ypatingai pavojingas, nes sudaro virtualų koridorių, per kurį užkrėstasis kompiuteris ir jo resursai tampa prieinami iš išorės.

Makrovirusai – tai virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus, sukurtus su taikomosiomis programomis, turinčiomis priemones vykdyti makrokomandas. Dokumentas užkrečiamas, jį atidarant programos lange, jei nėra uždraustas makrokomandų vvykdymas. Jis prilimpa prie Microsoft Word ar Exel programų šablonų taip, kad visi naujai sukurti dokumentai jau turėtų savyje viruso kodą, ir virusas, startavęs kitame kompiuteryje, atidarant dokumentą, galėtų atlikti užkrėtimą. Apsisaugoti galima tik Microsoft Word ar Excel programoje uždraudus automatinį makrokomandų vykdymą.

Boot virusai – vieni pirmųjų kompiuterinių virusų. Tokie virusai plito diskelių pagalba ir veikdavo per kompiuterio DOS (angl. Disk Operating System) sistemą. Tokių virusų plitimo mastai nebuvo dideli, ir šiuo metu praktikoje jų beveik nepasitaiko.

Pagal kenksmingumo požymį virusai gali būti skirstomi į:

• Nepavojingus virusus, kurie kompiuterio veikimui nesukelia esminės žalos. Tokie virusai patys daugindamiesi užima tam tikrą kompiuterio atminties dalį, be to, jie gali patys pateikti į kompiuterio ekraną grafinius vaizdus, pranešimus, imituoti įvairius garsus ir pan.

• Pavojingus virusus, kurie gali sutrikdyti kompiuterio darbą. Tokie virusai sistemoje veikia vartotojui nematant ir iš pradžių nesukelia įtarimų,tačiau vėliau gali atsirasti įvairūs sistemos darbo sutrikimai, tokie kaip atskirų programų ar kompiuterio procesoriaus darbo sulėtėjimas, nenumatytų programose simbolių, pranešimų, paveiksliukų ar kitų pašalinių efektų atsiradimas,bylų turinio ar dydžio pasikeitimas ar virusui pasiekiamos atminties dydžio sumažėjimas.

• Labai pavojingus virusus, kurie naikina kitas programas ir kompiuteryje esančius duomenis, išvagia vertingą informaciją, ištrina būtiną kompiuteriui sisteminę informaciją (pvz.,bylų išdėstymo lenteles).Taip pat virusas gali tapti labai

pavojingas, kai nekontroliuojamai dauginasi plisdamas kompiuteriniais tinklais taip, kad sutrikdo viso tinklo darbą.

Kaip apsisaugoti nuo virusų?

1. Kiekvieną atsineštą iš kitur diskelį tikrinkite antivirusine programa (geriau keliomis).

2. Bylas kompiuteryje laikykite supakuotas – į tokias bylas virusas neprasiskverbia.

3. Pagrindinę programinę įrangą reikėtų sudėti į atskirą loginį diską ir apsaugoti jį nuo įrašymo, t.y. suteikti jam statusą „tik skaityti“ (tai galima padaryti specialiomis komandomis).

4. Nevykdykite neaiškių ar elektroninių paštu gautų programų. Pradėdami vykdyti naują programą, būtinai ją patikrinkite antivirusine programa.

5. Turėkite svarbiausių programų ir duomenų kopijas. Tai leis iišvengti informacijos praradimo, jei virusas sugadintų kompiuteryje esančias bylas.

Informacija paimta iš:

http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/

www.kli.lt

lt.wikipedia.org

http://www.microsoft.com/lietuva

Related Posts