Kuršių marios

Home / Geologija / Kuršių marios

Kuršių marios

Prieš kelis tūkstančius metų Baltija, supylusi Kuršių nerijos smėlio gūbrį, atskyrė įlanką nuo likusios jūros. Susidarė Kuršių marios.Jos gana didelės, net 1584 km2. Tačiau Lietuvai priklauso tik pusė (413 km2). Kita pusė priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai.Kuršių marios didelės, plačios, bet palyginti negilios, apie 2 m gylio. Tik vakariniu pakraščiu tęsiasi 4,5 m gylio Panerijos duburys. Per audrą bangos mariose iškyla iki 2,5m aukščio. Jos išjudina dugno nuosėdas, išlyginą dugną.Taip pat sumaišo vandenį.

Kuršių mariose vanduo gėlas, druskingumas nedidelis(0,3%o), nnes į jas keliomis atšakomis įteka Nemunas.Nemuno vandenys pro Kuršių marių žiotis Klaipėdoje teka į Baltijos jūrą ir bematant išstumia sūrų jūros vandenį. Tik kartais stiprus vakarų vėjas jūros vandenį įvaro į Kuršių marias. Tuomet šiaurinėje marių dalyje druskingumas gali pasiekti 7-8%o. Tačiau ne vien Nemuno dėka druskų čia nedaug. Į marias įteka dar 25 upės ir upeliai.

Vasarą vanduo įšyla iki 23-25oC, o žiemą užšąla.Tada žvejai lipa ant ledo ir žvejoja.Kuršių mariose yra daug žuvies. Priskaičiuojama apie 50 rūšių, iš jjų 20 rūšių- verslinės. Vertingiausios verslinės žuvys: lašišos, šlakiai, nėgės, stintos, starkiai, vėgėlės, žiobriai, unguriai, sykai, lynai, ešeriai. Menkesnės vertės yra kuojos, plakiai, aukšlės, raudės, dyglės. Kuršių marių žuvys praeivės (jos gyvena ir mariose ir jūroje, o neršti plaukia į uupes)-lašišos, šlakiai, nėgės, sykai. Žvejų tinkluose daugiausia pasitaiko kuojų, karšių, stintų, ešerių.

Kadangi Nemunas į Kuršių marias prineša augalams reikalingų maisto nedžiagų, todėl mariose labai daug mikroskopinių dumblių ir vanduo visą vasarą atrodo žalsvas. Dumbliais minta mikroskopiniai vėžiukai- dafnijos, ciklopai, kirmėlytės-verpetės. Marių dugne ant akmenų ar geldučių kriauklių ištisais gurvuoliais prisitvirtinusios tūno mažos geldutės-dreisenos. Yra čia dar ir paukščių. Vasarą daugybė įvairių vandens bei pelkių paukščių peri nendrių, meldų ir švendrių bruzgynuose rytinėje Kuršių marių dalyje. Ten pakraščiuose, ypač Kniaupės įlankoje, šalia pagrindinės Nemuno atšakos-Atmatos žiočių, nendrynų plotis siekia beveik pusę kilometro. Aukštos nendrės taip tankiai suaugusios, kad nei praplauksi, nei pėsčias prasibrausi. Todėl čia nekliudomi peri kragai, antys, laukiai, gulbės. Nendrynai net žvanga nuo nendrinukų, krakšlių, nendrinių žiogelių balsų. ĮĮdomiausias Kuršių marių paukštis- urvinė žąsis.Dar vadinama urvinė antis.Tai paukštis turintis ir anties ir žąsies bruožų.

Per pastarąjį dešimtmetį Kuršių marios labai pasikeitė. Dėl ušterštumo žuvo dauguma povandeninių augalų, ypač plūdžių, tarp kurių buvo daugelio žuvų nerštavietės. Nemunas ir kaliningrado srities upės plukdo tokį užterštą vandenį, kad žūva ne tik žuvų mailius, bet ir suaugusios žuvys. Norėtūsi tikėti, kad po kiek laiko, pastačius vandens valymo įrenginius, marių vanduo praskaidrės.

Šiaurinėje marių pakrantėje įsikūręs svarbiausias šalies uostas-Klaipėda, į kurį įplaukia didžiuliai jūrų laivai.

Related Posts