Danija

Home / Geografija / Danija

Danija

Sostinė: Kopenhaga ; „Kopenhaga“ išvertus iš danų k. reiškia “pirklių uostas“ (danų k. “koben“ – pirklys ir “havn“ – uostas).

Gyventojų skaičius: 5,3 mln.

Plotas: 43 094 km2

Aukščiausias taškas : 173 m

Svarbiausi miestai : Kopenhaga, Orhusas, Olborgas.

Piniginis vienetas : Danijos krona

Valdymo forma : Parlamentinė Monarchija

Religija : Liuteronybė

Santvarka: Karalystė

Valstybinė kalba: danų

ES narė nuo: 1973

Danija – valstybė vakarų Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Įsikūrusi Jutlandijos p- yje ir salose : Danijos salyne (apie 500 salų, didžiausios : Zelandija, Fiūras, Lolanas, Falsteris, Langelanas, Mionas ), Š. Fryzų salose, Bornholme. Danijai priklauso – Grenlandija, kurios plotas 2175600 km , gyventojų skaičius – 56000. Taip pat Danijai priklauso Farelų salos, kurių plotas 1399 km , gyventojų skaičius – 47000. Kategato ir Eresūno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos.

DANIJOS SOSTINĖ .Kopenhaga yra Danijos sostinė, joje ir priemiesčiuose gyvena ketvirtadalis visų valstybės gyventojų. Kopenhaga įsikūrusi rytiniame Zelandijos salos pakraštyje. Tai didžiausia iš 482 salų, sudarančių apie 30% viso Danijos ploto. Žemai nusidriekęs Jutlandijos pusiasalis vakaruose sudaro likusią Danijos teritorijos dalį.

RELJEFAS. Danija – daugiausia lygumų (zandrinių, moreninių) kraštas. Jutlandijos šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas (iki 172 m aukščio), ežeringas. Reljefą suformavo paskutinysis apledėjimas. Bornholmo saloje – kietos kristalinės uolienos, daugiausia granitai (Baltijos skydo pakraščio). <

KLIMATAS. vidutinių platumų jūrinis. Vasara vėsi, žiema švelni, nepastovi. Liepos vid. temperatūra 15 – 17 C, sausio nuo 0 iki 1 C. Kritulių per metus vidutiniškai 800 mm vakaruose iki 600 mm rytuose, daugiausia rudenį ir žiemą.

VIDAUS VANDENYS. Upės trumpos, bet vandeningos. Ilgiausia (158 km) – Gudeno upė Jutlandijos pusiasalyje. Daug nedidelių ledyninės kilmės ežerų.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Miškai užima ~10 % teritorijos. Didžiausias masyvas (60 km) yra Jutlandijos šiaurinėje dalyje. Vyrauja bukai, ąžuolai, sodinamos eglės, pušys, maumedžiai. Miškuose yra stirnų, dėmetujų ir tauriųjų elnių, briedžių, kiškių, voverių.

GYVENTOJAI.Danijoje yra 5 173 tūkst. gyventojų. Be to, gyvena ~ 40 000 vokiečių (prie sienos su Vokietija), ~ 10 000 švedų. Šiaurės Fryzų salose gyvena fryzai (~ 300), Farerų salose – ffareriečiai (~ 38 000), Grenlandijoje – eskimai (~ 40 000). Dauguma tikinčiųjų liuteronai. Gyventojų vid. tankumas 120 žm./km . Ypač tankiai gyvenama

Zelandijos saloje (joje yra Kopenhaga) – 272 žm./km (16 % Danijos teritorijos, 43 % gyventojų); rečiausiai – Jutlandijos pietuose ir vakaruose (30 – 60 žm./km ). Miestai daugiausia nedideli, bet juose yra 3/4 Danijos gyventojų.

DIRVOŽEMIAI. Jutlandijos pusiasalio vakaruose jauriniai, rytuose ir salose – miškų rusvieji, žemose pakrantėse – pievų aliuviniai. Jutlandijos vakaruose ir šiaurėje daug pelkėtų plotų. Zelandijos saloje vvyrauja derlingi priemolio dirvožemiai.

PRAMONĖ .Danija sukūrė aukšto lygio perdirbimo pramonę. Pramonėje vyrauja didelės monopolijos. 4 bankai – Danijos nacionalinis, Danijos žemės ūkio, Kopenhagos privatinis ir Kopenhagos prekybos – sutelkę daugiau negu 1|2 šalies kapitalo. Mašinų gamybos, metalo apdirbimo, chemijos, maisto, tekstilės pramonė pagamina 3|4 pramonės produkcijos vertės. Svarbiausia mašinų gamybos šaka – laivų statyba. Statomi keleiviniai laivai, tanklaiviai. Gaminami dyzeliniai varikliai, maisto, odos ir avalynės, cemento pramonės įrenginiai, dviračiai, televizoriai, radio aparatai ir t.t. Daugiau kaip 1|2 visų pramonės įmonių yra Kopenhagoje. Metalurgijos pramonė perdirba įvežtinę žaliavą. Pagrindiniai šalies ištekliai : kviečiai, miežiai, galvijai ir kiaulės, sūriai, žvejyba, nafta, laivai.

ŪKIS .Danijos žemės ūkis išplėtotas. Šiuolaikiškai įrengti Danijos ūkiai tiekia pieno produktus ir kiaulieną. Danija – indrustinė agrarinė šalis. Pasaulyje jai tenka 0,2% gyventojų, 0,7% pramonių produkcijos vertės, 1,3% užsienio prekybos apyvartos. Danijos eksporto specalizacija : žemės ūkio gaminiai, maisto pramonės ir žemės ūkio mašinos, laivai, elektronikos pramonės gaminiai.DANIJA – salų valstybė. Danija yra pati mažiausia iš Skandinavijos šalių. Jos teritoriją sudaro Jutos pusiasalis ir maždaug 406 salos, iš kurių gyvenama tik 86-šiose.

Kopenhagoje veikia seniausias pasaulyje (įkurtas 1843 m.) Tivoli atrakcionų parkas.

Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 ttūkst. žmonių.

Danijos vėliava vadinama „danebrog“, yra raudona su baltu lotynišku kryžiumi. Pagal padavimą, ji nukritusi iš dangaus 1219 mūšyje prie Talino.

Danija – dviratininkų šalis. Kaip ir daugelyje kitų šalių, taip ir Danijoje, šeima turi mažiausiai vieną mašiną. Tačiau kiekvienam garbės reikalas – turėti savo dviratį. Danai dviračiais važinėja nuo tos dienos, kai jie buvo pradėti gaminti – juk tai praktiška, neteršianti aplinkos susisiekimo priemonė. Čia niekas nesistebi pamatęs minantį pedalus kostiumuotą vyriškį ar moterį puošnia suknele.

Mažoji undinėlė – tai Danijos simbolis, Kopenhagos pasididžiavimas. Šią nuostabią skulptūrą 1913 m. sukūrė skulptorius E.Eriksenas, alaus daryklos „Carlsberg“ įkūrėjo C.Jacobseno užsakymu. Kada šis pamatė Danijos karališkajame balete Mažosios undinėlės vaidmenį šokančią Danijos primabaleriną, E.Prais ir liko be galo susižavėjęs šia moterimi.

Daniją pasaulyje garsina rašytojas H. K. Andersenas (1805 – 1875). Gimė neturtingų tėvų šeimoje, būdamas 14 metų amžiaus jis atvyko į Kopenhagą, tikėdamasis tapti aktoriumi ar baleto šokėju. Pirmąją savo pasakų knygelę išleido būdamas 30 metų. Iš viso pasirodė 24 jo knygelės, kurios šiandien išverstos į 100 kalbų.

Danų vaikai, sulaukę 16 metų, dažnai palieka tėvų namus, nesitikėdami tolesnės finansinės paramos. Net 26 proc. 7 – 14 metų vaikų dirba laisvalaikiu.

Tradicinis danų patiekalas – sumuštiniai. Danai tvirtina, kad žino jų net 700 įvairių variantų. TTradicinė danų virtuvė taip pat neįsivaizduojama be mėsos (ypač avienos) patiekalų ir virtų bei sūdytų žuvų. Čia verdama labai daug košių, išgeriama daug kavos, o valstiečiai labai mėgsta naminį alų.

Danija garsi architektūra. Danų architektai iš vietinių medžiagų – cemento, plytų ir medienos – moka statyti gražius namus, derančius prie gamtovaizdžio. Daugelis pastatų turi įmontuotas saulės baterijas ir yra apšiltinti, kad kuo mažiau būtų sunaudojama energijos.

Danijoje nėra atominių elektrinių, bet gausu vėjo malūnų.

Danijoje vyrauja nuomonė, kad demonstruoti visuomenei savo turtus – važinėti prabangiu automobiliu, rengtis brangiais rūbais – blogo tono požymis. Dideli privatūs namai čia – reta išimtis ir ekonominiais sumetimais.

Po 50 metų atskyrimo Baltijos jūros regiono šalys vėl pradeda draugauti. Lietuva kitoms buvusioms Tarybų Sąjungos šalims daugeliu atžvilgių buvo vedlė kelyje į nepriklausomybę. Danija – pirmoji, kuri, įvertinusi šalies žygdarbį, ryžosi atgaivinti diplomatinius ryšius su naujai atkurta Lietuvos Respublika. Lietuvai dar tebekovojant dėl nepriklausomybės, tuometinis Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Elleman Jensen (Ufė Elemanas Jensenas) keletą kartų aplankė Baltijos šalis. Jo pagalba Lietuvai atkuriant visišką nepriklausomybę gerai žinoma

Svarbiausia užduotimi bendradarbiaujant su Lietuva, Danija laiko pagalbą integruojantis į vieningą ir laisvą Europą ir tarptautinės bendruomenės konsolidavimą. Iš pat pradžių Danija aktyviai rėmė Lietuvos siekius tapti pilnateise Europos Sąjungos ir NATO

nare. Todėl nuo 1996 iki 1998 m. Danija skyrė apie 15 milijonų JAV dolerių Europos Sąjungos užsienio programai, kuri padėtų prie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos programų priartinti Europos Sąjungos įstatymus, institucijas bei specialistų rengimo ir švietimo programas. Buvo suteikta parama ir patarimai, kaip įstoti į Europos Sąjungą ir NATO ir, kaip sukurti tokias karines abipusės pagalbos struktūras, kaip BALTBAT. Nuo 1992 m. Danijos valstybė, vykdydama Danijos sektoriaus Rytų Europai Pagalbos programą, stengėsi finansiškai ir kitaip paremti Lietuvos pastangas ir iiniciatyvą. Rinkos ekonomikos kūrimas Lietuvoje yra dar viena sritis, kurioje Danija ir Lietuva parodė savo abipusį susidomėjimą ir norą bendradarbiauti. Akivaizdūs tokio bendradarbiavimo skaičiai: 1997 m. importas iš Lietuvos į Daniją siekė 484 mln. litų. Palyginti su 1996 m. jis padidėjo daugiau kaip 23 proc. Eksportas iš Danijos į Lietuvą 1997 m. siekė per 991 mln. litų. Palyginti su ankstesniais metais jis pakilo 69 procentais.

ŠIEK TIEK ISTORIJOS.Lietuvos ir Danijos draugija yra savanoriška, savarankiška, pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, vienijanti visus, kurie nnori palaikyti ir plėsti abiejų šalių draugystę, bendradarbiavimą ir keistis informacija. Ji įeina į Lietuvos ir užsienio šalių draugijų asociaciją kaip jos narė-steigėja (1997 m.) Šiuo metu (nuo 1996 m. balandžio mėn.) draugijai vadovauja Seimo narys Saulius Pečeliūnas, žinomas Lietuvos vvisuomenės veikėjas, Demokratų partijos pirmininkas. Iki jo draugijos pirmininku buvo dukart išrinktas VU profesorius Albertas Steponavičius, germanų kalbos specialistas. Draugija vienija daugiau kaip100 narių, yra 16 valdybos narių, 3 pirmininko pavaduotojai. Šiuo metu draugija turi filialą Kaune, taip pat grupeles Šilutėje ir Utenoje, neseniai prisijungė Alytus. Draugijos būstinė yra Vilniuje, Ž.Liauksmino g. 8/2.

Lietuvos ir Danijos draugija pradėjo aktyviai veikti beveik prieš 10 metų. Oficiali jos įsteigimo data – 1989 04 21. Nė kiek neperdedant galima pasakyti, kad ji gimė kartu su Sąjūdžiu ir Lietuvos nepriklausomybe, nes Danijos ir kitų Skandinavijos šalių ryžtinga parama pačioje Atgimimo pradžioje ir paskatino Lietuvos žmones susiburti į Lietuvos ir Danijos draugiją

ŠVENTĖS.Kasmet draugija rengia du šventinius renginius – balandžio 16-ąją, per Karalienės gimtadienį, ir Danijos KKonstitucijos dieną, birželio 5-ąją. Tada būna kviečiami pasišnekėti danų žurnalistai arba politikai, švietimo darbuotojai, rengiami koncertai. Pernai Konstitucijos diena buvo švenčiama ypač iškilmingai, apie danų pasipriešinimą karo metais pasakojo jo dalyvis ir žinomas literatas mokslininkas Elias Bredsdorfas. Džiugu, kad mums mielai ir dažnai talkininkauja visų gerbiami ir mylimi kultūros veikėjai, tokie, kaip Nijolė Ambrazaitytė, Sigitas Geda, kad ateina pagroti ir padainuoti Muzikos akademijos studentai ir dėstytojai. Pastaruoju metu vis dažniau dalyvauja renginiuose ir „nuosava“ vaikų grupė „Vieversėliai“, išmokusi nemažai daniškų vvaikiškų ir liaudies dainelių.

LITERATŪRA. Seniausi danų raštijos paminklai – IX – XII a. runų įrašai. XII – XIII a. plito raštai lotynų kalba (Saksas Gramatikas, g. apie 1140 – 50, m. 1216). XIII – XIV a. klestėjo tautosakiniai baladės ir herojinės dainos žanrai. Pirmoji spausdinta knyga danų kalba – „Eiliuotoji kronika“ (1495). Su reformacijos judėjimu (XVI a.) susijusi literatūros danų k. plėtotė. Svarbus buvo K. Pederseno (apie 1480 – 1554) Biblijos vertimas. Buvo leidžiami teologiniai poleminiai traktatai, pamokslai (H. Tausenas, 1494 – 1561), giesmynai (H. Tomisiono giesmynas, 1569). Pradėjo formuotis dramaturgija (misterijos). Renesansinę poeziją (panegirikas, rel. giesmės) kūrė T. Kingas (1634 – 1703). Danų nac. literatūros pradininkas buvo švietimo idėjų reiškėjas komediografas L. Holbergas (1684 – 1754). XVIII a. II pusėje buvo kuriama sentimen

talioji literatūra. Jos atstovas – poetas ir istorinių dramų kūrėjas J. Evaldas (1743 – 1781). Prancūzijos didžiosios revoliucijos idėjas reiškė satyrikai P.A. Heibergas (1758 – 1841) ir M. K. Brūnas (1775 – 1826). XIX a. I pusė – danų literatūros klestėjimo laikotarpis. Vokiečių literatūros veikiamas susiformavo danų romantizmas. Tarpinę vietą tarp klasicizmo ir romantizmo užėmė J. Bagesenas (1764 – 1826). Žymiausias romantikas A. Elenšlegeris (1779 – 1850) poezijoje ir dramose aukštino ikifeodalinių ir ikikrikščioniškųjų laikų skandinavų kultūrą, tteigė optimistinę pasaulėjautą. Liaudies universitetų steigėjo romantiko N. F. S. Gruntvigo (1783 – 1872) kūrybai būdingi skandinavų senovės motyvai ir krikščionybės atnaujinimo idėjos. Realizmo pradmenys žymūs S. S. Blegerio (1782 – 1848) valstiečių tematikos prozoje. Realizmo tendencijos vyravo kritiko ir dramaturgo J. L. Heibergo (1791 – 1860), komediografo H. Herco (1797 – 1870) veikaluose. Pasaulinę šlovę pasakomis pelnė H. K. Andersenas (1805 – 75). T. Skou – Hansenas (g. 1925) H. Liungbius Jepsenas (g. 1920), poezijos – H. Rasmusenas (g. 1915), O. Sarvigas (g. 1921), O. Vivelis (g. 1921), V. Siorensenas (g. 1929), K. Rifbjergas (g. 1931). Daugelio jų kūriniams būdinga žmonių susvetimėjimo buržuazinėje santvarkoje motyvai, atitrūkimas nuo realizmo, formos naujovės. Iš danų literatūros į lietuvių kalbą anksčiausiai pradėta versti H. K. Anderseno kūryba. 1895m. išleistas pirmasis jo pasakų vertimų rinkinys. Vėliau H. K. Anderseno pasakos buvo daug kartų leidžiamos. Be to, buržuazijos metais išversta K. Evaldo, H. Bango prozos knygų.

MUZIKA. Danijoje rasta II – I a. pr. m. e. pučiamųjų muzikos instrumentų – lūrų. Liaudies muzikai būdingos epinės (herojinės) ir lyrinės dainos. Melodika artima švedų ir š. vokiečių muzikos folklorui. Liaudies dainas pradėta rinkti XVI a.vid.; išleista jų rinkinių („Danijos senovinės liaudies melodijos“, 11 t., 1853 – 1938). XXII a. atsirado profesionalioji muzikos (iš pradžių bažnytinės). XVI – XVII a. Europoje garsėjo Danijos karaliaus rūmų instrumentinė kapela, joje grojo daugiausia anglai. XVII a. pr. madrigalų, motetų, bažnytinės muzikos kūrinių sukūrė pirmieji danų kompozitoriai, italų kompozitoriaus Dž. Gabrielio mokiniai: M. Pedersionas (apie 1585 – 1623?) ir M. Borkgrevinkas (m. 1632). XVII a. muzikos raidai turėjo įtakos Danijoje gyvenusių vokiečių kompozitorių H.

Šiuco ir D. Bukstehūdės veikla. Danų muzikos nacionalinis savitumas išryškėjo XVIII a.- XIX a. pr. J. E. Hartmano (1726 – 93, sukūrė Danijos himno muziką), J. A. Šulco (1747 – 1800), F. L. Kunceno (1761 – 1817), F. Kulau (1786 – 1832), K. E. Veizės (1774 – 1842) kūryboje. Romantinių tradicijų laikėsi žymiausias danų kompozitorius N. V. Gadė (1817 – 90; kūrybai būdingos liaudies intonacijos). XIX a. – XX a. pr. reikšmingų operų, baletų sukūrė J. P. Hartmanas (1805 – 1900), A. Ena (1859 – 1939), P. A. Klenau (1883 – 1946); simfonijų – A. Hamerikas (1843 – 1923), K. Nilsenas (1865 – 1931); dainų – P. A. Heisė (1830 – 79), P. E. Langė-Miuleris (1850 – 1926). XX a. muzikai turėjo įtakos B. Bartoko, I. Stravinskio, A. Šėnbergo kūryba. Kompozitoriai: J. Bentsonas (1897 – 1951), K. Risageris (1897

– 1974), E. Hamerikas (1898 – 1951), H. D. Kopelis (g. 1908), S. E. Tarpas (g. 1908), V. Holmbė (g. 1909), J. Jersilis (g. 1913), N. V. Bentsonas (g. 1919). Dailininkai: L. Melchioras (1890 – 1973), H. Rosvengė (1895 – 1972). Muzikologas K. Jepesenas (1892 – 1974). CHOREOGRAFIJA. Baleto pradmenų būta jau XVI a. statomuose spektakliuose. XVI a. II pusėje susikūrė karaliaus rūmų baletas, ypač suklestėjęs XVII a. II pusėje. 1748m. Kopenhagos teatre (1770 pavadintame Karališkuoju) sudaryta baleto trupė. Trupei vvadovavo baletmeisteriai užsieniečiai (1775 – 1812 italų baletmeisteris V. Galeotis). Danų baletas iki šiol išlaikė Burnonvilio baleto tradicijas. XIX a. pab. – XX a. trupei vadovavo baletmeisteriai: L. Gadė, H. Bekas (1861 – 1952), M. Fokinas, Dž. Balančinas, Dž. Robonsas (g. 1918), H. Laneris (g. 1905); nuo 1966 vadovauja F. Flintas (g. 1936). Šokėjai: G. Karstens (g. 1903), F. Šaufusas (g. 1921), P. Šaufusas, A. Lerkesen, T. Laner (g. 1931). 1754m. Kopenhagoje įsteigta baleto mokykla.

ANTVARKA. Danija – konstitucinė monarchija. PPagal 1953.VI.5 konstituciją rinkimo teisę turi visi piliečiai, sulaukę 21 m. ir nuolat gyvenantys Danijoje. Valstybės vadovas – karalius. Jis tvirtina įstatymus, turi teisę paleisti parlamentą, parlamento arba frakcijų vadovų pasiūlymu skiria ir atleidžia vyriausybę, yra vyriausiasis kariuomenės vadas, valst. bbažnyčios vadovas. Įstatymus leidžia l rūmų parlamentas – folketingas (179 nariai, renkami gyventojų 4 metams; rinkimai proporciniai). Vykdomoji valdžia pagal konstituciją priklauso karaliaus skiriamai vyriausybei – Ministrų kabinetui, kuris atskaitingas parlamentui. Vyriausybė, karalius ir sosto įpėdinis sudaro Valstybės tarybą, kuri svarsto įstatymų projektus, nustato vyriausybės veiklą. Vietos valdžia amtuose priklauso karaliaus skiriamiems amtrnonams ir renkamoms taryboms, kaimo komunose — renkamoms taryboms, miestuose – burmistrams ir taryboms. Teismų sistemą sudaro Aukščiasiasis teismas, 2 antrosios instancijos teismai ir 100 žemutinių teismų. Vyriausieji Aukščiausiojo teismo nariai ir parlamento 6 metams išrinkti teisėjai sudaro Valstybės teismą ministrų byloms dėl išdavystės. Svarbiausios politinės partijos ir visuomeninės organizacijos: Danijos socialdemokratų partija (įkurta 1871m.), Konservatorių liaudies partija (įkurta 1915m., atstovauja stambiajai buržuazijai, žemvaldžiams), Danijos liberalų partija „Venstrė“ ((įkurta 1870m., gina buržuazijos interesus), Radikalioji „Venstrė“ (įkurta 1905, jai priklauso smulkieji valstiečiai, smulkioji buržuazija), Socialistų liaudies partija (įkurta 1959), Danijos komunistų partija (įkurta 1919), Centrinis Danijos profsąjungų susivienijimas (įkurta 1898)

NATO: Vidurio Europos ir Skandinavijos valstybės, visų pirma Lenkija, Čekija ir Danija tvirtai remia mūsų siekius tapti pilnateisėmis NATO narėmis jau 2002 metais. Lenkija ir Danija tiesiogiai suinteresuotos mūsų naryste: Baltijos valstybių narystė padidins saugumą ir stabilumą regione, o tai teigiamai atsilieps ir minėtų valstybių vidinei raidai. Vidurio Europos valstybės &– Lenkija, Čekija, Vengrija – turinčios šiek tiek panašią sovietinės okupacijos patirtį, bei prisimindamos ne seną savo, kaip NATO valstybių – kandidačių patirtį, jaučia ir moralinį spaudimą remti kuo greitesnę mūsų integraciją į NATO.

Related Posts