Geografija

Home / Geologija / Geografija

GEOGRAFIJA

Dalyko tikslai ir uždaviniai

Geografija aiškina pasaulio teritorijų įvairovę, gyventojų, įvykių ir reiškinių procesus Žemės gelmėse ir paviršiuje. Ji siejama su žmogaus ir aplinkos ryšiais, jų išsidėstymu tam tikroje teritorijoje.

Pasirinkę mokytis geografiją XI–XII klasėse, mokiniai gilina šio dalyko žinias ir supratimą, plėtoja gebėjimų ir vertybių nuostatas. Užtikrinant nuoseklų ugdymo perimamumą, išskiriami trys geografinio ugdymo koncentrai:

Pradinėje mokykloje ugdoma elementari samprata apie žmogų, gamtą, gimtąjį kraštą, savo tautą ir visuomenę. Ugdymas grindžiamas integruotu mokymu.

Pagrindinėje mokykloje gilėja dalyko išmanymas, kurio ppagrindas – analitinis pasaulio regionų pažinimas.

Vidurinėje mokykloje (gimnazijose) yra apibendrinamos geografijos žinios ir gebėjimai, teikiant bendruosius dalyko pagrindus, siekiant ugdyti moksleivių sociokultūrinę kompetenciją.

Vykstant globalizacijos procesui, neabejotina geografijos reikšmė moksleivių geokultūrinei savimonei ir geoinformacijos raštingumui ugdyti. Šių tikslų siekiama sudarant galimybę moksleiviams iš socialinių mokslų grupės rinktis geografijos, istorijos arba integruotą socialinių mokslų dalyką. Geografijos mokymas(is) XI–XII klasėse diferencijuojamas pagal kursus. Paskutinėje (gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį kursą (projektas).

Bendrasis geografijos kursas padeda gilintis į ggeografijos dalyko turinį ir praktinių gebėjimų plėtojimą. Šiame kurse visos temos nagrinėjamos bendrais bruožais, daugiau dėmesio skiriama specifiniams geografiniams gebėjimams ugdyti.

Išplėstinis kursas (projektas) – tai išplėtotas bendrasis kursas. Šiame kurse pagilėja geografijos studijos ir keliami aukštesni reikalavimai pasiekimų rezultatams.

Bendrieji ggeografijos ugdymo tikslai:

pagilinti, susisteminti ir įtvirtinti įgytas žemesnėse klasėse žinias ir gebėjimus;

ugdyti geografinį ir kartografinį raštingumą, gebėti taikyti esmines dalyko sąvokas bei sampratas;

padėti suvokti pasaulio vientisumą ir parodyti jų sferų įvairovę (gamtos, žmogaus, civilizacijų, kultūrų, ūkio, teritorijų požiūriais);

supažindinti su pasaulio plėtotės tendencijomis, globalinėmis žmonijos problemomis jų sprendimo būdais, ugdyti atsakomybės už planetos likimą ir ateitį jausmą.

Taigi geografijos mokytojas turi įkvėpti viltį ir pasitikėjimą dirbti dėl geresnio gyvenimo savo aplinkoje, šalyje ir pasaulyje.

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai.

Įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, geografinis moksleivių ugdymas grindžiamas šiomis vertybinėmis nuostatomis;

pagarbus, tausojantis santykis su gamta ir socialine aplinka, gyvybe, jos įvairove bei nusiteikimas koreguoti gyvenimo būdą, įpročius, ūkinę veiklą, įvertinus jų poveikį aplinkai;

nusiteikimas vertinti ir daryti sprendimus, remiantis išsamia ir visapuse informacija, kritišku požiūriu įį visuomenės informavimo priemonių veiklą;

tolerantiškas požiūris į žmonių fizines, etnines, religines, socialines ir kultūrines skirtybes;

pozityvus požiūris į subalansuotą šalies plėtrą, į laisvosios rinkos principais grindžiamą ūkį, sąžiningą, etikos normų, ekologinės kultūros nepažeidžiantį verslą;

atsakingas požiūris į globalines problemas, asmeniškai prisidedant prie jų sprendimo;

meile ir pagarba savo krašto gamtai bei žmonėms.

Siekiama ugdyti moksleivių gebėjimą:

atrinkti geografinę informaciją, susijusią su nagrinėjama tema, tinkamai ją taikyti sprendžiant geografines užduotis;

suprasti esmines geografijos sąvokas ir tiksliai jomis naudotis;

jungti į bendrą visumą gamtos ir sociokultūrinius reiškinius;

sieti ssavo gyvenimo patirtį su geografinės aplinkos pažinimu.

Dalyko struktūra ir ryšys su kitais mokslais

Geografijos dalyko struktūra atspindi esminių pasaulio geografinio pažinimo ir siekimo idėjų bei vertybių kaitą: nuo geografinių pradmenų pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo link. Jos rodo ugdymo turinio kaitą: nuo geografinių pradmenų pateikimo, pasaulio regionų vaizdo suvokimo einama Lietuvos ir pasaulio gamtinės bei sociokultūrinės sanklodos supratimo. Struktūrinant geografijos ugdymo turinį išskiriamos specifinės pažinimo sritys. Tokiu būdu pabrėžiama geografijos kaip vieningos disciplinos idėja. Akcentuojamas jos santykis su aplinka, pasaulio, savo kultūros šaknimis.

Bendrąjį ir išplėstinį geografijos kursą sudaro šio sritys:

1. Geografinis pažinimas.

2. Gamtinė geografija.

3. Visuomeninė geografija.

4. Šiuolaikinis pasaulis.

Geografijos mokymas glaudžiai siejasi su visais kitais mokomaisiais dalykais: istorija, politologija, ekonomika, matematika, gamtos, humanitariniais ir technologijos mokslais. Be to, ji pati savo turinyje integruoja įvairių mokslų žinias.

Metodinės nuorodos

Plėtojant geografinę savimonę siūloma laikytis šių mokymo(si) principų:

Parenkant ugdymo metodus ir tikslus sudaryti moksleiviams galimybę suprasti pasaulio įvairovę, pajusti jos žavesį, padėti ugdyti savarankiško darbo gebėjimą su geografijos informacijos šaltiniais (tekstais, paveikslais, lentelėmis, diagramomis, žemėlapiais, video juostomis, internetu), žiniasklaida, mokslinio turinio žurnalais.

Remdamasis Lietuvos geografija mokytojas turėtų atskleisti geografijos taikomąją reikšmę ir kurso turinį glaudžiai sieti su Lietuvos ir viso pasaulio gamtos ir visuomenės reiškiniais bei dėsningumais. Pasaulio regionų politinius, demografinius, ekonominius savitumus sieti su LLietuvos rodikliais.

Geografijos ugdymo metu moksleiviai turėtų remtis kartografine ir statistine medžiaga, mokėti ją apibendrinti.

Analizuojant geografinius reiškinius ir procesus sudaryti galimybes moksleiviams diskusijoms, samprotavimams, įvairių geografinių problemų svarstymui ir lyginimui.

Siekti moksleivių gebėjimo parodyti geografinį išprusimą pamokose, įvairiuose ugdymo renginiuose, konferencijose, viktorinose, konkursuose bei mokėti nagrinėti geografinio pobūdžio problemas, dirbti individualiai ir grupėmis, dalyvauti projektuose.

TURINYS

BENDRASIS KURSAS

Uždaviniai

Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:

ugdyti gebėjimą vertinti pasaulio ir Lietuvos visuomenės gyvenimo, gamtos reiškinius, dėsningumus, sparčius ekonominius ir politinius įvykius bei pokyčius;

ugdyti gebėjimą suvokti geografinio pobūdžio problemas, kylančias skirtinguose pasaulio regionuose ir motyvuotai reikšti savo nuomonę aiškinant jas;

suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei sprendimo būdus.

plėtoti kompleksines geografijos žinias apie savo šalį; ugdyti praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus.

Sritys Tematika

1. Geografinis pažinimas Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. Geografijos tyrimų objektas ir tyrimų metodai. Geografijos tyrimų klasifikacija. Geografijos taikomasis pobūdis.

Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai plėtojant geografinį akiratį. Naujausi geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne. Žymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei geografai.

Kartografijos samprata. Geografinių žemėlapių sudarymo principai ir klasifikacija. Lietuvos kartografinis vaizdas.

Geografinė informacija internete, jos paieška ir analizė. Geografinės informacijos kaupimo ir tvarkymo būdai.

2. Gamtinė geografija

Žemės vidus

Litosfera

Atmosfera

Hidrosfera

Biosfera

Visatos sudėtis ir evoliucija. Saulės sistemos modelis. Kosminių ryšių įtaka Žemei.

Žemės kilmės hipotezės. Žemės forma ir dydis. Žemės sukimasis apie savo ašį iir judėjimas aplink Saulę. Žemės apvalumo ir Žemės ašies pakrypimo įtaka bendriesiems geografiniams dėsningumams.

Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos riba. Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos ir mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė.

Litosfera. Litosferos plokščių teorija. Geologinė Žemės raida. Kalnodaros ir kalnų susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų atspindys dabartiniame paviršiuje.

Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai (tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo darbas, tekančio vandens, ledynų darbas), stichinės nelaimės, jų svarbiausi regionai ir galimi numatymo būdai.

Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno). Paviršiaus formos.

Lietuvos paviršius.

Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija ir atmosferos įšilimas). Šilumos juostos.

Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo priežastys. Pasatai, vakarų vėjai, musonai, vietiniai vėjai (brizai, fenai, bora).

Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių pasiskirstymas Žemės rutulyje.

Orų ir klimato sampratos gilinimasis. Orai ir jų savybės. Oro masės ir atmosferos frontai. Ciklonai ir anticiklonai. Orų permainos ir jų prognozės.

Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Klimato tipai.

Lietuvos klimatas.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų pasireiškimo regionai ir galimi sprendimo būdai.

Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios ir šaltosios srovės), gamtinė ir praktinė reikšmė.

Sausumos vandenys (požeminiai vandenys, upės, kanalai,

ežerai, tvenkiniai, pelkės, ledynai). Paplitimas, panaudojimas ir apsauga.

Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jūra. Kuršių marios.

Dirvožemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinė uoliena. Dirvožemių tipai ir geografinis paplitimas. Dirvožemio gerinimo būdai. Lietuvos dirvožemiai.

Biosfera. Organizmų prisitaikymas prie geografinės aplinkos. Sausumos ir vandenynų geografinės zonos. Vertikalus zoniškumas. Azoniškumas.

Gamtonaudos samprata. Ūkinės veiklos poveikis gamtinei aplinkai (klimatui, sausumos vandenims, dirvožemiui, augalijai, gyvūnijai). Ūkinės veiklos padariniai.

3. Visuomeninė geografija

Gyventojai ir gyvenvietės

Kultūros ir religijos

Politinė geografija

Pasaulio ūkis

Žmogaus kilmės vieta. Rasės. Gyventojų skaičius, keitimosi tendencijos. Natūralus gyventojų judėjimas. Demografinė politika. Migracijos, jjų rūšys. Gyventojų amžiaus struktūra, darbo ištekliai, socialinė ir profesinė sudėtis.

Gyvenvietės, jų tipai. Gyvenviečių formavimosi ir atsiradimo priežastys. Gyvenviečių funkcijos.

Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jų pasekmės. Miestų didėjimo problemos, galimi jų sprendimo būdai.Urbanizacijos eiga Lietuvoje.

Kultūros sampratos plėtotė. Civilizacija ir kultūra.. Aplinkos įtaka kultūrų plėtrai. Religija ir tikėjimas. Pasaulinės ir etninės religijos, jų geografinis paplitimas. Religijų įtaka tautų kultūrai, gyvenimo būdui. Šiuolaikinės kultūros degradavimo pavojus. Jo reiškimosi formos.

Lietuvos kultūra Europos kultūros erdvėje. Etnokultūra.

Gyvenimo būdas. Gamtinių, socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka ggyvenimo būdui. Regioniniai gyvenimo būdo skirtumai.

Politinės geografijos ir geopolitikos samprata. Valstybių geopolitinė padėtis. Lietuvos geopolitinė sudėtis.

Valstybė. Valstybės svarbiausi elementai. Valstybės teritorijos samprata. Valstybių sienos, jų rūšys. Sostinės ir jų įvairovė. Valstybių klasifikacija ir tipologija. Pasaulio politinio žemėlapio sudėtis.

Pasaulio politinis žžemėlapio pokyčiai XX am. pabaigoje. Svarbiausi konfliktų židiniai ir priežastys. Terorizmas, jo atsiradimo priežastys, išplitimas.

Pasaulio ūkio sampratos plėtotė. Pasaulio ūkio sudėtis, struktūra, sektoriai. Ūkio šakos. Ūkio specializacija. Šiuolaikinio pasaulio ūkio ištekliai. Pasaulio vandenyno turtai. Gamybiniai, informaciniai, mokslo ir technikos ryšiai. Pasaulio rinka. Vidaus rinka. Laisvosios prekybos zonos. Tarptautinė prekyba. Tarptautinės ekonominės organizacijos. Valstybių grupavimas pagal duotus ekonominius rodiklius.

Infrastruktūros plėtotė ir funkcijos. Infrastruktūros sudėtis. Transportavimo erdvė. Transporto rūšys (sausumos, vandens, oro, kosmoso) ir palyginamoji charakteristika. Pasaulinė transporto sistema. Naujosios komunikacijos. Globalinis komunikacijų tinklas.

Lietuvos ūkis ir jo plėtros kryptys.

4. Šiuolaikinis pasaulis.

Pasaulio regionų geografija

Globalistika

Geografinio regiono ir subregiono samprata. Regionų skirstymo esmė ir reikšmė.

Vakarų civilizacijos reikšmė pasaulio raidai. Nacionalinių santykių problemos. Europos regionai, jų išskirtinumai. Valstybių integraciniai procesai. Europos SSąjunga. NATO. NVS erdvė. Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas.

Azija ir jos subregionų individualumas. Pagrindinių religijų įtaka šalių gyvenimui. Pietvakarių Azijos strateginių išteklių, tautinių ir religinių konfliktų sritis.

Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei kultūrų savitumai. Ūkio išskirtinumai. Pietryčių Azijos šalių spartūs ekonominiai pokyčiai.

Šiaurės Amerika. Amerikietiška gyvensena. Urbanizacijos procesai ir pasekmės. Transnacionalinės kompanijos. Transporto ir ryšio sistemos.

Tobulėjantis Lotynų Amerikos ūkis. Regiono ekonominio išvystymo lygis. Bioprodukcinis ūkis. Plantacinis ūkis. Karibų regionas.

Besikeičianti Afrika. Etnokultūrinė įvairovė. Gamtos ištekliai. Afrikos ūkis. Monokultūrinio ūkio ypatumai.

Australijos ir Okeanijos ggeografinė specifika. Įsisavinimo raida. Gyventojų pasiskirstymas. Ūkio struktūra ir savitumai.

Arkties ir Antarkties pažinimo istorija. Gamtinės sąlygos.

Globalistikos esmė, tikslai ir uždaviniai. Svarbiausi globalinių problemų požymiai, ryšys su geografine aplinka. Globalinės problemos, aktualios Lietuvai ir jos gyventojams.

Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. Žemės ir žmonijos ateities raidos scenarijai, jų įvairovė.

IŠPLĖSTINIS KURSAS

Uždaviniai

Geografijos pamokos moksleiviui turėtų padėti:

lyginti pasaulio valstybes ir regionus, rasti gamtinius ir socialinius jų panašumus bei skirtumus;

suprasti sparčiai besikeičiančius pasaulio politinius, socialinius, ekonominius procesus;

ugdyti gebėjimą suvokti ir savarankiškai spręsti geografinio pobūdžio problemas, kylančias skirtinguose pasaulio regionuose;

ugdyti gebėjimą vertinti ir lyginti pasaulio bei Lietuvos socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio gyvenimo įvykius bei pokyčius;

suprasti ir nagrinėti globalinių problemų atsiradimo priežastis, raidą bei pateikti galimus sprendimo būdus;

ugdyti gebėjimus diskutuoti geografinėmis temomis, teisingai vartoti geografijos sąvokas, kelti geografinę mąstymo kultūrą.

Sritys Tematika

1. Geografinis pažinimas Geografijos mokslo vieta mokslų sistemoje. Geografijos tyrimų objektas ir tyrimų metodai. Geografijos tyrimų klasifikacija. Geografijos taikomasis pobūdis.

Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai plėtojant geografinį akiratį. Naujausi geografiniai atradimai sausumoje ir vandenyne. Žymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei geografai.

Kartografijos samprata. Geografinių žemėlapių sudarymo principai ir klasifikacija. Kartografinės projekcijos, jų įvairovės reikšmė. Šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai. Lietuvos kartografinis vaizdas.

Geografinė informacija internete, jos paieška ir analizė. Geografinės informacijos sistemos (GIS). Šiuolaikinė skaitmeninė kartografija.

Geografinės informacijos kaupimo ir tvarkymo bbūdai.

2. Gamtinė geografija

Žemės vidus

Litosfera

Atmosfera

Hidrosfera

Biosfera

Visatos sudėtis ir evoliucija. Saulės sistemos modelis. Kosminių ryšių įtaka Žemei.

Žemės kilmės hipotezės. Žemės forma ir dydis. Žemės sukimasis apie savo ašį ir judėjimas aplink Saulę. Žemės apvalumo ir Žemės ašies pakrypimo įtaka bendriesiems geografiniams dėsningumams.

Žemės vidinė sandara. Branduolys. Magnetinis laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos riba. Mocho paviršius. Žemės plutos uolienos ir mineralai. Žemės gelmių tyrimų reikšmė.

Litosfera. Litosferos plokščių teorija. Plokščių judėjimo kryptys. Geologinė Žemės raida. Geologinis laiko skaičiavimas. Kalnodaros ir kalnų susidarymas. Senųjų ir jaunųjų platformų atspindys dabartiniame paviršiuje.

Žemės paviršių keičiantys procesai: vidiniai (tektoniniai judesiai, žemės drebėjimai ir vulkanizmas) ir išoriniai (dūlėjimas, vėjo darbas, tekančio vandens, ledynų darbas), stichinės nelaimės, jų svarbiausi regionai ir galimi numatymo būdai. Antropogeninis poveikis.

Žemės paviršius (sausumos ir vandenyno dugno). Paviršiaus formos. Lietuvos paviršius.

Atmosferos sandara. Atmosferos reiškiniai. Šiluminis atmosferos rėžimas (Saulės radiacija ir atmosferos įšilimas). Šilumos juostos.

Oro slėgis ir vėjas. Vėjo susidarymo priežastys. Pasatai, vakarų vėjai, musonai, vietiniai vėjai (brizai, fenai, bora).

Oro drėgmė ir krituliai. Kritulių pasiskirstymas Žemės rutulyje.

Orų ir klimato samprata. Orai ir jų savybės. Oro masės ir atmosferos frontai. Ciklonai ir anticiklonai. Orų permainos ir jų prognozės.

Klimatą formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Klimato tipai. Lietuvos klimatas, jo kaita per pastarąjį šimtmetį.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, jų pasireiškimo rregionai ir galimi sprendimo būdai. Galimi klimato pokyčiai ir pasekmės. Kalnų klimatas.

Hidrosfera, jos sudėtis. Vandens apytaka. Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, potvyniai ir atoslūgiai, šiltosios ir šaltosios srovės), gamtinė ir praktinė reikšmė.

Sausumos vandenys (požeminiai vandenys, upės, kanalai, ežerai, tvenkiniai, pelkės, ledynai). Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. Žmonių aprūpinimo gėlu vandeniu problema.

Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jūra. Kuršių marios.

Dirvožemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinė uoliena. Dirvožemių tipai ir geografinis paplitimas. Dirvožemio gerinimo būdai. Lietuvos dirvožemiai.

Biosfera. Organizmų prisitaikymas prie geografinės aplinkos. Sausumos ir vandenynų geografinės zonos. Vertikalus zoniškumas. Azoniškumas.

Gamtonaudos samprata. Lietuvos kraštovaizdžio tipų įvairovė. Gamtinis ir visuomeninis karkasas. Ūkinės veiklos poveikis gamtinei aplinkai (klimatui, sausumos vandenims, dirvožemiui, augalijai, gyvūnijai). Ūkinės veiklos padariniai.

3. Visuomeninė geografija

Gyventojai ir gyvenvietės

Kultūros ir religijos

Politinė geografija

Pasaulio ūkis

Žmogaus kilmės vieta. Rasės. Geografinės aplinkos įtaka žmonijos raidai. Žmogaus ir aplinkos santykių įvairovė (destrukcija ir harmonija).

Gyventojų skaičius, keitimosi tendencijos. Natūralus gyventojų judėjimas. Demografinė politika. Migracijos, jų rūšys. Gyventojų amžiaus struktūra, darbo ištekliai, socialinė ir profesinė sudėtis.

Gyvenvietės, jų tipai. Gyvenviečių formavimosi ir atsiradimo priežastys. Gyvenviečių funkcijos.

Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jų pasekmės. Miestų didėjimo problemos, galimi jų sprendimo būdai. Urbanizacijos eiga Lietuvoje.

Kultūros sampratos plėtotė. Civilizacija ir kultūra.. Aplinkos įtaka kultūrų plėtrai. Religija ir tikėjimas.

Pasaulinės ir etninės religijos, jų geografinis paplitimas. Religijų įtaka tautų kultūrai, gyvenimo būdui. Šiuolaikinės kultūros degradavimo pavojus. Jo reiškimosi formos. Elgesio geografija. Gamtinių ir socialinių veiksnių įtaka žmonių elgsenai. Lietuvos tradicinės religijos. Lietuvos kultūra Europos kultūros erdvėje. Etnokultūra.

Gyvenimo būdas. Gamtinių, socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka gyvenimo būdui. Regioniniai gyvenimo būdo skirtumai.

Politinės geografijos ir geopolitikos samprata. Pasaulio geopolitinė sąranga. Valstybių geopolitinė padėtis. Valstybių geopolitiniai veiksniai. Lietuvos geopolitinė padėtis.

Valstybė. Valstybės svarbiausi elementai. Valstybės teritorijos samprata. Valstybių sienos, jų rūšys. Sostinės iir jų įvairovė. Valstybių klasifikacija ir tipologija. Pasaulio politinio žemėlapio sudėtis.

Pasaulio politinis žemėlapio pokyčiai XX am. pabaigoje. Svarbiausi konfliktų židiniai ir priežastys. Terorizmas, jo atsiradimo priežastys, išplitimas.

Pasaulio ūkio samprata. Pasaulio ūkio sudėtis, struktūra, sektoriai. Ūkio šakos. Ūkio specializacija. Šiuolaikinio pasaulio ūkio ištekliai. Pasaulio vandenyno turtai. Gamybiniai, informaciniai, mokslo ir technikos ryšiai. Pasaulio rinka. Vidaus rinka. Laisvosios prekybos zonos. Tarptautinė prekyba. Tarptautinės ekonominės organizacijos. Valstybių grupavimas pagal duotus ekonominius rodiklius. Pasaulio ūkio kaitos tendencijos.

Infrastruktūros plėtotė ir funkcijos. Infrastruktūros sudėtis. TTransportavimo erdvė. Transporto rūšys (sausumos, vandens, oro, kosmoso) ir palyginamoji charakteristika. Pasaulinė transporto sistema. Regioninės ir tarp regioninės transporto sistemos. Naujosios komunikacijos. Globalinis komunikacijų tinklas.

Lietuvos ūkis ir jo plėtros kryptys.

4. Šiuolaikinis pasaulis.

Pasaulio regionų geografija

Globalistika

Geografinio regiono ir subregiono samprata. Regionų sskirstymo esmė ir reikšmė. Regionų ir teritorijų skirstymas pagal įvairius požymius (gamtinius, kultūrinius, socialinius, ekonominius).

Vakarų civilizacijos reikšmė pasaulio raidai. Nacionalinių santykių problemos. Europos regionai, jų išskirtinumai. Valstybių integraciniai procesai. Lietuvos integracija į tarptautines organizacijas. Europos Sąjunga. NATO. JTO. NVS erdvė. Baltijos šalių sociokultūriniai aspektai. Baltijos šalių vaidmuo Europos ir pasaulio ekonominėje erdvėje.

Azija ir jos subregionų individualumas. Pagrindinių religijų įtaka šalių gyvenimui. Pietvakarių Azija – strateginių išteklių, tautinių ir religijų konfliktų sritis. Šiaurės Azija – gamtos ir išteklių įvairovė, jų įsisavinimo problemos.

Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei kultūrų savitumai. Ūkio išskirtinumai. Kinijos laisvosios ekonominės zonos. Pietryčių Azijos šalių spartūs ekonominiai pokyčiai.

Šiaurės Amerika. Amerikietiška gyvensena. Urbanizacijos procesai ir pasekmės. JAV ir Kanados ūkio sistemos ypatumai. Transnacionalinės kompanijos. Karinė pramonė. Kosmoso įsisavinimas ir NNASA. Transporto ir ryšio sistemos.

Tobulėjantis Lotynų Amerikos ūkis. Regiono ekonominio išvystymo lygis. Bioprodukcinis ūkis. Plantacinis ūkis. Karibų regionas.

Besikeičianti Afrika. Dabartinis Afrikos žemėlapis. Etnokultūrinė įvairovė. Gamtos ištekliai. Afrikos ūkis. Sahelis. Monokultūrinio ūkio ypatumai.

Australijos ir Okeanijos geografinė specifika. Įsisavinimo raida. Gyventojų pasiskirstymas. Ūkio struktūra ir savitumai.

Arkties ir Antarkties pažinimo istorija. Gamtinės sąlygos. Arkties ir Antarkties tarptautinis statusas.

Globalistikos esmė, tikslai ir uždaviniai. Svarbiausi globalinių problemų požymiai, ryšys su geografine aplinka. Regionų ir valstybių vaidmuo sprendžiant įvairias globalines problemas. Globalinės problemos, aktualios Lietuvai iir jos gyventojams.

Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. Žemės ir žmonijos ateities raidos scenarijai, jų įvairovė. Geografinė futurologija ir realybė.

IŠSILAVINIMO STANDARTAI

Sritys

Tematika Esminiai

gebėjimai PASIEKIMAI

Bendrojo kurso Išplėstinio kurso

1. Geografinis pažinimas. Išmanyti geografijos mokslo raidą; analizuoti įvairią kartografinę medžiagą, apibendrinti ją ir perteikia kitiems.

Baigiantis XII klasę, moksleivis geba:

1.1. Nusakyti geografijos mokslo vietą ir ryšius su kitais mokslais.

1.2. Paaiškinti senosios ir šiuolaikinės geografijos svarbą pasaulio pažinimui.

1.4. Nusakyti keliautojų tikslus, kurie skatino pažinti pasaulį senovėje, viduramžiais, naujais laikais.

1.5. Išvardinti Lietuvos keliautojus ir geografus, nusakyti jų nuveiktus darbus.

1.6. Naudotis kartografine medžiaga lyginant valstybes ir regionus.

1.8. Rinkti, sisteminti, apibendrinti geografinę informaciją.

1.9. Naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, siekent toliau tobulinti žinias ir gebėjimus. Baigiantis XII klasę, moksleivis geba:

1.3. Nusakyti dabartinius geografinius tyrimus, sieti juos su praktine veikla.

1.7. Atlikti įvairius darbus su kartografine medžiaga (analizuoti, sisteminti, apibendrinti, interpretuoti ).

1.10. Prasmingai vartoti geografijos terminius, sąvokas.

2. Gamtinė geografija

Apibūdinti pagrindines Žemės sferas, sieti gamtos komponentus ir reiškinius. Įvertinti Žemės geografinės sferos kaip vientisos sistemos globalinius ir ekologinius aspektus. Sieti gamtos išteklių naudojimą su aplinkosaugos problemomis. 2.1. Nusakyti Žemės padėtį Saulės sistemoje, nurodyti, kokią įtaką turi kosmosas ir Saulė geografinei aplinkai.

2.2. Paaiškinti Žemės kilmę jos formavimosi raidą.

2.4. Paaiškinti litosferos plokščių judėjimą, parodyti žemėlapyje plokščių ribas, kur litosferos plokštės dreifuoja.

2.6. Nusakyti Žemės vidinių ir išorinių jėgų poveikį paviršiaus ssusidarymui.

2.9. Išvardinti susidariusias paviršiaus formas, pateikti pavyzdžių ir parodyti jas žemėlapyje.

2.10. Paaiškinti atmosferos reikšmę gyvajai gamtai ir žmogui.

2.11. Nurodyti atmosferos savybes, orų keitimąsi ir šio keitimosi priežastis.

2.13. Apibūdinti klimato juostą, paaiškinti temperatūros ir kritulių kaitos dėsningumus, einant nuo pusiaujo link ašigalių ir nuo jūros į žemyno gilumą.

2.15. Grafiškai pavaizduoti atskirus (temperatūrų, vėjų, kritulių) klimato meteorologinius elementus.

2.16. Paaiškinti Pasaulio vandenyno dinaminių procesų susidarymo priežastis (bangų, cunamių, potvynių ir atoslūgių, šiltųjų ir šaltųjų srovių), jų reikšmę.

2.18. Paaiškinti sausumos vandenų paplitimą, jų tarpusavio ryšius bei ūkinę reikšmę.

2.19. Paaiškinti dirvodaros procesus.

2.21. Paaiškinti šilumos ir drėgmės įtaką augalijai bei gyvūnijai.

2.23. Nurodyti geografinių zonų augalijos ir gyvūnijos būdingiausius atstovus. Apibūdinti geografinę zoną. Paaiškinti azoninių sričių susidarymą.

2.25. Sieti tarpusavyje aplinkos komponentus ir reiškinius.

2.3. Aiškinti Žemės kilmę, jos formavimosi raidą, išskirti svarbiausius įvykius, vykusius įvairiais geologiniais laikotarpiais (eromis).

2.5. Prognozuoti litosferinių plokščių dreifavimą, nurodyti galimas judėjimo kryptis.

2.7. Nusakyti Žemės vidinių jėgų poveikį paviršiaus susidarymui: kalnų susidarymo ir irimo priežastis, senų ir jaunų kalnų esminius skirtumus bei pateikia pavyzdžių.

2.8. Nusakyti išorinių Žemės jėgų poveikį paviršiui, nurodyti erozinio, eolinio, karstinio paviršiaus ir daugiamečio įšalo susidarymo priežastis bei tokio paviršiaus paplitimo rajonus.

2.12. Analizuoti sinoptinius žemėlapius, pateikti trumpalaikes prognozes.

2.14. Lyginti ir analizuoti pasirinktos klimato juostos tipus.

2.17. Vertinti racionalaus vandenyno ppanaudojimo ir apsaugos problemas.

2.20. Nurodyti dirvožemio derlingumo priežastis ir apibūdinti derlingiausius bei mažiau derlingus dirvožemius.

2.22. Apibūdinti geografinės sferos struktūrą, remdamasis jos geografiniais dėsningumais, paaiškiną geografinės sferos įvairovę.

2.24. Nusakyti įvairių geografinių komponentų tarpusavio sąveikos pasekmes ir jų dinamiką.

3. Visuomeninė geografija

Paaiškinti žmogaus veiklos priklausomybę nuo aplinkos sąlygų. Modeliuoti gyventojų išdėstymą erdvėje.

Vertinti valstybės , regiono geopolitinių regionų bruožus ir vaidmenį pasaulyje.

Apibūdinti ūkio struktūrą, nurodyti regioninius skirtumus ir tarptautinius susivienijimus.

3.1. Nusakyti žmogaus kilmės vietą. Paaiškinti geografinės aplinkos įtaką žmonių antropologiniams skirtumams.

3.2. Analizuoti kartoschemas, gyventojų amžiaus piramides, diagramas, statistines lenteles.

3.3. Vertinti demografinio sprogimo ir krizių rajonų problemas bei numatyti jų sprendimo būdus.

3.4. Apibūdinti gyvenviečių formavimosi priežastis, įvairovę ir funkcinę paskirtį.

3.6. Paaiškinti aplinkos įtaką kultūroms ir civilizacijoms.

3.7. Įvertinti kultūrų ir civilizacijų ypatumus regionuose.

3.9. Nurodyti gamtinių, socialinių ir ekonominių veiksnių įtaką gyvenimo būdui.

3.11. Vertinti pasaulio šalis pagal duotus socialinius ekonominius rodiklius.

3.12. Analizuoti pasaulio politinį žemėlapį, nusakyti jo keitimosi pokyčius.

3.14. Įvertinti valstybės geopolitinę padėtį.

3.15. Paaiškinti valstybės svarbiausius elementus (teritorija, gyventojus, valdžia), sienų ir sostinių reikšmę valstybės gyvenimui.

3.16. Paaiškinti ir vertinti urbanizacijos procesus.

3.18. Vertinti demografines problemas, numato jų sprendimo būdus.

3.19. Atskleisti pasaulio gamtos išteklių paplitimo ir panaudojimo priežastis bei pobūdį. Sieti gamtos išteklių naudojimą su aplinkosaugos problemomis.

3.21. Nurodyti šiuolaikinio ūkio tendencijas.

3.23. Žinoti pasaulio

ekonominių ir politinių susivienijimų geografinį išsidėstymą ir jų siekius.

3.25. Nustatyti transporto vietą ūkyje, jo reikšmę tarptautiniams ryšiams.

3.26. Motyvuotai aiškinti Lietuvos integraciją į tarptautines organizacijas.

3.27. Sudaryti Lietuvos ekonominių ryšių su kitomis pasaulio valstybėmis schemą.

3.28. Sieti tarpusavyje socialinius, kultūrinius, ekonominius reiškinius.

3.31. Paaiškinti žmonių veiklos ir geografinės aplinkos tarpusavio ryšius.

3.5. Paaiškinti urbanizacijos procesus ir nurodyti jų įtaką aplinkai.

3.8. Nusakyti pasaulio kultūros sritis, įvardinti esminius kultūros bruožus, civilizacijų ir kultūrų skirtumus įvairiose šalyse.

3.10. Lyginti religijų paplitimą bei įtaką gyvenimo būdui.

3.13. Įvertinti gamtinių veiksnių įįtaka valstybių geopolitinei padėčiai.

3.17. Analizuoti darbo išteklių struktūrą. Paaiškinti šiuolaikinių darbo išteklių migracijas.

3.20. Nurodyti pasaulio ūkio raidos etapus.

3.22. Remiantis žemėlapiais aiškinti pagrindinių pasaulio ūkio resursų regionus.

3.24. Lyginti transporto rūšių charakteristikas, numatyti palankiausias transporto rūšis įvairiuose regionuose

3.29. Skirstyti pasaulio valstybes pagal socialinius ekonominius rodiklius (BVP, gyvenimo lygio indeksą).

3.30. Remiantis informaciniais šaltiniais apibūdinti Lietuvos ūkį, nusakyti jo specializaciją, sparčiai besivystančias ūkio šakas.

4. Šiuolaikinis pasaulis Įvertinti regionų (Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos, Australijos ir Okeanijos, Antarktidos ir Pasaulinio vandenyno) politinę, gamtinę, ssocialinę, ekonominę reikšmę

Numatyti šiuolaikinio pasaulio ateities perspektyvas. Paaiškinti ryšį tarp įvairių globalinių problemų. Sieti ir vertinti globalines, nacionalines, vietines problemas su asmenine žmogaus atsakomybe. 4.1. Nusakyti pasaulio rajonavimo ir išskyrimo principus.

4.2. Įvertinti regionų (Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos, Australijos ir Okeanijos, Antarktidos iir Pasaulinio vandenyno) politinę, gamtinę, socialinę, ekonominę reikšmę.

4.8. Paaiškinti dėsningą Žemės sferų formavimąsi laike ir erdvėje, siejant su jų globaliniais pasikeitimais.

4.9. Paaiškinti ryšį tarp įvairių globalinių problemų.

4.11. Nusakyti globalistikos svarbą pasaulio kitimui.

4.12. Sieti ir vertinti globalines, nacionalines, vietines problemas su asmenine žmogaus atsakomybe.

4.13.Numatyti šiuolaikinio pasaulio ateities perspektyvas.

4.3. Palyginti ir paaiškinti stambių šalių ir skirtingų Azijos regionų ūkio raidą.

4.4. Paaiškinti šiuolaikinių migracijų priežastis Šiaurės Amerikoje ir nurodyti urbanizacinių ir demografinių procesų svarbiausius bruožus.

4.5. Paaiškinti Šiaurės Amerikos šalių ūkio svarbą pasaulio ūkio raidai.

4.6. Apibūdinti Afrikos , Australijos ir Okeanijos gamtinės aplinkos ir ūkio savitumus.

4.7. Įvertinti Arkties, Antarkties, Pasaulio vandenynų įsisavinimo galimybes.

.

4.10. Atskleisti pasaulio ekologinių problemų įvairovę ir jas lemiančias priežastis.

4.14. Suprasti šiuolaikinio pasaulio geografinio būvio ypatumus.

Related Posts